d5e887f9-e240-4cec-81bc-13d8e53cde6d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-375-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01094-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.22. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės S. B. ir trečiojo asmens G. K. apeliacinius skundus dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-831/2016 pagal ieÅ¡kovės S. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei O.

K., trečiajam asmeniui G. K., dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė S. B. kreipėsi į VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės O. K. 870 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2015 metų pradžioje nutarė už 870 Eur parduoti jai nuosavybės teise priklausančiÄ 8 metų amžiaus verÅ¡ingÄ karvę. 2015 metais kovo mėnesio pradžioje atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), be ieÅ¡kovės žinios iÅ¡sivedė ieÅ¡kovės karvę tuo metu, kai ieÅ¡kovės nebuvo namuose.

IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, kad Å¡i sumokėtų pinigus arba grÄ Å¾intų karvę, tačiau atsakovė ieÅ¡kovei nieko nesumokėjo, o karvės negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas pradėti atsakovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ dėl vagystės, savavaldžiavimo atmestas. Prasidėjus teisminiam procesui, atsakovė, ieÅ¡kovei nežinant, karvę grÄ Å¾ino, tačiau galvijas buvo visiÅ¡kai iÅ¡sekęs, praradęs prekinę iÅ¡vaizdÄ , todėl ieÅ¡kovė turėjo jį skubiai parduoti.

Už karvę ieÅ¡kovė gavo 123 Eur. IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad jai priklausantis galvijas, kurį neteisėtai savo namuose laikė atsakovė, buvo visiÅ¡kai neprižiÅ«rimas arba prižiÅ«rimas netinkamai, dėl ko prarado tikrÄ jÄ vertę ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė nuostolius. Kadangi atsakovė ieÅ¡kovės karvę neteisėtai laikė savo namuose ir iÅ¡ jos turėjo naudÄ 7 mėnesius. IÅ¡ karvės kas dienÄ gaudavo apie 15 litrų pieno, todėl per 7 mėnesius ieÅ¡kovė negavo naudos už ne mažiau kaip 346 Eur.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovei karvę pardavė ieÅ¡kovės motina trečiasis asmuo G.

K., nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji buvo sutikusi mokėti už perkamÄ karvę 870 Eur. Trečiasis asmuo atvedė karvę į jos sodybÄ ir paėmusi du lapus surašė, kad atsakovė perka iÅ¡ ieÅ¡kovės karvę, neturi pinigų ir sumokės per metus laiko. RaÅ¡ydama ji įrašė 800 Lt , o ne eurų. 2015 m. balandžio 20 d. atsakovė gavusi pinigų nuvažiavo G. K. į namus ir sumokėjo 400 Eur, o trečiasis asmuo pasirašė, kad pinigus gavo. Atsakovė paprašė duoti jai karvės pasÄ , tačiau trečiasis asmuo pasakė, kad ji serga ir paso duoti negali.

Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ji gražino karvę ir telyčiÄ trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 17,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas nustatė, ieÅ¡kovė leido trečiajam asmeniui parduoti ir jai nuosavybės teise priklausančiÄ karvę. Trečiasis asmuo sutarė su atsakove dėl karvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo su atsakove.

Sandorio užtikrinimui susirašė raÅ¡ytinę sutartį (raÅ¡telį), kuriame buvo aptarta karvės kaina – 800 Eur, bei pinigų sumokėjimo terminas – vieneri metai. Atsakovė trečiajam asmeniui sumokėjo dalį sumos – 400 Eur. Nors Å¡iÄ aplinkybę trečiasis asmuo bei ieÅ¡kovė neigė, tačiau trečiasis asmuo pripažino, kad raÅ¡telį surašė ir prieraÅ¡us jame darė pati. IeÅ¡kovė žala laiko negautas pajamas, kurias bÅ«tų gavus, jei bÅ«tų pridavusi karvės duodamÄ pienÄ bei karvės nuvertėjimÄ .

Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad prieš karvei veršiuojantis bei karvei atsivedus prieauglį, jį reikia maitinti ir tam tinkamiausias būtent karvės pienas, todėl ieškovės teiginius, kad per 7 mėnesių laikotarpį, kada dėl atsakovės veiksmų ieškovė neturėjo savo galvijo ir dėl to negavo naudos už ne mažiau kaip 346 Eur, teismas laikė nepagrįstais. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė ir karvės vertės, kadangi pateiktas trečiojo asmens ir atsakovės pasirašytas raštelis patvirtina, jog sutarta karvės kaina buvo 800 Eur.

Teismas nurodė, kad nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, negalina teigti, kad tarp jos veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, be to, ieÅ¡kovė neįrodė ir padarytos žalos dydžio. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, o atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančių, kad ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl teismas patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė. Apeliacinių skundų teisiniai ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė prašė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir tenkinti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nebuvo sutarusios parduoti karvę konkrečiam pirkėjui. Atsakovė jokių pinigų už karvę nesumokėjo ir susitarimo mokėti už karvę kainÄ dalimis nebuvo. RaÅ¡telyje, apie kurį nurodė teismas nekalbama apie ieÅ¡kovei priklausančiÄ karvę. Patvirtinimas, kad trečiasis asmuo gavo iÅ¡ atsakovės 400 Eur reiÅ¡kia, kad atsakovė atsiskaitė su trečiuoju asmeniu už atsakovei anksčiau suteiktas paslaugas, už kurias atsakovė nebuvo sumokėjusi.

Å ie dokumentai niekaip nesusiję su ieÅ¡kovės galviju. Be to, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pardavinėjo jai priklausantį galvijÄ ne už 800 Eur, o už 870 Eur;IeÅ¡kovė žala laiko ir negautas pajamas, kurias bÅ«tų gavus, jei bÅ«tų pridavusi karvės duodamÄ pienÄ bei karvės nuvertėjimÄ po to, kada ji buvo grÄ Å¾inta. IeÅ¡kovės karvę atsakovė neteisėtai savo namuose laikė ir iÅ¡ jos turėjo naudÄ 7 mėnesius. Gydytojas ieÅ¡kovei priklausantį galvijÄ matė tik po to, kada jis buvo ieÅ¡kovei sugrÄ Å¾intas, todėl jo parodymai dėl galvijo iÅ¡vaizdos, pieno davimo nėra objektyvÅ«s ir jais remtis kaip vieninteliais teisingais teismas negalėjo;Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų suabejoti atsakovės parodymais apie tai, kad jai nebuvo žinoma, kad karvė priklausė ne trečiajam asmeniui, o ieÅ¡kovei.

Byloje apklausti liudytojai tvirtino visiÅ¡kai prieÅ¡ingai. Galvijo pase nurodyta, kad karvė priklausė ieÅ¡kovei. Atsakovei buvo žinoma, jog galvijas priklauso ne kam kitam, o ieÅ¡kovei, tačiau visÄ laikÄ , visais bÅ«dais vengė už įsigytÄ galvijÄ sumokėti ieÅ¡kovei, padengti nuostolius;Teismas įteisino atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismo sprendimo pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad galima paimti bet kokio fizinio asmens turtÄ , juo neatlygintinai naudotis, praÅ¡ant turto savininkui turtÄ grÄ Å¾inti, jo negrÄ Å¾inti ir neatsiskaityti.Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo prašė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir tenkinti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį.Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė prašė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Atsakovė O.

K. su atsiliepimu į ieÅ¡kovės S. B. apeliacinį skundÄ pateikė dokumentus, kuriuos anksčiau buvo teikusi VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismui: 2016-08-05 praÅ¡ymÄ dėl liudytojų iÅ¡kvietimo ir dokumentų prijungimo, vairuotojo pažymėjimo, kolÅ«kiečio darbo knygelės ir traktorininko pažymėjimo kopijas. Atsakovė nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir nepagrindė, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, todėl sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Apeliantė G. K. prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau savo praÅ¡ymo nepagrindė. Kadangi byloje nauji įrodymai netiriami, apeliaciniuose skunduose keliami materialinės teisės normų bei procesinės teisės normų taikymo klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str.).Byloje sprendžiama, ar atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sÄ lygas bei  proceso teisės normas, vertinant įrodymus.CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė S. B. leido trečiajam asmeniui G.

K. parduoti ir jai nuosavybės teise priklausančiÄ karvę. Trečiasis asmuo sutarė su atsakove O. K. dėl karvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo su atsakove. Sandorio užtikrinimui susirašė raÅ¡ytinę sutartį (raÅ¡telį), kuriame buvo aptarta karvės kaina – 800 Eur bei pinigų sumokėjimo terminas – vieneri metai. Atsakovė trečiajam asmeniui sumokėjo dalį sumos – 400 Eur. Nors Å¡iÄ aplinkybę trečiasis asmuo bei ieÅ¡kovė neigė, tačiau trečiasis asmuo pripažino, kad raÅ¡telį surašė ir prieraÅ¡us jame darė pati.

RaÅ¡telyje yra prieraÅ¡as, kad „2015-04-20 gavau 400 eurų, liko 400 eurų (paraÅ¡as)“, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Å¡ie dokumentai niekaip nesusiję su ieÅ¡kovės galviju. Kilus ginčui, atsakovė karvę grÄ Å¾ino 2015 m. spalio 24 d. AB „Krekenavos mėsa“ iÅ¡raÅ¡ytoje 2015 m. lapkričio 11 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 0113669 užfiksuota, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės S. B. pirktas gyvulys identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėta 122,43 Eur.

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato medžiagoje Nr. 56-At-00085-15 dėl S. B. 2015-04-22 pareiÅ¡kimo 2015-05-07 nutarimu atsisakyta padėti ikiteisminį tyrimÄ nesant O. K. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, jog tikslinant aplinkybes nustatyta, kad 2015 m. kovo mėnesį G. K. O. K. už 800 eurų pardavė dukrai S. B. priklausančiÄ karvę. S. B. Å¡iam sandoriui neprieÅ¡taravo, sutiko, kad pinigai už karvę bus sumokėti vėliau.

Karvę iÅ¡ S. B. priklausančio Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur gyvena O. K. atvedė pati G. K..Aukščiau aptartų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės O. K. neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė savavaliÅ¡kai, neturėdama teisėto pagrindo nuo 2015 m. kovo mėnesio septynis mėnesius laikė pas save ieÅ¡kovės karvę ir naudojosi iÅ¡ jos gaunamu pienu.IeÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti 870 Eur žalos atlyginimo, žala laikė negautas pajamas ne mažiau kaip 346 Eur, kurias bÅ«tų gavusi, jei bÅ«tų pridavusi karvės duodamÄ pienÄ bei karvės nuvertėjimÄ .

Ieškovė nurodė, kad iš karvės gaudavo apie 15 litrų pieno, todėl per septynių mėnesių laikotarpį, kada dėl atsakovės veiksmų neturėjo galvijo, ieškovė negavo naudos ne mažiau kaip 346 Eur.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009).IÅ¡ į bylÄ pateikto 2015 m. spalio 29 d. gyvÅ«no apžiÅ«rėjimo akto ir veterinarijos gydytojo A. Z. apklausos byloje nustatyta, kad karvės teÅ¡mens vienas ketvirtis buvo atrofavęsis dėl lėtinio mastito, todėl karvė galėjo duoti 3-5 litrus pieno, karvė buvo vidutinio įmitimo, arčiau liesos.

Å alys pripažino, kad parduodant karvę ji buvo verÅ¡inga, todėl telyčia taip pat buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei. Be to, kaip nurodė atsakovė, karvei verÅ¡iuojantis bei atsivedus prieauglį, jį reikėjo maitinti karvės pienu. IeÅ¡kovė už parduotÄ karvę gavo 123 Eur. Å ių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė negautų pajamų dydžio ir karvės nuvertėjimo.Byloje nustačius, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp jos veiksmų ir padarytos žalos, kurios ieÅ¡kovė neįrodė, yra priežastinis ryÅ¡ys.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra atsakovės kaltės dėl ieÅ¡kovės nurodytos padarytos žalos, nes atsakovė įrodė, kad ji tarėsi dėl karvės įgijimo, kad dar nebaigus derėtis dėl karvės pirkimo sÄ lygų trečiasis asmuo ėmėsi iniciatyvos, kad karvė bÅ«tų perduota atsakovei, perdavus karvę, buvo suraÅ¡yta sutartis, kurioje nurodyta karvės kaina bei atsiskaitymo sÄ lygos. Vykdydama sutartį, atsakovė perdavė 400 Eur trečiajam asmeniui G.

K., kuri galvijÄ prižiÅ«rėjo ir tarėsi dėl jo pardavimo. Byloje aptartų duomenų pagrindu, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neįrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygų, pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas, nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi apeliaciniai skundai netenkinamai, todėl yra pagrindas iÅ¡ S. B. priteisti 9,10, Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ S. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 9,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                               Izolda Nėnienė