2024-06-26 Nr. AB-10088-4-45-3-00166-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2002-968/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00166-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjams Tadui Tvarijonui ir Nafisai Dodoevai (Nafisa Dodoeva),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pakartotinio svarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečiui S. S., gim. 1998 m. vasario 11 d. (toliau – ir Užsienietis) taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą, Užsieniečiui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

2. Centras teikimą grindė šiais argumentais:

2.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant judėjimo laisvės apribojimus: 2024 m. balandžio 23 d. VSAT pareigūnas nustatė, jog Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, nes Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 4 d. panaikino Užsieniečio leidimą laikinai gyventi, o 2024 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio grįžimo, įpareigojant jį savanoriškai grįžti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 7 dienas (iki 2024 m. kovo 14 d.), tačiau Užsienietis šio sprendimo neįvykdė ir nesikreipė dėl sprendimo įvykdymo termino pratęsimo.

2.2. Užsienietis 2024 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 7 d. priėmė šį prašymą nagrinėti skubos tvarka. Kadangi po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo priėmimo Užsienietis tapo prieglobsčio prašytoju, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 118 straipsnio 1 dalies pagrindas kreiptis į teismą dėl Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

2.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatant judėjimo laisvės apribojimus taikymas turi būti pratęstas, nes Užsienietis turėjo galimybę prašyti prieglobsčio nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvimo Lietuvos Respublikoje ar sprendžiant jo judėjimo laisvės apribojimo klausimą, tačiau Užsienietis šį prašymą pateikė tik 2024 m. gegužės 6 d., kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo. Migracijos departamentui 2024 m. kovo 8 d. įpareigojus Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis nesusisiekė su kompetentingų institucijų pareigūnais, nedėjo jokių pastangų ir nenurodydamas šio sprendimo neįvykdymo priežasčių toliau buvo Lietuvos Respublikoje. Taip Užsienietis sukėlė neteisėtos migracijos grėsmę, vengė sprendimų vykdymo, siekė likti Europos Sąjungos teritorijoje. Pateikęs prieglobsčio prašymą, Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir siekia įsitvirtinti Europos Sąjungoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas Arslan byloje C-534/11, ECLI:EU:C:2013:343). Taigi Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrindai nepasikeitė ir neišnyko, todėl turėtų būti pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės nustatant judėjimo laisvės apribojimus (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.) taikymas.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. liepos 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas, įvertinęs Centro nurodytas faktines aplinkybes ir tai, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas), jo asmenybė yra nustatyta, jis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką 2019 m. su prašymu dėl prieglobsčio jam suteikimo nesikreipė, o šį prašymą pateikė tik po to, kai buvo pradėta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, nusprendė, kad byloje yra pagrindas manyti, jog Užsieniečio prieglobsčio prašymo pateikimo tikslas yra ne gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o galimybė prašymo nagrinėjimo metu likti Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog netaikant Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų jis išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

5. Teismas nusprendė, kad byloje egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas dėl to nusprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Užsieniečiui nustatant judėjimo laisvės apribojimus yra proporcingas tikslui (užtikrinti, jog Užsienietis savavališkai neišvyks iš Lietuvos Respublikos ir nesutrukdys sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui) pasiekti (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.).

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir Centro teikimą tenkinti iš dalies – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, įpareigojant jį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.

8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas nepagrįstai grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nes Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, o per šį laiką buvo galima išsiaiškinti pagrindinius prieglobsčio prašymo motyvus, todėl de facto (faktiškai) taikomas sulaikymas yra neproporcinga priemonė siekiant išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus.

8.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog Užsienietis yra de facto sulaikytas, nes jis laikomas sulaikytų asmenų bendrabutyje, nustatant teisę judėti tik bendrabučio ribose, kuris yra aptvertas tvora ir atribotas nuo likusios Centro teritorijos be teisės laisvai judėti visoje Centro teritorijoje. Užsieniečiui iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose, jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos jam negalima (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas M. A. byloje C-72/22 PPU, ECLI:EU:C:2022:505).

8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribotina, nes Užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m., tačiau byloje nėra duomenų, jog jis būtų bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, šioje valstybėje jis turi socialinių ryšių bei gyvenamąją vietą, Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais, todėl jam turi būti skiriama švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 14019 str. 1 d. 1 p.).

9. Centro atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja teikime išdėstytus argumentus dėl judėjimo laisvės apribojimo bei atkreipia dėmesį į naujas faktines aplinkybes: Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Lenkijos kompetentingas institucijas dėl atsakingos valstybės už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą nustatymo; Lenkijos kompetentingos institucijos 2024 m. birželio 6 d. patvirtino ir sutiko prisiimti Užsienietį kaip už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybė; Migracijos departamentas 2024 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą perduoti Užsienietį Lenkijai, išduoti kelionės dokumentą laissez-passer, perdavimo vykdymas pavestas VSAT; Užsienietis pageidavo apskųsti minėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. liepos 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu nuspręsta, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 5 d. 5 p.), o nenustatęs, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais ar kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, šis teismas taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, jis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą, o jo judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

12. Užsieniečiui 2024 m. gegužės 6 d. pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei Migracijos departamentui 2024 m. gegužės 7 d. priėmus šį prašymą nagrinėti, po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo priėmimo pasikeitė Užsieniečio teisinis statusas ir jis (Užsienietis) tapo prieglobsčio prašytoju.

13. Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad, jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

14. Nagrinėjamu atveju Centras kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą dėl Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, judėjimo laisvės apribojimo, teigdamas, kad Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, jis nevykdė Migracijos departamento sprendimo dėl jo (Užsieniečio) grįžimo, kuriuo Užsienietis buvo įpareigotas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę per 7 dienas, nesikreipė dėl sprendimo įvykdymo termino pratęsimo, toliau buvo Lietuvos Respublikoje ir pateikė prieglobsčio prašymą piktnaudžiaudamas prieglobsčio procedūra bei siekdamas likti Europos Sąjungos teritorijoje.

15. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su šiais Centro argumentais ir nusprendė, jog Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįstas ir proporcingas siekiant užtikrinti tikslą, kad Užsienietis savavališkai neišvyks iš Lietuvos Respublikos ir nesutrukdys sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Dėl to teismas paliko Užsieniečiui, kaip prieglobsčio prašytojui, taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Jis nekvestionuoja alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo per se (savaime), tačiau paduotame apeliaciniame skunde Užsienietis įrodyti, jog šiuo atveju taikomi jo judėjimo laisvės apribojimai prilygsta sulaikymui, kuris nagrinėjamoje byloje nepripažintinas pagrįsta ir proporcinga priemone. Todėl, Užsieniečio vertinimu, jam turėtų būti skiriama Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė (užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą).

17. Atsižvelgdama į tai, jog Užsienietis apeliaciniame skunde nekvestionuoja jam taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės fakto per se, ginčydamas tik šios priemonės rūšį ir taikomų judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija patikrina, ar šiuo atveju Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįstas ir teisėtas.

18. Kadangi byloje sprendžiamas Užsieniečiui taikomų judėjimo laisvės apribojimų klausimas, pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas, kuris reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

19. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

21. Įvertinusi tai, jog Migracijos departamentui panaikinus Užsieniečio teisę būti ar gyventi Lietuvoje patvirtinantį dokumentą (leidimą laikinai gyventi) jis buvo Lietuvos Respublikoje neteisėtai bei nevykdė Migracijos departamento sprendimo dėl grįžimo į kilmės valstybę ir neišvyko iš Lietuvos Respublikos, toliau būdamas Lietuvoje bei nesiekdamas šių sprendimų peržiūros ar nustatytų terminų pratęsimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios faktinės aplinkybės rodo Užsieniečio kritišką požiūrį į Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą teisinę tvarką bei kompetentingų institucijų priimtus sprendimus bei nustatytus Užsieniečiui įpareigojimus. Taip pat, kadangi Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, primintina, jog pagal LVAT praktiką, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, jog Užsieniečiui skyrus švelnesnę (jo apeliaciniame skunde prašomą) alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų paneigta rizika, kad Užsienietis galėtų nesilaikyti kompetentingų institucijų nustatyto įpareigojimo bei pasislėpti, taip siekdamas išvengti galimo grąžinimo į kilmės valstybę ir (ar) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o įvertinus Užsieniečio teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), šiuo atveju yra reikalinga išsiaiškinti šį prašymą grindžiančius motyvus (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

23. Be to, sprendžiant dėl Užsieniečio teisinės padėties pasikeitimo, t. y. prašymo suteikti prieglobstį pateikimo po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu nustatyto judėjimo laisvės apribojimo, akcentuotina, jog Užsienietis per visą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį neprašė tarptautinės apsaugos, leidimo laikinai gyventi prašė darbo pagrindu, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik svarstant jo išsiuntimo klausimą. Todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir Užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (Įstatymo 113 str. 4 d. 3 p.).

24. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant jo judėjimo laisvės apribojimus (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.) yra pagrįsta bylos duomenimis ir būtina bei proporcinga siekiamam tikslui – užtikrinti, jog Užsienietis, pasinaudodamas jam suteikta teise laisvai judėti, nepasišalins iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir neužkirs kelio kompetentingoms institucijoms priimti bei įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, taip kartu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje.

25. Vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog Užsieniečiui taikomos priemonės kvalifikavimas šioje byloje neturi esminės reikšmės, nes šia nutartimi pripažinta tai, kad Užsieniečio judėjimo laisvė privalo būti apribota, o kaip matyti iš Įstatymo 115 ir 14019 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, Užsieniečiui taikyta priemonė yra vienintelė priemonė, suteikianti teisę fiziškai ir pastoviai apriboti šio asmens judėjimo laisvę.

26. Taip pat, atsižvelgusi į Užsieniečio individualų profilį bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su jo neteisėtu buvimu Lietuvos Respublikoje, kompetentingų institucijų sprendimų nevykdymu, prašymo suteikti prieglobstį esant sulaikytam pateikimu, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu ir abejoti taikytos priemonės proporcingumu bei spręsti, jog šioje byloje pirmenybė turėtų būti teikiama Užsieniečio ryšiams su Lietuvos Respublika ar kitoms aplinkybėms.

27. Nors sprendžiant Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų klausimą pirmosios instancijos teisme neegzistavo aplinkybės, susijusios su Užsieniečio perdavimu Lenkijos Respublikai, bei jos (šios aplinkybės) nebuvo vertintos kaip pagrindas apriboti asmens judėjimo laisvę, tačiau atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytus motyvus bei pasikeitusias reikšmingas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas šiuo metu yra pagrįstas ir būtinas taip pat ir dėl šių naujų faktinių aplinkybių, t. y. siekiant užtikrinti veiksmingą Užsieniečio perdavimą už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai valstybei pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija).

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl šioje nutartyje išdėstytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Centro teikimą ir palikdamas nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu Užsieniečiui taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti. Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečio S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas