d5eaa09b-03ff-427e-99ba-0fc823ae8d55 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-45-241/2017Proceso Nr. 2-58-3-00526-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 3.2.4.8.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Viginto ViÅ¡inskio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. V. ieÅ¡kinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. P. ieÅ¡kinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pareikÅ¡tus atsakovei Pakruojo Å«kininkų kredito unijai, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. V., A. P., A. P., G. P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. V. prašė pripažinti nesudaryta arba negaliojančia 2008 m. birželio 28 d. paskolos sutartį Nr. 08-00263, sudarytÄ tarp A. V., veikusio per įgaliotÄ asmenį R. V., ir Pakruojo Å«kininkų kredito unijos (toliau – ir unija ar PŪKU), priteisti iÅ¡ atsakovės Pakruojo Å«kininkų kredito unijos ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad 2008 m. birželio 28 d. tarp Pakruojo Å«kininkų kredito unijos ir A. V., veikiančio per įgaliotÄ asmenį R.

V., buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 08-00263 dėl 165 000 Lt paskolos, nustatant fiksuotas 10 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir paskolos iÅ¡mokėjimo terminÄ iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Pagal paskolos sutartį laidavo tretieji asmenys A. V., A. P. ir A. P., kurie manė, jog pasiraÅ¡o ne laidavimo, o stojimo į kredito unijÄ sutartis. Paskolos sutartis buvo sudaryta nesiekiant Å¡ios sutarties tikslų, sudarymo motyvas buvo tuomečio Pakruojo Å«kininkų kredito unijos valdybos pirmininko A. A. pasiÅ«lymas sudaryti fiktyvias sutartis tam, kad Lietuvos bankas matytų Pakruojo Å«kininkų kredito unijÄ vykdant veiklÄ .

IeÅ¡kovei buvo nurodyta, kad paskolos sutartis bus vėliau panaikinta, o jokie reikalavimai pagal Å¡iÄ sutartį nebus reiÅ¡kiami. PasiraÅ¡ydama paskolos sutartį R. V. niekuomet neskaitė, kÄ pasiraÅ¡o, besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo A. A., tačiau buvo suklaidinta, sudarė fiktyvų sandorį, kuris neturėjo bÅ«ti vykdomas. IeÅ¡kovė buvo apgauta, nes vėliau Pakruojo Å«kininkų kredito unija ėmė reikalauti pagal paskolos sutartį atsiskaityti, nors paskolos pagal paskolos sutartį unija nebuvo iÅ¡mokėjusi.Atsakovė neturi sistemų, susietų su kitais bankais ar Lietuvos banku, todėl jos atidarytos sÄ skaitos duomenys tėra paprasti buhalteriniai duomenys, kuriais pati atsakovė gali nesunkiai manipuliuoti.

Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie duomenys savo patikimumu bei įrodomÄ ja verte negali bÅ«ti prilyginami oficialiam banko patvirtintam sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ui. Pakruojo Å«kininkų kredito unijos atžvilgiu atlikti vidiniai Lietuvos banko ir Lietuvos centrinės kredito unijos patikrinimai, kurių metu nustatyta aibė pažeidimų. Vien pateikiami Pakruojo Å«kininkų kredito unijos duomenys apie kredito unijos sÄ skaitų balansus ir pokyčius kredito ar debeto stulpeliuose nepatvirtina, jog realiai vyko bet koks realus pinigų judėjimas.Paskolos sutarties sudarymo momentÄ apibrėžia pinigų perdavimas paskolos gavėjui, o duomenų, kad pinigai kaip paskola buvo perduoti ieÅ¡kovei ar jos sutuoktiniui, nėra, todėl yra pagrindas pripažinti paskolos sutartį nesudaryta.Teismui atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, ieÅ¡kovė teikė alternatyvų reikalavimÄ pripažinti paskolos sutartį fiktyvia, o sandorį, kuriuo ji sudaryta – tariamu ir sudarytu dėl apgaulės. IeÅ¡kovė ir jos sutuoktinis nėra atlikę jokių mokėjimų, pateikiami 2008 m. birželio 28 d. ir du 2008 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymai yra suklastoti ir juose nurodytas ieÅ¡kovės paraÅ¡as nėra autentiÅ¡kas, ieÅ¡kovė niekada Å¡ių mokėjimo nurodymų nepasiraÅ¡inėjo, ji nežino teisinio pagrindo mokėjimo nurodymuose nurodytiems asmenimis gauti nurodytas sumas. 2008 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodyme Nr. 0000000022 nurodoma pervedama 85 000 Lt suma R.

P., o prie mokėjimo paskirties nurodyta „IÅ¡ankstinis apmokėjimas už perkamÄ Å¾emės Å«kio technikÄ â€œ, nors ieÅ¡kovės sutuoktinis ar ieÅ¡kovė iÅ¡ jo niekada jokios technikos nepirko. Atsakovė civilinėje byloje Nr. 2-895-267/2010 neįrodė, kad R. P. pinigus gavo, neįrodė, kad ieÅ¡kovė davė nurodymÄ pervesti A. P. 35 000 Lt ir 45 000 Lt sumas už statybines medžiagas ir už paslaugas. A. P. yra ieÅ¡kovės ir mirusio sutuoktinio žentas, esant tarp Å¡alių geriems santykiams nebuvo pagrindo ieÅ¡kovės sutuoktiniui skolintis tokias dideles sumas.

A. P. nurodė, kad niekada 80 000,00 Lt sumos nebuvo gavęs, o dalis Å¡ių pinigų, kiek daugiau nei 45 000,00 Lt, buvo be A. P. žinios panaudoti A. V. paskolai, palÅ«kanoms ir delspinigiams dengti, taip PŪKU sudarant klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, jog paskolos sutartis buvo realiai vykdoma. Jokių duomenų apie likusių A. P. pervestų sumų panaudojimÄ ieÅ¡kovė neturi, o pats A. P. taip pat nežino, kur gautos sumos panaudotos, nes net nebuvo informuotas apie jų gavimÄ . Iki atsakovei pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį anksčiau minėtoje byloje, A.

V. turėjo bÅ«ti atlikęs ne mažiau nei keturis mokėjimus (2008 m. rugpjūčio 16 d., 2009 m. vasario 16 d., 2009 m. rugpjūčio 16 d. ir 2010 m. vasario 16 d.), tačiau nei vieno jų nebuvo atlikęs, iki ieÅ¡kinio padavimo dienos A. V. atsakovei buvo pervedęs mokėjimų už 85 805,66 Lt. Jokia kredito įstaiga, jei sandoris bÅ«tų sudarytas realiai, neleistų susidaryti tokiai praleistų mokėjimų sumai ir imtųsi veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio skolÄ . Sutartis sudaryta 2008 m. birželio 28 d., o A.

V. 2008 m. gavo 160 092,08 Lt iÅ¡mokų iÅ¡ Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros už pasėlius, todėl poreikio gauti paskolÄ nebuvo.Atsakovė neteisi, jog pagal paskolos sutartį A. V. 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. mokėjo unijai sutartyje numatytus delspinigius. Kitoje byloje esančioje 2012 m. kovo 30 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr.5-4/26 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), kaip nurodo atsakovė, o (duomenys neskelbtini). PŪKU 2009 m. rugpjūčio 31 d. 012 pluoÅ¡to ir 2009 m. lapkričio 30 d. 009 pluoÅ¡to kopijos rodo, jog neva Å¡iuo pluoÅ¡tu A.

P. pervedė D. Å . 7 100 Lt, kad padengtų jos paskolos grÄ Å¾inimÄ , pluoÅ¡te Nr. 012 nurodyta R. M., tačiau A. P. jokiu bÅ«du už jas paskolos nemokėtų. Taip pat A. P. nėra žinomi ir Å¡iuose pluoÅ¡tuose nurodyti mokėjimai A. V. bei R. V..Byla, kuria remiasi atsakovė, neturi prejudicinės galios, nes įrodinėjimo dalykas Å¡ioje byloje ir kitoje byloje nesutampa, todėl kitoje byloje teismo nustatytos aplinkybės neturi reikÅ¡mės. A. V. dėl vekselio buvo apgautas, vekselis 760 000 Lt sumai neatspindi jo valios, jam buvo nurodyta, jog pagal šį vekselį niekuomet nereikės mokėti, o vekselis reikalingas tik tam, kad PŪKU veikla prieÅ¡ Lietuvos BankÄ atrodytų aktyvi.Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, A.

P. prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. birželio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 08-00265, sudarytÄ tarp A. P. ir Pakruojo Å«kininkų kredito unijos, priteisti iÅ¡ atsakovės trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo nurodė, kad 2008 m. birželio 28 d. tarp Pakruojo Å«kininkų kredito unijos ir A. V., veikusio per įgaliotÄ asmenį R. V., buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 08-00263, dėl 47 787,30 Eur paskolos. Manydamas, kad pasiraÅ¡o stojimo į PŪKU sutartį, 2008 m. birželio 28 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 08-00265, tokias pat sutartis pasirašė ir kiti tretieji asmenys A.

V. ir A. P.. PasiraÅ¡ydamas sutartį nesusipažino su jos tekstu, nes manė, kad tai įprasta stojimo į PŪKU sutartis, kurios sÄ lygos standartinės. Žinojo, kad R. V. ir jos vyras tuo metu buvo PŪKU nariai, todėl, pasitikėdamas jų rekomendacija, pasirašė sutartį. PŪKU atstovas nurodė, jog tai stojimo į narius sutartis ir tik vėliau, kai prasidėjo teisminiai ginčai tarp R. V. ir PŪKU, sužinojo, kad pasiraÅ¡yta sutartis iÅ¡ tiesų yra ne stojimo į unijÄ , o laidavimo už A.

V. prievoles. Laidavimo sutartis sudaryta dėl apgaulės, ji turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Dėl nurodytų aplinkybių 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Å iaulių vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ , pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl apgaulės įtakoje suklastotų PŪKU dokumentų. Trečiasis asmuo neturėjo pagrindo siekti laiduoti už A. V. įsipareigojimus, už tokį įsipareigojimÄ jau laidavo kiti du laiduotojai, todėl nesuprantama tokia laiduotojų gausa.

Visos sutartys yra tos pačios dienos, todėl teigti, jog poreikis papildomai laiduoti atsirado vėliau, sumažėjus vieno iš laiduotojų mokumui, nėra pagrindo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovės R. V. ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. P. ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad šioje byloje aktualios paskolos ir laidavimo sutarčių nuostatos, dėl kurių Šiaulių apygardos teismas pasisakė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013.

Teismo vertinimu, byloje dalyvavo tie patys asmenys, o paskolos sutarties aiÅ¡kinimas buvo įrodinėjimo dalykas toje byloje. Teismas, vadovaudamasis Å iaulių apygardos teismo įsiteisėjusiame 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniame sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, sprendė, kad minėtame teismo sprendime iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡alių valia sutarties sÄ lygų taikymo prasme Å¡ioje byloje yra prejudiciniai faktai.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės sudarytų finansinių sandorių gausa patvirtina, jog ieÅ¡kovė buvo patyrusi finansų rinkos dalyvė, todėl tokia apgaulė, kokiÄ byloje įrodinėja ieÅ¡kovė (kad ji pasiraÅ¡inėjo viskÄ ), yra neįmanoma.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog viso Å¡io proceso metu ji bÅ«tų buvusi veikiama kažkokios atsakovės darbuotojų apgaulės. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė turėjo žinoti, kur pagal paskolos sutartį gautos lėšos panaudotos. Teismas sprendė, kad paskolos sutarties sudarymas ir pinigų iÅ¡mokėjimas yra konstatuotas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 2008 m. birželio 28 d. paskolos sutartis Nr. 08-00263 yra negaliojanti dėl apgaulės. Teismo vertinimu, šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ paneigia tai, kad paskolos sutarties sudarymas ir pinigų iÅ¡mokėjimas yra konstatuotas Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu.

Taip pat tai, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. Pakruojo Å«kininkų kredito unijai buvo mokami paskolos sutartyje numatyti delspinigiai. Be to, pinigai pagal paskolÄ buvo pervesti iÅ¡ A. V. sÄ skaitos pateiktais trimis 2008 m. birželio 28 d., 2008 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymais. Tai patvirtina, kad tikroji Å¡alių valia buvo sudaryti paskolos sutartį, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės argumentÄ , kad sutartis sudaryta Pakruojo Å«kininkų kredito unijos valdybos pirmininko praÅ¡ymu sudaryti fiktyviÄ sutartį tam, kad Lietuvos bankas matytų Pakruojo Å«kininkų kredito unijÄ vykdant veiklÄ .Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės motyvÄ , jog prievolės pagal paskolos sutartį niekada nebuvo vykdomos, paneigia unijos finansinės Å«kinės veiklos tyrimo specialisto iÅ¡vada Nr. 5-4/26, kurioje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti atsakovės Pakruojo Å«kininkų kredito unijos teikiamų finansinių dokumentų objektyvumu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Å iaulių apygardos valdyba atliko ieÅ¡kovės R. V. inicijuotÄ ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. 40-1-158-10, kurio metu iÅ¡tyrė Pakruojo Å«kininkų kredito unijos apskaitÄ . Nenustačius nusikaltimo požymių, ikiteisminis tyrimas 2014 m. sausio 10 d. nutrauktas.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodyta, jog A. V. bÅ«tų nesupratęs pasiraÅ¡omo vekselio reikÅ¡mės ir pasekmių, kÄ nurodė Å iaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniame sprendime.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti 2008 m. birželio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 08-00265, sudarytÄ tarp A.

P. ir Pakruojo Å«kininkų kredito unijos, kaip sudarytÄ dėl apgaulės. Teismo vertinimu, laiduotojas A. P. nepateikė įrodymų ir byloje nėra nustatyta, kad atsakovės Pakruojo Å«kininkų kredito unijos atstovų veiksmai (neveikimas) sudarant laidavimo sutartį atitiktų CK 1.91 straipsnyje nurodytas sÄ lygas. Laiduotojo A. P. nurodomos aplinkybės, kad pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį dviem ar trim egzemplioriais neįprastomis sÄ lygomis (degalinėje, dokumentus atvežus atsakovės atstovui G. B.), manė, jog pasiraÅ¡o stojimo į Pakruojo Å«kininkų kredito unijÄ sutartį, yra nepakankamos pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia dėl apgaulės.Aplinkybė, kad laiduotojas A.

P. tariamai pasirašė sutartį jos neskaitęs, teismo vertinimu, nereiÅ¡kia, kad atsakovė Pakruojo Å«kininkų kredito unija neinformavo apie svarbias sandorio sudarymo aplinkybes, todėl laiduotojo pasiraÅ¡ymas nesusipažinus su sutarties sÄ lygomis neatitinka minimalių apdairaus ir protingo civilinių teisinių santykių subjekto standarto. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laiduotojo A. P. neatidumas, nerÅ«pestingumas negali bÅ«ti vertinamas kaip paskolos davėjo – kredito unijos, ir paskolos gavėjo – įgalioto asmens R.

V., apgaulė laiduotojo atžvilgiu.Teismas atmetė A. P. argumentus, kad laidavimo sutartimi Å¡alis tik prisiėmė pareigas, jokių teisių neįgijo, jis neturėjo pagrindo siekti laiduoti už A. V. įsipareigojimus, nes, įvertinus A. V. iÅ¡duotos paskolos paskirstymÄ , teismo vertinimu, akivaizdu, kad dalis Å¡ios paskolos (13 032,90 Eur ir 10 136,70 Eur) buvo pervesta laiduotojo A. P. artimam asmeniui – A. P.. Todėl teismas sprendė, kad negalima paneigti galimai buvusio laiduotojo A. P. suinteresuotumo laiduoti už A.

V. prievolę.Teismas sprendė, kad esminių įrodymų, susijusių su konkrečios ginčijamos paskolos iÅ¡davimu, PŪKU inspektavimo ataskaitoje nėra.Teismas atmetė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens motyvÄ , kad ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose Nr. 41-1-332-04 ir Nr. 73-2-008-08 bei teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d., 2008 m. spalio 17 d., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyse yra nustatytas parašų suklastojimo faktas. Teismas konstatavo, kad minėti ikiteisminio tyrimo dokumentai ir teismo procesinės nutartys skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų sprendimus prejudicinės reikÅ¡mės neturi.Teismas, atmesdamas Å¡alių praÅ¡ymus skirti baudas už piktnaudžiavimÄ procesu, vertino, kad ieÅ¡kinio dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia pareiÅ¡kimas po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista skola pagal paskolos sutartį, nelaikytinas sÄ moningu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Taip pat teismas pripažino, kad atsakovė byloje pateikė turimus ir reikalaujamus dokumentus, kiti duomenys yra prijungtoje civilinėje byloje, specialisto iÅ¡vadoje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. P. ieÅ¡kinius tenkinti, taip pat priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai suteikė prejudicinę galiÄ kitoje civilinėje byloje Nr. 2-895-267/2010, iÅ¡nagrinėtoje Å iaulių apygardos teisme, nustatytoms aplinkybėms. Toje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra reikÅ¡mingos, nes joje buvo sprendžiamas skolos pagal paskolos sutartį priteisimo, bet ne paskolos sutarties galiojimo klausimas. Tai, kad kitÄ bylÄ nagrinėjęs teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ atsiskaityti su PŪKU pagal paskolos sutartį, nereiÅ¡kia, kad teismas kitoje byloje nustatė ir aplinkybę, kad nėra jokių paskolos sutarties negaliojimo pagrindų.

Paskolos sudarymo aplinkybės, Å¡alių valia sukurti paskolos teisinius santykius kitoje byloje nebuvo nustatytos, Å¡ie klausimai nebuvo joje kelti. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad įrodinėjimo dalykas Å¡ioje byloje ir kitoje byloje sutampa.Teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. IÅ¡vadÄ , kad byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė paskolos sutartį pasirašė dėl PŪKU darbuotojų apgaulės, teismas padarė tinkamai neįvertinęs visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių.

IeÅ¡kovė ir jos sutuoktinis su PŪKU buvo sudarę daugybę paskolos sutarčių ir visas jas tinkamai vykdė, o tik vienintelės ginčijamos paskolos sutarties apskritai niekada nebuvo pradėję vykdyti. PŪKU ilgÄ laikÄ toleravo aplinkybę, kad yra pažeidžiami paskolos grÄ Å¾inimo terminai, nesiėmė jokių veiksmų, kad paskatintų ieÅ¡kovę ir A. V. vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pagal PŪKU buhalterinės apskaitos dokumentus paskola buvo iÅ¡mokėta kitu bÅ«du nei nurodyta paskolos sutartyje – pagal paskolos sutartį turėjo bÅ«ti iÅ¡mokama pavedimu ir grynaisiais pinigais, tačiau jokių paskolos iÅ¡mokėjimÄ grynais pinigais patvirtinančių įrodymų į bylÄ nebuvo pateikta.

Visas pinigų judėjimas vyko iÅ¡imtinai PŪKU viduje – piniginės lėšos nebuvo nei iÅ¡grynintos, nei pervestos į kitose kredito įstaigose esančias sÄ skaitas.Teismo motyvai yra prieÅ¡taringi, nes, viena vertus, teismas nustatė, kad visus sandorius A. V. vardu, veikdama pagal įgaliojimÄ , sudarinėjo ir kitus finansinius reikalus tvarkė ieÅ¡kovė, o A. V. sudaromomis paskolomis visiÅ¡kai nesidomėjo, sutarčių sudarymo aplinkybių nežinojo. Kita vertus, teismas, spręsdamas, kad paskola buvo iÅ¡mokėta, rėmėsi A.

V. kitoje byloje iÅ¡sakyta pozicija, kad paskolÄ PŪKU jis yra grÄ Å¾inęs. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės teiginiai dėl sandorio fiktyvumo ir apgaulės yra nepatikimi. A. V. finansiniais klausimais nesidomėjo, nežinojo, kada ir kokios sutartys jo vardu yra sudaromos, žinojo tik tiek, kad visos paskolos PŪKU yra grÄ Å¾intos. Dėl to kitoje byloje kaip atsikirtimÄ Ä¯ PŪKU ieÅ¡kinį ir nurodė aplinkybę, kad paskolÄ PŪKU jis grÄ Å¾ino. TikrÄ sias paskolos sutarties sudarymo aplinkybes žinojo tik ieÅ¡kovė, kuri įstojusi į procesÄ kitoje byloje nurodė, kad paskolos sutartis yra fiktyvi, paskola niekada nebuvo suteikta.

Teismas sprendimÄ priėmė nepagrįstai suteikęs prioritetÄ vieninteliams paskolos iÅ¡mokėjimÄ neva patvirtinantiems įrodymams – PŪKU buhalterinės apskaitos dokumentams, o visas ieÅ¡kovės nurodomas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ patvirtinančias aplinkybes laikydamas nereikÅ¡mingomis.Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti laidavimo sutartį sudaryta dėl apgaulės. Visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo A. P., pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, nesuprato sudaromo sandorio esmės, dėl Å¡io sandorio esmės buvo suklaidintas, todėl pagrįstai manė sudarantis ne laidavimo, o stojimo į PŪKU sutartį.

Laidavimo sutartis buvo sudaryta neįprastomis aplinkybėmis – ne darbo dienÄ , degalinėje, nesusipažinus su laidavimo sutarties sÄ lygomis. Bylos nagrinėjimo teisme metu A. P. ir PŪKU darbuotojas, dalyvavęs sudarant laidavimo sutartį, patvirtino, kad A. P., nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kokia sutartis yra sudaroma, kokios teisės ir pareigos iÅ¡ jos kyla. Todėl iÅ¡ laidavimo sutarties kylančios teisinės pasekmės A. P. negali jo įpareigoti, nes laidavimo sutartis sudaryta dėl suklydimo. A. P. laidavimo sutartį sudarė su profesionaliu rinkos dalyviu, todėl sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama neprofesionalios Å¡alies – A.

P. – naudai. Trečiasis asmuo A. P. PŪKU darbuotojų buvo įtikintas, kad pasiraÅ¡o standartinę stojimo į PŪKU sutartį, todėl nematė bÅ«tinybės susipažinti su laidavimo sutarties sÄ lygomis. Jeigu A. P. bÅ«tų atskleista, kad yra sudaroma ne stojimo į PŪKU, bet laidavimo sutartis, trečiasis asmuo tokios sutarties nebÅ«tų pasirašęs.Atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji paskolos sutartį pasirašė PŪKU valdybos pirmininko A.

A. praÅ¡ymu, norėdama padėti A. A. ir jo įtikinta, kad paskolos sutartis realiai nebus vykdoma, paskolos pasiraÅ¡ymo tikslas buvo parodyti Lietuvos bankui, kad PŪKU realiai vykdo veiklÄ , yra iÅ¡galvoti ir nelogiÅ¡ki. IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kaip paskolos sutarties pasiraÅ¡ymas galėjo padėti A. A.. Taip pat ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kokiÄ reikÅ¡mę vienos sutarties pasiraÅ¡ymas galėjo turėti Lietuvos bankui vertinant PŪKU veiklÄ . IeÅ¡kovė buvo ilgametė PŪKU narė ir paskolų gavėja, PŪKU finansavo ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio Å«kinę veiklÄ , todėl ji negalėjo nesuvokti paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo pasekmių.IeÅ¡kovė, įrodinėdama tariamÄ apgaulę, prieÅ¡taravo pati sau.

Viena vertus, ji teigė, kad aplinkybę, jog yra pasiraÅ¡iusi paskolos sutartį sužinojo, kai PŪKU kreipėsi į teismÄ dėl skolos paskolos sutarties pagrindu priteisimo. Kita vertus, ieÅ¡kovė teigė, kad A. A. apgaule jÄ privertė pasiraÅ¡yti paskolos sutartį ir įtikino, kad jos atliekami veiksmai neturės jokių teisinių pasekmių. Todėl ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga, jos vienintelis tikslas – iÅ¡vengti piniginių prievolių vykdymo.IeÅ¡kovės teiginys, kad pinigai pagal paskolos sutartį A.

V. niekada nebuvo iÅ¡mokėti, neatitinka tikrovės, jie yra paneigti Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 ir Å¡ioje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais – duomenimis iÅ¡ A. V. sÄ skaitos.IeÅ¡kovė teigia, kad tretieji asmenys A. V., A. P. ir A. P., laidavę už A. V. suteiktÄ paskolÄ , taip pat buvo suklaidinti, nes manė, kad pasiraÅ¡o stojimo į PŪKU sutartis. Tačiau ieÅ¡kovė nutyli, kad jos sÅ«nus A. V. PŪKU nariu buvo jau nuo 1998 m. gruodžio 26 d., A.

P. – nuo 2004 m. kovo 8 d.Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos teisinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turinčios faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) – paskolos sutarties sudarymas ir paskolos iÅ¡mokėjimas. Å iaulių apygardos teismas ex officio patikrino PŪKU pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pripažinti sandorį niekiniu. Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendime yra iÅ¡tirtos paskolos sutarties sudarymo ir jos iÅ¡mokėjimo faktus patvirtinančios aplinkybės, A.

V. ieÅ¡kovei suteiktų įgaliojimų apimtis ir valia sudaryti paskolos sutartį. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nenurodė jokių naujų aplinkybių nei buvo nurodžiusi Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje.IeÅ¡kovės pozicijÄ apie tariamÄ nežinojimÄ , kad ji turi vykdyti prievoles pagal paskolos sutartį, paneigia byloje esantys įrodymai. PŪKU finansinės Å«kinės veiklos tyrimo specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-4/26 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu A.

P. duoti parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovės teiginys, kad PŪKU ilgÄ laikÄ toleravo aplinkybę, kad yra praleidžiami paskolos grÄ Å¾inimo terminai ir nesiėmė jokių veiksmų, nepagrįstas. Paskolos sutartis turėjo bÅ«ti įvykdyta iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Paskolos sutarties priede Nr. 1 buvo numatytas įmokų mokėjimo grafikas su 6 mėn. įmokų intervalais. Pirmas paskolos įmokos ir palÅ«kanų mokėjimas turėjo bÅ«ti atliktas 2009 m. vasario 16 d. Vykdant paskolos sutartį, 2008 m. gruodžio 3 d. buvo sumokėtos palÅ«kanos – 2500 Lt, 2009 m. rugpjūčio 31 d.

– paskolos grÄ Å¾inimo įmoka, palÅ«kanos ir delspinigiai – 41 900 Lt, 2009 m. lapkričio 30 d. – palÅ«kanos ir delspinigiai – 3 846,99 Lt. 2010 m. vasario 2 d. įvyko PŪKU valdybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta paskolos sutartį nutraukti ir kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo, 2010 m. balandžio 20 d. buvo pateiktas ieÅ¡kinys. Todėl ilgo paskolos sutarties nevykdymo toleravimo nebuvo, PŪKU veikė atsižvelgdama į paskolos sutarties sÄ lygas ir realiÄ situacijÄ .Paskola buvo iÅ¡mokėta tokiais pavedimais, kokių pageidavo pagal įgaliojimÄ A.

V. vardu veikusi ieÅ¡kovė. Byloje esantys trys mokėjimo pavedimai (2008 m. birželio 28 d. ir 2008 m. birželio 30 d.), patvirtinantys paskolos lėšų panaudojimÄ , pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės. Taip pat į bylÄ pateikti 2008 m. birželio 28 d. kasos operacijos kvitai, pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės. Å ių finansinių dokumentų pasiraÅ¡ymas patvirtina, kad ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti, kokias finansines operacijas ir kokiu tikslu atlieka.IeÅ¡kovės abejones dėl PŪKU buhalterinės apskaitos dokumentų kaip įrodymų patikimumo paneigė ieÅ¡kovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas, kurio metu iÅ¡analizavus visus duomenis, jokių dokumentų klastojimo, neteisingos buhalterinės apskaitos faktų nebuvo nustatyta.Aplinkybė, kad didžioji dalis atsiskaitymų vyko PŪKU viduje paaiÅ¡kinama tuo, kad PŪKU finansavo ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio Å«kinę veiklÄ , visi ieÅ¡kovės Å¡eimos nariai buvo PŪKU nariai, turėjo PŪKU sÄ skaitas, paskolos sutartis, jie buvo Å«kininkai, jų Å«kių buhalterinę apskaitÄ tvarkė ieÅ¡kovė, ji sprendė, kokio dydžio paskolas ir kada imti.IeÅ¡kovė neturi procesinės teisės ginčyti teismo sprendimo dalyje dėl A.

P. ieÅ¡kinio atmetimo ir reikÅ¡ti reikalavimÄ A. P. ieÅ¡kinį patenkinti, nes ji nėra A. P. atstovė, ji nereiÅ¡kė reikalavimo dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teisme, todėl tokio reikalavimo negali reikÅ¡ti ir apeliacinės instancijos teisme.Trečiasis asmuo A. P. nepateikė jokių naujų argumentų ir įrodymų, nei buvo iÅ¡nagrinėti Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013, jis nebuvo nei PŪKU narys, nei skolininkas, tačiau, turėdamas paskolinių santykių su kita kredito įstaiga (banku AB „Swedbank“), bÅ«damas protingas ir apdairus, negalėjo nesuprasti pasiraÅ¡omų dokumentų prasmės, juolab, kad pasirašė ne vienÄ dokumentÄ , be to, A.

V. paraiÅ¡koje paskolai gauti savo ranka atliko įraÅ¡Ä â€žlaiduoju A. P.“. Å ios aplinkybės paneigia A. P. teiginius, kad jis manė pasiraÅ¡antis dėl stojimo į PŪKU.Paskolos sutartyje buvo numatytos paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrinančios priemonės, be kita ko, A. P. laidavimas. Pinigai pagal paskolos sutartį negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėti tol, kol A. P. nepasirašė laidavimo sutarties. Pati ieÅ¡kovė buvo suinteresuota, kad laidavimo sutartis bÅ«tų pasiraÅ¡yta, buvo skubama, todėl A.

P. dokumentus pasirašė degalinėje, dalyvaujant PŪKU atstovui G. B., ieÅ¡kovei, A. P. sÅ«nui A. P..IeÅ¡kovė, vengdama vykdyti prievoles pagal paskolos sutartį, veikia iÅ¡imtinai savo rizika ir privalo prisiimti visas su bylinėjimusi susijusias iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės pateikti dokumentai (2014 m. VSDFV pažyma ir negaliojantis neįgaliojo pažymėjimas) nelaikytini pakankamais atleisti ieÅ¡kovę nuo 1 230 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. IeÅ¡kovė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, už atstovavimÄ pirmojoje instancijoje sumokėjo 1 570 Eur.

Be to, ieÅ¡kovė po sutuoktinio mirties priėmė palikimÄ â€“ 12 žemės sklypų, kurių plotas apie 60 ha, tačiau teismui duomenų apie šį turtÄ nepateikė. Todėl ieÅ¡kovė turi galimybę ir pareigÄ sumokėti žyminį mokestį.Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės vardu pasirašė advokatas M. TamoÅ¡iÅ«nas, tačiau atsakovei nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nėra pateikta atstovavimo sutartis, nei viename teismui pateiktame procesiniame dokumente nenurodyta, kad tokia sutartis bÅ«tų buvusi pateikta teismui.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

V. praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas, atsisakydamas kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ dėl Direktyvos 93/13/EEB ir Direktyvos 2005/29/EB, suvaržė proceso dalyvių teises. Teismas nesiaiÅ¡kino Å¡ių direktyvų pažeidimų, nors apie tai teismo posėdžių metu buvo informuotas.Trečiasis asmuo A. V. asmeniÅ¡kai nukentėjo dėl nesÄ Å¾iningo atsakovės elgesio, todėl bankrutavo.Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, A.

P. praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. P., pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, nesuprato sudaromo sandorio esmės, dėl Å¡io sandorio esmės buvo suklaidintas, todėl pagrįstai manė sudarantis ne laidavimo, o stojimo į PŪKU sutartį.Laidavimo sutartis buvo sudaryta neįprastomis aplinkybėmis – ne darbo dienÄ , degalinėje, nesusipažinus su laidavimo sutarties sÄ lygomis.Bylos nagrinėjimo teisme metu A.

P. ir PŪKU darbuotojas, dalyvavęs sudarant laidavimo sutartį, patvirtino, kad A. P. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kokia sutartis yra sudaroma, kokios teisės ir pareigos iÅ¡ jos kyla. Todėl iÅ¡ laidavimo sutarties kylančios teisinės pasekmės A. P. negali jo įpareigoti, nes laidavimo sutartis sudaryta dėl suklydimo. A. P. laidavimo sutartį sudarė su profesionaliu rinkos dalyviu, todėl sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama neprofesionalios Å¡alies – A. P. – naudai.A. P. PŪKU darbuotojų buvo įtikintas, kad pasiraÅ¡o standartinę stojimo į PŪKU sutartį, todėl nematė bÅ«tinybės susipažinti su laidavimo sutarties sÄ lygomis.

Jeigu A. P. bÅ«tų atskleista, kad yra sudaroma ne stojimo į PŪKU, bet laidavimo sutartis, trečiasis asmuo tokios sutarties nebÅ«tų pasirašęs.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, G. P. praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi argumentai, analogiÅ¡ki iÅ¡dėstytiems trečiojo asmens A. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ .Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. P. praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ .

Atsiliepime nurodomi argumentai, analogiÅ¡ki iÅ¡dėstytiems trečiojo asmens A. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 28 d. tarp A. V., veikiančio per įgaliotÄ asmenį R. V., ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 08-00263 (8 t., b. l. 172-174), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo suteikti A. V. 165 000 Lt paskolÄ Å¾emės Å«kio technikos pirkimui ir apyvartinėms lėšoms, galutinis paskolos iÅ¡mokėjimo terminas – 2008 m. gruodžio 28 d., o A. V. įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ dalimis iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., taip pat užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ A.

V., A. P. ir A. P. laidavimu.2008 m. birželio 28 d. tarp A. P. ir atsakovės buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 08-00265 (8 t., b. l. 176), pagal kuriÄ A. P. įsipareigojo A. V. negrÄ Å¾inus paskolos nustatytais terminais, sumokėti atsakovei negrÄ Å¾intÄ paskolÄ per deÅ¡imt dienų nuo atsakovės praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo. Dėl prejudicijos taikymo Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å iaulių apygardos teismo įsiteisėjusiame 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡alių valia sutarties sÄ lygų taikymo prasme nagrinėjamoje byloje yra prejudiciniai faktai.

Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs tai, kad abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, taip pat paskolos sutarties aiÅ¡kinimas tiek vienoje, tiek kitoje byloje buvo įrodinėjimo dalykas.Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ir Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas nesutampa. Apeliantės teigimu, nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas – Å¡alių valia ir suvokimas apie sudaromÄ sutartį, bÅ«tina įrodyti tai, kad apeliantė buvo apgauta ir dėl to sudarė paskolos sutartį, o kitoje byloje buvo sprendžiamas skolos pagal paskolos sutartį priteisimo, bet ne pačios sutarties galiojimo klausimas.

Apeliantės nuomone, vien tai, kad kitÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Å iaulių apygardos teismas sprendė, jog ji turi pareigÄ atsiskaityti su PŪKU pagal paskolos sutartį, nereiÅ¡kia, kad teismas toje byloje nustatė aplinkybę, kad nėra jokių paskolos sutarties negaliojimo pagrindų. Su Å¡iais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Apeliantės argumentas dėl nepagrįsto prejudicijos taikymo iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje ir Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje skiriasi įrodinėjimo dalykas.

Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo grindžiamas Pakruojo ūkininkų kredito unijos su A. V. 2008 m. birželio 28 d. sudaryta paskolos sutartimi Nr. 08-00263 ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos su A.

V., A. P. ir A. P. tinkamam paskolos gavėjo A. V. įsipareigojimų pagal minėtÄ paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti pasiraÅ¡ytomis laidavimo sutartimis. Taigi įrodinėjimo dalykÄ toje byloje sudarė faktinės aplinkybės, susijusios su paskolos ir laidavimo sutarčių sudarymu, vykdymu, galiojimu ir pan. Nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia pripažinti nurodytas paskolos ir laidavimo (sudarytÄ su A. P.) sutartis negaliojančiomis, todėl taip pat įrodinėja faktines aplinkybes, susijusias su Å¡ių sutarčių (ne)sudarymu, (ne)vykdymu, (ne)galiojimu ir pan.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiami reikalavimai yra grindžiami iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis, kurios, be kita ko, sudarė atsikirtimų pagrindÄ Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje (dėl sandorių fiktyvumo, apgaulės ir kt.), nors toje byloje reikalavimai dėl paskolos ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nebuvo reiÅ¡kiami. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. procesiniame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galiÄ sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginÄÄ .

             Dėl įrodymų vertinimo Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Apeliantė kvestionuoja teismo iÅ¡vadÄ dėl paskolos sutarties teisėtumo, teigdama, kad teismas neįvertino, jog apeliantė ir jos sutuoktinis su atsakove buvo sudarę daugybę paskolos sutarčių ir visas jas tinkamai vykdė, o ginčo paskolos sutartis niekada nebuvo pradėta vykdyti. Su Å¡iais apeliantės teiginiais sutikti teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek apeliantės, tiek ir jos sutuoktinio sudarytas sutartis su atsakove ir pagrįstai konstatavo, kad didelis finansinių sandorių kiekis patvirtina, jog apeliantė yra patyrusi finansų rinkos dalyvė, todėl mažai tikėtina, kad ji bÅ«tų pasiraÅ¡iusi sutartį jos neperskaičiusi ir nežinodama sutarties sÄ lygų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas įrodymus įvertino netinkamai.

Apeliantės argumentų, kad ginčo paskolos sutarties apeliantė ir jos sutuoktinis niekada nebuvo pradėję vykdyti, pirmosios instancijos teismas atskirai nevertino ne todėl, kad juos ignoravo ar be pagrindo laikė nepagrįstais, o todėl, kad remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pakruojo ūkininkų kredito unijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto 2012 m. kovo 30 d. išvada Nr. 5-4/26, pagrįstai nustatė, jog ginčo paskolos sutartis buvo vykdoma, t. y. (duomenys neskelbtini).

Be to, net jeigu paskolos gavėjas ir/ar jo įgaliotas asmuo ir nebÅ«tų pradėję vykdyti ginčo paskolos sutarties, o kitos apeliantės nurodomos sutartys bÅ«tų vykdomos tinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesuponuotų iÅ¡vados, kad ginčo paskolos sutartis apskritai nebuvo sudaryta.Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir to, kad atsakovė ilgÄ laikÄ toleravo paskolos grÄ Å¾inimo terminų praleidimÄ ir nesiėmė jokių veiksmų paskatinti apeliantę ir jos sutuoktinį vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Å is apeliantės argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡ paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo tvarkaraščio (8 t., b. l. 172) matyti, kad palÅ«kanos pagal paskolos sutartį turėjo bÅ«ti pradėtos mokėti 2008 m. rugpjūčio 16 d., o paskolos grÄ Å¾inimo įmokos – nuo 2009 m. vasario 16 d., toliau jas mokant kas pusmetį iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Viena vertus, kaip teisingai pagal Pakruojo Å«kininkų kredito unijos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo specialisto iÅ¡vados duomenis nustatė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini); 2010 m. gegužės 3 d.

Å iaulių apygardos teisme buvo gautas atsakovės ieÅ¡kinys dėl skolos pagal paskolos ir laidavimo sutartis priteisimo (Å iaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-112-267/2013, 1 t., b. l. 1). Kita vertus, pati apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad su atsakovės valdybos pirmininku A. A. ji ilgÄ laikÄ palaikė itin draugiÅ¡kus santykius, kas, savaime suprantama, galėjo lemti platesnes įsipareigojimų tinkamo nevykdymo toleravimo ribas, ypač įvertinus tai, kad apeliantė ir jos sutuoktinis buvo ilgamečiai Pakruojo Å«kininkų kredito unijos nariai, su unija buvo sudarę didelį kiekį paskolos ir kitokių finansinių sandorių.Apeliantės teigimu, paskola buvo iÅ¡mokėta kitokiu nei paskolos sutarties 2.10 punkte nustatytu bÅ«du, o teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 nustatytam prejudiciniam faktui, kad ginčo paskola buvo iÅ¡mokėta vienu 2008 m. birželio 28 d. ir dviem 2008 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymais, laikytina teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė, kad dalis paskolos nebuvo iÅ¡mokėta grynaisiais pinigais. Vien pažodinis paskolos sutarties 2.10 punkto aiÅ¡kinimas neatitiktų pirmosios instancijos teismo byloje teisingai nustatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių paskolos teisinių santykių susiformavimÄ .

Be to, apeliantė nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad paskolos gavėjui paskolos sumos gavimas ne tik mokėjimo pavedimu, bet ir grynaisiais pinigais buvo reikÅ¡minga aplinkybė, todėl Å¡is apeliacinio skundo motyvas taip pat laikytinas nepagrįstu. Dėl trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. P. ieÅ¡kinio Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad apeliantė neturi procesinės teisės ginčyti teismo sprendimo dalyje dėl trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, A.

P. ieÅ¡kinio atmetimo ir reikÅ¡ti reikalavimÄ A. P. ieÅ¡kinį patenkinti. Atsakovės nuomone, apeliantė nėra A. P. atstovė, ji nereiÅ¡kė reikalavimo dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teisme, todėl tokio reikalavimo negali reikÅ¡ti ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės argumentais nesutinka.A. P., pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvaujančiu A.

P. pusėje, nurodė apeliantę R. V. (5 t., b. l. 1-4). Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises, įskaitant teisę į apeliacinio skundo teikimÄ (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis, 305 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė turi teisę teikti apeliacinį skundÄ ir dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas A. P. reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia.

Todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys ir dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti laidavimo sutartį sudaryta dėl apgaulės. Apeliantės teigimu, visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. P., pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, nesuprato sudaromo sandorio esmės, buvo suklaidintas, todėl pagrįstai manė sudarantis ne laidavimo, o stojimo į PŪKU sutartį. Laidavimo sutartis, apeliantės nuomone, buvo sudaryta neįprastomis aplinkybėmis – ne darbo dienÄ , degalinėje, nesusipažinus su laidavimo sutarties sÄ lygomis.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais negali sutikti.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 nustatytu prejudiciniu faktu, kad atsakovė ir trečiasis asmuo A. P. sudarė ginčo laidavimo sutartį, kurios pagrindu tarp jų susiklostė laidavimo teisiniai santykiai, kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pripažinti Å¡iÄ laidavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytÄ dėl apgaulės.Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir Å¡ios nutarties 42 punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , sprendžia, kad trečiasis asmuo A. P. įrodymais nepagrindė atsakovės tyčinių nesÄ Å¾iningų veiksmų, atliktų siekiant paveikti jį ginčo laidavimo sutarties sudarymui, t. y. trečiasis asmuo neįrodė, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje grindžiamas iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriuos skundžiamame sprendime tinkamai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, pakartotinai jų nedėsto. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties IÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliantės R. V. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo Pirmosios instancijos teismas atleido apeliantę nuo 1 230 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo už apeliacinį skundÄ . Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad apeliantė turi pareigÄ sumokėti visÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo įpareigoti apeliantę sumokėti 1 230 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo niekaip nepažeidė atsakovės teisių ir teisėtų interesų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡io atsiliepimo argumento nepasisako.

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo teisę iÅ¡ dalies atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo. Dėl apeliantės R. V. atstovavimo tinkamumo Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės vardu pasirašė advokatas M. TamoÅ¡iÅ«nas, tačiau nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nėra pateikta atstovavimo sutartis, be to, nei viename teismui pateiktame procesiniame dokumente nenurodyta, kad tokia sutartis bÅ«tų buvusi pateikta teismui.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ padavė advokatas Marius TamoÅ¡iÅ«nas, veikdamas 2015 m. sausio 13 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 84).

Todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės vardu padavė tinkamai įgaliotas vesti bylÄ apeliacinės instancijos teisme asmuo (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 57 straipsnio 3 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 847 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija), Å¡ias iÅ¡laidas priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei Pakruojo Å«kininkų kredito unijai, juridinio asmens kodas 110067443, iÅ¡ ieÅ¡kovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                  Danutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas Vigintas Višinskis