2023-04-19 Nr. AB-8447-3-61-3-04733-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-315-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04733-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), Laisvės atėmimo vietų ligoninės (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) 3 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. spalio 25 d. pateikė skundą Departamentui, kuriame nurodė, jog nebuvo laiku ir tinkamai paruošti dokumentai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti/pratęsti, tačiau Departamentas nusprendė, kad skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN administracija turėjo paskirti įgaliotą darbuotoją, kuris galėtų padėti parengti dokumentus, reikalingus neįgalumo ir darbingumo lygiui nustatyti. Iš Ligoninės buvo gautas atsakymas, kad gydytoja paruošė dokumentus, 2021 m. rugsėjo 13 d. užregistravo ir pateikė Vilniaus PN administracijai, kuri turi persiųsti į Tarnybą ir dėl tolimesnio dokumentų tvarkymo turi kreiptis į Vilniaus PN administraciją, tačiau Vilniaus PN teigia, kad tai ne jų kompetencija. Pareiškėjas pažymėjo, kad dokumentai į Tarnybą buvo išsiųsti beveik po mėnesio. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamo Vilniaus PN ir Ligoninės dokumentų tvarkymo ir vilkinimo jis negauna neįgalumo pensijos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. spalio 19 d. Tarnyba gavo dokumentus iš Vilniaus PN. Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo, kad Tarnyba jam skambino į Vilniaus PN, nes norėjo, kad jis atsakytų į klausimus, jog būtų galima nustatyti darbingumo lygį. Būrio viršininkė 2021 m. spalio 27 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d. pasakė, kad pareiškėjas eis skambinti Tarnybai ir atsakys į klausimus, tačiau vėliau dingo. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 9 d. gavo laišką iš Tarnybos, kuriame nurodyta, kad jis vengia atsakyti į klausimus, buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo pareiškėjas pats paskambino. 2021 m. gruodžio 3 d. iš Vilniaus PN pareiškėjas gavo atsakymą, kuriame neteisingai nurodyta, kad pareiškėjui buvo duotas Tarnybos telefono numeris ir jam neprivalu padėti. Pareiškėjo teigimu, jo problema yra neišspręsta, nes trečią mėnesį jis negali gauti neįgalumo pensijos, todėl teigė, kad patyrė 30 000 Eur neturtinę žalą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjo dokumentai buvo netinkamai ar ne laiku pateikti Vilniaus PN/Tarnybai, todėl pareiškėjo deklaratyvūs pareiškimai dėl netinkamo veikimo/neveikimo, teikiant dokumentus Tarnybai, negali būti vertinami ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, dėl ko jis galėjo patirti neturtinę žalą. Atsakovas pažymėjo, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, jog Ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos suma.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus PN administracija gavo pareiškėjo prašymą dėl neįgalumo grupės pratęsimo, 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus PN administracija 2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo prašymą Nr. 29-2944 pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Ligoninei. 2021 m. rugsėjo 13 d. Ligoninės šeimos gydytoja paruošė dokumentus pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui ir juos pateikė Vilniaus PN administracijai, kad ši šiuos ir kitus pareiškėjo reikalingus dokumentus persiųstų Tarnybai. 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus PN raštu Nr. 9-6196 „Dėl dokumentų persiuntimo“ Tarnybai persiuntė pareiškėjo surinktus dokumentus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti.

8. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus PN iš Ligoninės reikalingus dokumentus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti gavo 2021 m. rugsėjo 13 d., o juos Tarnybai persiuntė 2021 m. spalio 18 d., t. y. ne vėliau nei tai nustato Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-256 patvirtinto Dokumentų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti teikimo laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Aprašas nenumato laisvės atėmimo vietų įstaigai organizuoti nuteistųjų (suimtųjų) skambučius su Tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos atstovai išreiškė norą su pareiškėju bendrauti telefonu, ši informacija buvo perduota per pareiškėją kuruojančią Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistę, kuri pateikė pareiškėjui Tarnybos specialistų kontaktus ir informavo, kad su minėtais specialistais pareiškėjas turėtų susisiekti jam priklausančių skambučių pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateiktais kontaktais savarankiškai nesusisiekė su Tarnybos specialistais, apie tai buvo informuota Tarnyba, todėl Vilniaus PN nesutiko su pareiškėjo skunde dėstomais teiginiais, kad Vilniaus PN administracija nesuteikė pagalbos ir tyčia vilkino pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrą.

9. Nesutikdamas su reikalavimu priteisti neturtinę žalą, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala, ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl, atsakovo teigimu, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė Departamento 2021 m. lapkričio 15 d. atsakymo Nr. 2S-4000. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas deklaruoja, jog patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Departamento teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos dydį, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad Departamento pareigūnų veiksmai ar neveikimas neatitiko teisės aktuose įtvirtinto reguliavimo, sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjo atžvilgiu, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš valstybės, atstovaujamos Departamento, neturi jokio pagrindo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

13. Teismas vadovavosi Aprašo 4–9 punktais, nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus PN administracijai dėl nedarbingumo lygio nustatymo. 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus PN administracija pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Ligoninei. 2021 m. rugsėjo 13 d. Ligoninės šeimos gydytoja paruošė dokumentus pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui ir juos pateikė Vilniaus PN administracijai, kad ji šiuos ir kitus reikalingus dokumentus persiųstų Tarnybai. 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus PN raštu Nr. 9-6196 „Dėl dokumentų persiuntimo“ Tarnybai persiuntė pareiškėjo surinktus dokumentus. Pareiškėjo prašymas ir kiti siųsti dokumentai Tarnyboje buvo gauti 2021 m. spalio 19 d.

14. Teismas, įvertinęs Aprašo nuostatas, faktines ginčo aplinkybes, darė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas Aprašo 9 punkte įtvirtintas 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į Tarnybą užpildymo dienos terminas išsiųsti reikiamus dokumentus į Tarnybos teritorinį skyrių (2021 m. rugsėjo 13 d. Ligoninės šeimos gydytoja paruošė dokumentus pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui, juos pateikė Vilniaus PN administracijai, o 2021 m. spalio 18 d. juos Vilniaus PN persiuntė atitinkamam Tarnybos teritoriniam skyriui). Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad dėl Vilniaus PN, Ligoninės ir Departamento veiksmų (neveikimo) nebuvo laiku ir tinkamai paruošti dokumentai Tarnybai pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti/pratęsti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Vilniaus PN, Ligoninės, Departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas taip pat nenustatė, kad minėtos institucijos būtų veikusios neteisėtai ar vilkinusios atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad Vilniaus PN, Ligoninės ir Departamento neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius veiksmų neteisėtumo, teismas nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo ir atmetė pareiškėjo skundą.

III. 15. Pareiškėjas V. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog valstybė tinkamai ir laiku padėjo jam sutvarkyti ir surinkti reikiamus dokumentus. Priešingai, pareiškėjas nurodo, kad jam penkis mėnesius nebuvo nustatytas (pratęstas) neįgalumas, nes nebuvo paskirtas darbuotojas, kuris padėtų surinkti visus reikiamus dokumentus Tarnybai. Pareiškėjas nurodo, kad Ligoninė neturi duomenų apie jo sužalotą ranką, todėl neaišku, kokie dokumentai buvo pateikti Tarnybai. Pareiškėjo teigimu, Ligoninės darbuotojas turėjo padaryti jo (duomenys neskelbtini) rentgeno nuotrauką. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu būtų jam skirtas darbuotojas, jis padėtų surinkti reikiamus dokumentus iš poliklinikos. Pareiškėjas tvirtina, kad jam nebuvo duoti Tarnybos kontaktai. Pareiškėjas daro išvadą, kad Vilniaus PN administracija nesuteikė pagalbos, tyčia vilkino darbingumo lygio nustatymo procedūrą, dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, negalėjo rasti sau vietos.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog teismas nesurinko nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad valstybė tinkamai ir laiku padėjo jam sutvarkyti ir surinkti reikiamus dokumentus neįgalumo pratęsimui. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė Vilniaus PN, Ligoninės ir Departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo). Taip pat teismas nenustatė, kad minėtos institucijos veikė neteisėtai ar vilkino atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Kadangi teismas nenustatė jokių neteisėtų Departamento veiksmų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, konstatuoti jo teisių pažeidimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo atstovų pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Departamento, Vilniaus PN ir Ligoninės veiksmų, vilkinant dokumentų neįgalumo ir darbingumo lygiui nustatyti dėl neįgalumo pratęsimo pateikimą Tarnybai.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo skundą nagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje, bent jau per Zoom programą. Šis prašymas laikytinas prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjas jokių motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė Vilniaus PN, Ligoninės ir Departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas taip pat nenustatė, kad minėtos institucijos būtų veikusios neteisėtai ar vilkinusios atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas tvirtina, kad Ligoninė turėjo padaryti jo (duomenys neskelbtini) rentgeno nuotrauką, o Vilniaus PN administracija nesuteikė pagalbos, tyčia vilkino darbingumo lygio nustatymo procedūrą.

27. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Aprašo 9 punkte įtvirtinta, kad visi dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į Tarnybą užpildymo dienos.

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą Vilniaus PN administracijai dėl nedarbingumo lygio nustatymo. 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus PN administracija pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Ligoninei. Ligoninės šeimos gydytoja 2021 m. rugsėjo 13 d. paruošė dokumentus pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui ir juos pateikė Vilniaus PN administracijai, kad ji šiuos ir kitus reikalingus dokumentus persiųstų Tarnybai. Vilniaus PN 2021 m. spalio 18 d. raštu Nr. 9-6196 „Dėl dokumentų persiuntimo“ Tarnybai persiuntė pareiškėjo surinktus dokumentus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Aprašo 9 punkte įtvirtintas dokumentų pateikimo Tarnybai terminas nebuvo praleistas. Todėl nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl darbingumo lygio nustatymo procedūros vilkinimo.

30. Aprašo 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos įgaliotas darbuotojas suimtajam ar nuteistajam padeda parengti ir surinkti iš šios įstaigos administracinių padalinių dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti: asmens prašymą, adresuotą Tarnybai, dėl neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo; asmens nuotrauką (3x4 cm); pažymą apie asmens laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą; pažymą apie asmens gyvenamosios vietos deklaravimą arba pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą; asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) arba jo kopiją; dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją (Aprašo 7.1–7.6 p.).

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats pareiškėjas nurodė, jog jis buvo informuotas apie tai, kad jam reikia susisiekti su Tarnyba, tačiau apeliaciniame skunde teikia argumentus dėl to, kad jam nebuvo duoti Tarnybos kontaktai, nebuvo suorganizuotas jo skambutis Tarnybai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Aprašo 7 punktą laisvės atėmimo vietos įstaigos įgaliotas darbuotojas suimtajam ar nuteistajam padeda parengti ir surinkti iš šios įstaigos administracinių padalinių dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti, tačiau neturi pareigos visus su neįgalumo nustatymu susijusius veiksmus atlikti savarankiškai be pareiškėjo prisidėjimo prie minėtų dokumentų rengimo ir pateikimo Tarnybai, taip pat neturi pareigos organizuoti pareiškėjo skambučius Tarnybai. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad buvo informuotas apie tai, jog jam būtina paskambinti į Tarnybą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Vilniaus PN, pateikę pareiškėjui informaciją apie tai, kad jam reikia paskambinti į Tarnybą, neturėjo pareigos dar ir užtikrinti, kad pareiškėjas tai padarytų.

32. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas siekė kreiptis dėl nedarbingumo nustatymo termino pratęsimo, todėl tai nebuvo pirmas kartas, kai jis kreipėsi į Tarnybą. Nurodyta aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog pareiškėjui buvo žinoma kreipimosi į Tarnybą tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas dokumentų rengimo dėl nedarbingumo lygio nustatymo termino pratęsimo metu buvo įkalinimo įstaigoje, neatleidžia jo nuo pareigos būtų apdairiu ir rūpestingu bei domėtis savo teisių dėl kreipimosi į Tarnybą įgyvendinimu, taip pat minėta aplinkybė nesudaro pagrindo visą atsakomybę dėl rengiamų dokumentų į Tarnybą perkelti įkalinimo įstaigai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nenustatymo.

33. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nauji argumentai, susiję su Ligoninės pareiga padaryti jo (duomenys neskelbtini) rentgeno nuotrauką, nevertinami, kadangi šių argumentų pareiškėjas nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė kitų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos išvadas dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų nenustatymo.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir iš Departamento, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, susijusių su Departamento neteisėtais veiksmais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 2S-4000 nustatė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje neskundė minėto Departamento rašto. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų argumentų dėl Departamento neteisėtų veiksmų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir Departamento neteisėtų veiksmų.

35. Apibendrindama šioje byloje nustatytas pareiškėjo inicijuotam ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas, todėl padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, kas lėmė, jog neturtinės žalos atlyginimo priteisimas jam negalimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis