2020-04-29 Nr. AB-8698-3-61-3-00662-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-998-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00662-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. BR6-2533169 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui priklausančias išmokas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pagal pateiktą paraišką Nr. 16-1011700131-1.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. BR6-2087364 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ nusprendė netaikyti paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus. 2017 m. rugpjūčio 2 d. NMA priimtą sprendimą Nr. BR6-2087364 pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisija, toliau – ir Komisija), kuri 2017 m. lapkričio 9 d. priimtu sprendimu Nr. 3R-343(AG-277/03-2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas) nusprendė minėtą sprendimą panaikinti. Po šio sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl jam priklausančios paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus mokėjimo, tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu nusprendė šių išmokų mokėjimo nevykdyti. Pareiškėjo teigimu, nepanaikinus galiojančio 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimo, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas tapačiu klausimu, todėl turėtų būti panaikintas.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 17 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 13-1011700131-A1-1), o 2016 m. birželio 2 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1011700131-1) (toliau – ir Paraiška). NMA 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškėjo valdoje atliko Paraiškos duomenų patikrą vietoje (toliau – ir Patikra vietoje), kurios metu Kontroliniame žemės sklype Nr. 083549-0026 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 5,09 ha (juodasis pūdymas) plotas, nustatytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimas (visas laukas neapsėtas žemės ūkio augalais), KŽS Nr. 084548-2389 esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 2,64 ha (juodasis pūdymas) plotas, nustatytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimas (visas laukas neapsėtas žemės ūkio augalais), KŽS Nr. 087547-7294 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 3,68 ha (juodasis pūdymas) plotas, nustatytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimas (visas laukas neapsėtas žemės ūkio augalais), KŽS Nr. 087547-9773 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,57 ha (juodasis pūdymas) plotas, nustatytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimas (visas laukas neapsėtas žemės ūkio augalais). Apie nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas 2016 m. gruodžio 23 d. pranešimu Nr. 35048, prie kurio buvo pridėta ir Patikros vietoje ataskaita Nr. 16-1011700131-D5-1 kopija.

5. NMA, įvertinusi pareiškėjo deklaruotus duomenis ir Paraiškos duomenų patikros vietoje nustatytus neatitikimus, 2018 m. sausio 11 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjui skiriama 9 415,39 Eur dydžio paramos suma yra galutinė. NMA manymu, Komisija NMA sprendimą panaikino dėl to, kad jis neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o vykdydama Komisijos sprendimą, ji priėmė naują, išsamų sprendimą, kuriame nurodomi visi duomenys, lemiantys pareiškėjui taikytinų sankcijų taikymą. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjui sankcija buvo pritaikyta būtent dėl to, kad jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės plotuose buvo nustatytas taisyklių 4.1 papunkčio pažeidimas, neteisingai deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo M. Č. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. pateikė Paraišką. Atsakovas, įvertinęs deklaruotus duomenis, 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2087364, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos ir parama nebuvo skirta. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, kreipėsi į Komisija, kuri 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 3R-343 (AG-277/03-2017) nusprendė panaikinti NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2087364. Komisija pabrėžė, kad NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. BR6-2087364 yra nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. NMA 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. BR6-13262 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad NMA yra vykdomas Komisijos sprendimas, pagal kurį NMA yra įpareigota priimti naują VAĮ 8 straipsnio 1 dalį atitinkantį sprendimą vertinant pareiškėjo Paraišką. 2018 m. sausio 11 d. NMA, įvertinusi deklaruotus duomenis, priėmė ginčijamą Sprendimą ir nustatė, kad pareiškėjui skiriama 9 415,39 Eur dydžio galutinė paramos suma. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui priklausančias išmokas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pagal pateiktą Paraišką.

8. Teismas pažymėjo, jog vienintelis pareiškėjo skundo argumentas, kodėl Sprendimas turi būti panaikintas, yra tas, kad esant galiojančiam Komisijos sprendimui, kuriuo panaikintas NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. BR6-2087364, negalėjo būti priimtas naujas sprendimas. Pareiškėjo teigimu, ginčas tarp pareiškėjo ir NMA buvo išspręstas Komisijos sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Kitų skundžiamo sprendimo neteisėtumo argumentų pareiškėjas skunde nenurodė, todėl preziumuojama, jog su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažeidimais ir Sprendime pateiktu jų teisiniu įvertinimu sutiko. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino ir pasisakė tik pareiškėjo pareikšto skundo ribose.

9. Teismas nurodė, kad NMA yra įstaiga, kuriai teisės aktais priskirtos plačios valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkio plėtrai administravimo funkcijos. NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones <...> atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje.

10. Baigus vertinti pareiškėjo Paraišką buvo priimtas NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. BR6-2087364, kuris Komisijos buvo panaikintas kaip nemotyvuotas, tačiau tai nereiškia, kad NMA negalėjo iš naujo vertinti pareiškėjo Paraiškos. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog ginčas tarp pareiškėjo ir NMA buvo baigtas Komisijai priėmus sprendimą. Iš Komisijos sprendimo turinio matyti, jog Komisija skundžiamą sprendimą vertino ir panaikino tik dėl jo priėmimo motyvų trūkumo. NMA ne tik galėjo iš naujo vertinti Paraišką ir priimti administracinį sprendimą, tačiau tai privalėjo atlikti. Tai, kad Komisija sprendime nurodė, jog tik panaikina NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2087364, tačiau neįpareigojo NMA iš naujo įvertinti Paraiškos, nepaneigia NMA teisės aktuose nustatytos pareigos atlikti išsamų Paraiškos vertinimą ir priimti motyvuotą sprendimą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog Komisija, sprendimu panaikindama NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2087364, neįpareigojo NMA išmokėti išmokų pagal pareiškėjo pateiktą Paraišką. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai.

11. Teismas konstatavo, kad NMA teisėtai ir pagrįstai iš naujo vertino pareiškėjo Paraišką ir dėl jos priėmė Sprendimą. Skundžiamame Sprendime detaliai nurodytos faktinės aplinkybės, teisės aktų nuostatos bei motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas.

III. 12. Pareiškėjas M. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjas pažymi, jog nors skunde dėl NMA sprendimo buvo nurodytas tik vienas argumentas, dėl kokių priežasčių turėtų būti panaikintas Sprendimas, tačiau, negalėdamas atvykti į teismo posėdį, pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė ir kitus NMA sprendimo neteisėtumo pagrindus bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apie tai teismas sprendime nepasisakė, dėl tos priežasties teismo išvada, kad pareiškėjas sutinka su NMA nustatytomis aplinkybėmis, pažeidimais ir Sprendime pateiktu jų vertinimu, pareiškėjo nuomone, yra visiškai nepagrįsta. Nors teismas sprendime nurodė, kad Komisijai priėmus sprendimą, kuriuo panaikintas NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. BR6-2087364, NMA turėjo teisę iš naujo atlikti Paraiškos vertinimą, tačiau teismas nevertino to, ar NMA, priimdama Sprendimą, atsižvelgė į visus Komisijos sprendime išdėstytus ankstesnio sprendimo panaikinimo motyvus. Komisija nurodė, kad sprendimas yra nemotyvuotas, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad nėra aišku, ar fiksuodama dvigubo deklaravimo pažeidimą, NMA įvertino tai, kad dėl tų žemės plotų, kuriuose fiksuotas minėtas pažeidimas, vyko teisminiai ginčai. NMA Sprendimu pateikė analogišką sankciją, kaip ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, kas leidžia daryti išvada, jog NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą, nepašalino visų Komisijos sprendime išdėstytų 2017 m. rugpjūčio 2 d. NMA sprendimo trūkumų. Be to, skundžiamame Sprendime nepasisakoma, ar NMA, fiksuodama dvigubo pažeidimo deklaravimo pažeidimus, įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjas turėjo teisę deklaruoti tuos žemės plotus, kuriuose buvo fiksuoti pažeidimai. Taigi, NMA, iš naujo atlikdama Paraiškos administravimą, privalėjo tai padaryti nepažeisdama teisės aktų. NMA neįvykdė pareigos atlikti išsamų Paraiškos vertinimą ir priimti motyvuotą sprendimą, tačiau teismas apie tai nepasisakė.

14. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas pažymi, jog tai, kad Komisija panaikino NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2087364, nereiškia, jog pareiškėjui negali būti taikomos sankcijos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas priimti priešingą sprendimą. Be to, NMA, vykdydama Komisijos sprendimą, priėmė naują, išsamų sprendimą, kuriame nurodomi visi duomenys, lemiantys sankcijų ir kompleksinio paramos susiejimo sankcijų taikymą pareiškėjo atžvilgiu.

16. NMA laikosi pozicijos, kad teismo sprendime buvo pasisakyta dėl esminių situacijai aplinkybių, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2018 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. BR6-2533169 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo NMA pritaikė pareiškėjui sankciją už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus ir sumažino paramos sumą iki 9 415,39 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad NMA teisėtai ir pagrįstai iš naujo vertino pareiškėjo Paraišką ir dėl jos priėmė Sprendimą, kuriame detaliai nurodytos faktinės aplinkybės, teisės aktų nuostatos bei motyvai, kuriais remiantis jis buvo priimtas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nors skunde buvo nurodytas tik vienas argumentas, dėl kokių priežasčių turėtų būti panaikintas Sprendimas, tačiau pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė ir kitus Sprendimo neteisėtumo pagrindus bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą, nepašalino visų Komisijos sprendime išdėstytų 2017 m. rugpjūčio 2 d. NMA sprendimo trūkumų, tačiau teismas to neįvertino.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 23 ir 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Kaip matyti, savo skundą pareiškėjas grindė tuo, kad Sprendimas yra naikintinas, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, t. y. įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinus galiojančio Komisijos sprendimo, tuo pačiu klausimu buvo priimtas naujas sprendimas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitų skundžiamo Sprendimo neteisėtumo argumentų pareiškėjas skunde nenurodė, todėl preziumuojama, jog su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažeidimais ir Sprendime pateiktu jų teisiniu įvertinimu sutiko. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, kad jis rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir kitus argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo, todėl jie turėjo būti įvertinti pirmosios instancijos teismo, atmestini.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-492/2016). Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas nekėlė ginčo dėl Sprendime pritaikytos sankcijos proporcingumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu Sprendimo taip pat nevertina ir dėl to nepasisako.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tuo atveju, kai yra panaikinamas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (šiuo aspektu žr., pav., 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

24. Nagrinėjamu atveju Komisija 2017 m. lapkričio 9 d. priimtu sprendimu Nr. 3R-343(AG-277/03-2017) panaikino NMA 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2087364. Komisija sprendime nurodė, kad minėtas NMA sprendimas yra nemotyvuotas, neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl yra naikintinas. NMA, vykdydama Komisijos sprendimą, priėmė naują sprendimą, dėl kurio kilo ginčas šioje byloje.

25. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017). Nagrinėjamu atveju NMA, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo Paraišką priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas aplinkybes, pareiškėjo padarytus pažeidimus ir teisinį reglamentavimą, kuriuo remdamasis priėmė sprendimą taikyti sankciją. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovo Sprendimas turi esminių trūkumų, dėl ko galėtų būti pripažintas neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos tokios kategorijos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytas motyvais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė