d5e8d5f9-e71e-4136-a76d-5fa1670fb0d0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1216-153/2011;pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis; procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 40.2; 42.6; 42.9; 44.5.1; 93.2.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramoninis montažas“ atstovui advokatui L.

J., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KVWC“ atstovui advokatui A. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KVWC“ atstovo advokato A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-522-773/2011 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramoninis montažas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KVWC“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė UAB „Pramoninis montažas“ ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „KVWC“ 77 548,80 Lt iÅ¡ankstinę įmokÄ už neperduotus daiktus, 2 946,85 Lt delspinigius, 8,28 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010-05-03 su atsakove sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01/03/05/2010 (toliau – sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovei prekes – plieno lakÅ¡tus, o ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti už prekes 93 834,05 Lt, iÅ¡ kurių 77 548,80 Lt – iÅ¡ankstiniu pavedimu.

Kaip pažymėjo ieÅ¡kovė, ji avansu sumokėjo atsakovei 77 548,80 Lt, o atsakovė įsipareigojo prekes pristatyti 2010-05-06 ir 2010-05-07. IeÅ¡kovės teigimu, kadangi atsakovė per nustatytÄ terminÄ prekių nepristatė, ji 2010-05-20 iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ Nr. 30, kuriuo informavo atsakovę, kad dėl jos prisiimto įsipareigojimo perduoti prekes nevykdymo ieÅ¡kovė vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus užsakovams, ir kuriuo pareikalavo iki 2010-05-21 grÄ Å¾inti sumokėtÄ 77 548,80 Lt avansÄ , nes atsakovė laiku neperdavė sutartyje numatytų daiktų – plieno lakÅ¡tų.

IeÅ¡kovės skaičiavimu, už laikotarpį nuo 2010-05-08 iki 2010-05-26 atsakovė jai yra skolinga 2 946,85 Lt delspinigius. Atsakovė UAB „KVWC“ prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ . Atsakovė nurodė, kad Å¡alys buvo susitarusios, jog už prekes atsiskaitoma iÅ¡ankstiniu pavedimu, o kadangi ieÅ¡kovė laiku neįvykdė pirkimo-pardavimo sutarties, todėl ir ji negalėjo įvykdyti sutarties. Atsakovės teigimu, pirma prekių partija turėjo bÅ«ti pristatyta iki 2010-05-06, o kita – iki 2010-05-07, taigi už prekes turėjo bÅ«ti atsiskaityta iki 2010-05-06 iÅ¡ankstiniu mokėjimu.

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė iki tam tikros datos nesumokėjo sutartos sumos, dėl to ji negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sumokėti už prekes savo tiekėjams, o vėliau jų įvykdyti negalėjo, nes pasibaigė su ieÅ¡kove sudaryta sutartis. Atsakovė pažymėjo, kad atsižvelgdama į tai, jog sutartis pasibaigė, ji įskaitė ieÅ¡kovės prieÅ¡prieÅ¡inę skolÄ ir Å¡iuo metu nėra skolinga. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 77 548,80 Lt iÅ¡ankstinę įmokÄ už neperduotus daiktus, 2 171,36 Lt delspinigius ir 8,28 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistų 79 720,16 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-05-28 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė iÅ¡ atsakovės 2 435 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad 2010-05-03 Å¡alys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01/03/05/2010, kuria atsakovė įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovei prekes – plieno lakÅ¡tus (sutarties 1.1 punktas), pirmÄ prekių maÅ¡inÄ pristatyti 2010-05-06, o antrÄ 2010-05-07 (sutarties 2.3 punktas). IeÅ¡kovė įsipareigojo už prekes atsiskaityti tokia tvarka: 93 834,05 Lt iÅ¡ankstiniu pavedimu, PVM suma 16 285,25 Lt per 90 d. nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos (sutarties 2.1 punktas). Atsakovė 2010-05-03 iÅ¡rašė ieÅ¡kovei sÄ skaitÄ iÅ¡ankstiniam apmokėjimui Nr. 100503, iÅ¡ viso 93 834,05 Lt (77548,80 Lt plius 16285,25 Lt PVM suma), nurodant, kad sÄ skaita galioja 10 dienų nuo iÅ¡raÅ¡ymo dienos.

IeÅ¡kovė 2010-05-07 ir 2010-05-12 atsakovei pagal sÄ skaitÄ Nr. 100503 iÅ¡ viso pervedė 77 548,80 Lt. IeÅ¡kovė 2010-05-19 praneÅ¡imu Nr. 30 kreipėsi į atsakovę su reikalavimu grÄ Å¾inti avansu pervestus 77 548,80 Lt, nes pastaroji neįvykdė sutarties 2.3 punktu prisiimto įsipareigojimo pristatyti prekes, tačiau atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės gautos pinigų sumos negrÄ Å¾ino. Atsakovė savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės grindė tuo, kad ieÅ¡kovės pervestÄ pinigų sumÄ ji įskaitė kaip ieÅ¡kovės prieÅ¡prieÅ¡inę skolÄ ir Å¡iuo metu nėra skolinga.Teismas, vertindamas, ar atsakovės įvykdytas 77 548,80 Lt įskaitymas atitiko CK 6.131 str. ir kitus reikalavimus, nurodė, kad CK 6.131 str. nenumato termino, per kurį apie įskaitymÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta kitai prievolės Å¡aliai, tačiau iÅ¡ pačios CK 6.131 str. 2 d.

įtvirtintos teisės normos lingvistinės konstrukcijos matyti, kad apie tokį įskaitymÄ kitai prievolės Å¡aliai turi bÅ«ti praneÅ¡ta paties įskaitymo metu, o ne vėliau. Teismas nustatė, kad atsakovė apie įskaitymÄ ieÅ¡kovei pranešė 2010-09-21 pareiÅ¡kimu. Teismas laikė, kad objektyvÅ«s duomenys apie tai, kad atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovės avansu pervestų 77 548,80 Lt po 2010-05-19, ir atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimai dėl atlikto įskaitymo 2010 m. gegužės mėn. gale – birželio mėn. pradžioje teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad realiai atsakovė įskaitymÄ atliko 2010 m. gegužės–birželio mėn., tačiau apie tai ieÅ¡kovės neinformavo, taip pažeisdama imperatyvius CK 6.131 str. 2 d. reikalavimus.

Teismas, spręsdamas atsakovės atlikto įskaitymo momento klausimÄ , taip pat atsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismas 2010-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1217-436 patvirtino atsakovės 140 363,75 Lt kreditorinius reikalavimus ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo byloje, o iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovė, 2010-09-14 kreipdamasi su pareiÅ¡kimu dėl įstojimo į bylÄ trečiuoju asmeniu UAB „Pramoninis montažas“ iÅ¡keltoje bankroto byloje, jau nurodė, kad ieÅ¡kovės skola jai yra 62 814,95 Lt, t. y. 77 548,80 Lt mažesnė suma, nei buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo byloje.

Tai tik patvirtina iÅ¡vadÄ apie tai, kad atsakovė įskaitymÄ atliko anksčiau nei 2010-09-21, t. y. 2010 m. gegužės–birželio mėn. Teismas nurodė, kad atsakovės ieÅ¡kovei praneÅ¡imas apie įskaitymÄ 2010-09-21 negali bÅ«ti laikomas tinkamu praneÅ¡imu, nes jis atliktas praėjus daugiau nei trims mėnesiams po faktinio įskaitymo, nors apie tokį įskaitymÄ kitai prievolės Å¡aliai turi bÅ«ti praneÅ¡ta paties įskaitymo metu, o ne vėliau. Teismas konstatavo, kad atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas dėl imperatyvaus CK 6.131 str. 2 d. reikalavimo pažeidimo.             Teismas papildomai pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Kauno apygardos teismo 2009-12-14 nutartimi (c. b.

Nr. B2-3522-436/2009) ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, todėl pagal Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. ir nuo 2010-07-20 galiojusios Å¡io įstatymo redakcijos 8 str. 1 d. 1 p. nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos buvo draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, tarp jų ir įskaityti reikalavimus.

Kadangi atsakovės atliktas įskaitymas pažeidė aukščiau nurodytas įstatymo imperatyvias normas, jis yra niekinis ir negalioja CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Teismas pažymėjo, kad net ir nutraukus ieÅ¡kovei restruktÅ«rizavimo bylÄ , įskaitymo taip pat nebuvo galima buvo atlikti, nes Kauno apygardos teismas 2010-09-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3132-436/2010, ieÅ¡kovei iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo dienos buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – viso jos turto areÅ¡tas.

Vėliau, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ieÅ¡kovei, įskaitymÄ draudė Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.Teismas konstatavo, kad atsakovės atliktas įskaitymas neteisėtas ir yra negaliojantis bei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bylai teisingai iÅ¡spręsti neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybės dėl 2010-05-03 ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 01/03/05/2010 neįvykdymo priežasčių, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai įgijo teisę reikalauti atsakovei sumokėtų lėšų grÄ Å¾inimo.Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti delspinigius, teismas nurodė, kad pati ieÅ¡kovė pažeisdama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iÅ¡ankstinę įmokÄ pervedė 5 dienomis vėliau, t. y. ne 2010-05-07, o 2010-05-12, todėl yra teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga (CK 1.5 str. 4 d., 6.262 str. 3 d.) ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ 0,2 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ (sutarties 2.4 punktas) sumažinti, delspinigius priteisiant už laikotarpį nuo 2010-05-13 iki 2010-05-26, t. y. ne už 19 dienų, o už 14 dienų, tai yra 2 171,36 Lt (77 548,80 Lt x 0,2 / 100 x 14).Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „KVWC“ atstovas prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-01 sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieÅ¡kinį bei priteisė iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Apeliantas nurodė Å¡iuos motyvus:1) teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias įskaitymÄ . Reikia atskirti įskaitymÄ kaip civilinį sandorį ir įskaitymÄ kaip buhalterinį įraÅ¡Ä , padarytÄ asmens buhalterinėje apskaitoje. Pats įraÅ¡as nereiÅ¡kia, jog atitinkamas sandoris yra sudarytas. Tai, kad buhalteriniu įraÅ¡u atsakovės buhalterinėje apskaitoje buvo įskaityta ieÅ¡kovės skola, nereiÅ¡kia, kad buvo sudarytas civilinis sandoris – įskaitymas;2) 2010 m. gegužės pabaigoje atsakovė atliko buhalterinį įskaitymÄ .

Ä®skaitymas atliekamas pareiÅ¡kimu, adresuojamu kitai prievolės Å¡aliai, nes CK 6.131str. 2 d. numatyta, kad įskaitoma praneÅ¡imu. Todėl neiÅ¡siuntus kitai prievolės Å¡aliai praneÅ¡imo apie įskaitymÄ , nėra paties įskaitymo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2010 m. gegužės mėn. buvo atliktas įskaitymas, o apie jį praneÅ¡ta tik 2010-09-21;

3) atsakovė pirmÄ kartÄ atliko prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ tik 2010-09-21, kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ â€“ jog įvykdo įskaitymÄ . Jame visiÅ¡kai nieko nekalbama apie kokį nors ankstesnį atliktÄ Ä¯skaitymÄ . Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įskaitymas buvo atliktas 2010 m. gegužės mėn., o apie jį buvo informuota tik 2010 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kimu, t. y. praėjus trims mėnesiams. Teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino 2010 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡to turinį, pažeisdamas CK 6.193 str.

įtvirtintas sandorių aiÅ¡kinimo taisykles, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles CPK 185 str.;4) net jei ir atsakovė 2010 m. gegužės mėn. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ Ä¯skaityti ieÅ¡kovės reikalavimus ir apie tai bÅ«tų praneÅ¡usi tik 2010 m. rugsėjo 21 d., įskaitymas negalėtų bÅ«ti laikomas negaliojančiu vien dėl to, jog apie įskaitymÄ bÅ«tų buvę praneÅ¡ta ne iÅ¡ karto, o po trijų mėnesių. Toks teisių pažeidimas nedarytų paties įskaitymo negaliojančiu, o juo labiau niekiniu, nes sandoris niekiniu gali bÅ«ti pripažintas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 str. 3 d.).

CK nėra numatyta, jog terminų pažeidimas sudarant sandorį daro negaliojančiu patį sandorį. Toks vėlavimas negalėtų bÅ«ti laikomas pagrindu pripažinti patį įskaitymÄ niekiniu. Teismo motyvai dėl to, jog buvo pažeista pati įskaitymo tvarka, dėl ko įskaitymas yra negaliojantis, yra atmestini. Atsakovė 2010-09-21 praneÅ¡imu tinkamai įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , dėl to prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės sumokėtas lėšas baigėsi;5) atsakovė 2010 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kimÄ apie įskaitymÄ iÅ¡siuntė paÅ¡tu ieÅ¡kovei 2010 m. rugsėjo 22 d., todėl ieÅ¡kovė pareiÅ¡kimÄ apie įskaitymÄ turėjo gauti 2010 m. rugsėjo 23 d.

Teismo nutartis nutraukti restruktÅ«rizavimo bylÄ ieÅ¡kovei įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 22 d. 24–00 val., todėl atliktas įskaitymas neprieÅ¡taravo Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo nuostatoms, nes įskaitymas buvo atliktas jau po to, kai buvo nutraukta restruktÅ«rizavimo byla;6) nutartis nutraukti ieÅ¡kovei restruktÅ«rizavimo bylÄ atsakovės atžvilgiu įsiteisėjo ir iki 2010 m. rugsėjo 21 d., kada buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl įskaitymo. Atsakovė, skirtingai nei ieÅ¡kovė, domėjosi ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo byla ir bÅ«tent apie nutarties nutraukti restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimÄ sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ , kai ir buvo priimta nutartis.

Todėl 2010 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis nutraukti ieÅ¡kovei restruktÅ«rizavimo bylÄ atsakovei buvo įsiteisėjusi 2010 m. rugsėjo 18 d. Nutartis dėl restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjo bent jau atsakovės atžvilgiu 2010 m. rugsėjo 17 d.;7) Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatyme nurodytas draudimas atlikti įskaitymÄ laikytinas sÄ lyginiu draudimu. Tai yra jis galioja tik tuo atveju, jei yra patvirtinamas restruktÅ«rizavimo planas. Laikotarpiu iki nutarties nutraukti restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos teisė atlikti įskaitymÄ kaip ir kitos kreditorių teisės yra tik sustabdytos, o nutraukus atitinkamÄ restruktÅ«rizavimo bylÄ , jos yra atnaujinamos;8) teismo iÅ¡vada, jog nustačius, kad atsakovė 2010 m. gegužės–birželio mėn. atliko neteisėtÄ Ä¯skaitymÄ , iÅ¡ esmės neturi teisinės reikÅ¡mės vėlesni atsakovės praneÅ¡imai apie įskaitymÄ , yra nepagrįsta.

Pirmasis įskaitymas buvo atliktas tik 2010 m. rugsėjo 21d. praneÅ¡imu, o ne 2010 m. gegužės–birželio mėn. Be to, net jei atitinkamas pirmasis įskaitymas ir bÅ«tų laikomas negaliojančiu dėl tam tikrų priežasčių, įstatymai nedraudžia iÅ¡taisius atitinkamus padarytus pažeidimus atlikti naujÄ Ä¯skaitymÄ ;9) 2010-09-23 Kauno apygardos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo apribotos tik ieÅ¡kovės teisės, areÅ¡tas taikytas tik ieÅ¡kovei, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Å¡ia nutartimi buvo draudžiama atsakovei atlikti įskaitymÄ ;10) teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, nes atsakovė negalėjo laiku atvežti sutartų prekių dėl to, jog ieÅ¡kovė neįvykdė savo įsipareigojimų.

IeÅ¡kovei laiku nesumokėjus sutartos kainos dalies, atsakovė pagrįstai negalėjo iki 2010 m. gegužės 7 d. įvykdyti savo prievolės perduoti prekes. Po to, kai atsakovei buvo pervesti pinigai, ji susisiekė su prekių tiekėjais ir su jais suderino metalo atvežimo sÄ lygas, tačiau ieÅ¡kovės vadovas paskambino telefonu ir nurodė, jog kadangi metalas nebuvo atvežtas iki gegužės 7 d., jis nuo sutarties atsisako. Taigi ieÅ¡kovei neketinant priimti užsakytų prekių atsakovė neatvežė tų prekių iÅ¡ tiekėjų, bet tai buvo padaryta dėl ieÅ¡kovės veiksmų.

Kaip matyti, ieÅ¡kovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl pačios ieÅ¡kovės, o ne savo kaltės. IeÅ¡kovei atsisakius pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. papraÅ¡ius grÄ Å¾inti pinigus, atsakovė sutiko su sutarties nevykdymu, nors galėjo tam ir prieÅ¡tarauti (CK 6.315 str. 2 d.). Taigi atsakovė neprivalėjo sumokėti delspinigių ieÅ¡kovei, dėl to jie buvo priteisti nepagrįstai. IeÅ¡kovei atsisakius nuo pirkimo-pardavimo sutarties, pasibaigus pagrindinei prievolei 2010 m. gegužės 19 d. pasibaigė ir Å¡alutinė prievolė – mokėti delspinigius;11) teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės žyminį mokestį ir netaikė CPK 96 str. 4 d., kurioje nurodyta, jog jei abi Å¡alys atleidžiamos nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai atitinkamos iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.

Atsakovė nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atleista CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, nes ieÅ¡kinį jai pareiÅ¡kė bankrutuojanti įmonė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės administratorė UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo P. P. prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė tokius motyvus:1) atsakovė nepagrįstai sutapatina įskaitymo, kaip sandorio sudarymÄ , su praneÅ¡imu apie įskaitymÄ kitai Å¡aliai.

Atsakovė tokiÄ iÅ¡vadÄ daro aiÅ¡kindama CPK 6.131 str. pažodžiui ir neatsižvelgdama į kitas kodekso normas. Sandorio sudarymas siejamas su valios iÅ¡reiÅ¡kimu jį sudaryti, o ne praneÅ¡imu kitiems asmenims apie jo sudarymÄ . Byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atlikti įskaitymÄ 2010 m. gegužės–birželio mėn., todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įskaitymo neatlikimo atitinkamu laikotarpiu yra nepagrįsti. Atsakovė, apeliaciniame skunde tvirtindama, kad įskaitymÄ atliko tik 2010 m. rugsėjo 21 d., niekaip nepaaiÅ¡kino, kokiu pagrindu iki Å¡ios datos daugiau kaip keturis mėnesius negrÄ Å¾ino avansinės įmokos ieÅ¡kovei, nors pastaroji raÅ¡tu reikalavo tÄ padaryti dar 2010 m. gegužės 19 d.;2) negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad pripažinus įskaitymÄ niekiniu teisiÅ¡kai laikoma, jog tokio sandorio visai nebuvo.

CK 1.80 str. įtvirtinta taisyklė, kad iÅ¡ niekinio sandorio neatsiranda jokių teisinių pasekmių, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad paneigtų asmenų neteisėtų veiksmų, kuriais siekiama sudaryti imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį, faktinį egzistavimÄ . Tokių veiksmų pripažinimas neteisėtais sudaro prielaidas taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.245 str.). Atsakovė 2010 m. gegužės–birželio mėn. faktiÅ¡kai atliko niekinį įskaitymÄ ;3) apeliaciniame skunde be pagrindo 2010 m. rugsėjo 21 d. bei 2010 m. spalio 21 d. praneÅ¡imai apie įskaitymÄ traktuojami kaip nauji ir savarankiÅ¡ki įskaitymai.

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Tokius veiksmus atsakovė faktiÅ¡kai atliko 2010 m. gegužės–birželio mėn., nes nuo tada atsakovė nevykdo prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ avansÄ . 2010 m. rugsėjo 21 d. praneÅ¡imu ir 2010 m. spalio 21 d. praneÅ¡imu atsakovė tik įformino nuo 2010 m. gegužės–birželio mėn. atlikto neteisėto įskaitymo faktiÅ¡kai esamÄ situacijÄ .

Å iais praneÅ¡imais ji realiai ne sukÅ«rė, pakeitė ar panaikino kokias nors civilines teises ar pareigas, o įformino faktiÅ¡kai esamÄ situacijÄ , todėl jie nelaikytini savarankiÅ¡kais sandoriais;4) apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog 2010 m. rugsėjo 21 d. praneÅ¡imÄ apie įskaitymÄ ieÅ¡kovė gavo 2010 m. rugsėjo 23 d. Pati atsakovė į bylÄ pateikė UPS siuntos statuso patvirtinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovei 2010 m. rugsėjo 21 d. siųsta siunta įteikta 2010 m. rugsėjo 22 d.;5) atsakovės aiÅ¡kinimas, jog nutartis gali įsiteisėti ir nepasibaigus kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui nustatytam terminui apeliaciniam skundui pateikti, prieÅ¡tarauja civilinio proceso esmei, toks aiÅ¡kinimas pažeidžia procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 str.), nes nutarčiai įsiteisėjus tik dalies byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, jie atsidurtų visiÅ¡kai kitokioje teisinėje padėtyje nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys.

Teismo sprendimas ar nutartis gali bÅ«ti laikomi įsiteisėjusiais tik pasibaigus kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui nustatytam terminui apeliaciniam skundui pateikti;6) Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimo ieÅ¡kovei buvo įteikta 2010 m. rugsėjo 15 d., todėl minėta nutartis negalėjo įsiteisėti anksčiau kaip 2010 m. rugsėjo 22 d. 24:00 val. Vadinasi, atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2010 m. rugsėjo 21 d. praneÅ¡imÄ apie įskaitymÄ jai dar esant restruktÅ«rizuojama įmone.

Dėl to net pripažinus 2010 m. rugsėjo 21 d. praneÅ¡imÄ apie įskaitymÄ savarankiÅ¡ku įskaitymu, jis bÅ«tų niekinis ir nesukeltų jokių teisinių pasekmių (CK. 1.80 str. 1 d.), nes butų atliktas ieÅ¡kovei dar esant restruktÅ«rizuojama įmone;7) draudimas įskaityti iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo neįvykdytas prievoles siejamas su restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimu, o ne restruktÅ«rizavimo plano patvirtinimu;8) Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės turto.

CK 6.134 str. 1 d. 6 p. imperatyviai draudžia įskaityti, kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo. Dėl to 2010 m. spalio 21 d. atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymÄ . Todėl net pripažinus 2010 m. spalio 21 d. praneÅ¡imu atliktÄ tariamÄ Ä¯skaitymÄ savarankiÅ¡ku sandoriu, jis bÅ«tų neteisėtas, nes atliktas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas (CK 1.80 str.);9) apeliaciniame skunde be pagrindo aiÅ¡kinama, kad 2010 m. gegužės 19 d. ieÅ¡kovė atsisakė sutarties.

Å iÄ dienÄ iÅ¡siųstu praneÅ¡imu ieÅ¡kovė tik pareikalavo sugrÄ Å¾inti pinigus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie sutarties nutraukimÄ , todėl Å¡i aplinkybė neįrodyta (CPK 178 str.);10) atsakovė nepagrįstai aiÅ¡kina, kad jos prievolė mokėti delspinigius pasibaigė 2010 m. gegužės 19 d. Pagal CK 6.315 str. 4 d. prievolė mokėti delspinigius pasibaigia tik grÄ Å¾inus pirkėjo sumokėtÄ sumÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas.CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , tačiau su Å¡iais motyvais sutikti negalima, nes Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų.Byloje yra ginčas dėl Civilinio kodekso teisės normų, reglamentuojančių įskaitymÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo bei raÅ¡ytinių įrodymų vertinimo.Ä®skaitymas kaip prievolės pabaigos pagrindas reglamentuojamas CK 6.130-6.140 straipsniuose.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba nurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriam atlikti pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Vienai prievolės Å¡aliai pareiÅ¡kus apie įskaitymÄ , jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios dėl Å¡io sandorio, jeigu jis atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sÄ lygų:

įskaitomi reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, vienarÅ«Å¡iai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Jeigu prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. vienas reikalavimas yra didesnis už kitÄ , galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiam įskaitymui turi bÅ«ti žinomi tikslÅ«s prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dydžiai (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v.

UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį UAB ,,Asotros veterinarija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2009; kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad įskaitymu prievolė pasibaigia tik atlikus jį laikantis CK 6.131 straipsnyje, kuriame imperatyviai nurodoma, jog apie įskaitymÄ turi bÅ«ti informuojama prieÅ¡inga Å¡alis, kurios reikalavimÄ siekiama įskaityti, nustatytos tvarkos, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė įskaitymÄ atliko tinkamai.

Pažymėtina, kad procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog įskaitymas buvo atliktas, taigi ir tai, kad buvo laikytasi CK 6.131 straipsnyje nustatytos įskaitymo tvarkos, turi Å¡alis, kuri remiasi įskaitymu, Å¡iuo atveju atsakovė. Tai, ar Å¡alis yra padariusi pareiÅ¡kimÄ , kad ji įskaito prievolę, ir apie tai informavusi kitÄ Å¡alį, yra fakto klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiÅ¡kino ir iÅ¡tyrė įskaitymo faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos įvertinti, ar buvo laikytasi CK 6.131 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė sulaikė ieÅ¡kovės įmokėta į atsakovės sÄ skaitÄ 2010 m. gegužės 7–12 d. 77 548,80 Lt avansinį mokėjimÄ už prekes ir tai įformino buhalterinėje apskaitoje, tačiau raÅ¡tÄ dėl ieÅ¡kovės sumokėtų atsakovei lėšų įskaitymo surašė tik 2010 m. rugsėjo 21 d. Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad įskaitymas padarytas tik 2010 m. rugsėjį, o ne, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2010 m. gegužę–birželį.

Pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta, kad viena iÅ¡ faktinių aplinkybių, patvirtinanti įskaitymo padarymÄ iki rugsėjo mėnesio, yra atsakovės 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuriame nurodomas atsakovės kreditorinis reikalavimas, sumažintas įskaitoma suma. Taip pat pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta, kad atsakovė nepagrįstai sutapatina įskaitymo kaip sandorio sudarymÄ su praneÅ¡imu apie įskaitymÄ kitai Å¡aliai.

Nustačius byloje, kad atsakovė atliko įskaitymÄ 2010 m. gegužės–birželio mėnesiais, laikytina, kad atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir atliko įskaitymÄ ne rugsėjo mėnesį, o daugiau kaip prieÅ¡ keturis mėnesius, įskaitymo atlikimÄ patvirtina negrÄ Å¾intos ieÅ¡kovei lėšos. Kad atsakovė žinojo apie atliktÄ ieÅ¡kovės lėšų sumokėjimÄ , lėšų paskirtį (pagal sutartį už prekes) ir sÄ moningai jų negrÄ Å¾ino, nors ieÅ¡kovė reikalavo lėšas grÄ Å¾inti, patvirtina byloje esantys atsakovės vardu suraÅ¡yti procesiniai dokumentai (b. l. 53, 103-105), atsakovės direktoriaus G.

V. paaiÅ¡kinimai (b. l. 136-137), kurie patvirtina, kad atsakovė po sutarties nutraukimo pinigų ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino, o įskaitė ankstesnėms skoloms (apie 140 000 Lt) padengti. Atmesdama argumentÄ , kad atsakovė pripažino tarpusavio prievoles ir lėšų įskaitymÄ ne buhalterinės apskaitos dokumentais, o rugsėjo 21 d. praneÅ¡imo apie įskaitymÄ iÅ¡siuntimu ieÅ¡kovei, teisėjų kolegija pažymi, jog teisinių santykių kvalifikacijÄ lemia santykių turinys, kaip tuos santykius Å¡alys beįvardytų raÅ¡ytiniais dokumentais.

Pažymėtina ir tai, kad avansas, kaip iÅ¡ankstinis mokėjimas už prekes, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Ä®skaitymui atlikti reikalingos pirmiau nurodytas sÄ lygas atitinkančios Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Å ios prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje.

O avansas atlieka mokėjimo funkcijÄ ir yra vienos Å¡alies iÅ¡ anksto pagal sutartį kitai Å¡aliai sumokama suma už bÅ«simas prekes. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iÅ¡ Å¡alių: arba avansÄ sumokėjusiai Å¡aliai (jei avansas yra didesnis už realiai kitos Å¡alies pagal sutartį prekių, už kuriuos jis mokėtas, vertę), arba prekes pardavusiai Å¡aliai (jei avansas yra mažesnis už realiai pristatytų prekių kainÄ ). Å iuo atveju atsakovė jokių prekių ieÅ¡kovei nepristatė, taigi prievolę turėjo tik viena iÅ¡ Å¡alių (atsakovė).

Tad remiantis byloje esamais raÅ¡ytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad buvo pažeista imperatyvi CK 6.131 str. nuostata – atsakovė nepranešė kitai Å¡aliai apie įskaitymÄ jo atlikimo metu, tad atliko neteisėtus veiksmus, toks įskaitymas yra niekinis ir nesukėlė Å¡alims jokių teisinių pasekmių (CK 1.80 str.). Esant tokioms aplinkybėms atsakovei už neteisėtų veiksmų atlikimÄ taikytina civilinė atsakomybė, taigi priteisti be pagrindo negrÄ Å¾intas ieÅ¡kovės įmokas ir taikyti sankcijas už pavėluotÄ lėšų grÄ Å¾inimÄ atsakovei.

Nagrinėjamu atveju aptartas prievolės pasibaigimo pagrindas aktualus dėl to, kad pagal LR Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 8 str. 1 p. ir Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto (restruktÅ«rizavimo) bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Å¡is draudimas reiÅ¡kia ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumÄ , nes, minėta, reikalavimų įskaitymas yra vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo bÅ«dų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje LAB ,,Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis UAB ,,Asotros veterinarija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2009; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad prievolių įskaitymas taip pat patenka į Å¡io įstatyme nustatyto draudimo taikymo sferÄ , t. y. po nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo draudžiama atlikti reikalavimų įskaitymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ su IAB „Šviesusis rytojus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2000; 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos bankas su AB „Tauro bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-95/2001; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje BU AB „Alytaus vija“ su A.

Ž //, bylos Nr. 3K-3-1335/2002; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apskrities VMI su LAB „Argovegas“, bylos Nr. 3K-3-484/2004, 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB „Turto bankas“, v. likviduojama AB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-529/2006) ir kad „esminę reikšmę įskaitymo galiojimui turi jo atlikimo momentas, t. y. jeigu įskaitymas atliktas, po bankroto bylos iškėlimo, toks įskaitymas yra niekinis ir negalioja“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje BU AB „Ekomanija” v.

UAB „LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010). Dėl to piniginių prievolių, kurios nebuvo įvykdytos iki teismo nutarties iÅ¡kelti ieÅ¡kovui įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, įskaitymas yra niekinis sandoris ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus byloje raÅ¡ytinius įrodymus, teisingai nustatė Kauno apygardos teismo 2010-09-10 nutarties įsiteisėjimo dienÄ (2010-09-21), todėl pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė pateikė praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovei apie įskaitymÄ dar esant ieÅ¡kovės įmonėje restruktÅ«rizacijos procesui.

Vėlesni 2010 m. spalio 21 d. atsakovės raštai dėl įskaitymo taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti neteisėtais, nes Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės aiškiai nurodyta, kad yra areštuojamas ne tik įmonės turtas bet ir pas trečiuosius asmenis esantis ieškovės turtas. Tai reiškia, kad šiuo turtu negali būti disponuojama ir tretiesiems asmenims yra draudžiama atlikti bet kokius veiksmus su pas juos esančiu ieškovės turtu (CPK 18 str.).

Vadovaujantis LR Ä®monių bankroto įstatymo 9 str. 3 d., teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės turto (lėšų) sustabdomas, t. y. iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ tokios įmonės turto tampa negalimas. CK 6.134 str. 1 d. 6 p. imperatyviai draudžia įskaityti. kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo. Dėl to 2010 m. spalio 21 d. atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymo (CK 1.80 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės naudai priteisė sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2010 m. gegužės 26 d.

Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė avansinę įmokÄ sumokėjo 2010 m. gegužės 12 d., vadinasi, prievolė pateikti sutarties dalyku esančius daiktus tapo vykdytina 2010 m. gegužės 13 d., todėl vadovaujantis CK 6.315 str. 4 d., palÅ«kanos skaičiuotinos bÅ«tent nuo Å¡ios dienos. Vadovaujantis CK 6.315 str. 4 d., palÅ«kanos mokamos iki daiktų perdavimo pirkėjui arba pirkėjo sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo jam, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad palÅ«kanos turėjo bÅ«ti skaičiuojamos iki 2010 m. gegužės 19 d., kada ieÅ¡kovė praneÅ¡imu Nr. 30 pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus, nes pareiga mokėti palÅ«kanas pasibaigia tik faktiÅ¡kai grÄ Å¾inus pinigus.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė sutartyje numatyto dydžio delspinigius iki 2010 m. gegužės 26 d., t. y. ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų ribose. Dėl to atsakovės argumentai dėl neteisingo delspinigių apskaičiavimo yra nepagrįsti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodyta, kad 2010 m. gegužės 19 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė pareikalavo grÄ Å¾inti pinigus, todėl atsakovės motyvas dėl sutarties nutraukimo yra nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).Vadovaujantis CK 6.315 str. 4 d., prievolė mokėti delspinigius pasibaigia tik grÄ Å¾inus pirkėjo sumokėtÄ sumÄ .Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 328, 326 str. 1 d. 1 p.).

IeÅ¡kovei byloje atstovavo advokatas L. J. (b. l. 99), advokatas atstovavo ieÅ¡kovei apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ieÅ¡kovės vardu surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija pripažino atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvus pagrįstais ir vadovavosi jais nutartyje. Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovės priteistinos 1 452 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei (CPK 98 str.), kurios yra protingo dydžio, atitinka bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo sÄ naudas byloje, yra įrodytos PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir banko pavedimu (b. l. 177-178).Valstybė byloje turėjo 15 Lt iÅ¡laidas, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu, tai patvirtina byloje esanti pažyma (b. l. 169).

Šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str.).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str., n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo nekeisti.Priteisti iš atsakovės UAB „KVWC“ (a. k. 300559537, Tilžės g. 41, Kaunas, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) šias bylinėjimosi išlaidas:1 452 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų) Lt advokato teisinių paslaugų išlaidas ieškovei BUAB „Pramoninis montažas“ (į. k. 133183834, R.

Kalantos g. 49, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio bankas);15 (penkiolikos) Lt procesinių dokumentų persiuntimo iÅ¡laidas valstybei, iÅ¡ieÅ¡kotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Galina Blaževič Kolegijos teisėjos                                                                                         Izolda Nėnienė                                                                                                                    Neringa Venckienė