d5dc45b0-3da5-4a38-ae2a-a2a74bfbd812 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas L. Pauliukėnas                                       Baudž. byla Nr. 1A–80–557/2011Teisėja E. Lapinskienė              Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00219-2007-7                          Procesinio sprendimo kategorija1.2.13.1.; 2.1.7.4. (S)                                                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 21 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam R. M. ir jo gynėjui Eugenijui Paročkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R.

M. nuteistas pagal BK 176 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Nuosprendžiu visiÅ¡kai patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys, ir iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista Valstybinei ligonių kasai 11607,61 Lt. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegijan u s t a t ė :R. M. nuteistas už tai, kad jis pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o bÅ«tent: 2007 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini), Laivų krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, vykdant krantinių Nr. 90-96 statybos darbus, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 8 d.

įsakymu Nr. 1.5.-201-29/1 paskirtas atsakingu krantinių Nr. 90-100 statybos vadovu, pažeidė 2000 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p. reikalavimus, kad „rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ , jame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, atitinkantys 5 priedo reikalavimus“, 5 priedo 3 p. reikalavimus, kad „rengiant projektinius sprendimus bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti pavojingus ir kenksmingus veiksnius, susijusius su darbų technologija ir statybos sÄ lygomis, nurodyti jų veikimo zonas, nustatyti (įvertinti) rizikÄ â€œ ir, statybos darbų technologijos projekte neįvertinęs rizikos inkarines temples IT-2 krauti ant plaukiojančio pontono dviem eilėmis viena ant kitos, apie 7 val. darbuotojams - nukentėjusiajam A.

M. ir A. S. - davė nurodymÄ metalines inkarines temples IT-2 ant plaukiojančio pontono, esančio KurÅ¡ių mariose, prie krantinės Nr. 91, sukrauti dviem eilėmis viena ant kitos, padedant medinius tarpiklius, dėl to apie 13.50 val. nukentėjusiajam A. M. ir A. S. nuo ant antroje eilėje padėtos inkarinės templės atkabinus stropavimo diržus, inkarinė templė virto ir prispaudė nukentėjusiojo A. M. kojÄ . Ä®vykio metu nukentėjusiajam A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - kairės kojos blauzdos ir čiurnos plėštinės žaizdos, atviras skersinis blauzdos kaulų vidurinio trečdalio lūžis, dvigalvio raumens dalinis pažeidimas bei kairės Å¡launies apatinio trečdalio odos nubrozdinimas.Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

M. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, kadangi jis nusikaltimo nepadarė. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir kas dėl to kaltas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepakankamai įvertino statybos darbų technologiniame procese rizikÄ , kraunant temples daugiau nei viena eile, ir taip pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p. Gi jis rizikos veiksnius įvertino pakankamai, o dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kalti patys darbuotojai, krovę temples (A.

M. ir A. S.), tÄ jie ir patvirtino savo parodymais teisme. Be to, teismas neteisingai traktavo, kad jis pažeidė minėtų taisyklių 16 p., nes jo vykdomi templių krovos darbai yra reglamentuoti ne Å¡iomis taisyklėmis, o Darbų saugos taisyklėmis laivų krovos darbų įmonėse DT 4-01, nes templės buvo kraunamos ant plaukiojančios priemonės – pontono su plaukiojančiu kranu. Darbai buvo atliekami vadovaujantis krovos, o ne statybos taisyklių reikalavimais. Kaltinimas dėl nepakankamo rizikos įvertinimo, vykdant Å¡iuos darbus, yra nekonkretus, paremtas nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ suraÅ¡iusio vyresniojo darbo inspektoriaus S. Surblio iÅ¡vada.

Beje, pastarasis teisme negalėjo konkrečiai nurodyti, kas kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, parodė, kad tikriausiai yra kalti patys krovos darbus atlikę darbuotojai, jie blogai padėję tarpiklius. Be to, S. Surblys taip pat vadovavosi statybos, o ne krovos darbų taisyklėmis.Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria visiškai patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista Valstybinei ligonių kasai 11607,61 Lt įvykio metu sužaloto asmens gydymo išlaidoms atlyginti.

Nurodo, kad byloje nenustatyta priežastis, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, nenustatytas ir konkretus to įvykio kaltininkas. Templių IT-2 krovimo darbai buvo vykdomi vadovaujantis Darbų saugos taisyklėmis laivų krovos darbų įmonėse DT 4-01, nes templės buvo kraunamos ant plaukiojančios priemonės – pontono su plaukiojančiu kranu. Buvo vykdomi krovos, o ne statybos darbai, tuo tarpu teismas rėmėsi Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5-00. Dėl to kaltinimas R. M. yra nekonkretus.

Be to, teismas konstatavo, kad statybos darbų vadovas R. M. neįvertino statybos darbų technologiniame procese rizikos, kraunant inkarines IT-2 temples daugiau nei viena eile, ir taip pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p., nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog R. M. padarė minėtÄ pažeidimÄ . PrieÅ¡ingai, darbuotojai buvo supažindinti su visais tam darbui atlikti numatytais reikalavimais, visi rizikos veiksniai buvo įvertinti pakankamai, dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kalti patys temples krovę darbuotojai, tÄ jie ir patvirtino savo parodymais teisme.

Kadangi statybos darbų vadovas R. M. pripažintas kaltu nepagrįstai, civiliniam atsakovui negali kilti pareiga atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M., bÅ«damas atsakingas už darbų saugÄ ir sveikatos darbe apsaugÄ (darbdavio įgaliotas asmuo), pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus – 2000 m. gruodžio 12 d.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p., Å¡ių taisyklių 5 priedo 3 p., neįvertinęs statybos darbų technologijos projekte rizikos, kraunant inkarines temples ant plaukiojančio pontono daugiau nei viena eile, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – nestabiliai antroje eilėje padėta inkarinė templė IT-2 virto ir prispaudė darbuotojui A. M. kojÄ , patirti sužalojimai sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad inkarinių templių IT-2 krovimas ant plaukiojančio pontono dviem eilėmis buvo aptartas ir įtvirtintas konkrečiai Å¡iam darbui parengtoje technologinėje kortelėje, kad nukentėjusysis A. M. ir kartu su juo dirbęs liudytojas A. S. buvo tinkamai instruktuoti, pasiraÅ¡ytinai supažindinti su visomis bÅ«tinomis darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe instrukcijomis tiek priimant į darbÄ , tiek jau vėliau dirbant, iÅ¡klausę visas jų darbinių funkcijų atlikimui privalomas mokymo programas, atestuoti, be to, instruktuoti temomis „Krantinių Nr. 105-106 statyba, IV etapas, krantinių Nr. 90-96 statyba, I ir II etapai“, supažindinti su konkrečiu minėtų statybos darbų technologijos projektu, taip pat tinkamai, iÅ¡samiai instruktuoti ir prieÅ¡ atliekant R.

M. pavestus inkarinių templių IT-2 transportavimo, krovimo darbus, tačiau įvertinęs Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytas aplinkybes, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra netinkamas daiktų krovimas, t. y. nestabilus inkarinės templės IT-2 pakrovimas ant plaukiojančio pontono, neįvertinus statybos darbų technologiniame projekte rizikos kraunant jas daugiau kaip viena eile, Nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ suraÅ¡iusio vyresniojo darbo inspektoriaus S. Surblio teisme iÅ¡sakytus argumentus, jog rizikos elementas inkarines temples IT-2 kraunant dviem eilėmis tinkamai ir visapusiÅ¡kai neįvertintas, nes mediniai tarpikliai, kraunant metalines inkarines temples, buvę netinkamai parinkti, jie buvę per silpni, taip pat tai, kad inkarinių templių IT-2 krovimas dviem eilėmis ant plaukiojančio pantono AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomas pirmÄ kartÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis buvo netinkamas, nestabilus inkarinės templės IT-2 pakrovimas ant plaukiojančio pontono, neįvertinus statybos darbų technologijos projekte rizikos, kraunant jas daugiau nei viena eile, bÅ«tent nepakankamas statybos darbų atlikimo rizikos faktoriaus įvertinimas ir sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ darbe.Ä®vertinant apeliacinių skundų argumentus, nukentėjusiojo A.

M. ir liudytojo A. S. parodymus, iš kurių matyti, kad nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti dėl netinkamai sudėtų ar pasislinkusių medinių tarpiklių, taip pat dėl pontono pajudėjimo, taip pat liudytojo A. S. parodymus, kad kai A. M. ėjo atrišti reguliavimo virvės, inkarinė templė buvo padėta stabiliai, o krano lynai prieš atkabinant stropavimo diržus buvo laisvi akivaizdu, jog dėl neišsamiai šioje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo bei neišsamaus bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme liko neišaiškinta esminę reikšmę byloje turinti aplinkybė - nukentėjusįjį traumavusios inkarinės templės griuvimo priežastis, t. y. nelaimingo atsitikimo priežastis.

Siekiant iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei iÅ¡samiai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu byloje buvo atlikta darbų saugos ekspertizė. 2011 m. kovo 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-269(11) nurodoma, kad:Objektų, panaÅ¡ių į inkarines temples IT-2, sandėliavimui keliami reikalavimai yra nurodyti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-12-24 įsakymu Nr. 184/282 (su pakeitimais ir papildymais)(toliau – Nuostatai), 20.1 ir 57.1 punktuose (sandėliuojami gaminiai privalo bÅ«ti iÅ¡dėstyti taip patikimai, kad negalėtų nuslysti ar nukristi), o konkrečios gaminio sandėliavimo schemos privalo bÅ«ti pateiktos Statybos darbų technologijos projekte.Ekspertizei pateiktoje medžiagoje esantys statybos darbų technologijos projektai neatitinka Statybos techninio reglamento, Organizacinio tvarkomojo reglamento „Statybos darbai“ STR 1. 08.02:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 (su pakeitimais ir papildymais)(toliau – Reglamentas), nes juose nėra pateikta inkarinių templių IT-2 sandėliavimo ant pontono schema.Pagal ekspertizei pateiktÄ medžiagÄ ekspertas negali nustatyti, nei kokius sandėliavimo bÅ«dus, nei kokias technines priemones buvo suplanavęs naudoti R.

M., kad saugiai sandėliuoti inkarines temples ant pontono - inkarinių templių sandėliavimo schemos ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra, todėl atsakyti į pateiktÄ klausimÄ negalima.Abejoti 14 metų darbų saugos ekspertinio darbo staÅ¾Ä turinčio eksperto iÅ¡vadomis kolegija neturi pagrindo, juolab, kad jas patvirtina kiti byloje surinkti ir apylinkės teisme iÅ¡tirti įrodymai.Pirmoji eksperto iÅ¡vada iÅ¡ esmės paneigia nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismas neteisingai traktavo, kad jis pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p., nes jo vykdomi templių krovos darbai yra reglamentuoti ne Å¡iomis taisyklėmis, o Darbų saugos taisyklėmis laivų krovos darbų įmonėse DT 4-01, nes inkarinės templės buvo kraunamos ant plaukiojančios priemonės – pontono su plaukiojančiu kranu.

Å iÄ savo iÅ¡vadÄ ekspertas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pakankamai logiÅ¡kai pagrindė tuo, kad tiriamuoju atveju nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant statybos darbus, o Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (toliau - Taisyklės) ir Nuostatai reglamentuoja saugių darbo vietų statybvietėje įrengimÄ . Nuostatų 20.1 p. nurodyta, kad medžiagos, įrenginiai ir visos kitos darbo priemonės, kurių judėjimas gali pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai darbe, privalo bÅ«ti tinkamai ir patikimai pritvirtintos, o 57.1 p. nurodyta, kad medžiagos ir įrenginiai privalo bÅ«ti iÅ¡dėstyti arba sudėti į krÅ«vas taip, kad negalėtų nuslysti arba nuvirsti.

IÅ¡ to sekė neabejotina eksperto iÅ¡vada, kad tiriamuoju atveju inkarinė templė nebuvo susandėliuota patikimai ir taip, kad nevirstų, nes nelaimingo atsitikimo metu nuvirto ir traumavo darbuotojui kojÄ , o tai reiÅ¡kia, kad jos sandėliavimas neatitiko Nuostatuose aukščiau nurodytų saugos darbe reikalavimų. Nesutikti su Å¡ia eksperto iÅ¡vada kolegija neturi pagrindo. TÄ aplinkybę, jog nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant bÅ«tent statybos darbus, patvirtina byloje esančio AB „(duomenys neskelbtini)“ Statybos darbų technologijos projekto (Objekto pavadinimas „Krantinių Nr. 90-96 statyba Klaipėdoje) turinys.

Kita vertus, pats nuteistasis R. M. apylinkės teisme parodė, kad Statybos darbų technologijos projekto Statybos darbų technologinės lentelėje „Polinio pagrindo įrengimas“ (t. 1, b. l.

80) buvo numatyta, kaip numatoma krauti ankerines traukes, taip iÅ¡ esmės pripažindamas, jog ankerinių templių sandėliavimas ant pontono, turint tikslÄ jas tokiu bÅ«du transportuoti į jų montavimo vietÄ , yra Krantinių Nr. 90-96 statybos statybos sudedamoji dalis. Beje, Valstybinės darbo apsaugos inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius S. Surblys Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra netinkamas daiktų krovimas, t. y. nestabilus inkarinės templės IT-2 pakrovimas ant plaukiojančio pontono, neįvertinus statybos darbų technologiniame projekte rizikos kraunant jas daugiau kaip viena eile ir tuo pažeista:

Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 16 punkto reikalavimai, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ . Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, atitinkantys 5 priedo 3 punkto reikalavimus, kad „Rengiant projektinius sprendimus bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti pavojingus ir kenksmingus veiksnius, susijusius su darbų technologija ir statybos sÄ lygomis, nurodyti jų veikimo zonas, nustatyti (įvertinti) rizikÄ â€œ.

Å iÄ savo iÅ¡vadÄ S. Surblys patvirtino ir apylinkės teisme. Apklaustas atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis R. M. taipogi pripažino, kad nagrinėjamu atveju pontonas atliko sandėliavimo aikÅ¡telės vaidmenį ir templės jame buvo sandėliuojamos prieÅ¡ montavimÄ , kas taipogi patvirtina, jog buvo atliekami statybos, o ne laivų krovos darbai.Antroji eksperto iÅ¡vada iÅ¡ esmės paneigia nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentus, neva apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepakankamai įvertino statybos darbų technologiniame procese rizikÄ , kraunant temples daugiau nei viena eile.

Tiriamojoje dalyje ekspertas paminėjo, kad Taisyklių 16 p. nurodyta, kad rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs statybos darbų technologijos projektÄ , o Reglamento priedo „Statybos darbų technologijos projekto sudėtis“ 1.1.13 p. nurodyta, kad minėto projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te privalo bÅ«ti nurodytos gaminių sandėliavimo schemos. O tai reiÅ¡kia, kad inkarinių templių saugus sandėliavimas privalėjo bÅ«ti suprojektuotas Statybos darbų technologijos projekte, parengiant jų sandėliavimo schemas tiek templių transportavimo vilkikais stadijai, tiek jų transportavimo pontonu stadijai.

Ekspertas taip pat nurodė, kad ekspertizei pateiktoje medžiagoje yra du (1 t., 77 b. l. ir 2 t., 48 b. l.) skirtingos apimties Statybos darbų technologijos projektai, kurie tik dalinai atitinka ReglamentÄ ir Taisyklių 5 priedÄ , o inkarinių templių IT-2 sandėliavimas statybvietėje Nemuno gatvėje Nr. 24, Klaipėdoje, nesuprojektuotas - minėtų gaminių sandėliavimo schemų (ar gaminių sandėliavimo detalių apraÅ¡ymų) Å¡iuose projektuose nėra. IÅ¡ to sekė neabejotina eksperto iÅ¡vada, kad ekspertizei pateiktoje medžiagoje esantys Statybos darbų technologijos projektai neatitinka Reglamento priedo „Statybos darbų technologijos projekto sudėtis“ 1.1.13 p. reikalavimo apie tai, kad minėtame projekte privalo bÅ«ti nurodytos gaminių sandėliavimo schemos.

Sandėliavimo schemų nesuprojektavimÄ apeliacinės instancijos teisme pripažino ir nuteistasis R. M.. Nesutikti su Å¡ia eksperto iÅ¡vada, kolegija taip pat neturi pagrindo. Statybos darbų technologijos projekto Statybos darbų technologinės lentelės „Polinio pagrindo įrengimas“ (kaip jau minėta, pasak R. M., bÅ«tent Å¡ioje kortelėje buvo įvertinta visa rizika, susijusi su inkarinių templių sandėliavimu ir tranportavimu) numatyta, kad pervežant ir sandėliuojant gelžbetonines medžiagas, metalinį įlaidÄ ir polius-apvalkalus, kurių diametras iki 2 metrų, bÅ«tina juos krauti horizontaliai ant padėklų ir su tarpikliais, iÅ¡dėstytais po pakėlimo kilpomis vienoje vertikalioje plokÅ¡tumoje visoms eilėms.

Tarpikliai turi būti 2 cm storesni už kilpų aukštį ir ne siauresni kaip 15 cm. Tačiau byloje yra vienintelė „Metalinių vamzdžių iškrovimo ir sandėliavimo technologinė schema“ (t. 2, b. l. 106-108), kurioje inkarinių templių, kurių konstrukcija visiškai skirtinga nei schemoje minimų vamzdžių, iškrovimas ir sandėliavimas neaptartas. Taip pat inkarinių templių sandėliavimas neaptartas ir „Ankerinių traukių montavimo technologinėje schemoje“ (t. 2, b. l. 109-112).

Taigi Statybos darbų technologijos projekte nesant inkarinių templių (anksčiau minėtoje schemoje jos vadinamos ankerinėmis traukėmis) sandėliavimo technologinės schemos, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo R. M. aiÅ¡kinimu, jog jis įvertino inkarinių templių sandėliavimo rizikÄ . Nors pirmosios instancijos teisme R. M. detaliai iÅ¡dėstė jo manymu saugiÄ inkarinių templių sandėliavimo ant pontono schemÄ : pirmame sluoksnyje inkarinės templės dedamos lygiagrečiai ant pontono viena nuo kitos kas 1 m, tarp jų ir už pontono galų prasikiÅ¡a ankeriai, antras sluoksnis dedamas ankeriais į kitÄ pusę, antra eile templės dedamos ankeriais statmenai ant pirmos eilės polių, prieÅ¡ tai stabilumo užtikrinimui ant polių padedant medinius tarpiklius taip, kad ant jų pasidėtų antros eilės templių ankerių kampai, ir teigė, kad su Å¡ia schema supažindino šį darbÄ atliksiančius nukentėjusįjį A.

M. ir liudytojÄ A. S., o pastarieji parodė, kad jie žodžiu buvo supažindinti su jiems paskirto darbo reikalavimais, tačiau ekspertas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje konstatavo, jog nesuprojektavus inkarinių templių sandėliavimo Statybos darbų technologijos projekte, nėra galimybės informuoti instruktuojamus darbuotojus apie suprojektuotus templių sandėliavimo sprendinius papildomo instruktavimo darbo vietoje metu, kaip tai numato Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107, o tokiu atveju neiÅ¡samus darbuotojų instruktavimas apie tai, kaip saugiai sandėliuoti inkarines temples, organizaciniu požiÅ«riu įtakoja nelaimingÄ atsitikimÄ - nesuprojektavus sandėliavimo schemų sudėtinga darbuotojams iÅ¡aiÅ¡kinti, kaip saugiai atlikti sandėliavimo darbus, pradedant pontono denio nuvalymu ir sandėliavimo pagrindo paruoÅ¡imo ir baigiant antroje (ar kitoje) eilėje sandėliuojamų sijų užfiksavimu taip, kad jos nenuvirstų ir plukdymo metu.Nukentėjusysis A.

M. ir liudytojas A. S. apylinkės teisme parodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai, jog įvykio dienÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas R. M. jiems nurodė ant krantinėje esančio plaukiojančio pontono pakrauti ir transportavimui į montavimo vietÄ paruoÅ¡ti inkarines temples. R. M. inkarines temples nurodė krauti dviem eilėmis, ant pirmosios inkarinių templių eilės padėjus medinius tarpiklius. IÅ¡ byloje esančių nelaimingo atsitikimo fotonuotraukų matyti, jog nukentėjusysis A.

M. ir liudytojas A. S. inkarines temples ant pontono sandėliavo pagal anksčiau aptartus R. M. nurodymus.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos nelaimingo atsitikimo fotonuotraukos, tÄ ekspertizės akte pažymėjo ir ekspertas, yra iÅ¡ esmės vienintelis objektyvių duomenų apie susandėliuotas inkarines temples ir jų sandėliavimÄ Å¡altinis. Ekspertas, įvertinęs fotonuotraukose užfiksuotÄ informacijÄ , ekspertizės akte nurodė tokias kolegijai abejonių nekeliančias reikÅ¡mingas aplinkybes:susandėliuotos inkarinės templės yra metalinės, iÅ¡ valcuoto dvitėjo profilio sijos, kurio gale statmenai sijai privirinta iÅ¡ esmės plokščia metalinė konstrukcija, kurios kraÅ¡tinių ilgis (vizualiai pagal matomÄ vaizdÄ ) yra apie 1 ir apie 2 metrus (liudytojo A.

M. 2007-11-07 apklausos protokole, 2 t., 132 b. l., nurodyta, kad skydas yra 3x2 m dydžio);inkarinės templės buvo sandėliuojamos atremiant į pagrindÄ plokščios metalinės konstrukcijos trumpÄ jÄ briaunÄ , o galimai virtusi inkarinė templė (fotonuotraukoje matosi užkabinta keturÅ¡akiu stropu) remiasi į pagrindÄ plokščios metalinės konstrukcijos ilgÄ ja briauna;inkarinių templių atrėmimo pagrindas yra naudoto pontono galimai metalinės grindys, su iÅ¡ grindų kyÅ¡ančiomis metalinėmis konstrukcijomis ir ant minėtų grindų nenusakoma tvarka iÅ¡sidėsčiusiais metaliniais dirbiniais, mediniu taÅ¡u, kuris matomas ant pontono grindų (po virtusia inkarine temple), nenustatytos formos medienos objektais (panaÅ¡Å«s į dvigubo pjovimo, apie 25 mm storio lentas), nemetaliniu lynu, o pagal nuotraukas negalima nustatyti, ar į pontono grindis, ar į anksčiau susandėliuotÄ templę (templės sandėliuotos su tarpais dėl privirintos metalinės konstrukcijos jų gale) rėmėsi virtusioji inkarinė templė;templės sandėliuotos su tarpinėmis (medinės lentos, liaunos, sulinkusios galimai nuo templės svorio, vietomis be atramos, kabančios), kurios buvo dedamos po plokščios metalinės konstrukcijos trumpÄ ja briauna, tačiau pagal fotonuotraukas nustatyti, ar po virtusia inkarine temple buvo medinės tarpinės, negalima.Atsižvelgdamas į Å¡iuos labai ribotus duomenis apie inkarinių templių, tame tarpe virtusios, sandėliavimÄ ant pontono, ekspertas konstatavo, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksmu yra darbuotojo kairės kojos blauzdos prispaudimas virtusia inkarine temple, o pavojingo veiksnio Å¡altiniu yra virtusi stabilumo netekusi inkarinė templė.

Ekspertas taip pat pažymėjo, kad inkarinės templės buvo sandėliuojamos paremtos ant trumposios metalinės konstrukcijos briaunos (svorio centras buvo aukščiau), ir tai, kad buvo techninė galimybė jas atremti tik dalimi (kurios dydis, tikėtina, buvo tiek mažas, kad neužtikrino inkarinės templės „ilgalaikio" pastovumo) briaunos, turėjo įtakos inkarinės templės virtimui. Apibendrinant ekspertas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje konstatavo, jog :tikėtina, kad konstrukcija virto nuo jos pačios svorio sukelto vertimo momento;galimai - dėl A.

M. sukelto poveikio atriÅ¡ant reguliavimo lynÄ (pagal ekspertizei pateiktÄ medžiagÄ net negalima nustatyti, ar tokie poveikiai buvo, ir, jei buvo, tai kiek jie įtakojo inkarinės templės virtimÄ );įtakos templės, jei ji buvo padėta ant medinės tarpinės, virtimui, tikėtina, turėjo medienos mechaninės charakteristikos - plastiÅ¡kumas ar pan. IÅ¡ nukentėjusiojo A. M. ir liudytojų A. S. ir P. L. parodymų matyti, kad inkarinės templės nuo tralo ant pontono buvo kraunamos, iÅ¡ pradžių prikabinant kėlimui skirtus krano diržus, o po to prie templių galų pririÅ¡ant reguliavimo virves, padėjus templę ant pontono pirmiausia nuimami krano diržai, po to reguliavimo virvės. Be to, liudytojas A.

S. apylinkės teisme parodė, kad reguliavimo virves nuimdavo tik tada, kai templė bÅ«davo padėta stabiliai ir nekrisdavo. IÅ¡ to seka, kad reguliavimo virvės negalėjo turėti net menkiausios įtakos padėtos ant pontono virÅ¡ 3 tonų sveriančios templės stabilumui, taigi eksperto iÅ¡vada, jog galimai templė nuvirto dėl A. M. sukelto poveikio atriÅ¡ant reguliavimo lynÄ , atmestina. Taigi prieÅ¡ atkabinant krano kablius, kurių užkabinimas buvo kaip saugiklis tuo atveju, jei templė pasidėdavo nestabiliai, nuvirtusios templės ankeris visu savo svoriu užguldavo pirmos eilės temples ir ant jų padėtus medinius tarpiklius, todėl dar prieÅ¡ atkabinant krano kablius turėdavo vizualiai pasimatyti nestabiliai padėtos templės pasekmės, t. y. ji turėdavo pakrypti, jei medinis tarpiklis padėtas netinkamoje vietoje, arba medinis tarpiklis turėdavo lūžti, jei jis netinkamo storio.

Liudytojas A. S. apylinkės teisme parodė, kad tuo metu, kai krito templė, jie jau buvo atkabinę stropus (kėlimo diržus), ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas taip pat parodė, kad pastačius traukę antroje eilėje jie abu su A. M. bandė atrišti reguliavimo virvę ir tuo metu traukė virto. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir liudytojas A. L., kuris parodė, kad kai ant pontono padėjo paskutinę templę, krano kabliai jau buvo atkabinti. Tokius pačius parodymus šis liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Esant tokioms liudytojų išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, jog A. M. ir A. S., atkabinę krano lynus ir jau nutarę atrišti reguliavimo virves, kurios pririštos ne toje pačioje kaip krano lynai vietoje (tai matyti iš jų parodymų), buvo įsitikinę, jog templė, kuri vėliau nukrito, padėta stabiliai. Tuo būdu atmestina ir ta eksperto išvada, jog įtakos templės, jei ji buvo padėta ant medinės tarpinės, virtimui, tikėtina, turėjo medienos mechaninės charakteristikos - plastiškumas ar pan.

Taigi atmetus dvi iÅ¡ trijų galimų templės virtimo priežasčių, belieka konstatuoti, jog konstrukcija virto nuo jos pačios svorio sukelto vertimo momento, o tai leidžia teigti, kad ne A. M. ir A. S. veiksmai, kurie atitiko R. M. duotus nurodymus, o bÅ«tent R. M. neatsakingi veiksmai buvo bÅ«tinoji nelaimingo atsitikimo sÄ lyga. Pirmiausia, R. M. Statybos darbų technologijos projekte nesuprojektavo ir neparengė ankerinių templių sandėliavimo schemų tiek templių transportavimo vilkikais, tiek jų transportavimo pontonu stadijoms, tokiu bÅ«du ne tik pažeidė eilę ekspertizės akte nurodytų norminių aktų, bet ir eliminavo kitų kompetentingų AB „(duomenys neskelbtini)“ asmenų Å¡ių schemų patikimumo ir saugumo įvertinimo procedÅ«rÄ , kurios metu galėjo bÅ«ti nustatyti ir tie rizikos veiksniai, kurie nebuvo įvertinti R.

M. ir kurie sukėlė nelaimingÄ atsitikimÄ . Antra, R. M. savo iniciatyva ir remdamasis tik savo subjektyviu vertinimu nurodė A. M. ir A. S. krauti inkarines temples dviem eilėmis ir dar tokiu bÅ«du, kuris mažiausiai užtikrina templių stabilumÄ , t. y. pirmiausia temples, kurių svorio iÅ¡ilgai centras ženkliai pasislinkęs link didelių gabaritų ankerio, dedant ant pontono grindų su iÅ¡ grindų kyÅ¡ančiomis metalinėmis konstrukcijomis ir ant grindų nenusakoma tvarka iÅ¡sidėsčiusiais metaliniais dirbiniais templių ankerius iÅ¡kiÅ¡ant pro pontono galus, o ant taip, jau galimai nestabiliai, sudėtų pirmos eilės templių dedant antrÄ eilę templių atremiant jas į pirmos eilės temples ne ilgÄ ja, o trumpÄ ja ankerio briauna, kas, pasak eksperto, pakelia svorio centrÄ aukščiau, ir akivaizdžiai mažina konstrukcijos stabilumÄ , be to, sunkesnį templės galÄ su ankeriu dedant ant tos pirmos eilės templės dalies, kuri yra prie ankerio, kas dar labiau paslenka pirmos eilės templės svorio iÅ¡ilgai centrÄ link ankerio (iÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad vienos pirmos eilės templės lengvasis galas pakilęs į viršų, o sunkesnis į apačiÄ ) ir taip pat mažina konstrukcijos stabilumÄ kita kryptimi.

Kolegijos nuomone, tokiu R. M. nurodytu bÅ«du įvairiomis kryptimis nestabilus, kai dėl bet kokio, net ir mažiausio nuokrypio (R. M. apylinkės teisme parodė, kad gulsčiukas sandėliuojant nenaudojamas, statmenumas nustatomas vizualiai) antroje eilėje padėta inkarinė templė gali prarasti stabilumÄ ir nuvirsti, inkarinių templių susandėliavimas ant pontono dėsningai nulėmė nelaimingÄ atsitikimÄ , kai nuvirtusi templė sužalojo nukentėjusiojo A. M. kojÄ .Nors apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad R.

M., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1.5.-201-29/1 paskirtas atsakingu krantinių Nr. 90-100 statybos vadovu, padarė ne tik jam ikriminuotÄ 2000 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p. reikalavimų pažeidimÄ , bet pažeidė ir kitus teisės aktus, t. y. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 184/282 1998-12-24 (su pakeitimais ir papildymais) 20.1 p., 57.1 punkto reikalavimus, kad sandėliuojami gaminiai privalo bÅ«ti iÅ¡dėstyti patikimai arba sudėti į krÅ«vas taip, kad negalėtų nuvirsti, nuslysti ar nukristi, o konkrečios gaminio sandėliavimo schemos privalo bÅ«ti pateiktos Statybos darbų technologijos projekte;

Statybos techninio reglamento, Organizacinio tvarkomojo reglamento Statybos darbai, STR1. 08.02:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 (su pakeitimais ir papildymais) priedo „Statybos darbų technologijos projekto sudėtis“ 1.1.13 p. reikalvimus, kad statybos darbų technologijos projekte privalo bÅ«ti nurodytos gaminių sandėliavimo schemos; Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galiojo nuo 2005-04-27), nes nesuprojektavus inkarinių templių sandėliavimo Statybos darbų technologijos projekte, nėra galimybės informuoti instruktuojamus darbuotojus apie suprojektuotus templių sandėliavimo sprendinius papildomo instruktavimo darbo vietoje metu, ir Å¡iuo atveju neiÅ¡samus darbuotojų instruktavimas apie tai, kaip saugiai sandėliuoti inkarines temples, organizaciniu požiÅ«riu įtakoja nelaimingÄ atsitikimÄ - nesuprojektavus sandėliavimo schemų, sudėtinga darbuotojams iÅ¡aiÅ¡kinti, kaip saugiai atlikti sandėliavimo darbus, pradedant pontono denio nuvalymu ir sandėliavimo pagrindo paruoÅ¡imu ir baigiant antroje (ar kitoje) eilėje sandėliuojamų sijų užfiksavimu taip, kad jos nenuvirstų ir plukdymo metu, ir Å¡ie padaryti pažeidimai yra bÅ«tinajame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus, t. y. jų teisinę padėtį lengvinančiais pagrindais, negali pripažinti R.

M. kaltu pagal apeliacinio proceso metu BPK 256 str. 1 d. nustatyta tvarka prokuroro pateiktÄ naujÄ kaltinimÄ , kadangi tokiu atveju bÅ«tų padidinta nuteistojo kaltinimo apimtis, t. y. pabloginta nuteistojo padėtis, o tai draudžia BPK 320 str. 4 d. nuostatos. IÅ¡ kitos pusės, kolegija laiko, jog R. M. pripažinimas kaltu pažeidus Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 20.1 p., 57.1 p. reikalavimus, Statybos techninio reglamento, Organizacinio tvarkomojo reglamento Statybos darbai, STR1. 08.02:2002 1.1.13 p. reikalvimus, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkÄ , neturi kokios nors savarankiÅ¡kos reikÅ¡mės atskleidžiant R.

M. inkriminuotos blanketinės BK 176 str. 1 d. dispozicijÄ ir kvalifikuojant veikÄ , o tik patvirtina pirmosios instancijos teismo pripažintÄ Ä¯rodytu Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p. ir 5 priedo 3 p. reikalavimų, pakankamai atskleidžiančių BK 176 str. 1 d. dispozicijos turinį, pažeidimÄ . Nors apylinkės teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl R. M. neatsargios kaltės rÅ«Å¡ies ir neatskleidė jos turinio, tačiau kolegija pažymi, kad Å¡is trÅ«kumas veikos kvalifikavimo nekeičia ir neturi reikÅ¡mės BK 176 straipsnio taikymui.

Veika kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar ji padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, ar dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Apeliacinės instancijos teismas šį trÅ«kumÄ Å¡alina, atskleisdamas R. M. padarytos neatsargios veikos, kvalifikuotos pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kaltės rūšį ir jos turinį. Esant nusikalstamam pasitikėjimui, asmuo suvokia daromos veikos rizikingÄ pobÅ«dį, numato pavojingų padarinių kilimÄ , tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi jų iÅ¡vengti.

Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingo ar rizikingo pobÅ«džio, nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įstatymo numatyti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.Byloje nustatytos įvykio aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. M. įvykdyti statybos darbų saugos pažeidimai buvo padaryti dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. R. M. nesuvokė, kad daro pavojingÄ ar rizikingÄ veikÄ , nesuvokė, kad pažeidžia statybos darbų saugos taisykles ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 176 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, turėdamas darbų saugos pažymėjimÄ bei pakankamÄ statybos darbų patirtį, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų iÅ¡vengti, t. y. prieÅ¡ duodamas nurodymus A.

M. ir A. S., privalėjo įsitikinti, kad jo nurodytas inkarinių templių sandėliavimo ant pontono bÅ«das, taikomas pirmÄ kartÄ , atsižvelgiant į inkarinių templių konstrukcijÄ ir pontono grindų konstukcines ypatybes, bus saugus ir nesukels pavojaus minėtiems darbuotojams.Taigi, nuteistojo R. M. kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 176 str. 1 d. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.CK 6.264 str. 1 d. numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Å ioje byloje patikimai nustačius, kad R.

M. jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė eidamas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareigas, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai dėl nukentėjusiojo A. M. gydymo patirtas iÅ¡laidas Valstybinės ligonių kasai priteisė iÅ¡ nuteistojo R. M. darbdavio AB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo civilinio atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,nutaria:nuteistojo R.

M. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti. Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                 Stasys Valužis Savinijus Katauskas