2020-01-15 Nr. AB-1211-3-62-3-02603-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-91-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02603-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AES Group“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AES Group“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija) dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „AES Group“ (toliau – ir UAB „AES Group“, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys nesklebtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Patikrinimo

akto galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad minėtu Patikrinimo aktu yra įpareigotas iki 2019 m. gruodžio 3 d. imtis priemonių ir užtikrinti, kad jo stacionarių triukšmo šaltinių, esančių Pilies g. 12, Kaune, keliamas triukšmas neviršytų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011) ir Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-75 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 30:2018) nurodytų ribinių dydžių bei nuolat vykdyti Triukšmo valdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjo nuomone, dėl netinkamai atlikto patikrinimo ir nesančios patikimos informacijos apie atliktą patikrinimą, jis negali pasirinkti tinkamų techninių priemonių triukšmo mažinimui ir užtikrinti, kad triukšmas neviršytų normų.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi priėmė uždarosios akcinės bendrovės „AES Group“ skundą, o pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visiškai neargumentavo, kuo gali pasireikšti galbūt kilsianti didelė ar neatitaisoma žala, nepagrindė būtinybės laikinai sureguliuoti su ginčytinais teisiniais santykiais susijusią padėtį.

Teismas vertino, kad analogiškose situacijose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo, pareiškėjui nepateikus duomenų, jog, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, kils neigiamos pasekmės, o jų pašalinimas bus neįmanomas ar sudėtingas, yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-649-502/2019 ir Nr. eAS-646-822/2019).

Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administarcinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis neužkerta kelio pareiškėjui bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „AES Group“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintinas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti ginčijamo Patikrinimo akto galiojimą, iki įsiteisės teismo sprendimas.

Pareiškėjas paaiškina, kad nėra patikimų duomenų, ar iš tiesų viršijama triukšmo norma, o jeigu ji viršijama – kiek viršijama, kas yra triukšmo šaltinis, kurią vietą jis veikia, kiek įtakos turi aplinkos keliamas triukšmas, ar taikomos teisingos normos. Siekiant įvykdyti nurodymą, pareiškėjas bus priverstas patirti išlaidas, samdant specialistus, kurie rengtų atitinkamas technines priemones, tokios priemonės galbūt neatitiktų savo paskirties (pavyzdžiui, tiksliai nežinant, kiek viršijamos normos, kur yra triukšmo veikiamos patalpos, pareiškėjas gali pasirinkti netinkamas technines priemones jam mažinti, todėl galbūt nebūtų pasiektas tikslas).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjant atskirąjį skundą vertinamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys nesklebtini) galiojimą iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, suformulavo reikalavimą panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80) PA-7731.

Byloje nustatyta, kad skundžiamu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo aktu, įvertinus faktų atitiktį, Įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ir Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reikalavimams, veikiant UAB „AES Group“ naktinio klubo „(duomenys nesklebtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (muzikiniam triukšmui), gyvenamajame/miegamajame kambaryje ir gyvenamojo namo aplinkoje (adresu (duomenys nesklebtini)) pažeidžia Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktą, Lietuvos higienos normos HN 30:2018 7 punktą ir Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį pažeidimus.

Įpareigojo iki 2019 m. gruodžio 3 d. imtis priemonių ir užtikrinti, kad gyvenamajame/miegamajame kambaryje ir gyvenamojo namo aplinkoje, adresu (duomenys nesklebtini), pareiškėjo UAB „AES Group“ naktinio klubo „(duomenys nesklebtini)“ keliamas triukšmas neviršytų Lietuvos higienos normų HN 33:2011 7 punkte ir Lietuvos higienos normų HN 30:2018 7 punkte nurodytų ribinių dydžių bei vykdyti Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolat.

Minėtame Patikrinimo akte nurodyta, kad pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2019 m. spalio 14 d. Infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimo protokolą Nr. F-TO-25/2019 (toliau – ir Tyrimo protokolas), aiškiai pastebimų diskrečių tonų turinčių infragarso ir žemadažnio garso DL1 rodiklis 40 Hz dažnio juostoje nustatytas 6,7 dB (ribinė vertė nakties metu – 0 dB) (Lietuvos higienos normos HN 30:2018 7 p. ir Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktą, Lietuvos higienos normos HN 30:2018 7 punktą ir Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį nustatyti pažeidimai, gyvenamajame/miegamajame kambaryje, adresu (duomenys nesklebtini) (I aukštas) neveikiant UAB „AES Group“ naktinio klubo „Taboo“ stacionariems triukšmo šaltiniams, liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis viršijo 0,7 dB A, gyvenamajame/miegamajame kambaryje, adresu (duomenys nesklebtini) (II aukštas) neveikiant UAB „AES Group“ naktinio klubo „(duomenys nesklebtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams, liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis viršijo 0,2 dB A, o gyvenamojo namo aplinkoje, adresu (duomenys nesklebtini) veikiant UAB „AES Group“ naktinio klubo „(duomenys nesklebtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams, liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis viršijo 7 dB A, o neveikiant UAB „AES Group“ naktinio klubo „(duomenys nesklebtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams, liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis viršijo 5,7 dB A.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamo Patikrinimo akto galiojimą, motyvuoja tuo, kad skunde tikėtinai pagrindė savo reikalavimą dėl ginčijamo Patikrinimo akto ir įrodė jo netikslumą ir neteisėtumą. Pareiškėjo teigimu, nėra patikimų duomenų, ar iš tiesų viršijama triukšmo norma, o jeigu ji viršijama – kiek viršija, kas yra triukšmo šaltinis, kurią vietą jis veikia, kiek įtakos turi aplinkos keliamas triukšmas, ar taikomos teisingos normos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Patikrinimo akte yra pateikti patikimi duomenys, kiek ir kur triukšmo garso slėgis viršija normas, nustatytas teisės aktais.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nesustabdžius Patikrinimo akto galiojimo jis patirs išlaidas, samdant specialistus, kurie rengtų atitinkamas technines priemones, kurios galbūt neatitiktų savo paskirties (nežinant, kiek viršijamos normos, kur yra triukšmo veikiamos patalpos).

Įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti žalos, o jo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių konkrečiais apskaičiavimais pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog nesustabdžius skundžiamo Patikrinimo akto galiojimo, pareiškėjas patirs jo nurodomas pasekmes – patirs išlaidas, galbūt pasirenkant netinkamas technines priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog proceso dalyvis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se (pati savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jei proceso dalyvis neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Pažymetina, kad Patikrinimo akte aiškiai nurodyta ir išdėstyta pažeidimai pagal teisės aktus (kiek triukšmas viršija garso slėgio lygio nustatytą normą, konkrečiai kurioje patalpoje ir gyvenamojo namo aplinkoje), adresu (duomenys nesklebtini).

Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad jo skundo reikalavimai tikėtinai pagrįsti, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Todėl pareiškėjo teiginiai, kuriais įrodinėjamas Patikrinimo akto neteisėtumas, analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sutikdama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AES Group“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė