2024-11-27 Nr. AB-17478-3-62-3-00439-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-773-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00439-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. S. ir T. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir T. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. S. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. SP-1521 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartimi sustabdė bylą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01455-2024-7).

Teismas pažymėjo, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas išreiškė poziciją, kad nagrinėjama administracinė byla turėtų būti sustabdyta iki Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-13927-644/2024.

Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. spalio 8 d. (2019 m. spalio 3 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai yra 2.9000 ha žemės sklypo, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčiai. Bendras Žemės sklypo plotas – 2.9000 ha, jame esantis žemės ūkio naudmenų plotas – 2.9000 ha. Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 1.9412 ha.

Žemės sklypas suformuotas 2007 metais, atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklype esantys miško plotai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo registruoti 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, atnaujinti pagal 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pareiškėjų prašymu miškininkas-specialistas G.

L. 2023 m. gegužės 8 d. raštu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“ kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą ir siūlė remiantis 2007 m. lapkričio 26 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-26770 (Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ar mišką kaimo vietovėje) iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro išbraukti Žemės sklype inventorizuotą miško žemę, kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos žemės ūkio paskirčiai ir prie prašymo pridėjo Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų tikslinimo planą.

Valstybinė miškų tarnyba 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. R2-2315 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ 2023 m. gegužės 8 d. prašymo netenkino ir nurodė, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis ir dokumentus Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų tikslinimui Žemės sklype teisinio pagrindo nėra. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1528-644/2024 Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. R2-2315 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ buvo panaikintas ir Valstybinė miškų tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti 2023 m. gegužės 8 d. prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“.

Vykdydama Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1528-644/2024, Valstybinė miškų tarnyba priėmė 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. R2-2031 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“ ir 2024 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 2-2763 „Dėl valstybinės miškų tarnybos 2024-05-15 sprendimo Nr. R1-2031 panaikinimo“. Nesutikdami su aukščiau nurodytais sprendimais, pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą Valstybinę miškų tarnybą pateikti duomenis valstybės įmonei „Registrų centras“, nurodant Neries girininkijos 431 miško kvartalo 328, 330, 333, 334 taksacinius sklypus išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ta apimtimi, kiek jie patenka į Žemės sklypą.

Pareiškėjai siekia, kad būtų pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti Žemės sklypo duomenys ir iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro būtų išregistruota Žemės sklypo dalis. Pareiškėjų netenkina tai, kaip vykdant Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-1528-644/2024, buvo išspręstas 2023 m. gegužės 8 d. prašymo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Nemenčinės regioniniame padalinyje Neries girininkijoje“ klausimas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas pažymėjo, jog ginčo teritorija valstybės miškams buvo priskirta ir įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre neišsprendus pareiškėjų inicijuoto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo klausimo, t. y. miško ploto (Nemenčinės regioninio padalinio Neries girininkijos 223 kvartalo 328, 330, 323 ir 334 taksacinių sklypų) Žemės sklype išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Teismas vertino, kad tiek šioje byloje, tiek Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 įrodinėjimo dalykas – ar Žemės sklypo dalis atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, sutampa, nagrinėjamai administracinei bylai yra reikšmingas administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 atliktas faktinių bylos aplinkybių vertinimas.

Teismas konstatavo, kad tarp šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-13927-644/2024, nagrinėjamos Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose, yra prejudicinis ryšys, todėl nagrinėjama administracinė byla stabdytina.

III. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį.

Pareiškėjai paaiškina, kad prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą 2024 m. rugsėjo 25 d. vykusio žodinio bylos nagrinėjimo metu pareiškė atsakovas. Pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui prašymą atidėti klausimo dėl bylos sustabdymo sprendimą, kol administracinėje byloje Nr. eI3-13927-644/2024 bus išspręstas bylų sujungimo klausimas, tačiau nepaisant to, teismas ginčijama nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą. Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartyje visiškai nepasisakoma dėl pareiškėjų argumentų sujungti bylas.

Pareiškėjų vertinimu, bylos sustabdymas šiuo atveju nėra tikslingas, kadangi abiejose bylose ginčijami administraciniai aktai yra priimti dėl to paties žemės sklypo, todėl klausimas dėl šių aktų panaikinimo gali ir turėtų būti nagrinėjamas vienoje byloje. Bylos sustabdymas prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams, kadangi atsakovui sudaromos sąlygos įteisinti savo neteisėtais veiksmais įregistruotą mišką pareiškėjams priklausančiose valdose. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas bylose kyla dėl to, ar pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo plotai gali būti laikomi mišku, o šiai aplinkybei nustatyti reikšmingi tokie kriterijai, kaip žemės sklype esančios augmenijos amžius, skalsumas, aukštis ir kiti reikalavimai, nepagrįstai vilkinant bylos nagrinėjimą šie kriterijai gali pasikeisti ir ginčijamas žemės plotas atitiks miško žemei keliamus reikalavimus ir suteiks atsakovui galimybę įteisinti pareiškėjų žemėje neteisėtai įregistruotą mišką.

Pareiškėjų teigimu, teismas tinkamai nepagrindė prejudicinio ryšio tarp bylų, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais ir todėl netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo vertinti ginčijamos nutarties teisėtumą teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas yra Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji bylų nagrinėjimo administraciniame procese taisyklė yra ta, jog bylos nagrinėjimas teisme vyksta nepertraukiamai, išskyrus poilsiui skiriamą laiką (ABTĮ 78 str. 3 d.). Viena iš bylos nepertraukiamumo principo išimčių yra administracinės bylos sustabdymas. Byla yra sustabdoma neapibrėžtam terminui dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kurios dažniausiai nepriklauso (priklauso ne visiškai) nuo teismo ar bylos šalių valios ir kurių buvimas teismui trukdo tinkamai išnagrinėti administracinę bylą.

Nagrinėjamu atveju iš 2024 m. rugsėjo 25 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo/sujungimo atsižvelgiant į Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-13927-644/2024. Šalys sutarė, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, todėl atsakovo atstovas išreiškė prašymą stabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-13927-644/2024. Pareiškėjų atstovas nesutiko, kad byla būtų sustabdyta ir laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju racionaliausia būtų bylas sujungti.

Teismas nutarė atsakovo atstovo prašymą dėl bylos sustabdymo nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. spalio 2 d.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjų atstovas pateikė teismui prašymą atidėti klausimo dėl bylos sustabdymo nagrinėjimą iki bus išspręstas pareiškėjų Regionų administracinio teismo Kauno rūmams pateiktas prašymas dėl bylų sujungimo, o šiam teismui atsisakius sujungti bylas, klausimą dėl bylų sujungimo perduoti spręsti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų pirmininkui.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 52 straipsnio 2 dalį proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis. ABTĮ 81 straipsnio, reglamentuojančio teismo posėdžio tvarką, 5 dalis, be kita ko, numato, kad teismas taip pat išsprendžia proceso šalių (jų atstovų) prašymus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu prašė bylas sujungti, teismui 2024 m. rugsėjo 30 d. pateiktu prašymu prašė netenkinti atsakovo prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl bylų sujungimo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartyje dėl nurodytų pareiškėjų argumentų nepasisakė ir nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas, priimdamas nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą neišsprendęs prašymo dėl bylų sujungimo ir neįvertinęs tokio procesinio veiksmo (bylų sujungimo) įtakos proceso operatyvumui ir ekonomiškumui, nesilaikė administracinio proceso tikslų ekonomiškiausiu ir operatyviausiu būdu ginti asmenų teises ir teisėtus interesus. Todėl 2024 m. spalio 2 d. nutartis teisėjų kolegijos pripažįstama neteisėta.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. S. ir T. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Milda Vainienė