d5deb1bd-8ca0-4fc2-be76-c7b029516e37 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-204-654/2019 Teismo procesinis Nr. 1-01-1-00776-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija : 1.2.3.1.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Aleno Piesliako ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai, kaltinamajai O. B., jos gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui, vertėjui Rimantui Skuratovič, nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei G.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Å venčionių r., Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Pabradės sen., Å venčionių r. sav., netekėjusi, vaiko priežiÅ«ros atostogose, iki tol dirbo, neteista, kaltinama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: O. B. nužudė savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent: ji, 2019 m. sausio 5 d., apie 02.00 val., savo namuose, Å venčionių r., Pabradės sen., Pabradės m., (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, vienÄ kartÄ peiliu sudavė savo sugyventiniui R.

L. į kaklo deÅ¡inę pusę, padarė jam durtinį pjautinį kiauryminį kaklo sužalojimÄ su antgerklio, kairės bendrosios miego ir kairės iÅ¡orinės Jungo venų sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į kvėpavimo takus, iÅ¡oriniu nukraujavimu ir nuo patirtų sužalojimų R. L. įvykio vietoje mirė. Å iais savo veiksmais O. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Apklausta teisme O. B. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2019 m. sausio 4 dienos vakare, apie 23 val., jos sugyventinis R.

L. grįžo namo girtas ir kėlė skandalÄ . Jis kabinėjosi prie jos, tyčiojosi, Å¡aukė ant sÅ«naus. Jis visada taip elgdavosi, kai buvo girtas, tai kažkas ne vietoje guli, tai kažkas ne taip padarė. Ji ir vaikai stengėsi jį nuraminti. R. L. pradėjo kabinėtis prie sÅ«naus E. L., ar Å¡is paruošė pamokas, nors kita diena buvo iÅ¡eiginė. Ji pasakė jam, kad ryt iÅ¡eiginė ir namų darbus sÅ«nus padarys vėliau. Paskui kabinėjosi prie jos. Vėliau ji nuėjo į virtuvę, o R.

L. kaip ir nusiramino, bet vėl pradėjo eiti paskui jÄ , vis kažkas buvo negerai. Ji neiÅ¡kentėjo ir pasakė, kad jeigu jo meilužė geresnė nei ji, kad eitų pas jÄ . Jis jai pasakė, kad apsisuks ir iÅ¡eis, dėl to ji labai supyko. Jis pabuvo virtuvėje ir nuėjo į sÅ«naus E. L. lovÄ miegoti. Ji atsigulė su sÅ«numi. Negalėjo užmigti ir kažkuriuo metu prisiminė, kad kai R. L. grįžo namo jis atsinešė degtinės. Kai visi užmigo ji nuėjo į virtuvę, paėmė degtinę ir pradėjo gerti.

IÅ¡gėrė gal 4-5 100 g. talpos stikliukus. Buvo Å¡iek tiek apsvaigusi, bet labiau buvo daug verkusi ir susinervinusi. Pradėjo prisiminti patirtus įvykius, per visus 13 metų daug visko iÅ¡gyveno, iÅ¡kentėjo, labai pergyveno dėl vaikų. R. L. kai iÅ¡gerdavo buvo agresyvus, tačiau iÅ¡siblaivęs nusiramindavo. Įvykio dienÄ apie 1 val. nakties, kai stovėjo prie stalo Å¡alia buvo spintelė, kurioje gulėjo virtuviniai įrankiai. Ji paėmė virtuvinį peilį, kuriuo pjaunama duona ir įbėgusi į kambarį pribėgo prie R.

L. ir deÅ¡ine ranka iÅ¡ Å¡ono įsmeigė peilį jam į kaklÄ . Matė, į kuriÄ vietÄ dÅ«rė. Buvo įsitikinus, kad R. L. miega, nes buvo girtas. R. L. neatsibudo, jis pradėjo dusti, pasipylė kraujas, ji staigiai išėmė peilį ir iÅ¡metė. Tuomet nubėgusi paskambino seseriai T. A. ir paprašė, kad Å¡i ateitų. Ji gyvena tame pačiame name už sienos. Ji pasakė, kad nužudė R. L.. Sesuo iÅ¡kvietė policijÄ . Kai R. L. buvo girtas ir kabinėjosi prie jos, sÅ«nus jÄ užstodavo, todėl R.

L. vienÄ kartÄ sudavė jam ir už tai sėdėjo kalėjime. Ne kartÄ sėdėjo kalėjime už jos sumuÅ¡imÄ , daug kartų kvietė policijÄ . R. L. jai iÅ¡mušė dantis, jÄ peiliu sužalojo, grasino, kad jÄ nužudys. Kai paskutinį kartÄ sėdėjo kalėjime, pagrasino, kad jeigu dar kartÄ kvies policijÄ , jÄ nužudys. Savo parodymus O. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 157-162). Apklausta teisme nukentėjusioji G. L. paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus R. L. trylika metu gyvena su O.

B., jie turi du vaikus. Jie gyveno taikiai, tačiau kai gėrė alkoholį, tarp jų bÅ«davo barniai. 2019 m. sausio 4 d. R. L. buvo pas jÄ , o apie 18 val. išėjo namo. 2019 m. sausio 5 d., apie 01 val. 30 min., jai paskambino O. B. ir pasakė, kad nužudė R. L.. Ji ir jos vyras D. L. nuvažiavo prie O. B. namų. Kai atvažiavo prie namo, pamatė policijos pareigÅ«nus, kurie jų į namÄ neįleido. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl sÅ«naus laidotuvių. 2019 m. sausio 28 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 40/2019 (01) nurodyta, kad R. L. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio, kiauryminio kaklo sužalojimo su antgerklio, kairės bendrosios miego ir kairės išorinės Jungo venos sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į kvėpavimo takus, išoriniu nukraujavimu. R. L. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 paras iki jo lavono tyrimo pradžios (2019-01-08, 08:30 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.

IÅ¡tyrus R. L. lavonÄ ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti mechaniniu poveikiu: durtinis pjautinis, kiaurinis kaklo sužalojimas su antgerklio, kairės bendrosios miego ir kairės iÅ¡orinės Jungo venos sužalojimais. Å is sužalojimas padarytas duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tai galėjo bÅ«ti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, duriant į kaklo deÅ¡inį pavirÅ¡ių iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, nežymiai iÅ¡ virÅ¡aus žemyn ir iÅ¡ priekio į nugarÄ , iki keliasdeÅ¡imt minučių laikotarpyje iki mirties.

Å is sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl bendrosios miego ir iÅ¡orinės Jungo venos sužalojimų. Cheminiu poveikiu: Å«minis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiÅ¡kęs l,39 prom. etilo alkoholio radimu lavono kraujyje, 2,l3 prom. etilo alkoholio radimu lavono Å¡lapime. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5 punktų, Å¡is tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas. Odos randas kaktoje susidarė daugiau, kaip prieÅ¡ mėnesį sugijus žaizdai, tokio pobÅ«džio žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

R. L. lavono kraujyje rasta l,39 prom. etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 2,13 prom. etilo alkoholio, tai atitinka lengva girtumo laipsnį. Po kaklo sužalojimo nukentėjusiajam prasidėjo kraujavimas iÅ¡ kaklo sužalojimų, kraujas pateko ir į kvėpavimo takus, iki kelių - keliolikos minučių laikotarpyje nukentėjusysis prarado sÄ monę ir netrukus mirė. Kol prarado sÄ monę, nukentėjusysis galėjo atlikti sÄ moningus veiksmus, pvz.: judėti, gintis Å¡aukti. Nukentėjusiojo kaklas galėjo bÅ«ti sužalotas esant jam bet kokioje padėtyje, kai neuždengta kaklo deÅ¡inė pusė.

Ä®rankio identifikacijai tinkanti medžiaga paimta ir perduota į VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijÄ , kur bus iÅ¡tirta pateikus galimÄ sužalojimus padariusi įrankį. Nustatyti kokia jėga buvo padaryti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nėra galimybės, nes tam nėra metodikų (t. 1, b. l. 57-63). 2019 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 100/2019 (01) nurodyta, kad O. B. padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nugaros kairėje pusėje ir poodinės kraujosruvos deÅ¡inės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje bei deÅ¡inės blauzdos virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros.

O. B. kÅ«no sužalojimai yra panaÅ¡aus senumo ir galėjo bÅ«ti padaryti vienu metu. Nustatyti sužalojimų sekÄ nėra galimybės, dėl aukščiau nurodytos priežasties. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kÅ«no sužalojimai nebÅ«dingi savęs žalojimui. Nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant smÅ«gį, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus pavirÅ¡ius. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais.

Sužalojimų vietose, nėra požymių, pagal kuriuos galima bÅ«tų nustatyti žalojusio įrankio formÄ , dydį (t. 1, b. l.194). 2019 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 40/2019 (01) nurodyta, kad nuoplovoje nuo peilio rankenos rastas žmogaus kraujas ir nustatytas R. L. DNR profilis su 99,99999999999999957 proc. tikimybe (t. 1, b. l. 35-42). Priimdamas sprendimÄ teismas remiasi kaltinamosios parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklÅ«s ir vienodi, nekeliantys teismui abejonių.

Juos patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismas remiasi ir nukentėjusiosios parodymais, taip pat raÅ¡ytiniais byloje esančiais įrodymais, kurie gauti nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos. O. B. yra kaltinama dÅ«riu peiliu nužudžiusi R. L.. IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus toks kaltinimas patvirtintas. Apklausta teisme O. B. prisipažino nužudžiusi R. L. ir paaiÅ¡kino, kad paėmusi peilį dÅ«rė juo miegančiam R. L. į kaklÄ . Savo parodymus O. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Specialisto išvada nustatyta, kad R. L. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio, kiauryminio kaklo sužalojimo su antgerklio, kairės bendrosios miego ir kairės išorinės Jungo venos sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į kvėpavimo takus, išoriniu nukraujavimu. Ši specialisto nustatyta R. L. mirties priežastis atitinka O. B. apklausų ir parodymų patikrinimo metu jos nurodytų veiksmų prieš mirusįjį pasekmes. Iš karto po nusikaltimo padarymo O. B. apie tai pranešė tiek nukentėjusiajai, R.

L. mamai G. L., tiek savo seseriai T. A.. IÅ¡tirti įrodymai rodo, kad suduodama smÅ«gį peiliu R. L. į kaklÄ O. B. suvokė, kad tokiais veiksmais gali nužudyti R. L., numatė, kad dėl tokių veiksmų jis gali mirti ir norėjo jo mirties, t. y. O. B. veikė tiesiogine tyčia. IÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad O. B. gyveno kartu su R. L., jie turėjo du bendrus vaikus, kartu augino O. B. vaikus iÅ¡ ankstesnių ryÅ¡ių, todėl O. B. ir R. L. gyveno bendrai neįregistravę santuokos, o pagal BK 248 straipsnio 2 dalį jie yra Å¡eimos nariai.

O. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Kaltinamosios O. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė bÅ«dama neblaivi (nustatytas 2,60 prom. girtumas, t. 2, b. l.

30) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kadangi pati kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ veikos padarymÄ vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje kilo mintis padaryti nusikaltimÄ ir, kolegijos vertinimu, tai rodo ryšį tarp alkoholio vartojimo ir kaltinamosios veiksmų. Parinkdama bausmės rūšį ir jos dydį kolegija labai kruopščiai įvertina kaltinamosios ir nužudytojo tarpusavio santykius, kiek jie turėjo reikÅ¡mės ir įtakojo nusikaltimo padarymÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad alkoholio vartojimas iÅ¡provokavo anksčiau buvusių psichotraumuojančių įvykių bei su tuo susijusių neigiamų emocijų iÅ¡gyvenimų prisiminimÄ , paaÅ¡trino patirtų nuoskaudų jutimÄ , sÄ lygojo dar didesnį emocinės įtampos augimÄ , apmaudo ir pykčio atsiradimÄ bei sutrikdė gebėjimÄ racionaliai įvertinti situacijÄ ir valingai reguliuoti savo veiklÄ joje (t. 2, b. l. 22).

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad O. B. buvo patyrusi R. L. psichotraumuojantį elgesį ir kaip matyti iÅ¡ jos parodymų, jis buvo pakankamai intensyvus ir ilgalaikis. Ä®vykio dienÄ iÅ¡gertas alkoholis tik suaÅ¡trino prisiminimus ir sÄ lygojo nusikalstamos kaltinamosios veiksmus. Å i specialisto iÅ¡vados dalis, kartu su pačios kaltinamosios ir jos vaikų E. L. ir E. L. parodymais, taip pat R. L. teistumo istorija bei nuosprendžiais, iÅ¡ kurių matyti, kad jis buvo tris kartus teistas už nežymų O. B. ir dukros D.

L. sužalojimÄ , grasinimus nužudyti, patvirtina kaltinamosios parodymus, o tuo pačiu jos veiksmų motyvÄ , kad jos veiksmai buvo atsakas į ilgalaikį R. L. prieÅ¡ jÄ ir vaikus naudotÄ fizinį ir psichinį smurtÄ . Å ie jos veiksmų motyvai nereiÅ¡kia, kad kaltinamajai turi bÅ«ti paskirta labai Å¡velni bausmė, vis tik žmogaus gyvybė yra svarbiausia vertybė. Paskyrus kaltinamajai pernelyg Å¡velniÄ bausmę taip bÅ«tų nuvertinta gyvybė, tačiau tai yra vienas iÅ¡ motyvų, kuriais remiantis kolegija skiria O.

B. švelnesnę nei sankcijoje nustatyta minimali, bausmę. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonių iki dvidešimties metų bausmė arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, todėl O. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas svarsto galimybę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti O. B. mažesnės trukmės bausmę nei sankcijoje nustatyta minimali bausmės trukmė. Kolegija apsvarstė BK 62 straipsnyje nustatytas galimybes švelninti O.

B. bausmę, tačiau jose numatyta sÄ lyga iÅ¡ dalies ar pilnai atlyginti žalÄ . O. B. nėra atlyginusi žalos, todėl Å¡ios nuostatos jai negali bÅ«ti taikomos. Suprantamos priežastys, kodėl O. B. neatlygino padarytos turtinės žalos: ji yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, jos pajamos yra mažos, turto neturi ir neturi iÅ¡ ko atlyginti žalÄ . Skirdamas bausmę O. B. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobÅ«dį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei.

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta. Įvertinus nusikaltimo aplinkybes kolegija mano, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurios pavojingumas nėra didelis: O. B. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, šiuo metu niekur nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, iki tol epizodiškai dirbo, turi penkis vaikus, iš kurių trys yra nepilnamečiai, jauniausiam sūnui nėra dviejų metų, visus vaikus auklėjo ir prižiūrėjo pati.

Analizuojant kaltinamosios asmenybę matyti, kad nusikaltimas nėra dėsningas, o greičiau atsitiktinis O. B. gyvenimo įvykis. Nors ji anksčiau yra bausta administracine tvarka, tačiau bausta už mažareikšmius pažeidimus. Kolegijos nuomone, nustatant bausmės dydį yra svarbūs ir vaikų interesai. Šiuo metu vaikai yra globojami, tačiau jiems, o ypač mažiausiajam iš jų, reikia mamos priežiūros ir auklėjimo. Byloje nėra duomenų, kad O. B. blogai elgėsi su savo vaikais, atvirkščiai, ji su savo vaikais elgėsi gerai, pagal galimybes juos prižiūrėjo, todėl vis dar išlieka didelis visuomenės interesas, kad vaikai augtų su savo mama.

Svarstant bausmės dydžio klausimÄ , kolegija įvertina tai, kad iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo O. B. paskambino ir apie nusikaltimÄ pranešė savo seseriai ir R. L. tėvams. O. B. sesuo iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Tai rodo, kad O. B. iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo pati apie jį pranešė. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Viena iÅ¡ bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos ir Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ , visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Taigi teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ .

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas galimas, kai nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-699/2016).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus ir aktualiÄ teismų praktikÄ skiriant bausmes ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kolegija mano, kad taikomo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir O. B. skirtina mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmė nei numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas O.

B. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. sausio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusioji G. L. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1046,40 eurų turtinės žalos atlyginimo, nes dėl sÅ«naus nužudymo patyrė jo laidojimo iÅ¡laidas. Nukentėjusioji dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė duomenis susijusius su sÅ«naus laidojimo iÅ¡laidomis iÅ¡ viso 1046,40 eurų. Teismas pripažįsta iÅ¡laidas sÅ«naus laidotuvėms kaip turtinę žalÄ , praÅ¡oma suma yra reali ir pagrįsta, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamosios O.

B.. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: nuoplova nuo rašomojo stalo, nuoplova nuo peilio rankenos, peilis (t. 1, b. l. 14-30), saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 43-44); kaltinamosios rankų nuoplovos ir seilių pavyzdys, saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 43-44); nukentėjusiojo drabužiai (t. 1, b. l. 64-66), saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 67-68), sunaikintini. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktų pateikimo metu paimti įtariamosios drabužiai, saugomi Vilniaus aps.

VPK saugojimo kameroje, grÄ Å¾intini savininkui. Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis BPK 297-298, 301-303 ir 308 straipsniais kolegija n u s p r e n d ž i a: O. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti jÄ 5 metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ O. B. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti O. B. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. sausio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiosios G. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti jai iÅ¡ O. B. 1046,40 eurų jos patirtai turtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuoplovÄ nuo raÅ¡omojo stalo, nuoplovÄ nuo peilio rankenos, peilį, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje; kaltinamosios rankų nuoplovas ir seilių pavyzdį, saugomus Vilniaus aps.

VPK saugojimo kameroje; nukentėjusiojo drabužius, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, sunaikinti. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktų pateikimo metu paimtus įtariamosios drabužius, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, grÄ Å¾inti O. B.. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjų kolegija AuÅ¡ra Bielskė Alenas Piesliakas Laureta Ulbienė