d5ebde14-34d4-4369-950a-cd0e80d64a6e · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-380/2021 Proceso Nr. 1-04-6-00017-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 2.4.6.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei, nuteistajam A.

G. ir jo gynėjui advokatui Justui Viliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021-07-29 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 100 MGL (500 Eur) dydžio bauda.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, sumokant jÄ per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiu A. G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendžiu iÅ¡ A. G. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 4813,03 Eur žalos atlyginimo.

Taip pat nuosprendžiu iÅ¡ A. G. Valstybinio socialinio draudimo fondui priteista 13023,15 Eur žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. G. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros: A. G., bÅ«damas UAB „ (duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės Å«kinę, finansinę veiklÄ , bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , teisingÄ Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, siekdamas iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ bei siekdamas iÅ¡vengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairius darbuotojus, kurie jo nurodymu išmokėjo darbo užmokestį grynaisiais dešimčiai įmonės darbuotojų: D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B. bei V. Ž. ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. Š., laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-09-12, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J.

Ž., laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-09-07, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. K., laikotarpiu nuo 2018-08-20 iki 2018-12-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie 186 atvejais papildomai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį iÅ¡ viso 24 224,21 Eur grynais pinigais ir kurios, bÅ«damos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų ar duomenų, patvirtinančių įvykusių Å«kinių operacijų tapatumÄ , apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iÅ¡ viso 24 224,71 Eur (2016 m.

– 11464,46 Eur, 2017 m. – 10804,43 Eur, 2018 m. -1955,82 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo bei 32 086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, o būtent: - D. G. iš viso 1600,00 Eur (2016 m. - 1200,00 Eur, 2017 m. - 400,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2105,44 Eur (2016 m. - 1579,08 Eur, 2017 m. - 526,36 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, - Ž. D. iš viso 2557,52 Eur (2016 m. - 2004,46 Eur, 2017 m. - 553,06 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 3456,11 Eur (2016 m. - 2708,74 Eur, 2017 m. - 747,37 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, - E. B. iš viso 875,00 Eur (2016 m. - 420 Eur, 2017 m. - 420,00 Eur, 2018 m.

– 35,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 1151,25 Eur (2016 m. - 552,60 Eur, 2017 m. - 552,60 Eur, 2018 m. - 46,05 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, - L. G., iš viso 720,00 Eur (2016 m. – 240,00 Eur, 2017 m. - 240,00 Eur, 2018 m. - 240,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 947,52 Eur (2016 m. - 315,84 Eur, 2017 m. - 315,84 Eur, 2018 m. - 315,84 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, - J. K., iš viso 4200,00 Eur (2016 m. - 2400,00 Eur, 2017 m. - 1800,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 5526,15 Eur (2016 m. - 3157,80 Eur, 2017 m. - 2368,35 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, - S. R., iš viso 4000,00 Eur (2016 m. - 2400,00 Eur, 2017 m. - 1600,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 5384,21 Eur (2016 m. - 3221,97 Eur, 2017 m. - 2162,24 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, - J.

R., iš viso 1200,00 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 1579,08 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio priskaitymo, - S. B. iš viso 1600,00 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2105,20 Eur (2016 m. ) darbo užmokesčio priskaitymo, - P. B., iš viso 2040,00 Eur (2017 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2684,16 Eur (2017 m.) darbo užmokesčio priskaitymo, - V. Ž. iš viso 5432,19 Eur (2017 m. - 3751,37 Eur, 2018 m. - 1680,82 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 7147,57 Eur (2017 m. - 4935,99 Eur, 2018 m. - 2211,58 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo.

Tokiu bÅ«du, A. G. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

2. Be to, A. G. nuteistas ir už tai, kad, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtÄ , jo panaudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: A. G., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės Å«kinę, finansinę veiklÄ , bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , teisingÄ Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, teisingÄ duomenų apie bendrovės turtÄ pateikimÄ valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ bei siekdamas iÅ¡vengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį“ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta ,,mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarkÄ priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, tyčia, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti 4813,02 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A.

Å ., laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-09-12 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Ž., laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-09-07 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. K., laikotarpiu nuo 2018-08-20 iki 2018-12-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veikų pobÅ«džio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams grynais pinigais, iÅ¡ viso 24224,71 Eur, dėl ko buhalterės nedeklaravo iÅ¡ viso 32086,69 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 deklaracijose, pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemÄ Klaipėdos apskrities VMI, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , t. y.: - 3-se Metinėse A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) už 2016 m., 2017 m. ir Metinėje gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), kurias per elektroninę deklaravimo sistemÄ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, už 2018 m. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , tai yra nedeklaravo Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 32086,69 Eur (16 eilutėje už 2016 m.

– 15220,31 Eur, 2017 m. – 14292,91 Eur, 4 eilutėje už 2018 m. – 2573,47 Eur) iÅ¡mokėtų apmokestinamųjų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir 4813,02 Eur (17 eilutėje už 2016 m. – 2283,07 Eur, 2017 m. – 2143,91 Eur, 5 eilutėje už 2018 m. – 386,04 Eur) iÅ¡skaičiuoto pajamų mokesčio, - 36-se Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2016 m. 1-12 mėn., 2017 m. 1-12 mėn. ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1-12 mėn., kurias per elektroninę deklaravimo sistemÄ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , tai yra nedeklaravo Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 32086,69 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (2016 m.

– 15220,31 Eur (18 eilutėje), 2017 m. – 14292,91 Eur (18 eilutėje), 2018 m. – 2573,47 Eur (5 eilutėje)), 4813,02 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (2016 m. – 2283,07 Eur (19, 20 eilutėse), 2017 m. – 2143,91 Eur (19, 20 eilutėse), 2018 m. – 386,04 Eur (6,7 eilutėse)).

3. A. G. nuteistas ir už tai, kad Lietuvos Respublikos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies (nuo 2017-01-01 - 12 straipsnio 1 ir 2 dalių) nuostatas, kuriose nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, Lietuvos Respublikos 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d.

Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31, tyčia, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti 13023,15 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetÄ , laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A.

Å ., laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-09-12 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Ž., laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-09-07 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. K., laikotarpiu nuo 2018-08-20 iki 2018-12-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veikų pobÅ«džio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams grynais pinigais, iÅ¡ viso 24224,71 Eur, dėl ko buhalterės laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per elektroninę deklaravimo sistemÄ pateikė iÅ¡ viso 62 praneÅ¡imus, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iÅ¡ viso 32086,69 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir 13023,15 Eur įmokų, iÅ¡ jų: - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 59 PraneÅ¡imus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) už 2016 m., 2017 m., 2018 m., kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra Å¡iuose praneÅ¡imuose nedeklaravo iÅ¡ viso 31645,90 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P20.4), iÅ¡ jų: 2016 m. - 14957,16 Eur, 2017 m. - 14115,27 Eur, 2018 m. - 2573,47 Eur ir 12846,57 Eur įmokų (eilutėje P20.5), iÅ¡ jų: 2016 m.

– 6082,80 Eur, 2017 m. – 5729,70 Eur, 2018 m. – 1034,07 Eur, - 2016-08-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 2017-05-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 2 PraneÅ¡imus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (forma 2-SD), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iÅ¡ viso 394,74 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P5), iÅ¡ jų: 2016-08-31 – 263,15 Eur, 2017-05-11 – 131,59 Eur ir iÅ¡ viso 158,08 Eur įmokų sumÄ (eilutėje P6), iÅ¡ jų: 2016-08-31 – 105,20 Eur, 2017-05-11 – 52,88 Eur, - 2017-08-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 1 Elektroninį praÅ¡ymÄ dėl apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo duomenų tikslinimo (forma PT) už 2017 m. 7 mėn., kuriame deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iÅ¡ viso 46,05 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje A11) ir 18,50 Eur įmokų (eilutėje A12).

Tokiu bÅ«du, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G., laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ mokesčių ir įmokų iÅ¡ viso 17836,17 Eur, iÅ¡ jų: - 4813,02 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, 1925,35 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 962,52 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 161,09 Eur 2 proc. pensijų įmokų, 9974,19 Eur 30,98 proc. (iki 2016-12-31), 31,18 proc. (nuo 2017-01-01) socialinio draudimo įmokų.

4. A. G. buvo kaltinamas, bet iÅ¡teisintas dėl to, kad neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu ir Å¡audmenimis: A. G., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo darbo vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) , nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2019-04-16 8.40 val. laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ - pramoninės gamybos 6 mm kalibro „ME Flobert 4“ modelio revolverį, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamÄ C kategorijos Å¡aunamajam ginklui, skirtÄ Å¡audyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo Å¡oviniais bei 4 vienetus pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo Å¡ovinių, skirtų 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, kol kratos metu šį ginklÄ ir Å¡audmenis surado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – FNTT) pareigÅ«nai.

II. Apeliacinio skundo argumentai 5. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, bei kuria patenkinti baudžiamojoje byloje pateikti civiliniai ieÅ¡kiniai, ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinius ieÅ¡kinius atmesti. 5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarė remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, specialistės iÅ¡vada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės - finansinės veiklos, jos paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, kita (raÅ¡ytine) bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad visi kaltinime nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, aptariamu laikotarpiu gavę ne tik buhalterinėje apskaitoje apskaitytÄ bet ir neapskaitytÄ atlyginimÄ nurodė, kad atlyginimÄ iki įmonės finansinių sunkumų laikotarpio pradžios tvarkingai gaudavo į savo banko sÄ skaitas, o retsykiais - grynais pinigais iÅ¡ įmonės kasos, pasiraÅ¡ydami atitinkamus dokumentus buhalterijoje. Teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad visi Å¡ie liudytojai, o taip pat ir keletas kitų (pvz.

S. B.) parodė kaltinime nurodytais laikotarpiais reguliariai, praktiÅ¡kai kartu su atlyginimu, kas mėnesį gaudavę darbo sutartyje nurodytÄ priedÄ prie atlyginimo grynais pinigais, kurių kiekvienam atskirai iÅ¡mokėdavo jų tiesioginiai vadovai (skyrių, pamainų meistrai). Teismas nuosprendyje nurodė, kad, kaip nustatyta iÅ¡ liudytojos R. D. ir dalinai iÅ¡ liudytojo V. R. parodymų, pinigus Å¡iems atlyginimams iÅ¡mokėti jie gaudavo iÅ¡ įmonės vadovo A. G. kartu su laisvos formos sÄ raÅ¡ais, kuriuose buvo nurodyta, kokiam darbuotojui ir kiek reikia iÅ¡mokėti.

Byloje yra tokio sÄ raÅ¡o pavyzdžių, iÅ¡ kurių matyti, kad tai nėra griežtos atskaitomybės buhalteriniai dokumentai. Visa tai, anot pirmosios instancijos teismo, tik patvirtina sÄ Å¾iningus parodymus teisme davusių liudytojų R. D. ir V. R. parodymus, kad jiems direktoriaus A. G. tiesiogiai ar per kitus asmenis buvo liepta pagal tokius paskaičiavimus iÅ¡ prie jų pridėtos pinigų sumos iÅ¡mokėti darbuotojams neoficialius atlyginimų priedus, neapskaitytus buhalterinėje apskaitoje, ir jie tai atliko, o nei surinkti gavusiųjų parašų, nei pristatyti jų į buhalterijÄ nei iÅ¡saugoti Å¡ių sÄ rašų nebuvo įpareigoti.

Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje liudytojų D. S. ir I. V. parodymų A. G. naudai nevertino kaip jo kaltę paneigiančius, argumentuodamas tai tuo, kad jie su A. G. gyvena tame pačiame nedideliame miestelyje dėl to gali bÅ«ti mažiau sÄ Å¾iningi. Taip pat teismui visiÅ¡kai neužkliuvo tai, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai pradėjo maiÅ¡ytis, nurodė kai ko nebeprisimenantys ir tai vertino kaip natÅ«ralius procesus, vykstančius praėjus nemažai laiko nuo aptariamų įvykių. 5.2.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino visus A. G. paaiÅ¡kinimus, kuriais jis ginčijo liudytojų parodymus ir specialisto iÅ¡vadÄ : paaiÅ¡kinimus, kad liudytojai dėl savo mažo iÅ¡silavinimo ir ilgo laiko, praėjusio po įvykių, nebeprisimena, kad už visus jiems iÅ¡mokamus pinigus turėjo pasiraÅ¡yti, A. G. į bylÄ pateiktus kasos iÅ¡laidų orderius, pagal kuriuos kaltinime nurodytiems asmenims (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo iÅ¡mokėta grynųjų pinigų sumų.

Be to, nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus visus A. G. ir jo gynėjų argumentus dėl specialistės iÅ¡vados neteisingumo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. G., bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tyčia - sÄ moningai netinkamai vykdė jam žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, numatydamas, kad dėl to iÅ¡ dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir Å¡ių padarinių norėjo.

Tokiu bÅ«du, anot pirmosios instancijos teismo, asmuo realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį ir yra pagrįstai patrauktas už tai baudžiamojon atsakomybėn. 5.3. Apeliaciniame skunde pastebima, kad pirmosios instancijos teismas A. G. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo iÅ¡ esmės pripažino remdamasis vien liudytojų parodymais (teismas nuosprendyje nurodė, kad priimdamas sprendimÄ rėmėsi ir specialistės iÅ¡vada, jos parodymais, tačiau ir pati specialisto iÅ¡vada suraÅ¡yta remiantis iÅ¡ esmės vien liudytojų parodymais).

Tačiau bylÄ nagrinėjusiam teismui buvo pateikti 2021-06-02 A. G. paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis aprašė byloje apklaustų liudytojų parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ tiek savo paties ankstesniems parodymams, tiek prieÅ¡taravimÄ su kitų liudytojų parodymams, tiek ir liudytojų parodymų prieÅ¡taringumÄ A. G. pateiktiems ir byloje esantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderiams. 5.4. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodo, kad J.

R. parodė, kad „laikotarpiu nuo 2014-01-14 iki 2017-01-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku. (...) apytiksliai nuo 2015 pradžios iki 2017 m. sausio, kai nutraukė darbo santykius su Å¡ia įmone, jis beveik kiekvienÄ mėnesį prie oficialaus atlyginimo, kuris buvo pervedamas į jo banko sÄ skaitÄ , papildomai grynais pinigais gaudavo priedÄ , kuris svyruodavo nuo 100 iki 150 eurų priklausomai nuo iÅ¡dirbtų valandų. Šį priedÄ iÅ¡mokėdavo inžinierius V. R., kuris pasikviesdavo kiekvienÄ darbuotojÄ , kuriam paduodavo grynuosius pinigus, už kuriuos pasiraÅ¡ydavo ant to paties ranka raÅ¡yto lapo arba niekur nepasiraÅ¡ydavo, nebeprisimena.

Buhalterijoje iÅ¡ kasos jam pinigus iÅ¡mokėjo tik iÅ¡einant iÅ¡ darbo, tada reikėjo pasiraÅ¡yti kažkokį lapelį“. Taigi, kaip nuosprendyje nurodo teismas, apraÅ¡ydamas liudytojo J. R. liudijimus, liudytojas J. R. buhalterijoje iÅ¡ kasos pinigus grynais gavo tik vienÄ kartÄ , tuomet pasirašė kažkokį lapelį (kasos iÅ¡laidų orderį), o visais kitais kartais pinigus grynais jam sumokėdavo inžinierius V. R. ir tuomet jis arba nieko nepasiraÅ¡ydavo arba pasiraÅ¡ydavo ant ranka raÅ¡yto lapo.

Tačiau pastebėtina, kad byloje surinkti duomenys patvirtina prieÅ¡ingas nei nurodyta apklausoje aplinkybes, o bÅ«tent įrodo tai, kad per tiriamÄ jį laikotarpį J. R. grynaisiais pinigais iÅ¡mokėtos sumos buvo apskaitytos ir patvirtintos grynųjų pinigų gavėjo J. R. paraÅ¡ais: kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 16-538 J. R. buvo iÅ¡mokėta 316,18 Eur; kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 17-0382 J. R. buvo iÅ¡mokėta 7,74 Eur; 2017-01-03 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 17-U13 (numeris sunkiai įskaitomas) J.

R. buvo išmokėta 192,61 Eur suma; 2017-01-24 kasos išlaidų orderiu Nr. 17-0143 J. R. buvo išmokėta 232,61 Eur suma, Avanso žiniaraščiu Nr. 20161201/2 J. R. buvo išmokėta 90 Eur suma; Atlyginimo žiniaraščiu Nr. 201612011 J. R. buvo išmokėta 332,35 Eur suma; Avanso žiniaraščiu Nr. 20161222 J. R. buvo išmokėta 90 Eur suma; Avanso žiniaraščiu Nr. 20161223 J. R. buvo išmokėta 332,35 Eur suma. Iš viso 1593,84 Eur. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje atvaizduota grynaisiais pinigais J.

R. iÅ¡mokėta suma yra netgi 393,84 Eur didesnė, nei specialisto iÅ¡vadoje priskaičiuota 1200 Eur suma, kuriÄ neva, grynaisiais pinigais iÅ¡mokėjo ir neapskaitė nuteistojo vadovaujama bendrovė. 5.5. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje nurodo, kad D. G. parodė, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2014-02-06 iki 2017-04-21 (...) į jo banko sÄ skaitÄ bÅ«davo pervedamas minimalus atlyginimas ir kiekvienÄ mėnesį dar gaudavo priedÄ (atlyginimÄ ) vokelyje, kurį jam paduodavo buhalterijoje (...) priedo dydis bÅ«davo nuo 100 eurų iki 150 eurų, už kurį pasiraÅ¡ydavo ant lapo ties savo vardu ir pavarde“.

Remiantis liudytojo parodymais, iÅ¡eitų taip, jog darbuotojas turėjo įsitikinimÄ , jog, jeigu jau buvo mokamas užmokestis grynaisiais, o ne į banko sÄ skaitÄ , tai reiÅ¡kia, kad mokamas neoficialus darbo užmokestis. Byloje surinktų įrodymų visetas įrodo tai, kad grynaisiais pinigais iÅ¡mokėtas darbo užmokestis buvo tvarkingai apskaitytas kaip oficialus atlyginimas, o kasos operacijos, kuriomis liudytojui iÅ¡mokėti grynieji, patvirtintos paties D. G. paraÅ¡ais: 2016-12-05 kasos iÅ¡laidu orderiu Nr. 16-536 D.

G. buvo iÅ¡mokėta 91,73 Eur suma; 2016-12-05 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 16-537 D. G. per bendrovės kasÄ buvo sumokėta 260,90 Eur suma, kaip atlygimas už spalio mėn.; 2016-12-30 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 16-696 D. G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasÄ buvo sumokėta 170,20 Eur suma, kaip atlygimas už lapkričio mėn.; 2017-02-02 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 17-0186 D. G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasÄ buvo sumokėta 259,44 Eur suma, kaip atlygimas už gruodžio mėn.; 2017-03-02 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 17-0387 D.

G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasÄ buvo sumokėta 90 Eur suma, kaip avansas už 2017 m. sausio mėn.; 2017-03-14 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 17-0474 D. G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasÄ buvo sumokėta 207,17 Eur suma, kaip atlygimas už 2017 m. sausio mėn.; 2017-03-30 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 17-0512 (sunkiai įskaitomas) D. G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasÄ buvo sumokėta 90 Eur suma, kaip atlygimas už 2017 m. vasario mėn.; 2017-04-25 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 17-0790 D.

G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasÄ buvo sumokėta 926,13 Eur suma, kaip atsiskaitymas; Avanso žiniaraščiu Nr. 20161201/5 užfiksuotas 90 Eur sumos iÅ¡mokėjimas grynaisiais pinigais D. G. naudai; Avanso žiniaraÅ¡tis Nr. 20161222 pagrindžia, jog D. G. per bendrovės kasÄ buvo iÅ¡mokėta 90 Eur; Avanso žiniaraÅ¡tis Nr. 20170413/10 pagrindžia, jog D. G. per bendrovės kasÄ buvo iÅ¡mokėta 90 Eur. IÅ¡ viso per tiriamÄ jį laikotarpį 2365 Eur. Taigi, tikrinamuoju laikotarpiu UAB “(duomenys neskelbtini)” D.

G. išmokėta darbo užmokesčio suma ženkliai 765 Eur didesnė nei specialisto išvadoje priskaičiuota, neva neapskaityta darbo užmokesčio dalis (1600 Eur). Pažymėtina, jog specialistės išvadoje ir teismo nuosprendyje neatsižvelgta ir į ženklias sumas, kurias D. G. bankiniais pavedimais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino atlyginimo dalį. Liudytojas 2019-03-21 FNTT atliktoje apklausoje teigė, kad jam priedai buvo išmokami buhalterijoje, tačiau negalėjo nurodyti buhalterijos darbuotojų, kurios jam išmokėdavo priedus, pavardžių, nes, pasak liudytojo, praėjo nemažai laiko.

Liudytojas 2019-03-21 FNTT atliktoje apklausoje užsimena dar ir apie tai, kad jis buvo nepatenkintas dėl atlyginimų vėlavimų, todėl nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo: „kadangi 2017 metais pradėjo strigti atlyginimai, todėl 2017 metų balandžio mėnesį iÅ¡sidarbinau iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)““, ir tai suponuoja, jog liudytojo parodymų negalima vertinti kaip neutralių nuteistajam. 5.6. Kaip pastebima apeliaciniame skunde, 2019-05-02 FNTT atliktoje apklausoje liudytoja L. G. teigė, esÄ :

„buvau informuota, kad pagrinde mano atlyginimas bus minimumas pagal iÅ¡dirbtas valandas, tačiau papildomai gausiu premijas už kiekvienÄ pagautÄ neblaivų ar vagiantį darbuotojÄ . Tokiu bÅ«du pagrindinis atlyginimas man bÅ«davo pervedamas į mano banko sÄ skaitÄ ir plius kiekvienÄ mėnesį gaudavau premijas (...) 2016-2019 metais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nebe pilnu pajėgumu ir buvo atleista nemažai darbuotojų, papildomai kiekvienÄ mėnesį gaudavau nuo 20 eurų iki 40 eurų.

Å ias premijas iÅ¡mokėdavo apsaugos virÅ¡ininkas grynais pinigais į rankas. Už Å¡iuos gautus pinigus niekur nereikėdavo pasiraÅ¡yti“. Liudytojos L. G. 2019-05-02 duoti FNTT apklausoje parodymai prieÅ¡tarauja 2020-06-02 apklausos FNTT metu R. T. duotiems parodymams, kuriuose jis teigė, jog: „Man nėra tekę tokių priedų ar premijų darbuotojams mokėti“. Nuoseklios pozicijos R. T. laikėsi ir 2021-02-03 apklausos teismo posėdžio metu, kur jis teigė, jog: „Atlyginimų mokėjimas ne mano saugos tarnybos funkcija ir aÅ¡ neturėdavau pinigų, tai neturėjau iÅ¡ kur mokėti“, „Niekas nėra sakęs, kad gauna neapskaitytÄ darbo užmokestį“.

Atkreiptinas dėmesys, jog apklausiama 2021-02-04 vykusio teismo posėdžio metu L. G. savo pozicijÄ keitė ir parodė, jog: „AÅ¡ nesigilinau, ar teisėtai mokami buvo tie pinigai. Kiek buhalterė priskaičiuodavo, tiek ir iÅ¡mokėdavo. Ten dėdavom kažkokius paraÅ¡us, mes pasiraÅ¡ydavom vėliau. Mes vėliau nueidavom pasiraÅ¡yti“. Be to, liudytojos teiginį, apie tai, kad už į rankas grynaisiais pinigais iÅ¡mokėtas sumas niekur nereikėdavo pasiraÅ¡yti, paneigia byloje surinkti duomenys: 2017-02-07 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 17-0219 pagrindžia, kad L.

G. buvo išmokėta 412,96 Eur suma už 2016 m. 12 mėn.; 2017-03-20 kasos išlaidų orderis Nr. 17-0503 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 386,29 Eur suma už 2017 m. 1 mėn.; 2017-04-12 kasos išlaidų orderis Nr. 17-0713 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 241,84 Eur suma; Avanso žiniaraštis Nr. 29161201/4 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 90 Eur suma; Atlyginimo žiniaraštis Nr. 201612013 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėte 269,55 Eur suma; Avanso žiniaraštis Nr. 20161222 pagrindžia, kad L.

G. buvo iÅ¡mokėta 90 Eur suma. Atlyginimo žiniaraÅ¡tis Nr. 20161223/7 pagrindžia, kad L. G. buvo iÅ¡mokėta 269,78 Eur suma; Avanso žiniaraÅ¡tis Nr. 29170412/2 pagrindžia, kad L. G. buvo iÅ¡mokėta 90 Eur suma; Avanso žiniaraÅ¡tis Nr. 20170419/3 pagrindžia, kad L. G. buvo iÅ¡mokėta 90 Eur suma; Atlyginimo žiniaraÅ¡tis Nr. 201702/5 pagrindžia, kad L. G. buvo iÅ¡mokėta 170,33 Eur suma. Visi minėti apskaitos dokumentai, kuriuose pagrindžiama iÅ¡ viso 2109,95 Eur sumos per tiriamÄ jį laikotarpį iÅ¡mokėjimas grynaisiais pinigais L.

G., yra su L. G. paraÅ¡ais. Å i UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta suma yra 1389,95 Eur didesnė už specialisto iÅ¡vadoje apskaičiuotÄ neva neapskaitytÄ grynaisiais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (720 Eur). Pažymėtina, kad specialistė, nors ir turėjo duomenis apie tai, kad vien tik Å¡iai liudytojai per tikrinamÄ jį laikotarpį buvo parduota maisto produktų už 745 Eur vertę, kuri buvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ L. G. darbo užmokesčio, tačiau Å¡io fakto specialistė niekaip nesiejo su jos daromomis iÅ¡vadomis apie tariamai neapskaitytas sumas.

Taigi L. G. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta neva neapskaityta grynaisiais pinigais iÅ¡mokėta suma (720 Eur) yra net keletÄ kartų mažesnė nei realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta suma (2109,95 Eur). 5.7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad specialistės iÅ¡vadoje neatsižvelgta į liudytojos L. G. 2019-05-02 FNTT atliktoje apklausoje duotus parodymus, jog: “Mano atlyginimas, kuris bÅ«davo pervedamas i mano banko sÄ skaitÄ su prie atlyginimo gauta premija, viso bendroje sumoje siekdavo nuo 400 euru iki 500 Eur, priklausomai nuo iÅ¡dirbtų valandų ir pagautų žmonių (pagrinde neblaivių)“.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje pateiktu lentelių ir suvestinių matyti, kad už 36 mėnesius L. G. mokėtina darbo užmokesčio suma sudarė 16488,02 Eur arba, kitaip tariant, vidutiniÅ¡kai L. G. mokėtina darbo užmokesčio suma per viena mėnesi sudarė 449,66 Eur, tačiau nepaisant Å¡ios aplinkybės ir to, kad per tiriamÄ jį 36 mėnesių laikotarpį L. G. mažesnis nei 400 Eur atlygis buvo iÅ¡mokėtas tik 9 mėnesius, tačiau specialistė, nepaisydama fakto, kad net 27 mėnesius iÅ¡ 36 mėnesio L.

G. gavo didesnį nei 400 Eur atlyginimÄ (iÅ¡ kurių, 5 mėnesius atlyginimas buvo didesnis netgi nei 500 Eur), vis tiek už visÄ laikotarpį, remiantis iÅ¡ liudytojos parodymų konteksto iÅ¡traukta fraze apie menamo priedo dydį, už visus 36 mėnesius priskaičiavo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje neapskaitytas sumas. Byloje surinktų duomenų visuma pagrindžia, kad 2016 m. balandžio mėn. L. G. buvo iÅ¡mokėta 644.57 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. birželio mėn. L.

G. buvo išmokėta 425,94 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. liepos mėn. L. G. buvo išmokėta 426,38 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. rugsėjo mėn. L. G. buvo išmokėta 529.75 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. spalio mėn. L. G. buvo išmokėta 410,80 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. lapkričio mėn. L. G. buvo išmokėta 410,8 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. gruodžio mėn. L. G. buvo išmokėta 412,96 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. vasario mėn. L. G. buvo išmokėta 415,23 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. kovo mėn. L.

G. buvo išmokėta 455,81 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. balandžio mėn. L. G. buvo išmokėta 667.26 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. gegužės mėn. L. G. buvo išmokėta 443,64 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. birželio mėn. L. G. buvo išmokėta 424,29 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. liepos mėn. L. G. buvo išmokėta 467,73 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. rugpjūčio mėn. L. G. buvo išmokėta 452,02 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. rugsėjo mėn. L.

G. buvo išmokėta 655,59 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. spalio mėn. L. G. buvo išmokėta 430,21 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. vasario mėn. L. G. buvo išmokėta 461,53 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. kovo mėn. L. G. buvo išmokėta 435,10 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. balandžio mėn. L. G. buvo išmokėta 473,58 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. gegužės mėn. L. G. buvo išmokėta 462,34 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. birželio mėn. L. G. buvo išmokėta 833.49 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. liepos mėn. L.

G. buvo išmokėta 429,06 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. rugpjūtį mėn. L. G. buvo išmokėta 486,18 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. rugsėjo mėn. L. G. buvo išmokėta 440,46 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. spalio mėn. L. G. buvo išmokėta 428,23 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. lapkričio mėn. L. G. buvo išmokėta 436,16 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. gruodžio mėn. L. G. buvo išmokėta 546,55 Eur darbo užmokesčio suma. Specialisto išvadoje neatsižvelgta ir į ženklias sumas, kurias L.

G. bankiniais pavedimais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo dalį. Apie tai, kad tokie mokėjimai vykdavo, specialistei turėjo bÅ«ti žinoma iÅ¡ A. K. (A.) FNTT duotų parodymų, tačiau specialistė savo skaičiavimuose atlyginimo dalies iÅ¡mokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams iÅ¡ kitų subjektų banko sÄ skaitos, visiÅ¡kai nevertino, nors gynybos duomenis, L. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankiniais pavedimais sumokėta atlyginimo dalis sudarė 6539,14 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankiniais pavedimais sumokėta atlyginimo dalis sudarė 3937,36 Eur.

R. T. 2020-06-02 atliktos apklausos FNTT metu tvirtino, jog: „BÅ«davo atvejai, kad apsaugos darbuotojas pagaudavo vagiančius ar girtus darbuotojus, tokiu bÅ«du jie suraÅ¡ydavo aktus, kuriuos ar aÅ¡, ar pats apsaugos darbuotojas nuneÅ¡davo i administracijÄ â€œ. Byloje tarnybinių praneÅ¡imų ar kitų duomenų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota apie girtus ar vagiančius asmenis, nesurinkta, todėl nepakanka duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima bent teoriÅ¡kai suskaičiuoti, kiek kartų, dirbant L.

G., buvo užfiksuota darbuotojų neblaivumo ar vagystės atvejų. Byloje duomenų apie tarnybinius praneÅ¡imus, kurie leistų identifikuoti L. G. užfiksuotus neblaivius/vagiančius darbuotojus nėra pateikta, nors darbuotoja parodė, kad bÅ«tent nuo to priklausė, ar ji gaus priedÄ ar ne. Apsaugos virÅ¡ininko pozicija po 2020-06-02 atliktos apklausos FNTT nesikeitė. Jis 2021-02-03 teismo posėdžio apklausos metu tvirtino, kad: „Noriu pažymėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagautų vagiančių darbuotojų buvo tik keletas atvejų“, „Per deÅ¡imt darbo metų vagystės atvejų bÅ«davo tik vienetai“.

Specialisto iÅ¡vadoje skaičiuojama, kad L. G. kiekvienÄ mėnesį pastoviai gaudavo neapskaitytas premijas, nevertinant to, kad R. T. teigimu tokie atvejai bÅ«davo iÅ¡skirtiniai. Tiek apsaugos virÅ¡ininko R. T. 2020-06-02 apklausos FNTT metu, tiek ir apklausos teismo posėdyje metu, liudytojas laikėsi pozicijos, jog tokių atvejų buvo fiksuoti tik vienetai, tačiau, nepaisant to, specialisto iÅ¡vadoje skaičiuojama, kad kiekvienÄ mėnesį (t. y.) 36 mėnesius L. G. buvo mokama neapskaityta fiksuoto dydžio darbo užmokesčio premija. 5.8.

Apeliaciniame skunde svarbia aplinkybe teigiama yra tai, kad L. G. išėjimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priežastis buvo ne po vienÄ mėnesį vėluojantis atlyginimas, kas be kita ko, galėjo paveikti liudytojos parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ . Savo apklausoje L. G. nurodė, jog po iÅ¡sidarbinimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai liko neiÅ¡mokėta 1865 Eur skola. FaktÄ , apie skolÄ taipogi pagrindžia ir 2019-11-07 Klaipėdos apygardos nutartis (civilinėje byloje Nr. eB2-365-796/2019). 5.9.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad duodami parodymus ir kiti teismo nuosprendyje nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (Ž. D., E. B., J. K., S. R., S. B., P. B., V. Ž.), kuriems neva darbo užmokesčio dalis buvo mokama neoficialiai (vokeliuose) iš esmės pateikė vienodus paaiškinimus, t. y., kad dalis darbo užmokesčio jiems buvo mokama vokeliuose ir už grynai gautus pinigus jiems niekur nereikėdavo pasirašyti (o jei kai kurie ir nurodydavo, kad kartais pasirašydavo, jog gavo pinigus, tai buvo daroma ant paprasto ranka rašyto lapo), tačiau 2021-05-26 A.

G. paaiškinimuose teismui nurodyta (ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai), jog nagrinėtu laikotarpiu (2016-01-01 – 2018-12-31) visiems šiems darbuotojams darbo užmokesčio dalis buvo išmokėta grynais, šiems pasirašius ant kasos išlaidų orderių (orderiai su darbuotojų parašais pateikti teismui), o kai kuriems grynais išmokėtos sumos, pvz. Ž. D., buvo gerokai didesnės nei nurodyta specialistės išvadoje (nors Ž. D. 2019-03-19 apklausos FNTT metu teigė, jog „gaunant pinigus grynais į rankas man nereikėdavo niekur pasirašyti“, jo parašai ant kasos išlaidų orderių yra).

Taigi, įvertinus liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus, sulyginus juos su byloje esančiais įrodymais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderiais 2016-01-01 – 2018-12-31 laikotarpiu) akivaizdu, jog visų 10 liudytojų (Ž. D., E. B., J. K., S. R., S. B., P. B., V. Ž., J. R., L. G., D. G.), kuriems neva buvo mokėtas neoficialus atlyginimas vokeliuose ir kurių atžvilgiu buvo paskaičiuotas nepriskaitytas darbo užmokestis (ir civilinių ieÅ¡kinių sumos), parodymai ir kuriais iÅ¡ esmės vieninteliais rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir specialistė, suraÅ¡ydama iÅ¡vadÄ , yra melagingi, prieÅ¡taraujantys byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. 5.10.

Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė savo 2020-04-15 iÅ¡vadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos remiasi jau aukščiau minėtų 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiÅ¡kinimais ir remdamasi jais daro prielaidÄ , kad, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 tiems 10 darbuotojų iÅ¡mokėjo papildomai grynais pinigais 186 atvejais iÅ¡ viso 24 224,71 Eur darbo užmokesčio, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iÅ¡ viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo, 32 086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo.

Taigi, kaip matyti, specialistė byloje pateikė sÄ lyginę iÅ¡vadÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktika, pvz., 2019-04-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019, galima situacija, kuomet bendrovės gautos pajamos ir mokėtini mokesčiai nustatyti sÄ lyginiais skaičiavimais pagal ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Tokia specialisto iÅ¡vada gali turėti įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama iÅ¡vada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių.

Tačiau tiek Å¡iame apeliaciniame skunde, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, A. G. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl liudytojų parodymų, iÅ¡ esmės vien tik kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, prieÅ¡taringumo ir melagingumo ir jais negalima remtis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Taip pat ir specialistės iÅ¡vada, bei jos paaiÅ¡kinimais remtis negalima, kadangi paneigta sÄ lyga, t. y. duomenų, kuriais grindžiama iÅ¡vada (liudytojų parodymų), patikimumas.

Taigi byloje nėra jokių įrodymų dėl A. G. kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. 5.11. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2016-07-06 iki 2017-07-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo restruktÅ«rizuojamos įmonės teisinį statusÄ (nes dėl 2014 m. iÅ¡plitusio afrikinio kiaulių maro ir dėl to užsidariusios Rusijos rinkos patyrė didelių finansinių sunkumų). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo 9 straipsnio 2-3 dalis restruktÅ«rizuojamos bendrovės veiklÄ restruktÅ«rizavimo proceso metu prižiÅ«ri teismo paskirtas restruktÅ«rizavimo administratorius.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos bÅ«davo audituojamos nepriklausomo auditoriaus. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo audituojama audito įmonės „(duomenys neskelbtini) “, minėta įmonė buvo sertifikuota auditorių rÅ«mų, tačiau auditoriai A. G. nebuvo pareiÅ¡kę jokių priekaiÅ¡tų dėl bendrovėje vedamos apskaitos. Atvirkščiai, auditoriai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos visais reikÅ¡mingais atžvilgiais teisingai pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir tÄ dienÄ pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitÄ ir verslo apskaitos standartus.

Kadangi A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė teisingai ir tinkamai, laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus liudytojų, iÅ¡ esmės vien tik kuriais buvo grindžiamas kaltinimas ir jo nuteisimas, paaiÅ¡kinimus, A. G. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas dėl jam inkriminuotų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo, civiliniai ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti atmesti.

6. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma apeliacinį skundÄ atmesti.

7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ .

Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

9. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog A. G. nuteistas nepagrįstai, nėra jokių įrodymų dėl A. G. kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie argumentai atmestini.

10. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiÅ«lymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo iÅ¡vadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

11. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė iÅ¡tirtus įrodymus bei juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumÄ , nustatydamas jų tarpusavio ryÅ¡ius, motyvuotai paneigė apelianto keltas abejones, gynybines versijas. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais bei motyvuotomis iÅ¡vadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo bÅ«tent įrodymų visuma.

12. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartas nagrinėjamoms nusikalstamoms veikoms aktualus teisinis reguliavimas bei teismų praktika, todėl apygardos teismas jų nebekartoja.

13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo atitinkamu laikotarpiu, dėl ko Å¡iuo laikotarpiu negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o taip pat nuteistas dėl to, kad siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtÄ , jo panaudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ , buvo nustatyta, kad A. G., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairius darbuotojus, kurie jo nurodymu iÅ¡mokėjo darbo užmokestį grynaisiais pinigais deÅ¡imčiai įmonės darbuotojų: D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B. bei V. Ž., ir atitinkamais laikotarpiais veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres A. Å ., J. Ž., A.

K., L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie 186 atvejais papildomai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį iÅ¡ viso 24 224,21 Eur grynais pinigais ir kurios, bÅ«damos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų ar duomenų, patvirtinančių įvykusių Å«kinių operacijų tapatumÄ , apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iÅ¡ viso 24 224,71 Eur darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo bei 32 086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo.

Tai lėmė ir neteisingų duomenų nurodymÄ privalomose teikti ataskaitose ir deklaracijose, kurie buvo pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms, bei atitinkamo dydžio mokesčių nesumokėjimÄ .

14. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. G. kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o kartu ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais: liudytojais apklaustų buvusių įmonės darbuotojų D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B., V. Ž., S. B., R. D., D. S., V. R., I. V., o taip pat specialistės D. B. duotais parodymais, specialisto išvada, ir kitais byloje esančiais duomenimis.

15. Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję bÅ«tent su liudytojų parodymais (iÅ¡samiau aptarti J. R., D. G., L. G.), argumentuojant, jog Å¡ie yra melagingi, pažymint, jog liudytojais apklaustiems darbuotojams dalis darbo užmokesčio buvo iÅ¡mokėta grynais pinigais, jiems pasiraÅ¡ant ant kasos iÅ¡laidų orderių, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, taip pat kritikuojama specialisto iÅ¡vada, atkreipiant dėmesį, jog ji yra sÄ lyginė, be to, paremta, pasak apelianto, nepatikimais liudytojų parodymais.

Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 16. 2020-04-15 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-9-4069 nurodyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 10 darbuotojų išmokėjo papildomai grynais pinigais 186 atvejais iš viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 32086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, nesilaikė, be kita ko, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

17. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sÄ lyginės specialisto ar ekspertizės akto iÅ¡vados savaime nerodo jų neiÅ¡samumo ar nepatikimumo. Tokių iÅ¡vadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktÄ klausimÄ yra siejamas su viena ar keliomis sÄ lygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sÄ lyginė iÅ¡vada, turi bÅ«ti patikimai nustatytos. Nagrinėjamoje byloje specialisto iÅ¡vada, kad konkrečios darbo užmokesčio sumos buvo neįtrauktos į buhalterinę apskaitÄ , valstybės įgaliotoms institucijoms pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, nesumokėti mokesčiai, grįsta sÄ lyga: jeigu konkretiems darbuotojams atitinkamu laikotarpiu papildomai grynais pinigais buvo iÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalys.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. G. kaltės, specialisto iÅ¡vadÄ pripažino įrodymu, ja motyvuotai vadovavosi ir kolegija neturi pagrindo su tokiu sprendimu nesutikti. Specialistė, atlikdama tyrimÄ , taikė dokumentų tikrinimo bei dokumentų lyginimo metodus, įvertinusi pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos duomenis, liudytojų parodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius duomenis, nustatė, kad deÅ¡imčiai įmonės darbuotojų 186 atvejais buvo iÅ¡mokėta neapskaityta darbo užmokesčio dalis (iÅ¡ viso 24224,71 Eur).

Teisiamajame posėdyje buvo apklausta iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi specialistė D. B., kuri savo iÅ¡vadÄ patvirtino, iÅ¡samiai, pateikdama konkrečius pavyzdžius, paaiÅ¡kino, kaip atliktas tyrimas, kokius duomenis ir kaip vertino, pažymėdama, kad įvertinta viskas, kas jai buvo pateikta.

18. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, jog specialisto išvada grįsta nepatikimais liudytojų parodymais, atkreipia dėmesį į parodymų nesutapimus, pažymi, jog, nors kai kurie įmonės darbuotojai (J. R., Ž. D., E. B., J. K. bei kt.) ir nurodė, kad dalis darbo užmokesčio jiems buvo mokama grynais pinigais „vokeliuose“, už kuriuos jiems niekur nereikėjo pasirašyti, tačiau tokie jų parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams, kadangi šie darbuotojai dėl grynais pinigais gautos darbo užmokesčio dalies pasirašė ant kasos išlaidų orderių, kurie pateikti teismui.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog liudytojų parodymų patikimumo klausimas buvo keltas ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje dėl to iÅ¡samiai pasisakyta, argumentuojant, kodėl liudytojų parodymai pripažįstami patikimais. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė visus kaltinime nurodytus buvusius įmonės darbuotojus (D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B., V. Ž.), aktualiu laikotarpiu dirbusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres (A.

Å ., A. Å ., J. Ž., A. K., L. S.), taip pat tiek įvairiems padaliniams vadovavusius (R. D., R. T., V. R., I. V.), tiek kitus darbuotojus (D. S., S. B., S. J.). Dauguma apklaustų liudytojų (D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B., V. Ž., S. B., S. J.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė gaudavę ne tik darbo užmokestį banko pavedimu į sÄ skaitÄ , tačiau reguliariai ir papildomÄ dalį grynais pinigais. Apie grynų pinigų darbuotojams perdavimÄ nurodė R.

D., V. R., I. V.. Apie tai, jog darbuotojams mokami priedai grynais pinigais teigė žinojęs ir D. S.. Taip pat dauguma liudytojų (Ž. D., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B.) parodė ir tai, kad grynais pinigais iÅ¡mokamÄ dalį, dėl kurios niekur nepasiraÅ¡ydavo, jiems atskirai perduodavo padalinių vadovai, tarp kurių R. D., V. R., I. V., ir pastarųjų parodymai procese iÅ¡ esmės nuosekliai atitinka jiems pavaldžių darbuotojų nurodytas aplinkybes.

19. R. D., V. R., I. V. proceso metu patvirtino, jog gaudavo lapus su sÄ raÅ¡u darbuotojų, iÅ¡mokėtinomis sumomis ir grynų pinigų tam, jog iÅ¡mokėtų juos atitinkamiems darbuotojams, kurie ant gautų lapų dėl perduodamų pinigų nepasiraÅ¡ydavo. D. S. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme taip pat nurodė, jog jam yra tekę cecho darbuotojams iÅ¡mokėti priedus grynais pinigais, tačiau neatsiminė, kas paduodavo pinigus iÅ¡mokėjimui. Teisme patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D.

S. nurodė ir tai, kad už grynus pinigus darbuotojams neduodavo pasiraÅ¡yti ir nereikėdavo jokio lapo grÄ Å¾inti. R. D., I. V. teisme nurodė, jog po pinigų iÅ¡mokėjimo lapus grÄ Å¾indavo A. G., buhalterijai ar tiesiog iÅ¡mesdavo, V. R. patvirtino, jog lapų niekam nepristatydavo, o ikiteisminio tyrimo metu pateikė tyrimui kelis, jo teigimu, iÅ¡saugotus minėtus lapus, daugiausia 2014 metų laikotarpio, tačiau tarp jų matomas vienas, ant kurio ranka užraÅ¡yta „16.liepa“, kuriame lentelėje nurodyti asmenų vardai, pavardės, sumos (b. l. 121-132, t. 4).

R. D. ikiteisminio tyrimo metu jai pateikus lapÄ su užraÅ¡u „16.liepa“ patvirtino, kad tai kito cecho lapas, bet ir ji gaudavusi panaÅ¡ius. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, tokie svarbių rekvizitų neturintys lapai su sÄ raÅ¡ais negali bÅ«ti buhalterinės apskaitos dokumentai. Kaip matyti iÅ¡ R. D., I. V., iÅ¡ dalies ir V. R. parodymų, grynuosius pinigus su sÄ raÅ¡ais jie gaudavo iÅ¡ A. G. ar buhalterijoje. Tokias liudytojų nurodytas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytoja apklaustos vienos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterių L.

S. parodymai. L. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ pradžių ji kurį laikÄ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijÄ , tačiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, todėl žinojo, kad kai kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, pačiai yra tekę R. D., V. R., I. V. paduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. jai duotus sÄ raÅ¡us ir pinigų sumas, kurias Å¡ie turėjo iÅ¡mokėti cechų darbuotojams, pati ji lentelių, kuriose nurodytos iÅ¡mokėjimo sumos, neruoÅ¡davo, meistrai lapų negrÄ Å¾indavo.

Tiesa teisiamajame posėdyje liudytoja L. S. jau nurodė, kad apie darbuotojams mokėtus neoficialius atlyginimus nežino, bet visiškai nepaneigė ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pažymėdama, jog visgi buvo vienas ar du kartai, kai A. G. jai perdavė grynų pinigų, tačiau ji pati nebeatsimena kam pati perdavė šiuos pinigus. Taigi L. S. ne visas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes teisiamajame posėdyje prisiminė, tačiau faktiškai pakartojo, jog būta atvejų, kai ji gaudavo iš A.

G. grynų pinigų, kurie buvo perduodami toliau. Taigi netikėti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie atitinka ir kitų liudytojais apklaustų įmonės darbuotojų parodymus, nėra pagrindo.

20. Keli ikiteisminiame tyrime bei teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai – apsaugos vadovas R. T., buhalterės J. Ž., A. K., A. Š., A. Š. – parodė nieko nežinoję apie jokius neoficialius atlyginimus, niekam jų nemokėję, o patys gaudavę tokį darbo užmokestį, koks ir priklausė. Tačiau šių liudytojų parodymai nepaneigia aukščiau aptartų liudytojų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, jog neapskaitytas darbo užmokestis būtų buvęs mokamas visiems darbuotojams, priešingai, bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog neapskaitytos grynųjų pinigų sumos buvo mokamos tik daliai darbuotojų.

21. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos liudytojų (J. R., D. G., L. G.) parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme neatitikimus dėl to, ar asmenys ir kiek kartų už grynais pinigais gautas sumas pasiraÅ¡ydavo, tačiau dėl tokio pobÅ«džio liudytojų parodymų netikslumų yra pasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje, nurodant realias objektyvias bei subjektyvias priežastis. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo praėjusį nemaÅ¾Ä laiko tarpÄ nuo byloje nagrinėjamų įvykių, jaudinimÄ si dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, kuriuose yra kitų proceso dalyvių, ir liudytojų nenuoseklumÄ teismo posėdyje dėl kai kurių aplinkybių vertino kaip natÅ«ralius procesus, o kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolų, dauguma apklaustų liudytojų teisme patvirtino posėdyje pagarsintus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apygardos teismas neturi pagrindo su aptartu apylinkės teismo vertinimu nesutikti, juolab, jog kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, yra buvę atvejų, kai tiems patiems darbuotojams buvo grynais pinigais iÅ¡mokėtas, bet buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos iÅ¡laidų orderiais) pagrįstas ir apskaitytas darbo užmokestis, tačiau Å¡i aplinkybė, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neleidžia vertinti liudytojų parodymų kaip melagingų. IÅ¡ visumos liudytojų parodymų galima pagrįstai spręsti, jog jie skyrė situacijas, kai už buhalterijos grynais pinigais iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį jie pasiraÅ¡ydavo ant apskaitos dokumentų, nuo tų, kai jų tiesioginiai vadovai pasikvietę juos iÅ¡mokėdavo grynus pinigus, dėl kurių dažniausiai nereikėdavo pasiraÅ¡yti, pvz. liudytoja J.

K. teisme patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog už kaip priedÄ iÅ¡mokėtus grynus pinigus pasiraÅ¡yti nereikėdavo, pinigus duodavo R. D. ar D. (pagal bylos aplinkybes S.), bet yra buvę atvejų, kai kasoje buvo mokami pinigai pagal kasos iÅ¡laidų orderį arba pagal žiniaraÅ¡tį; liudytojas Ž. D. teisme patvirtinęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažymėjo, jog darbo užmokestį grynais pinigais pasikvietęs į virtuvėlę paduodavo V. R., pasiraÅ¡yti už tuo pinigus nereikėdavo, yra buvę, kad buhalterijoje iÅ¡mokėjo grynų pinigų, tačiau už juos jau reikėjo pasiraÅ¡yti.

Be kita ko, ir patys R. D., D. S., V. R., I. V. procese nuosekliai teigė, jog jie, darbuotojams perdavę grynuosius pinigus, pasirašyti niekur neduodavo.

22. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog bylÄ nagrinėjusiam teismui buvo pateikti A. G. paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis aprašė liudytojų parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl A. G. paaiÅ¡kinimų, apklausė liudytojus, kuriems apeliantas galėjo užduoti klausimų. Aplinkybė, jog nuteistojo gynybinės pozicijos, pateikti paaiÅ¡kinimai buvo įvertinti kitaip, nei jam atrodo teisinga, nėra pagrindas pripažinti, jog teismo vertinimas prieÅ¡tarauja įstatymo reikalavimams ar yra nepagrįstas.

23. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojų neutralumÄ , objektyvumÄ galėjo paveikti tai, kad jiems vėlavo atlyginimai, dėl to jie išėjo iÅ¡ darbo. Tokiais argumentais apeliantas bando sumenkinti liudytojų parodymų patikimumÄ , tačiau kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame be kita Å¡is klausimas taip pat aptartas, argumentais. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne neapskaitytÄ darbo užmokestį gavusių darbuotojų iniciatyva, Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltintam ir nuteistam A.

G. jokių reikalavimų jie nereiÅ¡kė, apie neapskaitytÄ darbo užmokestį liudijusių darbuotojų parodymai iÅ¡ esmės vieni kitus atitinka, papildo, tam tikri jų neatitikimai natÅ«raliai paaiÅ¡kinami. Nenustatyta ir tai, kad liudytojai galėtų siekti apkalbėti apeliantÄ , juos sietų draugiÅ¡ki, prieÅ¡iÅ¡ki ar giminiÅ¡ki santykiai, prieÅ¡ingai, dauguma liudytojų nurodė, jog santykiai su apeliantu normalÅ«s. Taigi vertinti, jog liudytojai galėjo bÅ«ti kaip nors asmeniÅ¡kai suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus, kaip tai bandoma teigti apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

24. Taigi palyginusi bei įvertinusi liudytojų viso proceso metu duotus parodymus, jų ryÅ¡ius ir esminį atitikimÄ tarpusavyje bei kitiems bylos duomenims, nuoseklų vieni kitų papildymÄ , kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus vertino kaip patikimus ir nėra pagrindo nesivadovauti daugumos apklaustų buvusių įmonės darbuotojų nurodytomis aplinkybėmis dėl papildomai jiems iÅ¡mokėtų grynų pinigų, dėl to pripažįstama, jog bylos duomenų visuma yra nustatyta specialistės iÅ¡vadoje nurodyta bÅ«tina sÄ lyga.

Bylos duomenys leidžia atkurti logiÅ¡kÄ su nusikalstamomis veikomis susijusių reikÅ¡mingų aplinkybių grandinę, pripažinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu egzistavo praktika, jog daliai darbuotojų papildomai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nustatyti neapskaityto užmokesčio gavėjai, pinigus perdavę asmenys, per kuriuos veikė nuteistasis. Kaip teisiamajame posėdyje pažymėjo apklausta specialistė D. B., tyrimo metu vertino pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos duomenis, įmonės dokumentus ir liudytojų apklausas, kuriose liudytojai nurodė, apie tam tikru laikotarpiu iÅ¡mokamos sumos grynaisiais pinigais, už kurias nepasiraÅ¡inėdavo, buvo nustatyta, kad tarp kasos dokumentų, grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo dokumentų, nebuvo liudytojų apklausos protokoluose nurodytų sumų, kurios buvo nepagrįstos pirminiais dokumentais ir neužregistruotos registruose.

Pagal specialistės parodymus bei iÅ¡vadÄ , neapskaityto darbo užmokesčio skaičiavimus ji atliko apeliantui palankiausiu bÅ«du ir tuo atveju, jei liudytojas nurodė papildomai gautų grynų pinigų intervalÄ , buvo imama mažiausia suma.

25. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į duomenis apie darbuotojams iÅ¡mokėtas sumas kasos iÅ¡laidų orderiais, žiniaraščiais, Å¡ios sumos iÅ¡vardijamos, nurodoma, kad specialistė neįvertino kitų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams bankiniais pavedimais sumokėtų užmokesčio dalių, parduotų maisto produktų. Tokie apelianto argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė D. B. paaiÅ¡kino, jog buvo įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai apie darbo užmokesčio mokėjimÄ , priskaitymo žiniaraščiai, kasos iÅ¡laidų orderiais atlikti mokėjimai, mokėjimai maistu, atsižvelgta į laikotarpius, kai asmenys buvo nedarbingi ar atostogose.

Šiuos specialistės parodymus atitinka ir specialisto išvada, kurioje ne tik aprašytas tyrimas, naudoti duomenys, bet ir pridėtos suvestinės pagal buhalterinėje apskaitoje atspindėtas išmokas darbuotojams, iš kurių matoma, jog į A. G. apylinkės teismui kartu su paaiškinimais teiktus žiniaraščius, kasos išlaidų orderius specialisto išvadoje yra atsižvelgta. Be to, specialistė D. B. pažymėjo ir tai, kad jai pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose taip pat ir ne buhalteriniuose, nebuvo jokių duomenų, kad kitos įmonės būtų išmokėjusios darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tik liudytojų apklausos protokoluose tai buvo minėta, tokiu atveju kitoms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti duomenis, kokias sumas turi išmokėti darbuotojams, o šiuo atveju įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo jokių duomenų, kurie rodytų, kad buvo atlikti mokėjimai kitų įmonių už UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarosios darbuotojams, nebuvo nei suderinimo aktų, nei užskaitų.

26. Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222, 223 straipsnių taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, o jei to padaryti tokiu bÅ«du (ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

Kita vertus, kaip nurodo nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, kitos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “), darbuotojams atliko bankinius pavedimus, apie tai buvo minima ir pirmosios instancijos teisme apklausų metu ir dėl tokios situacijos specialistė D. B. apklausiama apylinkės teismo posėdyje pažymėjo, jog kitų įmonių atlikti bankiniai darbo užmokesčio pavedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, išvados nepakeistų, kadangi bankiniai pavedimai susiję su oficialaus darbo užmokesčio mokėjimu, o darbuotojai minėjo ne bankinėmis operacijomis, o grynaisiais pinigais išmokėtas sumas.

Taigi abejoti specialisto išvados išsamumu, pateiktais skaičiavimais nėra jokio pagrindo.

27. Apeliaciniame skunde pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo restruktÅ«rizuojamos įmonės statusÄ , tokias įmones pagal įstatymÄ prižiÅ«ri teismo paskirtas restruktÅ«rizavimo administratorius, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo audituojama ir audito įmonės, tačiau auditoriai pastabų A. G. dėl bendrovėje vedamos apskaitos nebuvo pareiÅ¡kę. Tokie apelianto argumentai atmestini. Nagrinėjamu atveju A. G. nusikalstama veika pasireiÅ¡kė tuo, jog tam tikros grynųjų pinigų iÅ¡mokos sÄ moningai ir tikslingai nebuvo atspindėtos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl be visapusiÅ¡ko tyrimo jos ir galėjo likti neatskleistos.

28. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl visų BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymių buvimo A. G. padarytoje veikoje, taigi tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas Å¡ia apimtimi turėtų bÅ«ti tenkinamas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. G. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei BK 220 straipsnio 1 dalį, o apeliacinis skundas dėl Å¡io nuteisimo jame iÅ¡dėstytais motyvais negali bÅ«ti tenkinamas. Civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotas, Å¡iuo atveju iÅ¡ A. G. pagrįstai priteista dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusi turtinė žala.

29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Edita Lapinskienė Aurelija Sadauskaitė