d5da945f-8143-457b-a122-a12c8cd6ff0f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-177/2015         Proceso Nr. 1-78-1-00674-2011-8         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)          1.1.8.1.1; 1.2.3.5; 2.1.7.4; 2.1.15.1.2                                                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2015 m. sausio 30 d.        Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, SvajÅ«no Knizlerio,   sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,                   dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei,                  gynėjui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), nuteistajai B. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo B.

B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės atėmimu:pagal BK 132 straipsnio 1 dalį – 3 metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metams ir 6 mėnesiams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatyta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Iš B.

B. priteista: R. T. 16 Lt turtinei ir 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, valstybei 88,49 Lt už liudytojų kelionės iÅ¡laidas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : B. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o bÅ«tent:2011 m. lapkričio 4 d. naktį apie 3–4 val. Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, R. T. gyvenamajame name, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, neatsargiai, nusikalstamai nerÅ«pestingai paėmusi iÅ¡ lovos U.

T. gim. 2011 m. rugpjūčio 11 d., jÄ laikė rankose, dėl to pastarajai suspurdėjus ne mažiau kaip vienÄ kartÄ iÅ¡metė jÄ iÅ¡ rankų į neribotÄ plokščiÄ pavirÅ¡ių, t. y. ant grindų, po to neįsitikinusi, kad U. T. yra negyva, iÅ¡nešė jÄ Ä¯ laukÄ , laikydama jÄ rankose ir bėgdama miÅ¡ku ne mažiau kaip vienÄ kartÄ nugriuvo ir iÅ¡metė jÄ iÅ¡ rankų ant kietų bukų daiktų, turinčių ribotus pavirÅ¡ius, tokiu bÅ«du padarė U. T. virÅ¡ugalvio sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kaukolės skliauto kaulų lūžiais, galvos smegenų sumuÅ¡imu su kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį smulkiais veido odos nubrozdinimais, kairės pusės smilkinkaulio skruostinės ataugos, virÅ¡utinio žandikaulio, apatinio žandikaulio lūžiais, ir paliko be pagalbos gulėti Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančiame miÅ¡ke, kur U.

T. dėl jai padaryto viršugalvio sumušimo, pasireiškusio kaukolės skliauto kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, o tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, mirė. Tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę U. T..Be to, B. B. pripažinta kalta ir nuteista dėl svetimo turto grobimo, tačiau dėl šios veikos apeliacinių skundų nepaduota. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus vyriausioji prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, perkvalifikuodamas B.

B. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų į BK 132 straipsnio 1 dalį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡ioje dalyje priėmė nepagrįstÄ nuosprendį.B. B. tyrimo metu nuosekliai parodė, kad ji kÅ«dikį iÅ¡metė netyčia, Å¡iam suspurdėjus, tačiau aplinkybes, kur ir kiek kartų kÅ«dikis iÅ¡krito, aiÅ¡kino skirtingai. Toliau prokurorė skunde iÅ¡dėstė nuteistosios visų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, esmę.

B. B. parodymai nenuoseklÅ«s ir dėl kitų svarbių bylos aplinkybių. Pradžioje ji nieko nesakė apie skambutį liudytojui A. V., konfliktÄ su R. T.. Dėl to negalima teigti, jog B. B. parodymai buvo nuoseklÅ«s, nuoÅ¡irdÅ«s, ir besÄ lygiÅ¡kai jais tikėti bei remtis.Konstatuodamas, kad B. B. neturėjo motyvo atimti kÅ«dikiui gyvybės, teismas neįvertino liudytojos D. D. parodymų, jog B. B. iÅ¡gėrusi bÅ«davo agresyvi, kerÅ¡tinga; nukentėjusiosios R. T. parodymų, kad yra mačiusi, kaip be priežasties B.

B. trenkė į sienÄ lėlę, susinervindavo, kai jos papraÅ¡ydavo nuraminti verkiančiÄ U. T., o pati B. B. parodė, kad naktį atsibudusi U. T. verkė, negėrė jai duotos arbatėlės. Taip pat teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog prieÅ¡ įvykį buvo kilęs konfliktas tarp B. B. ir R. T..Teismas rėmėsi ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepagrįstai neatsižvelgė į teisme apklausto specialisto, Klaipėdos vaikų ligoninės neurochirurgo gydytojo A. J. parodymus, kad mažai tikėtina, jog U.

T. nustatyti sužalojimai gali atsirasti, kūdikį išmetus iš nedidelio aukščio ant nekieto pagrindo. Tyrimo metu nustatyta (užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole) ir teisme nukentėjusioji R. T. patvirtino, kad jos namuose kambario grindys padengtos keliomis kiliminėmis dangomis, paskutinė iš jų pirkta neseniai. Teismo medicinos ekspertas J. R. (J. R.) parodė, kad pirminis trauminis poveikis buvo į dešinę momens sritį ir tai buvo masyvus trauminis poveikis, nuo kurio lūžo viršugalvio kaulai, buvo sužeistos smegenys.

Teismo medicinos ekspertas sutiko su gydytojo A. J. teiginiu, jog tokiems sužalojimams reikalinga didesnė kinetinė energija kontaktinio atsitrenkimo metu. Teismo medicinos ekspertas J. R. nurodė, kad duodamas iÅ¡vadÄ negalėjo atmesti galimybės, jog kÅ«dikis buvo iÅ¡mestas su pagreičiu.Teismas besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi ekspertizės akte nurodyta aplinkybe, kad neatmetama galimybė, jog U. T. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti, kÅ«dikį iÅ¡metus iÅ¡ maždaug 1,50 m aukščio, tačiau nustatyta, kad B.

B. ūgis 1,64 m, ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad kūdikį, kai jis iškrito, laikė savo liemens aukštyje. Įvertinus B. B. ūgį ir tai, jog ji neparodė patalpoje išmetusi kūdikį, pakėlusi aukščiau liemens, ir netvirtino jį išmetusi griūdama, nėra pagrindo teigti, kad kūdikis išmestas iš maždaug 1,50 m aukščio. Taigi kūdikis išmestas iš mažesnio, nei 1,50 m aukščio, todėl U. T. nustatytiems sužalojimams reikėjo dar didesnės kinetinės energijos, nei tai konstatavo teismo medicinos ekspertas, nurodęs maždaug 1,50 m aukštį, ar pagreičio.

Å ios aplinkybės nepatvirtina B. B. teiginio, jog kÅ«dikis suspurdėjęs netyčia iÅ¡krito iÅ¡ rankų, ir leidžia teigti kÅ«dikį buvus iÅ¡mestÄ tyčia, panaudojant jėgÄ . Dėl to teismo teiginys, kad atsižvelgta į B. B. Å«gį bei į tai, jog įvykio metu ji buvo girta, ir prielaida, kad ji galėjo vaikÄ laikyti maždaug 1,50 m aukÅ¡tyje, yra nepagrįsti.Be to, gydytojas A. J. parodė, kad U. T. nustatyti sužalojimai žandikaulio srityje paprastai atsiranda po tiesioginio smÅ«gio į veidÄ .

Pasisakydamas dėl Å¡io sužalojimo, teismo medicinos ekspertas taip pat neatmetė smÅ«gio galimybės. B. B. teigė, kad bėgdama miÅ¡ke ji tik suklupo ir jai kÅ«dikis iÅ¡krito iÅ¡ rankų, bet kur tai atsitiko, negalėjo parodyti. Teisme apklaustas UAB Plungės sveikatos centro gydytojas K. V., prižiÅ«rėjęs naujagimę U. T., parodė, kad trijų mėnesių kÅ«dikis ramioje aplinkoje, rÅ«pestingai laikant ir kreipiant dėmesį į vaikÄ , tikrai tiek nesuspurdės, kad iÅ¡kristų iÅ¡ rankų.

U. T. buvo smulkesnė nei vidutiniÅ¡ka.J. R. teisme duotus parodymus, kad U. T. mirtis iÅ¡tiko nuo visumos elementų, t. y. nuo sužalojimo ir kÅ«no atvėsimo, teismas nepagrįstai įvertino tik nurodydamas, kad kÅ«no atvėsimas turėjo tokiÄ Ä¯takÄ , jog faktiÅ¡kai tik pagreitino U. T. mirtį, tačiau tarp jo ir mergaitės mirties nebuvo tiesioginio priežastinio ryÅ¡io. Byloje nustatyta, kad B. B. nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, ar U. T. po to, kai buvo iÅ¡mesta R. T. namuose, buvo gyva, ar negyva; ji nežiÅ«rėjo, ar kÅ«dikis kvėpuoja, ar plaka Å¡irdis; iÅ¡vadÄ , jog U.

T. negyva, B. B. teigė padariusi tik todėl, kad kÅ«dikis neverkė, atrodė nekvėpuojantis. Eksperto iÅ¡vadoje konstatuota, kad U. T. po sužalojimo buvo gyva.IÅ¡ byloje esančios Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos JÅ«rinių prognozių skyriaus pažymos matyti, kad 2011 m. lapkričio 4 d. naktį apie 2 val. oro temperatÅ«ra buvo +3,1o C, o apie 5 val. +3,9° C. Esant tokiai oro temperatÅ«rai, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl mažametystės trijų mėnesių kÅ«dikis, negalintis suteikti sau pagalbos net ir atgavęs sÄ monę ar nebÅ«damas sužalotas, paliktas naktį nuoÅ¡alioje vietoje, kur pagalbos suteikimo galimybė kitų asmenų iniciatyva akivaizdžiai minimali, bÅ«tų miręs dėl kÅ«no atvėsimo.

Tai teisme patvirtino ekspertas J. R..Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir jį padarius. B. B. parodė, kad kÅ«dikiui suspurdėjus ir iÅ¡kritus jai iÅ¡ rankų bei jai nusprendus, jog dėl to, kad kÅ«dikis neverkia, jis negyvas, jį iÅ¡nešė į miÅ¡kÄ ir ten paliko.

Ekspertai nustatė, kad kÅ«dikis tuo metu buvo gyvas, nes konstatuota, jog U. T. mirė dėl patirtos galvos traumos, prisidėjus žemos temperatÅ«ros poveikiui. Sužalojusi kÅ«dikį B. B. nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, ar U. T. gyva, ji nesikreipė pagalbos į miegančiÄ tame pačiame kambaryje kÅ«dikio motinÄ , netoliese gyvenančiÄ kÅ«dikio močiutę, nekvietė pagalbos mobiliojo ryÅ¡io telefonu, nors nustatyta, kad tÄ vakarÄ tiek ji, tiek R. T. turėjo veikiančius mobiliojo ryÅ¡io telefonus, o ėmėsi aktyvių veiksmų – pati apsirengė megztinį, įvyniojusi kÅ«dikį į rankÅ¡luostį jį iÅ¡nešė į miÅ¡kÄ , apdengė lapais ir paliko.

Po to grįžusi ji susirinko R. T. daiktus, pasiėmė dviratį ir išėjo iÅ¡ jos namų, pasikvietė liudytojÄ A. V., aptarė su juo, kad reikės parduoti kompiuterį, parneÅ¡tus R. T. daiktus iÅ¡slapstė savo namuose. Ryte atvykus R. T. ir jos motinai, kurios ieÅ¡kojo U. T., teigė nieko nežinanti ir kartu ieÅ¡kojo kÅ«dikio.Nurodžiusi, kad U. T. sužalojo netyčia, pastarajai suspurdėjus ir iÅ¡kritus iÅ¡ rankų, B. B. pateikė ne teisinį, bet gyvenimiÅ¡kÄ savo veiksmų vertinimÄ .

Kaltinimas netvirtina, kad B. B. norėjo U. T. mirties, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau mesdama kÅ«dikį, veikiant didesne kinetine energija, net ir nustačius ne penkis, bet du trauminius poveikius, ji suprato, numatė, kad tokie veiksmai kelia pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei. Be to, jos aktyvÅ«s veiksmai po kÅ«dikio sužalojimo, kai kÅ«dikiui nesuteikusi pagalbos, neįsitikinusi, ar kÅ«dikis gyvas, jį iÅ¡nešė į miÅ¡kÄ , paslėpė uždengusi lapais ir paliko esant žemai oro temperatÅ«rai (apie +4° C), sudarė sÄ lygas, kurios jau pačios savaime buvo pavojingos kÅ«dikio gyvybei ir rodo, jog kaltinamoji sÄ moningai leido kilti nustatytoms pasekmėms.

Aptartos aplinkybės rodo B. B. veikus netiesiogine tyčia, jos veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius kaip bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl mažametystės asmens nužudymas.Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas prieÅ¡ bejėgį kÅ«dikį, nusikaltimÄ padarė turėdama nepanaikintÄ ir neiÅ¡nykusį teistumÄ . Teismas pagrįstai pripažino B. B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Nėra pagrindo pripažinti B. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nes jos parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, ji nukentėjusiosios atsiprašė tik teisme. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, B. B. skirtina didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmė.Nukentėjusioji R. T. pareiÅ¡kė 200 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusioji R. T. dėl dukters netekties patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , tačiau, iÅ¡ dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai siejo su neatsargia kaltės forma.

Nustačius, kad B. B. padarė tyčinį nusikaltimÄ , ir jos veikÄ kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, nukentėjusiosios R. T. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai. Prokurorė apeliaciniu skundu prašė nuosprendį pakeisti:nepripažinti B. B. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;B. B. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 132 straipsnio l dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies l, 2 punktus ir paskirti jai bausmę laisvės atėmimÄ 15 metų;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 15 metų;nukentėjusiosios R.

T. civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiÅ¡kai. Teismo posėdyje prokurorė prašė prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundÄ atmesti.Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl faktinių aplinkybių, nuteistosios                 B. B. kaltės formos, baudžiamojo įstatymo taikymo, paskirtos bausmės bei civilinio ieÅ¡kinio dydžio.Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų byloje nenustatyta.                                       Dėl nuteistosios kaltės ir veikos kvalifikavimo Byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiosios U.

T. gyvybės atėmimo fakto. Prokurorė teigė, kad apygardos teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes, jog B. B. ne mažiau kaip du kartus iÅ¡metė kÅ«dikį iÅ¡ rankų, tačiau mano, kad ji tai padarė ne dėl neatsargumo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet tyčia, t. y. veikė netiesiogine tyčia, nes suprato ir numatė, kad tokie veiksmai kelia pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei. Be to, prokurorės nuomone, B. B. aktyvÅ«s veiksmai po kÅ«dikio sužalojimo, kai ji, kÅ«dikiui nesuteikusi pagalbos, neįsitikinusi, ar kÅ«dikis gyvas, ar ne, jį iÅ¡nešė į miÅ¡kÄ , paslėpė uždengusi lapais ir paliko esant žemai oro temperatÅ«rai (apie + 40 C), sudarė sÄ lygas, kurios jau pačios savaime buvo pavojingos kÅ«dikio gyvybei ir rodo kaltinamÄ jÄ sÄ moningai leidus kilti nustatytiems padariniams.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta neteisinga iÅ¡vada, nustatant B. B. kaltės formÄ .Gyvybės atėmimo bylose itin svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltininko kaltės formos nustatymas, nes tyčinis gyvybės atėmimas kvalifikuojamas kaip nužudymas pagal BK 129 straipsnį, o neatsargus – pagal BK 132 straipsnį. Pagal BK 16 straipsnio nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti Å¡iame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, arba dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigÄ bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas. Tokia pareiga gali kilti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kaip jo veikos padarinį.

Apie tai teismas sprendžia, įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę ir pan. Jei darydamas nusikalstamÄ veikÄ asmuo nenori konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti, jis veikia netiesiogine tyčia. Netiesioginės tyčios valinis momentas suponuoja kaltininko abejingumÄ galimiems padariniams. IÅ¡ esmės kaltininkui nesvarbu, tokių padarinių kils ar ne.Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pavojingumÄ , padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai –psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be kaltininko suvokimo ir įvertinimo, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ baudžiamojoje byloje dėl gyvybės atėmimo apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ , po jo ir t. t.B.

B. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 132 straipsnio 1 dalį už neatsargų U. T. gyvybės atėmimÄ . IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ Â Â Â Â Â B. B. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo atėmus gyvybę U. T., nurodė tokias kÅ«dikio sužalojimo aplinkybes: B. B., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, neatsargiai, nusikalstamai nerÅ«pestingai paėmė iÅ¡ lovos kÅ«dikį ant rankų, dėl to jam suspurdėjus ne mažiau kaip vienÄ kartÄ iÅ¡metė iÅ¡ rankų ant grindų, po to neįsitikinusi, kad kÅ«dikis negyvas, iÅ¡nešė jį į laukÄ , laikydama rankose ir bėgdama miÅ¡ku dar ne mažiau kaip vienÄ kartÄ nugriuvo ir iÅ¡metė kÅ«dikį iÅ¡ rankų ant kietų bukų daiktų, turinčių ribotus pavirÅ¡ius, ir taip jam padarė mirtį sukėlusius galvos sužalojimus, po to jį paliko be pagalbos gulėti miÅ¡ke.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog, nors B. B. niekada neprisipažino norėjusi nužudyti kÅ«dikį, tačiau jos nuolat kintantys parodymai bei objektyviais duomenimis nustatytas B. B. elgesys visiÅ¡kai atitinka netiesioginės tyčios sampratÄ . Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jau pirmoje apklausoje B. B. pripažino savo kaltę vaiko gyvybę atėmusi dėl neatsargumo. Pirmos apklausos 2011 m. lapkričio 4 d. metu įtariamoji  B. B. parodė, kad kÅ«dikis iÅ¡krito jį iÅ¡kėlus iÅ¡ lovytės, kai suspurdėjo rankose.

KÅ«dikis nukrito ant grindų, pasirodė, jog jis nebekvėpuoja, nes neverkė. Buvo labai iÅ¡sigandusi, pagalvojo, kad kÅ«dikis mirė, todėl paėmusi jį bei R. T. daiktus kÅ«dikį iÅ¡nešė į miÅ¡kÄ ir ten paliko, o daiktus parsinešė namo (1 t., 116–118 b. l.). Å ioje apklausoje ji negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl paėmė daiktus, nes neturėjo tikslo draugės apvogti. Tokios įvykio eigos įtariamoji B. B. laikėsi viso proceso metu, nors vėliau tikslino ir pildė savo parodymus naujomis aplinkybėmis. 2011 m. lapkričio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje metu B.

B. parodė, kad jai kÅ«dikis iÅ¡krito iÅ¡ rankų kambaryje, taip pat parodė vietÄ , kur bėgdama į miÅ¡kÄ paslydo (1 t., 119–121 b. l.). 2011 m. lapkričio 9 d. papildomos apklausos metu B. B. parodė, kad kÅ«dikis iÅ¡krito ne tik kambaryje, bet ir lauke jai kažkurioje vietoje griÅ«vant. Leisdamasi nuokalne, ji dar kartÄ paslydo ir griuvo, tačiau neprisimena, ar kÅ«dikis iÅ¡krito iÅ¡ rankų (1 t., 133–135 b. l.). 2011 m. gruodžio 21 d. papildomos apklausos metu B. B. taip pat parodė kÅ«dikį iÅ¡ rankų iÅ¡kritus ne tik kambaryje, bet neÅ¡ant iÅ¡ namo tarpduryje tarp virtuvės ir koridoriaus, taip pat kÅ«dikis galėjo porÄ kartu atsitrenkti į žemę, jai bėgant į miÅ¡kÄ ir griÅ«nant (1 t., 136–138 b. l.). 2012 m. kovo 7 d. apklausoje įtariamoji B.

B. parodė bėgdama miÅ¡ke tik suklupusi, kÅ«dikis iÅ¡ rankų neiÅ¡krito; kÅ«dikis iÅ¡ rankų iÅ¡krito tik du kartus: kambaryje ir tarpduryje (1 t., 139–141 b. l.). 2012 m. balandžio 17 d. apklausiama įtariamoji B. B. parodė, kad atsimena pavienius epizodus. Negali prisiminti, kai kÅ«dikis iÅ¡krito jai iÅ¡ rankų, galbÅ«t ji galėjo už ko nors užkliÅ«ti. Prisimena tik faktÄ , jog kÅ«dikis gulėjo ant grindų. Dar prisimena, kaip su vaiku rankose bėgo lauke (1 t., 151–153 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme B. B. paaiÅ¡kino, kad kÅ«dikis iÅ¡krito, jį iÅ¡kėlus iÅ¡ lovytės, kai suspurdėjo rankose. KÅ«dikis nukrito ant grindų, neverkė, pasirodė, jog nebekvėpuoja. IÅ¡sigandusi ji iÅ¡nešė kÅ«dikį į laukÄ , bėgant jis dar vienÄ ar du kartus buvo iÅ¡kritęs ant žemės, nes ji pati suklupo ir dėl to kÅ«dikį iÅ¡metė. KÅ«dikį paslėpė miÅ¡ke pagalvojusi, kad jis nebegyvas. Prokurorė visiÅ¡kai teisingai nurodė, kad B. B. viso proceso metu skirtingai aiÅ¡kino, kiek kartų ir kurioje vietoje iÅ¡ rankų iÅ¡krito kÅ«dikis.

Kita vertus, pateikta B. B. parodymų analizė rodo, jog nuo pirmos apklausos jos parodymų esmė dėl vaiko iškritimo buvo vienoda, t. y. ji nuosekliai tvirtino, kad kūdikis iš rankų iškrito kambaryje, kai jį paėmė ant rankų ir jis suspurdėjo. Būtent tokias kūdikio sužalojimo aplinkybes B. B. nurodė ir kūdikio motinai nukentėjusiajai R. T. bei jo močiutei liudytojai R. T., kai prisipažino netyčia atėmusi jam gyvybę ir paslėpusi miške. Tai nukentėjusioji ir liudytoja patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Ä®vykio eigÄ buvus bÅ«tent tokiÄ , kaip nurodė nuteistoji, patvirtina liudytojo A. V. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio sutikta B. B. jam pasakė iÅ¡metusi iÅ¡ rankų kÅ«dikį, jis buvo negyvas, todėl jį iÅ¡nešė ir paslėpė miÅ¡ke. Prokurorės nurodyti netikslumai B. B. parodymuose nėra esminiai, be to, objektyviai paaiÅ¡kinami, nes nuteistoji įvykio metu buvo neblaivi (stipriai apgirtusi), ko apeliaciniame skunde neginčijo ir prokurorė. Nuteistosios girtumas galėjo turėti įtakos ir tam, jog ji ne iÅ¡ karto, o tik pareigÅ«nams iÅ¡analizavus B.

B. naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių iÅ¡klotines nurodė liudytojÄ A. V., kuriam po įvykio paskambino, paprašė ateiti jos pasitikti ir pasakė apie įvykį. Kita vertus, iÅ¡kritusi iÅ¡ rankų mergaitė neverkė, atrodė nekvėpuojanti, todėl nuteistoji subjektyviai suprato jÄ esant negyvÄ , ir tokia stresinė situacija turėjo įtakos jos veiksmų racionalumui. Beje, racionalumo stokÄ veiksmuose nurodė ir teismo psichiatrė. Teisėjų kolegijos nuomone, abu Å¡ie faktoriai (girtumas ir stresas) sÄ lygojo, kad                   B.

B. tiksliai neprisiminė tam tikrų įvykio aplinkybių.Nuteistosios B. B. nurodytos įvykio eigos nepaneigė objektyvūs bylos duomenys dėl kūdikio sužalojimo pobūdžio ir mechanizmo, gauti atlikus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, taip pat teismo medicinos eksperto J. R. paaiškinimai teisme. Byloje esančiame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad U. T. nustatyti du galvos sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti iki kelių dešimčių minučių prieš mirtį.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad U. T. padarytas viršugalvio sumušimas, pasireiškęs kaukolės skliauto kaulų lūžiais, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Šis sužalojimas dėl savo komplikacijų lėmė kūdikio mirtį, galėjo būti padarytas kontaktuojant su plokščiu neribotu paviršiumi. Taip pat U. T. padarytas veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs smulkiais odos nubrozdinimais veido odoje, kairės pusės smilkinkaulio skruostinės ataugos, viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio lūžiais.

Å is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kontaktuojant su kietu buku, galimai atsikiÅ¡usiu pavirÅ¡iumi. Neatmetama galimybė, kad virÅ¡ugalvio srities sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas kÅ«dikiui suspurdėjus bei iÅ¡kritus iÅ¡ rankų ir atsitrenkus virÅ¡ugalviu į grindis iÅ¡ maždaug 1,5 m aukščio, kaip nurodė B. B. . Taip pat neatmetama galimybė, kad veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ U. T. galėjo patirti, atsitrenkusi į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, iÅ¡kritusi iÅ¡ B. B. rankų, jai nugriuvus bėgant miÅ¡ku.

Vien iÅ¡ lūžio pobÅ«džio negalima nustatyti/patvirtinti tikslių sužalojimo padarymo aplinkybių, t. y. negalima nustatyti traumavimo ketinimų – ar kÅ«dikis buvo iÅ¡mestas netyčia, ar prieÅ¡ kÅ«dikį buvo pavartotas tyčinis smurtas, pvz. kÅ«dikio iÅ¡metimas iÅ¡ rankų su pagreičiu. Taip pat neturint atitinkamų patvirtintų bylos aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados apie sužalojimo padarymÄ smÅ«gių sudavimo bÅ«du (3 t., 54–66 b. l.). Atkreipiamas dėmesys, kad B. B. visada neigė pirmoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 31–33 b. l.) ir papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 41–42 b. l.) nurodytus penkis trauminius poveikius.

Å ių tyrimų iÅ¡vados paneigtos, iÅ¡ naujo iÅ¡tiriant ekshumuotÄ U. T. lavonÄ . Jau minėto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtino, kad kÅ«dikiui sužalojimai padaryti dviem, o ne penkiais trauminiais poveikiais, kaip buvo nustatyta atliekant pirmuosius teismo medicinos tyrimus. Taigi ekspertizės akto duomenys patvirtino nuteistosios tyrimo eigoje nurodytÄ aplinkybę, kad kÅ«dikis buvo iÅ¡kritęs tik du kartus. Apeliaciniame skunde prokurorė teigė, kad priimdamas nuosprendį teismas rėmėsi minėtu ekspertizės aktu ir neatsižvelgė į teisme apklausto Klaipėdos vaikų ligoninės neurochirurgo, gydytojo A.

J. parodymus, jog mažai tikėtina, kad kÅ«dikiui nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti, jį iÅ¡metus iÅ¡ nedidelio aukščio ant nekieto pagrindo, be to, kÅ«dikiui nustatyti sužalojimai žandikaulio srityje paprastai atsiranda po tiesioginio smÅ«gio į veidÄ . Prokurorė akcentavo kambaryje buvusiÄ kiliminę dangÄ , nuteistosios B. B. Å«gį ir gydytojo teiginį, jog nustatytiems sužalojimams padaryti reikalinga didesnė kinetinė energija. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo medicinos ekspertas J.

R. sutiko su tokiu gydytojo teiginiu ir pripažino, kad duodamas iÅ¡vadÄ negalėjo atmesti galimybės, jog kÅ«dikis buvo iÅ¡mestas su pagreičiu, taip pat neatmetė ir smÅ«gio galimybės. Å ie apeliantės argumentai teisingi tik iÅ¡ dalies. Apeliaciniame skunde nurodytas gydytojas A. J., pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip specialistas, dėl kÅ«dikiui padarytų sužalojimų iÅ¡ tiesų davė nuteistajai B. B. nepalankius paaiÅ¡kinimus, tačiau kÅ«dikio pakartotinį teismo medicinos tyrimÄ atlikęs ekspertas J.

R. paaiÅ¡kino prieÅ¡ingai, kad sužalojimai galėjo atsirasti, vaikÄ iÅ¡metus iÅ¡ rankų. Ekspertas paaiÅ¡kino atlikdamas tyrimÄ rėmęsis literatÅ«ra, kurioje nurodyta apie atliktus eksperimentinius tyrimus, ir tokių atvejų pasitaikydavo. Ekspertas pažymėjo, kad vertinant kaukolės lūžio pobÅ«dį galima teigti, jog tai buvo didesnė kinetinė energija, bet negalima pasakyti, iÅ¡ kokio aukščio krito kÅ«dikis ir kokiomis aplinkybėmis viskas įvyko. Prokurorė skunde daug dėmesio skyrė nuginčyti aplinkybę, kad kÅ«dikis krito iÅ¡ 1,5 m aukščio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra patikimų duomenų, iÅ¡ kokio aukščio jis krito. Vienintelis įrodymų Å¡altinis yra pati nuteistoji, tačiau įvertinus tai, jog ji su nukentėjusiÄ ja             R. T. nemažai iÅ¡gėrė (tris bambalius po 1,5 litro sidro ir butelį degtinės), jos parodymai, kaip ji laikė kÅ«dikį, dėl akivaizdaus neblaivumo negali bÅ«ti patikimi, todėl Å¡i aplinkybė vertinama kaip tiksliai nenustatyta. NežiÅ«rint į tai, susipažinęs su bylos duomenimis, žinodamas apie kiliminėmis dangomis iÅ¡klotas grindis, teisme ekspertas J.

R. neatmetė kÅ«dikio sužalojimo galimybės nuteistosios nurodytomis aplinkybėmis.  Teisme parodymus davęs bendrosios praktikos gydytojas K. V., pas kurį su kÅ«dikiu keletÄ kartų lankėsi nukentėjusioji R. T., negalėjo pasakyti, kad jo darbo praktikoje pasitaikė atvejų, kai trijų mėnesių kÅ«dikis iÅ¡krito iÅ¡ rankų. Gydytojas kÅ«dikio iÅ¡kritimÄ iÅ¡ rankų siejo su jį laikančio asmens elgesio pobÅ«džiu – neapdairumu, nerÅ«pestingumu. Teisėjų kolegija konstatuoja buvus bÅ«tent tokį nuteistosios elgesį, kurį lėmė jos girtumas.

Gydytojas K. V. patvirtino ir tai, kad U. T. per apžiÅ«rÄ svėrė tik 2,9 kg, ji savo iÅ¡sivystymu buvo smulkesnė, nei vidutinis tokio amžiaus kÅ«dikis (kuris sveria apie 3,5 kg), buvo mažesnė ir net galėjo bÅ«ti silpnesnė. Traumų pobÅ«dis nukritus iÅ¡ aukščio, pvz. rankų, priklausytų nuo įvairių aplinkybių, bet krentant ant galvytės gali bÅ«ti padaromas ir smegenų sukrėtimas, ir kaukolės lūžimas. Teisme ekspertas J. R. paaiÅ¡kino, kad kÅ«dikio galva sudaro santykinai didelę kÅ«no masę, todėl didesnė tikimybė, jog krisdamas kÅ«dikis atsitrenkia galva.

Tokie paaiÅ¡kinimai rodo, kad neturint jokių neginčijamų įrodymų apie kitokias kÅ«dikio sužalojimo aplinkybes, negu parodė nuteistoji, didesnė kinetinė energija, kuriÄ minėjo medikai ir apie kuriÄ apeliaciniame skunde nurodė prokurorė, negali bÅ«ti siejama su tyčiniais B. B. veiksmais, kÅ«dikį iÅ¡metant tyčia panaudojus jėgÄ . Prokurorė apeliaciniame skunde rėmėsi specialisto A. J. paaiÅ¡kinimais ir toje dalyje, kur gydytojas, vertindamas kÅ«dikiui padarytus žandikaulio sužalojimus, konstatavo, kad tokie sužalojimai paprastai atsiranda po tiesioginio smÅ«gio į veidÄ .

Duodamas paaiÅ¡kinimus dėl žandikaulio srities sužalojimų, ekspertas J. R. negalėjo patvirtinti smÅ«gio į veidÄ sudavimo, nors ir neatmetė tokios galimybės. Dėl nuteistosios versijos apie kÅ«dikio iÅ¡kritimÄ suklupus miÅ¡ke ekspertas paaiÅ¡kino: jei toje vietoje, kur jis krito, buvo atsikišęs pavirÅ¡ius, kontaktuojant su juo galėjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent tokie kaukolės kairės pusės sužalojimai, kokie nustatyti ekspertizės akte.Atkreipiamas dėmesys, kad jau minėtas specialistas A.

J. teisme duodamas paaiÅ¡kinimus vartojo žodžius ,,mažai tikėtina“, ,,dažniausiai“, ,,paprastai“. Teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu specialisto paaiÅ¡kinimus vertina kaip tikimybę, prielaidÄ , bet ne kaip nustatytÄ faktÄ , nes byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad kÅ«dikis ne iÅ¡krito iÅ¡ B. B. rankų, bet tyčia buvo mestas su jėga. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiÅ¡kiantis, kad visi neaiÅ¡kumai ar netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai.

Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais.Prokurorė apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad B. B. nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, ar kūdikis jį išmetus buvo gyvas, ar miręs, nors teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad kūdikis po sužalojimo buvo gyvas, o mirties priežastis – patirti galvos sužalojimai, prisidėjus žemos temperatūros poveikiui. Iš tiesų medicininio tyrimo išvados patvirtina, jog po kambaryje patirtos galvos traumos kūdikis buvo gyvas ir mirė vėliau lauke.

Ekspertas J. R. teisme paaiÅ¡kino, kad kÅ«no atvėsimas naujagimio mirčiai turėjo tokiÄ Ä¯takÄ , jog faktiÅ¡kai pagreitino mirtį, tačiau mirtis vis tiek bÅ«tų įvykusi nuo galvos smegenų pabrinkimo. Teisme davęs paaiÅ¡kinimus kaip specialistas gydytojas neurochirugas A. J. patvirtino, kad tokie sužalojimai, kurie nustatyti kÅ«dikiui, galėjo sukelti sÄ monės netekimÄ . Nuteistosios B. B. parodymai, jog nukritus kÅ«dikiui ant grindų jis neverkė, atrodė nekvėpuojantis, todėl ji pagalvojo, kad kÅ«dikis mirė, leidžia daryti iÅ¡vadÄ kÅ«dikį iÅ¡ tiesų dėl patirto sužalojimo netekus sÄ monės. Prokurorė pagrįstai skunde teigė, kad nuteistoji B.

B., prieÅ¡ nuspręsdama paslėpti kÅ«dikį miÅ¡ke, turėjo įsitikinti, ar jis negyvas. Tačiau aplinkybė, kad ji to nepadarė, įvertinus nuteistosios pradinį iÅ¡silavinimÄ , asmenybę, gyvenimo bÅ«dÄ , rodo jos nesusivokimÄ ir neleidžia daryti iÅ¡vados to nedarius tyčia. Nuteistoji nuosekliai aiÅ¡kino tokio savo poelgio priežastį: jÄ iÅ¡tiko Å¡okas, ji iÅ¡sigando. Tai akivaizdžiai patvirtina aplinkybė, jog į miÅ¡kÄ slėpti kÅ«dikio B. B. iÅ¡bėgo be batų, vien su kojinėmis.

Negalima nepaminėti ir to, kad girtumas neabejotinai turėjo reikÅ¡mės, jog ji nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir į jÄ adekvačiai reaguoti. Atkreipiamas apeliantės dėmesys, kad nustatant nuteistosios kaltės formÄ remiamasi ne vien minėtų specialisto ir eksperto iÅ¡vadomis bei paaiÅ¡kinimais, bet ir liudytojų parodymais apie nuteistosios bei nukentėjusiosios tarpusavio santykius, elgesį su vaikais ir konkrečiai su                  U. T..Apeliaciniame skunde akcentuotas įvykio vakarÄ kilęs konfliktas tarp B.

B. ir kÅ«dikio motinos R. T. dėl iÅ¡ namų iÅ¡praÅ¡ytų vaikinų, apie kurį nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė ir kuris paaiÅ¡kėjo, nukentėjusiÄ jÄ R. T. apklausiant teisme. Prokurorės teigimu, teismas nepakankamai įvertino Å¡iÄ aplinkybę, nors tai galėjo bÅ«ti vienas iÅ¡ kÅ«dikio gyvybės atėmimo motyvų. Teisėjų kolegija tokį skundo argumentÄ laiko nepagrįstu.PrieÅ¡ingai, nei teigė prokurorė, nukentėjusiosios R. T. parodymai rodo, kad nuteistoji ant R.

T. supyko tik kartÄ , kai ji iÅ¡ namų iÅ¡prašė B. B. draugus. Å is pyktis buvo momentinis, nes, kaip teisme nurodė nukentėjusioji, B. B. nebepyko, jai pagamino vakarienę, jos abi pavalgė. Ta aplinkybė, kad nuteistajai B. B. patiko M. U., kuris rodė simpatijÄ jos draugei R. T., prieÅ¡ingai, nei skunde nurodė prokurorė, taip pat neleidžia teigti tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios iÅ¡ esmės buvus konfliktinius santykius. Nukentėjusioji R. T. teisme aiÅ¡kiai parodė, kad B. B. susitaikė su Å¡ia padėtimi ir nepyko.

Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pati nukentėjusioji R. T. net neužsiminė apie jokį susipykimÄ su B. B., dėl kurio Å¡i galėtų kerÅ¡yti ir specialiai mesti kÅ«dikį. Akivaizdu, jog vakaro įvykiai nebuvo tokie, dėl kurių B. B. bÅ«tų norėjusi kerÅ¡yti R. T.. Liudytojai M. U. ir G. P. teisme taip pat nenurodė buvus kokį nors konfliktÄ . Nuteistoji B. B. teisme parodė Å¡iek tiek pykusi dėl M. U. abejingumo jai, tačiau ne tiek, kad tyčia žudytų kÅ«dikį. Vien tai, jog tokios aplinkybės paaiÅ¡kėjo teisme, neleidžia konstatuoti nuteistÄ jÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â B.

B. sÄ moningai tai nuslėpus nuo pareigÅ«nų. Jos nelaikytinos priežastimi ar motyvu tyčia nužudyti kÅ«dikį.Nepagrįsti prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kuriais neva patvirtinamas prieÅ¡ vaikus nukreiptas nuteistosios agresyvumas. Nors prokurorė skunde rėmėsi liudytojos D. D. parodymais, kad B. B. iÅ¡gėrusi bÅ«davo agresyvi, kerÅ¡tinga, tačiau liudytoja teisme patvirtino, jog nuteistoji mylėjo vaikus, liudytoja pati kartais savo vaikÄ palikdavo su B. B. ir netiki, kad Å¡i tyčia galėjo suduoti vaikui, nebent bÅ«tų pergėrusi.

Atkreipiamas dėmesys, jog tiek nukentėjusioji, tiek nuteistoji neigė buvusios labai girtos, t. y. ,,pergėrusios“.Nukentėjusioji R. T., ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus apie B. B. elgesį su jos vaiku, taip pat parodė, kad Å¡i Ugnę mylėjo, su ja nebuvo Å¡iurkÅ¡ti. Kalbėdama apie nuteistosios į sienÄ mestÄ lėlę, nukentėjusioji parodė B. B. sakius, kad ji gulėdama lovoje su kalbančia lėle netyčia jÄ prispaudė, Å¡i suverkė, ir B. B. iÅ¡sigandusi garso jÄ metė.

Taigi tokio poelgio motyvas nebuvo pyktis. Liudytoja R. T. teisme taip pat parodė, kad B. B. su jos anÅ«ke elgėsi gražiai, jÄ labai mylėjo, buvo jos krikÅ¡to mama. Liudytojas A. V. teisme patvirtino B. B. mylėjus vaikus, juos kartais apsiimdavus prižiÅ«rėti. Tokie nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai rodo, kad nuteistoji neturėjo jokio motyvo žudyti kÅ«dikio, kurį akivaizdžiai mylėjo ir kuriuo rÅ«pinosi, buvo jo krikÅ¡tamotė. Minėti ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai leidžia teigti, kad B.

B. ne tik nesiekė U. T. mirties, bet ir jos sužaloti. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistoji B. B. ir nukentėjusioji R. T. buvo draugės, tarp jų nenustatyta jokių esminių priešiškų santykių, B. B. mylėjo R. T. kūdikį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistosios veiksmai buvo neatsargūs, nes būdama neblaivi ji paėmė ant rankų kūdikį, jam suspurdėjus neišlaikė, ir šis iškrito iš rankų. Akivaizdu, jog B. B. neužtikrino kūdikio saugumo, tačiau jos veiksmai negali būti vertinami kaip nužudymas, veikiant netiesiogine tyčia.

Tolesni B. B. veiksmai, kÅ«dikio slėpimas miÅ¡ke tiesiogiai nesiejami su kÅ«dikio mirtimi, nes ekspertizės akte aiÅ¡kiai nurodyta mirties priežastis, teisme ekspertas paaiÅ¡kino žemos oro temperatÅ«ros poveikio reikÅ¡mę.Taigi visos nustatytos ir aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad teismas tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visetÄ , įrodantį, jog B. B. atėmė kÅ«dikiui gyvybę dėl neatsargumo, ir nuteistosios veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

               Dėl bausmės ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės Prokurorė apeliaciniame skunde prašė nepripažinti pirmosios instancijos teismo nustatytos B. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bei pakeitus veikos kvalifikavimÄ sugriežtinti bausmę.Toks prokurorės praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas.Analizuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį darytina iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė pripažintina, esant bent vienam iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tokio iÅ¡aiÅ¡kinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose  Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-49/2014 ir kt.). Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.). Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę aplinkybe, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014 ir kt.).

Vertinant B. B. parodymus viso baudžiamojo proceso metu galima teigti, kad ji parodė esmines kÅ«dikio gyvybės atėmimo aplinkybes, be to, blogai įvertino savo poelgį ir iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padaryto nusikaltimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios parodymus ir kitas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas turėjo objektyvų pagrindÄ konstatuoti, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 1 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Tai leido teismui pagrįstai nustatyti prokurorės ginčijamÄ nuteistosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.Prokurorė nurodė, kad B. B. nukentėjusiosios atsiprašė tik teisme, be to, nukentėjusiajai adresuotame laiÅ¡ke nuteistoji rašė, tarsi nieko nebÅ«tų įvykę. Å iame kontekste pasakytina, jog bylos medžiaga patvirtina nuteistÄ jÄ dar pirmoje apklausoje parodžius, kad dėl įvykio labai gailisi. B. B. iÅ¡ tiesų nukentėjusiosios atsiprašė tik teisme, tačiau kitų galimybių joms susitikti nebuvo.

Nuteistosios R. T. raÅ¡yti laiÅ¡kai teismui nepateikti, jų turinys žinomas tik iÅ¡ nukentėjusiosios žodžių, todėl Å¡ios aplinkybės nėra galimybės objektyviai įvertinti.Pirmosios instancijos teismui nustačius po vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, įvertinus kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir už skundžiamÄ veikÄ paskyrus artimÄ maksimaliai bausmę, nėra pagrindo teigti, kad bausmė yra per Å¡velni. Apeliacinės instancijos teismui neįžvelgus teisinio pagrindo veikÄ perkvalifikuoti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus       (BK 54 straipsnis), bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , kai yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

           Dėl neturtinės žalos atlyginimo Prokurorė apeliaciniame skunde prašė nukentėjusiosios R. T. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiÅ¡kai. Toks prokurorės praÅ¡ymas nepagrįstas.                          Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio   2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl nuteistosios B. B. veiksmų nukentėjusioji R. T. neteko kÅ«dikio. Dėl jo netekties R. T. neabejotinai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ . Ä®vertinęs Å¡ias bei kitas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta neatsargiais nuteistosios veiksmais, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai R. T. pagrįstai priteisė 70 000 Lt Å¡iai žalai atlyginti, sumažinęs praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .

Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas, nepažeidus nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, vadovaujantis teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose. Nėra jokio įstatyminio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡ioje dalyje, juo labiau kad praÅ¡ymÄ priteisti visÄ nukentėjusiosios nurodytÄ dėl nusikaltimo patirtÄ neturtinę žalÄ prokurorė savo apeliaciniame skunde siejo su pakeistu nusikalstamos veikos kvalifikavimu.             Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

                                          Dėl gynėjo dalyvavimo iÅ¡laidų priteisimo BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiÅ¡kia bÅ«tinÄ gynėjo dalyvavimÄ apeliaciniame procese. Kita vertus, Å¡i byla nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma bloginti nuteistosios B. B. teisinę padėtį. Teisėjų kolegija kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (toliau – ir Tarnyba) dėl gynėjo skyrimo nuteistajai B.

B.. Paskyrus gynėjÄ , Tarnyba pateikė byloje praÅ¡ymÄ , vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ B. B. 83,96 eurų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Kadangi, įgyvendinant nuteistojo teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra bÅ«tinas ir nepriklauso nuo nuteistojo valios, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                         Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                     Regina Gaudutienė                                                                                                                                                                                                                                                   SvajÅ«nas Knizleris                            Â