d5e2db0c-ffe5-4616-b124-4e99aee6c7e1 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L              Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-653-174/2015                Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02965-2015-3                Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.12.18. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 21410 straipsnio 1 dalį 289 Eur bauda, ir n u s t a t ė: 2015 m. rugpjūčio 4 d. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. sausio 12 d., apie 20.38 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į savo kompiuterį, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai siuntėsi filmo „Kochanie chyba cię zabilem“ kopijÄ , be autorių naudojimo ir platinimo teisių turėtojo – Lenkijos UAB „Studio Filmowe KALEJDOSKOP“ leidimo.

Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185) 15 straipsnio 2 dalies ir 73 straipsnio nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu A. B. pripažino kalta padarius ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ ir nubaudė 289 Eur bauda.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A.

B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimÄ kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jai nutraukti.Nurodo, kad iÅ¡ esmės skundžiamas nutarimas buvo grindžiamas nurodant, jog Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad kÅ«rinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kÅ«rinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu bÅ«du juos atgamina, iÅ¡leidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja vieÅ¡am atlikimui ar vieÅ¡am rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip vieÅ¡ai juos skelbia).

Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog Ä®statymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kÅ«rinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo numatytus atvejus). Ä®statymo 73 straipsnyje nurodyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios Å¡io Ä®statymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtu įrodymų visumÄ , konstatavo kad jos, A.

B., kaltė neteisėtai siuntusis kino filmo „Kochanie chvba cię zabilem“ kopijÄ be autorių naudojimo ir platinimo teisių leidimo, neva tai visiÅ¡kai įrodyta.Teismas atsižvelgė į tai, kad iÅ¡ Lenkijos UAB „Studio Filmowane KALEJDOSKOP“ atstovaujančios advokatės pareiÅ¡kimo matyti, jog Filmų studija yra sudariusi autorių teisių pažeidimo peer 2 peer internetiniuose tinkluose monitoringo sutartį su Vokietijos ribotos atsakomybės bendrove – firma Baseprotect, kuri taikant specialiÄ kompiuterių programÄ prisijungimams nustatyti, neva tai užfiksavo pažeidimus siunčiant, platinant ir dalinantis su kitais vartotojais internete neteisėtas minėto filmo kopijas per daugelį Lietuvoje veikiančių inteneto paslaugų vartotojų (b. 1. 7–8).Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog IP (duomenys neskelbtini) adresu 2015-01-12 20.38 val. buvo siųstas kino filmas „Kochanie chyba cię zabilem“ (b. 1. 15–18), o iÅ¡ IP adreso atsakymo matyti, jog vartotoju yra abonentė A.

B..Skundžiamame nutarime teismas pažymėjo, kad iÅ¡ paminėtų bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku IP adresu (duomenys neskelbtini), kurio vartotoja yra A. B., buvo siunčiamas kino filmas.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog filmas buvo siunčiamas bÅ«tent į jos kompiuterį, padarė visiÅ¡kai neatsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis. Pasisakydamas apie kitų asmenų galimus veiksmus teismas tik deklaratyviai nurodė, kad ji, A.

B., bÅ«dama turto savininke, yra atsakinga ir už Å¡io turto naudojimo saugumÄ , todėl, teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kad prie kompiuterio galėjo prieiti ir kiti asmenys, taip pat pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog į jos, A. B., kompiuterį buvo siunčiamas kino filmas. Apeliantės nuomone, tokia skundžiamÄ nutarimÄ priėmusio teismo pozicija yra nepagrįsta, kadangi jos kaltė neįrodyta jokiais objektyviais įrodymais, o nutarimas priimtas remiantis subjektyviais, tiesiogiai kaltę nepatvirtinančiais įrodymais, todėl nutarimas yra visiÅ¡kai neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡aiÅ¡kino Å¡ios bylos aplinkybes, kadangi iÅ¡ esmės teismas rėmėsi tik Lenkijos įmonės atstovės advokatės Vytautės Ladigaitės-BalčiÅ«nnienės pareikÅ¡ime pateiktais duomenimis bei dokumentais.Tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Vokietijos bendrovės naudojama speciali kompiuterio programa, kuri buvo naudojama fiksuoti interneto vartotojų autorių ir gretutinių teisių pažeidimus, kai kÅ«riniai galbÅ«t neteisėtai atsiunčiami, platinami ir pan,. yra kaip nors aprobuota, metrologiÅ¡kai/techniÅ¡kai patikima ir pan.Be to, dokumentai, kuriais grindžiamas jai inkriminuotos veikos neteisėtumas, buvo surinkti bÅ«tent Lenkijos UAB „Studio Filmowane KALEJDOSKOP“ atstovės, kuri pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas neturi jokių valdingų įgaliojimų nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus.

Todėl Å¡iuo atveju galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad duomenys buvo renkami slaptai, nežinant apie tai galimÄ pažeidimÄ vykdžiusiems asmenims. Apeliantės teigimu, toks slaptas stebėjimas ir informacijos rinkimas atitinka operatyvinei veiklai bÅ«dingus požymius (Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 17 dalis), tačiau pabrėžtina, jog operatyvinei veiklai įstatymai kelia ypatingus reikalavimus (teisėtumo, žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių užtikrinimo ir kt.), be to, tokiÄ veiklÄ pavedama atlikti specialiems subjektams, numatytiems Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

Dėl Å¡ių priežasčių byloje esantys duomenys buvo surinkti neįgalioto asmens, jais teismas neturi pagrindo vadovautis. Tuo tarpu įrodymai, kuriuos patikrino ir pateikė policijos institucija (o ji, apeliantės teigimu, faktiÅ¡kai nesurinko jokių jos kaltę pagrindžiančių duomenų), nėra pakankami jos, A. B., kaltei pagrįsti.ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus <...>.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Ä®rodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas).

Taip pat ATPK 256 straipsnis numato teisę organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylÄ rinkti įrodymus, todėl teismas iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo ar padarymo aplinkybių gali Å¡alinti vadovaudamasis aptartais straipsniais, nagrinėjant bylÄ teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog asmenys, suraÅ¡antys administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; iÅ¡ ATPK 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali bÅ«ti interpretuojami taip, kad administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡antys asmenys (pareigÅ«nai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nui) pateikti ne visÄ , neiÅ¡samiÄ ar kitaip nekokybiÅ¡kai parengtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ ;

ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia, ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡ančius asmenis „<...> laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi bÅ«ti parengta kokybiÅ¡kai.ATPK 257 straipsnis įtvirtinta, kad organas (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant anksčiau iÅ¡vardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos ir įvertinamos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylÄ organas (pareigÅ«nas) privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų ir parodymų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tinus veiksmus.

Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o kartu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, iÅ¡samumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, Å¡ių Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Ä®rodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ .Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi bÅ«ti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt.

Privalu ne tik iÅ¡vardyti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomÄ jÄ jų reikÅ¡mę, o taip pat preciziÅ¡kai iÅ¡analizuoti jų santykį tarpusavyje (byla Nr. ATP-184-719/2015).Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame iÅ¡dėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl Å¡is procesinis dokumentas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas tik iÅ¡tyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus.

Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir i o surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje (byla Nr. ATP-184-719/2015).Teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys (2011 m. balandžio 15 d.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-902/2011). Å is procesinės teisės principas expressis verbis nėra iÅ¡dėstytas ATPK, bet jis kyla iÅ¡ ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigÅ«nus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, pagal kurį administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytÄ valdymo tvarkÄ , stiprinti teisėtumÄ , Konstitucijoje įtvirtintÄ teisinės valstybės principÄ .

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigÅ«nai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiÅ¡kia, kad visa vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Å is principas ne sykį akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A1-495/2005, P-98/2003, A3-1143/2002, Nr. I1-4/2005 ir kt.).Taigi, remiantis anksčiau iÅ¡dėstytu, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tiriant administracinės teisės pažeidimo bylÄ , turi bÅ«ti surinkti visi įmanomi byloje reikÅ¡mingi įrodymai, tačiau administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, todėl Å¡iuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali bÅ«ti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis.Atsižvelgiant į visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantės teigimu, akivaizdu, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus visas byloje esančias aplinkybes, tai lėmė, jog buvo priimtas nepagrįstas nutarimas, kuris Å¡iuo atveju privalo bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė A.

B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimÄ ginčija tuo pagrindu, kad tiriant administracinio teisės pažeidimo bylÄ nebuvo surinkti visi įmanomi byloje reikÅ¡mingi įrodymai, dėl to visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai nebuvo iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, ir dėl Å¡ios priežasties buvo netinkamai iÅ¡spręstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Kaip minėta, visapusiÅ¡kam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Ä®rodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog tiek Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodami, kad A.

B. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu.PrieÅ¡ingai apylinkės teismo iÅ¡vadai, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių A. B. kaltę 2015-01-12 20.38 val. į savo kompiuterį neteisėtai siuntusis kino filmo „Kochanie chyba cię zabilem“ kopijÄ , be autorių naudojimo ir platinimo teisių turėtojo leidimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, remdamasis advokatės Vytautės Ladigaitės-BalčiÅ«nienės, atstovaujančios Lenkijos UAB „Studio Filmowe KALEJDOSKOP“, pareiÅ¡kime užfiksuotais duomenimis apie tai, kad Filmų studija yra sudariusi autorių teisių pažeidimų peer 2 peer internetiniuose tinkluose monitoringo sutartį su Vokietijos ribotos atsakomybės bendrove firma Baseprotect, kuri, taikant specialiÄ kompiuterių programÄ prisijungimams internete nustatyti, užfiksavo pažeidimus siunčiant, platinant ir dalijantis su kitais vartotojais internete neteisėtas filmo „Kochanie chyba cię zabilem“ kopijas per daugelį Lietuvoje veikiančių interneto paslaugų vartotojų (b. l. 7–8), iÅ¡ jų ir per vartotojÄ , kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–18), kurio vartotojas – (duomenys neskelbtini), abonentė A.

B. (b. l. 19). Nors remiantis Å¡iais duomenimis nustatyta, kad į A. B. naudojamÄ IP adresÄ buvo siunčiamas kino filmo „Kochanie chyba cię zabilem“ kopija, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėta kino filmo kopija buvo atsiųsta bÅ«tent į A. B. kompiuterį ir kad buvo atsiųstas Å¡i, autorių teisėmis apsaugota filmo kopija. Byloje nėra jokių duomenų, kad Institucija, suraÅ¡iusi A. B. administracinio teisės pažeisimo protokolÄ , apžiÅ«rėjo A. B. kompiuterį ir nustatė, kad bÅ«tent į jį buvo atsiųsta minėta kino filmo kopija.Institucijos suraÅ¡ytame protokole nurodoma, kad filmo „Kochanie chyba cię zabilem“ kopija buvo parsisiųsta į kompiuterį, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini).

Apygardos teismas pažymi, kad IP adresas apibrėžiamas kaip unikalus numeris, kuris identifikuojantis prie interneto prisijungusį prietaisÄ tinkle, t. y. IP adresas yra interneto tiekėjo suteikta prieiga (Å¡iuo atveju UAB „Balticum“), per kuriÄ asmuo su savo turimais prietaisais jungiasi prie interneto. Konkretų įrenginį identifikuoja ne IP, o MAC– unikalus 12 simbolių tinklo įrenginio adresas, tačiau byloje pažeidimo padarymui naudoto kompiuterio MAC adresas neužfiksuotas. Taigi Institucija protokole nurodė ne konkretų kompiuterį, į kurį buvo siunčiama informacija, bet interneto prieigÄ , per kuriÄ jungėsi kompiuteris ir siuntėsi informacijÄ .

Per vienÄ interneto prieigÄ (IP adresÄ ) interneto marÅ¡rutizatoriaus pagalba vienu metu gali prisijungti ne vienas, o keli įrenginiai, o IP prieigos vartotojui naudojant belaidį marÅ¡rutizatorių, per Å¡iÄ interneto prieigÄ gali prisijungti dar daugiau (pavyzdžiui net gyvenantys kaimynystėje) asmenų. Visų Å¡ių, prie vieno interneto marÅ¡rutizatoriaus prisijungusių kompiuterių (ar kitų įrenginių) IP adresas internete bus vienodas – tas, kurį suteikė interneto prieigos, prie kurios prijungtas marÅ¡rutizatorius, tiekėjas.

Kaip minėta, Institucija atlikdama tyrimÄ nenustatė kompiuterio, į kurį buvo atsiųstas filmas, MAC adreso, neanalizavo ar apeliantė A. B. naudoja belaidžio interneto marÅ¡rutizatorių, ar prisijungimas prie jo apsaugotas slaptažodžiu, kokie MAC adresai prie jo jungėsi, taip pat neiÅ¡tyrė apeliantės A. B. kompiuterio, ar jame buvo parsisiuntimui reikalinga programinė įranga (µTorrent3.4.2).IÅ¡ Institucijos pateiktos medžiagos matyti, kad į interneto prieigÄ (duomenys neskelbtini) buvo siųstas failas, kurio pavadinimas „Kochanie chyba cię zabilem“.

Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad siųsto failo pavadinimas atitinka turinį, t. y. kad buvo iÅ¡ tikrųjų parsiųstas bÅ«tent autorių teisėmis apsaugotas turinys. Per µTorrent3.4.2 programÄ failai siunčiami naudojant p2p tinklo modelį, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų, t. y. vartotojai gali tiesiogiai jungtis vienas su kitu bei siųsti vieni kitiems duomenis. Kiekvienas vartotojas savo kompiuteryje gali nevaržomai redaguoti failų pavadinimus, todėl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad siunčiantis failÄ jo pavadinimas bÅ«tinai atitiks turinį.

Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, institucija netyrė apeliantės A. B. kompiuterio, nenustatė ar jame yra failas „Kochanie chyba cię zabilem“, nenustatė, ar taip pavadintas video failas yra autorių teisėmis apsaugotas kÅ«rinys.Taigi iÅ¡ aptartų aplinkybių akivaizdu, kad sprendimas pripažinti A. B. kalta padarius ATPK 21410 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ priimtas, nesurinkus ir neiÅ¡tyrus įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡nagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, ir tai laikoma esminiu proceso normų pažeidimu.

Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o A. B. administracinio teisės pažeidimo byla visapusiÅ¡kam, iÅ¡samiam ir objektyviam visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui bei įvertinimui grÄ Å¾intina tirti iÅ¡ naujo administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiai Institucijai.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimÄ ir A.

B. administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo tirti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriui.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė