d5d71b43-e9e3-4e11-acc0-bd5023c42c7e · Vilniaus apygardos teismas

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m

       Civilinė byla Nr. 2S-269-302/2011           Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė, kolegijos teisėjai Andžej Maciejevski ir Virginija Volskienė, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Nikaja“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Entum“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Nikaja“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarka.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Kreditorius UAB „Entum“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ skolininko UAB „Nikaja“ priteisti skolÄ â€“ 41 840,47 Lt, delspinigius – 7 531,28 Lt, kompensacijÄ â€“ 8 156,62 Lt, 8,28 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 431 Lt žyminio mokesčio. Taip pat kreditorius prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti skolininko turtÄ reikalavimų sumai (57 528,37 Lt), praÅ¡ymÄ motyvuodamas tuo, kad skola yra didelė, skolininkas nepaisydamas daugkartinių raginimų atsiskaityti vengia, be to, Å¡iuo metu susidariusi sudėtinga ekonominė situacija.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies. AreÅ¡tavo skolininkui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant pakankamai – pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitose, priklausančius skolininkui ir esančius pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis,

57 528, 37 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areÅ¡tuotu turtu, iÅ¡skyrus atsiskaitymus su kreditoriumi, pagal pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ , darbuotojais, mokesčius valstybės ir savivaldybės biudžetams, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo fondo biudžetui. Likusioje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo suma laikytina pakankamai didele, skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi, į raginimus nereaguoja, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Skolininkas UAB „Nikaja“ atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡sprendė praÅ¡ymÄ nepraneÅ¡damas skolininkui, tokiu bÅ«du pažeisdamas jo teises, nes skolininkui buvo atimta galimybė duoti teismui paaiÅ¡kinimus bei pateikti svarius įrodymus. Tuo tarpu kreditorius piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, nepateikė teismui visų įrodymų, nepaaiÅ¡kino visų jam nepalankių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Kreditorius UAB „Entum“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini.

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , kitų procesinės teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Kreipiantis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo ir praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Civilinio proceso kodekso 144 str.), procesinis įstatymas numato, jog pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodytas motyvuotas praÅ¡ymas, jeigu yra pagrindas skolininkui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ir duomenys apie skolininko turtÄ (Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 1 dalies 5 p.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, įsiteisėjusio teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones byloje pareikÅ¡tam turtinio pobÅ«džio reikalavimui užtikrinti.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas turėjo vertinti į bylÄ pateiktus įrodymus apie Å¡alis siejančius teisinius santykius, pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ , kadangi teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo nevertina, jis, atsižvelgdamas į kreditoriaus nurodytas aplinkybes, konkrečius faktus, kuriais jis motyvavo savo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir laikydamas Å¡ias aplinkybes pakankamomis, leidžiančiomis įsitikinti tuo, kad jų nesiėmus yra grėsmė, kad galimai įsiteisėjusio teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, sprendžia, ar yra pagrindas jas taikyti. Pažymėtina, kad visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su pareikÅ¡tu reikalavimu, yra vertinamos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, todėl atskirajame skunde dėstomos bylos aplinkybės tikrinant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nenagrinėtinos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokias kreditoriaus nurodomas aplinkybes kaip tai, kad skolininkas nevykdo savo turtinių įsipareigojimų, reikalavimo suma yra pakankamai didelė, turėjo pakankamÄ pagrindÄ spręsti dėl bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kai ginčas yra turtinio pobÅ«džio ir ginčo suma yra didelė, tikėtina, jog dėl to gali padidėti teismo įsakymo neįvykdymo rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas netyrė įrodymų ir nepadarė iÅ¡vados, kad atsakovas nevykdo savo turtinių įsipareigojimų, o tik nurodė nutartyje, jog jis įvertino tokiÄ patreiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytÄ aplinkybę.

Kolegija atkreipia skolininko dėmesį į tai, kad jis, manydamas, kad patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalis) arba įmokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , taip pat pateikti laidavimÄ , įkeisti turtÄ , praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (Civilinio proceso kodekso 146, 147, 150 str.), siekdamas, kad laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų taikomos arba kuo mažiau varžytų jo teises ir turtinius interesus.

Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones nepranešęs skolininkui nesudaro pagrindo laikyti skundžiamos teismo nutarties neteisėta ar pripažinti, kad buvo pažeistas Å¡alių procesinis lygiateisiÅ¡kumas. Teisė spręsti ar nagrinėti tokį praÅ¡ymÄ nepraneÅ¡us Å¡aliai, kurios atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priklauso teismo diskrecijai. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties, teismas nutarė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti nepraneÅ¡us skolininkui vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovui tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ , tokiu bÅ«du kolegija laiko, kad teismas, pasirinkdamas tokį praÅ¡ymo nagrinėjimo bÅ«dÄ , jį pagrindė ir procesinės teisės normų nepažeidė.

Be to, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra sprendžiamas byloje, nagrinėjamoje supaprastinto proceso tvarka (dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo), ir teismas turi priimti pareiÅ¡kimÄ ne vėliau kaip kitÄ dienÄ nuo jo pateikimo teismui dienÄ (Civilinio proceso kodekso 435 str. 1 d.), o priimti teismo įsakymÄ ir iÅ¡spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimÄ nedelsdamas, ne vėliau kaip kitÄ dienÄ , kai iÅ¡sprendžia pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ (Civilinio proceso kodekso 436 str. 1 d.), todėl nepraneÅ¡imas skolininkui apie Å¡ių priemonių taikymÄ iÅ¡ esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties nedaro neteisėta.

Tuo pačiu pažymėtina, kad skolininkui, kurio atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Å¡ioje byloje, sužinojus apie teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinis įstatymas suteikia teisę apskųsti jÄ apeliacine tvarka atskirajame skunde iÅ¡dėstant svarius argumentus dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Å ia teise apeliantas tinkamai pasinaudojo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos Å¡alių lygios teisės.

Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apelianto atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ jo priteistinos Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ Ä¯ surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 96 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ UAB „Nikaja“ 5,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                             Romualda

Janovičienė   Â

Kolegijos teisėjai                                                                   Andžej

Maciejevski      Â

                                                                                              Virginija

Volskienė