Legislator Case Law & Legislation
d5e5f4e6-755c-4aa4-b61b-5d054f012048 AI generated

d5e5f4e6-755c-4aa4-b61b-5d054f012048 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d5e5f4e6-755c-4aa4-b61b-5d054f012048
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N.-T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinį atsakovei dėl skolos priteisimo,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės O. N.-T. 60 528 Lt skolÄ , 17 079,16 Lt sutartinių palÅ«kanų, 5 proc. įstatyminių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (nuo 2013 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 328 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

d5e5f4e6-755c-4aa4-b61b-5d054f012048 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė sutiko su sutartinių palÅ«kanų sumažinimu, todėl nėra pagrindo taikyti sumažintÄ palÅ«kanų normÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovė O. N.-T. praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. R. atsakovės O. N. –T. naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. Nr. 2A-265-823/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00416-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1; 114.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų RÅ«tos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės O.

N.-T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinį atsakovei dėl skolos priteisimo,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės O. N.-T. 60 528 Lt skolÄ , 17 079,16 Lt sutartinių palÅ«kanų, 5 proc. įstatyminių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (nuo 2013 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 328 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad suteikė atsakovei paskolÄ grynaisiais pinigais pagal skolos raÅ¡telį, kuriuo atsakovė patvirtino, kad gavo: 2011 m. lapkričio 22 d. – 10 000 EUR (34 528 Lt) ir 16 000 Lt, o 2012 m. balandžio 20 d. – 10 000 Lt. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei skolos raÅ¡telyje sutartas 2 proc. mėnesines (24 proc. metines) palÅ«kanas nuo paskolos dalių gavimo dienos iki paskolos grÄ Å¾inimo dienos. Å alys raÅ¡tu susitarė, kad 2011 m. lapkričio 22 d. gauta paskola bus grÄ Å¾inta iki 2012 m. balandžio 20 d., žodiniu susitarimu Å¡is terminas buvo pratęstas.

Skolos raÅ¡telyje atsakovė nurodė, kad paskola pratęsiama iki 2013 m. balandžio 1 d., todėl laikytina, kad tai taikoma ir 2011 m. lapkričio 22 d., ir 2012 m. balandžio 20 d. gautoms paskolos dalims. IeÅ¡kovės atstovas kreipėsi į atsakovę su ikiteismine 2013 m. sausio 17 d. pretenzija Nr.ll-REM. 2013 m. sausio 31 d. buvo pakartotinai kreiptasi į atsakovę dėl paskolos sumokėjimo, tačiau atsakovė skolos ir palÅ«kanų nesumokėjo, atsakymų iÅ¡ jos negauta, todėl akivaizdu, kad skolÄ sumokėti ji vengia.

Atsakovė skolinga ieÅ¡kovei 17 079,16 Lt sutartinių palÅ«kanų.Atsakovė O. N. – T. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutartyje (skolos raÅ¡telyje) nėra aiÅ¡kiai nurodyta apie pinigų perdavimÄ paskolos gavėjui, todėl Å¡io dokumento negalima laikyti tinkamai įforminta Å¡alių paskolos sutartimi, atitinkančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio reikalavimus. Skolos raÅ¡telis rodo tik paskolos davėjo ketinimÄ perduoti pinigus. Sutartyje nėra nurodytas nei pinigų perdavimo, nei priėmimo faktas, nei tokių veiksmų atlikimo vieta ir/ar data.

Paskolos raÅ¡telyje po 2012 m. balandžio 20 d. dalimi kaip paskolos davėjas pasirašė kitas asmuo – I. B., todėl lieka neaiÅ¡ku, kas tariamai atsakovei paskolino 68 365 Lt sumÄ â€“ V. R. ar I. B.. IeÅ¡kovė turi finansinių problemų, yra paėmusi paskolÄ , todėl neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių lėšų ji neva suteikė paskolÄ atsakovei. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovei V.

R. iÅ¡ atsakovės O. N. – T. 60 528 Lt skolos, 17 079,16 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso – 77 607,16 Lt, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2013 m. vasario 21 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 4 784,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ O. N. T. valstybei 19,61 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo iÅ¡laidų. Vertindamas 2011 m. lapkričio 22 d. paskolos raÅ¡telio turinį ir jame pavartotas sÄ vokas „pasiskolinau“, „šiÄ sumÄ turiu grÄ Å¾inti 2012 m. balandžio 20 d.“ ir kitas sÄ vokas, teismas sprendė, kad atsakovė sutartyje nurodytus pinigus gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį.

TokiÄ iÅ¡vadÄ , teismo vertinimu, neabejotinai leidžia padaryti ir vėlesni įraÅ¡ai, esantys paskolos raÅ¡telyje, t.y. paskolos raÅ¡telio apatinėje dalyje nurodyta, kad „paskola pratęsiama iki 2013 m. balandžio 1 d., t.y. 16 000 Lt ir 10 000 EUR. Papildomai nuo 2012 m. balandžio 20 d. paimta 10 000 Lt. Galutinė suma 2013 m. balandžio 1 d. su procentais sudaro 68 365 Lt.“ Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog pastarieji įraÅ¡ai paskolos sutartyje yra padaryti vėliau nei 2011 m. lapkričio 22 d., juose kalbama apie ankstesnės paskolos pratęsimÄ , bei patvirtinamas faktas, kad 2012 m. balandžio 20 d. naujai buvo paimta (pasiskolinta) dar 10 000 Lt.

Paskolos raÅ¡telyje vartojamos sÄ vokos yra bÅ«dingos paskolos sutarčiai, pareiga pagal Å¡iÄ sutartį nustatyta tik paskolos gavėjai (atsakovei), t.y. nėra nustatyta paskolos davėjo (ieÅ¡kovės) pareiga paskolinti, Å¡alys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir dėl kitų paskolos sÄ lygų, t.y. grÄ Å¾inimo terminų, palÅ«kanų ir kt., paskolos sutartį surašė ir vėlesnius jos įraÅ¡us padarė bÅ«tent atsakovė O. N. - T. Paskolos sutarties originalas yra pas ieÅ¡kovę (kreditorę), kuri ir pateikė sutartį teismui.

Teismo vertinimu, atsakovė pinigų negavimo faktÄ aiÅ¡kina nenuosekliai, kai kurie jos paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi, neatitinkantys byloje esančių faktinių aplinkybių, kai kurių aplinkybių iÅ¡ viso negalėjo ir nenorėjo prisiminti bei paaiÅ¡kinti motyvuodama tuo, kad tai yra jos ir I. B., kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, reikalai. Tuo tarpu ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s, atitinkantys kitus byloje esančius faktinius duomenis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę atitinkamÄ pinigų sumÄ atsakovei paskolinti.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog paskolos sutarties apatinėje dalyje Å¡alia atsakovės yra pasirašęs ir I. B., nereiÅ¡kia, jog sutartis buvo sudaryta su juo, o ne su V. R.. Teismo vertinimu, prieraÅ¡as, esantis paskolos raÅ¡telio apatinėje dalyje, yra 2011 m. lapkričio 22 d. sudarytos paskolos sutarties tęsinys. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo faktÄ , o atsakovė, remdamasi pinigų negavimo aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė.

Paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra suėjęs, tačiau atsakovė įrodymų, kad paskolÄ laiku grÄ Å¾ino, nepateikė. Laiku ir tinkamai negrÄ Å¾indama paskolos atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles ir įstatymo nuostatas. Teismas nurodė, kad abipusė Å¡alių valia pratęsti paskolos sutartį iki 2013 m. balandžio 1 d. buvo suderinta, tuo tarpu atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai padarytas paskolos sutarties prieraÅ¡as dėl mokėtinų palÅ«kanų sumažinimo (neaiÅ¡ku kokiu konkrečiai procentu) nebuvo ieÅ¡kovės priimtas, t. y. su ja suderintas, ieÅ¡kovė tokiam palÅ«kanų sumažinimui prieÅ¡tarauja.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė sutiko su sutartinių palÅ«kanų sumažinimu, todėl nėra pagrindo taikyti sumažintÄ palÅ«kanų normÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovė O. N.-T. praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. R. atsakovės O. N. –T. naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1) Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskolos raÅ¡telis yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis tiek Å¡alių paskolinius santykius, tiek patį pinigų perdavimo faktÄ . Tačiau paskolos raÅ¡telyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, todėl teismas Å¡io dokumento negalėjo laikyti tinkamai įforminta Å¡alių paskolos sutartimi, atitinkančia CK 6.870 straipsnyje įtvirtintÄ paskolos sutarties sampratÄ .

Skolos raÅ¡telyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento, o raÅ¡telyje vartojama formuluotė „pasiskolinau“ rodo tik ieÅ¡kovės (paskolos davėjo) susiformavusį ketinimÄ perduoti sutarties dalykÄ , tačiau perdavimo savaime nepatvirtina. Skolos raÅ¡telyje nėra nurodytas nei pinigų perdavimo priėmimo faktas, nei tokių veiksmų atlikimo vieta ir/ar data, t.y. sutartyje expressis verbis neužfiksuotas paskolos dalyko perdavimo atsakovei faktas.

Paskolos raÅ¡telis neatitinka raÅ¡ytinės formos reikalavimų, nes jame nenurodytas paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui, kaip to reikalauja CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostata. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad skolos raÅ¡telis yra pakankamas įrodymas patvirtinti faktui, kad paskolos dalykÄ (pinigus) atsakovė gavo, todėl, perkeldamas pareigÄ Ä¯rodyti pinigų negavimo faktÄ atsakovei, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.             2) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi iÅ¡ esmės tik ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis bei liudytojų parodymais, o atsakovės paaiÅ¡kinimus visiÅ¡kai nepagrįstai laikė nenuosekliais ir jais nesivadovavo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino liudytojų, apklaustų teismo posėdyje bÅ«tent ieÅ¡kovės iniciatyva, parodymus. Tiek liudytojas I. B., tiek J. G., glaudžiai susiję su ieÅ¡kove, todėl tokių liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai. I. B. yra ieÅ¡kovės sutuoktinis ir jų bendro vaiko tėvas, todėl davė parodymus tokius, kokie reikalingi pagal susidariusiÄ procesinę situacijÄ . Liudytojas I. B. paaiÅ¡kino, kad tariamai jis perdavė pinigus atsakovei, tačiau kitų įrodymų apie pinigų perdavimÄ , iÅ¡skyrus pačios ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio paaiÅ¡kinimus, byloje nėra, o skolos raÅ¡telyje pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas.

Liudytojas J. G., kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovės sutuoktinį I. B. pažįsta nuo gimimo ir nuolat palaiko glaudžius bei draugiÅ¡kus santykius su juo ir jo sutuoktine. Be to, J. G. teismo posėdžio metu paliudijo aplinkybes, kurias girdėjo iÅ¡ kitų žmonių. Liudytojas J. G. nebuvo tiesioginis Å¡alių ginčo dalyvis, todėl teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės pasakojo tai, kÄ kiti žmonės kalba, o ne tai, kÄ jis matė. Tokie parodymai teismo turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.             3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 17 079,16 Lt palÅ«kanų.

Ä®vertinus tai, kad ginčo Å¡alys yra fiziniai asmenys, Å¡alių nesieja jokie komerciniai santykiai, taip pat atsižvelgiant į įstatyminę palÅ«kanų normÄ , laikytina, kad 24 proc. metinės palÅ«kanos yra neprotingai didelės, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėjo sumažinti tokias palÅ«kanas. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, kur ne kartÄ nurodyta, jog teismas turi patikrinti, ar Å¡alių susitarimas dėl palÅ«kanų nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo reikalavimų ir nustatęs, kad palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo funkcijÄ , yra neprotingai didelės, lupikiÅ¡kos, turi teisę jas sumažinti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė V.

R. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Paskolos sutartyje nefiksuojami jokie ieÅ¡kovės ketinimai perduoti pinigus atsakovei, taip pat nefiksuojami ir atsakovės ketinimai priimti pinigus ateityje. Paskolos sutartyje fiksuojamas įvykęs faktas – atsakovė ieÅ¡kovės pinigus gavo per du kartus: 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. balandžio 20 d. Paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta pačios atsakovės, todėl visi joje esantys neaiÅ¡kumai, jei teismas manytų juos esant, aiÅ¡kintini sutartį ruoÅ¡usios Å¡alies t. y. atsakovės, nenaudai.

Pačios atsakovės ranka paskolos sutartyje aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad papildomai yra paimta 10 000 Lt. Lietuvių kalboje ketinimui iÅ¡reikÅ¡ti bÅ«tų naudojama formuluotė „ketinu pasiskolinti ir grÄ Å¾inti“. Tuo tarpu atsakovė apie jokius ketinimus, kada nors ateityje skolintis, įrašų sutartyje nedarė, kadangi fiksavo įvykusį faktÄ â€“ pinigų pasiskolinimÄ .2) Teismo posėdžio metu atsakovės iÅ¡dėstyta pozicija, kai ji nesugebėjo pateikti jokių riÅ¡lių paaiÅ¡kinimų apie paskolos sutarties suraÅ¡ymo aplinkybes, apie jos santykius su liudytojais, sudarė visiÅ¡kai pagrįstas prielaidas teismui atsakovės paaiÅ¡kinimus vertinti kaip nenuoseklius bei vertinti juos kritiÅ¡kai.3) Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad liudytojais apklausti asmenys bÅ«tų teikę melagingus parodymus, kad buvo nenuoseklÅ«s duodami parodymus.

Atsakovė nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad liudytoju apklaustas J. G. bÅ«tų kažkaip glaudžiai susijęs su ieÅ¡kove ir kad tas sÄ sajumas bÅ«tų didesnis už jo sÄ sajumÄ su pačia atsakove. Liudytojas J. G. patvirtino, kad jo santykiai su atsakove yra draugiÅ¡ki ir nuoÅ¡irdÅ«s, kad atsakovė nuolat skolinosi pinigus.4) IeÅ¡kovė surinko ir 2013 m. gruodžio 10 d. teismui pateikė duomenis apie rinkoje buvusias palÅ«kanas 2011-2012 m. iÅ¡ Lietuvos banko tinklalapio, iÅ¡ SEB banko, iÅ¡ greitųjų kreditų bendrovių ir lombardų tinklalapių.

Atsakovė neginčijo Å¡ių duomenų, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad 2011-2012 m. rinkoje bÅ«tų buvusios mažesnės palÅ«kanos, taikytos paskolos santykiams, analogiÅ¡kiems ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiams. Paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta pačios atsakovės. BÅ«tent ji 2011 m. lapkričio 22 d. savo ranka užfiksavo jai priimtinÄ ir ieÅ¡kovei tinkamÄ palÅ«kanų dydį. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnis). Kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisakys dėl aspeliaciniame skunde nurodytų ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo pagrindų.

Dėl paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių egzistavimo Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartinių santykių atsiradimui bÅ«tinas pinigų arba rūšies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita Å¡alis – sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.Pagal kasacinio teismo praktikÄ tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui.

Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, pavartota terminologija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, palÅ«kanų mokėjimas, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad į bylÄ pateiktoje paskolos sutartyje nėra atspindėtas pinigų perdavimo paskolos gavėjai faktas. Paskolos sutarties dalyje, suraÅ¡ytoje 2011 m. lapkričio 22 d., vartojami terminai „pasiskolinau“, „šiÄ sumÄ turiu grÄ Å¾inti iki“ pagal jų lingvistinę prasmę, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, reiÅ¡kia ne ketinimÄ pinigus skolintis ateityje, o įvykusį faktÄ . Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokie ieÅ¡kovės įsipareigojimai ateityje perduoti atsakovei nurodytas sumas paskolos sutartyje neatspindėti.

Be to, pinigų perdavimo faktÄ patvirtina ir vėlesnis paskolos sutarties įraÅ¡as, kuriame nurodoma, kad „paskola pratęsiama iki 2013 m. balandžio 1 d., t.y. 16 000 Lt ir 10 000 EUR“, „papildomai paimta 10 000 Lt“. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į Å¡ių santykių specifikÄ , paplitimÄ , paskolos sutarties realinį pobÅ«dį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos raÅ¡ytinės formos samprata, palyginus su ta bendrÄ ja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Å ių dokumentų materialioji teisinė reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi ir tuo, kad juose raÅ¡tu yra iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (paskolos gavėjo) valia, jie iÅ¡duodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neiÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytine forma, egzistavimÄ . Tokie dokumentai suponuoja iÅ¡vadÄ dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymÄ , o jų buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad vėlesnio paskolos sutarties įraÅ¡o nėra pasiraÅ¡iusi paskolos davėja, neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus paskolos sutarties formÄ atitinka ir vienaÅ¡aliÅ¡kai paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas skolos dokumentas. Ä®raÅ¡e vartojamas terminas „paimta“ pagal lingvistinę prasmę vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina 10 000 Lt perdavimo atsakovei faktÄ , o terminai „paskola pratęsiama“, „papildomai“, kaip jau minėta, papildomai patvirtina tai, kad atsakovei anksčiau buvo perduotos 16 000 Lt ir 10 000 EUR sumos.

Esant tokiam paskolos sutarties turiniui, paskolos sutartį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atitinkančia CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir todėl pagrįstai sprendė, kad procesinė pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ nagrinėjamoje byloje tenka paskolos gavėjai (atsakovei). Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika tos pačios kategorijos bylose ir įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė.

Byloje apklaustų liudytojų parodymus teismas vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir sprendė, kad jie nuosekliai patvirtina ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojų ryÅ¡ys su viena iÅ¡ bylos Å¡alių neužkerta kelio tokius asmenis apklausti teisme. Ginčijamas teismo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visetÄ ir Å¡alims tenkiančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , t.y. tai, kad esant tokiam paskolos sutarties turiniui, ieÅ¡kovei nekilo procesinė pareiga papildomai įrodinėti paskolos dalyko perdavimo atsakovei faktÄ .

Tuo tarpu atsakovė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos dalykas jai nebuvo perduotas, ar kad paskola ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inta, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai patenkintas. Dėl sutartinių palÅ«kanų dydžio PalÅ«kanos, kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ .

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pelno palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, Å¡alių sutartas pelno palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).IÅ¡ į bylÄ pateiktos paskolos sutarties turinio matyti, kad Å¡alys ja susitarė dėl pelno palÅ«kanų, t.y. mokesčio už pinigų skolinimÄ , o ne palÅ«kanų, mokamų praleidus prievolės įvykdymo terminÄ .

Esant tokioms aplinkybėms nepagrįstais pripažintini apeliantės argumentia, kad pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamÄ sprendimÄ , turėjo sumažinti palÅ«kanas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis netesybų mažinimo tvarkÄ . Reikalavimų pagal CK 6.223, 6.228 straipsnius bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nereiÅ¡kė. Apeliantės nurodoma teismų praktika suformuota sprendžiant bylas dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo.

Taigi, apeliantės argumentai, susiję su ginčijamo pirmosisos instancijos teismo sprendimo dalimi dėl palÅ«kanų priteisimo, kolegijos taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 605 Lt (175,22 EUR) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (b.l. 127-128, t. II). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (b.l. 114-155, t.

II). Atmetus apeliacinį skundÄ , žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas – 1 828 Lt (529,43 EUR) priteisiamas iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ . Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 3 dalimi, 84 straipsniu, kolegija n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės O. N. – T. 175,22 EUR (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus dvideÅ¡int du euro centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų ieÅ¡kovei V.

R. ir 529,43 EUR (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus keturiasdešimt tris euro centus) žyminio mokesčio valstybei. Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė Teisėjai                                                                                                        Rūta Burdulienė Vidas Stankevičius