2017-04-12 Nr. AB-8324-3-61-3-00745-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-392-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00745-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 7 d. gautas pareiškėjo E. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame jis prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. sausio 30 d. raštą Nr. (17.5-40)R-621 „Dėl PRC911 formos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti VMI vartotojo vardu Mila 2016 m. birželio 30 d. internetinėje svetainėje http://deklaravimas.vmi.lt sesijos pradžia 19:10, sesijos pabaiga 22:10 val., suformuotą Form_PRC911.ffdata failą priimti ir laikyti jį paduotu, nepažeidžiant VMI nurodytos tvarkos ir terminų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai skundą ir sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į VMI su prašymu pareiškėjo vartotojo vardu Mila 2016 m. birželio 30 d. internetinėje svetainėje http://deklaravimas.vmi.lt sesijos pradžia 19:10, sesijos pabaiga 22:10 val., suformuotą Form_PRC911.ffdata failą priimti ir laikyti jį paduotu, nepažeidžiant VMI nurodytos tvarkos ir terminų. VMI ginčijamame Rašte nurodė galimas priežastis, dėl kurių pareiškėjas nepateikė deklaracijos formos PRC911, ir kodėl negalėjo laikyti minėtos deklaracijos formos pateikta.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas skundžia Raštą, kuriuo buvo išnagrinėtas jo 2016 m. gruodžio 20 d. prašymas. Rašte buvo paaiškinta dėl kokių galimų priežasčių pareiškėjas nepateikė nustatytos formos deklaracijos (dokumentų buvusių klaidų, pildyta ir nepateikta deklaracija per 20 dienų iš EDS pašalinama). Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad toks Raštas nenustato pareiškėjui jokių teisių ar pareigų ir negali būti administracinės bylos dalyku. Teismas Rašto nelaikė mokesčių administratoriaus priimtu sprendimu, kuris skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisės ar pareigos ginčijamu Raštu nėra ir negali būti pažeistos. Raštas pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Tik atitinkamai mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl galbūt netinkamai pareiškėjo pateiktos deklaracijos formos ar skyrus pareiškėjui baudą, pareiškėjas turėtų teisę ginčyti tokį sprendimą, ginčydamas ir kitus mokesčių administratoriaus sprendimus (veiksmus). Teismui dėl Rašto nagrinėjant ginčą ir priimant galutinį sprendimą pareiškėjų teisės ir teisėti interesai vis tiek negalėtų būti apginti. Pareiškėjo ginčijamo Rašto teisėtumas negali būti vertinamas kaip atskiras reikalavimas, t. y. toks Raštas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui – nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 17 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Remdamasis šiais argumentais ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu teisiniu reguliavimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimas panaikinti Raštą atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad skundžiamas Raštas nesukelia jam teisinių pasekmių, neturėjo administracinę bylą nutraukti, nes tai galėjo būti pagrindas teismui atmesti skundą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-447/2013, kurioje pažymėta, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą.

2. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos argumentu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tačiau atkreipia dėmesį, jog toje pačioje 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje byloje Nr. AS858-447/2013 teismas pažymėjo, kad administracinė byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu minėtu aspektu nėra. Pareiškėjo teigimu, Raštas, kuriuo jis buvo informuotas, kad 2016 m. birželio 30 d. deklaracija nelaikoma pateikta, turi visus centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo požymius ir šio VMI rašto pagrindu jam kyla atitinkamos pasekmės ateičiai (jis vėliau negalės VMI įrodinėti praeities paskolų sutartimis įgyto turto teisėtumo), todėl teismo motyvas, jog toks VMI raštas nenustato pareiškėjui jokių teisių ar pareigų ir negali būti administracinės bylos dalyku, pareiškėjo vertinimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 30 d. rašto Nr. (17.5-40)R-621 „Dėl PRC911 formos pateikimo“ panaikinimo priimti atsisakė, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjo skundžiamas raštas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teismas nurodė, kad šis dokumentas pareiškėjui nenustato jokių teisių ar pareigų, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo siekiamą nuginčyti mokesčių administratoriaus dokumentą – VMI 2017 m. sausio 30 d. raštą Nr. (17.5-40)R-621 „Dėl PRC911 formos pateikimo“, kuriame pateiktas paaiškinimas į pareiškėjo paklausimą dėl PRC911 formos pateikimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčijamu VMI Raštu nebuvo priimtas sprendimas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjo skundžiamame Rašte tik paaiškinta apie anksčiau pareiškėjo atžvilgiu priimtą VMI atsisakymą priimti deklaracijos PRC911 formą per elektroninio deklaravimo sistemą, kuris (ankstesnis atsisakymas), teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ir sukelia teisines pasekmes pareiškėjui (byloje nėra duomenų, kad jis buvo apskųstas), Rašte taip pat nurodyta dėl kokių priežasčių, tikėtina, pareiškėjo pateikta deklaracija laikyta nepateikta, todėl šis Raštas negali būti administracinės bylos ginčo objektas. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius