2024-10-02 Nr. AB-14075-3-61-3-02575-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2388-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02575-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 24S124685 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

1.1 Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo. Jai buvo išduotas dokumentų priėmimo pažymėjimas ir 2021 m. liepos 26 d. pradėtas svarstymas dėl pilietybės atsisakymo. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus paraiškos nagrinėjimo laikotarpis yra iki 1 metų nuo paraiškos padavimo dienos. Vis dėlto, 2021 m. rugsėjo 10 d. pareiškėja buvo informuota, kad nėra pakankamai informacijos, jog ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. 2022 m. gegužės 25 d. pareiškėjos buvo paprašyta pateikti 2021 m. liepos 26 d. prašymo priėmimo pažymėjimą ir gauti naują su tokiu pat terminu prašymui nagrinėti iki vienerių metų. Senoji pažyma buvo neteisėtai panaikinta, prieš tai nepateikus jokio atsakymo. Atitinkamai, sprendimo dėl naujos pažymos priėmimo terminas buvo 2023 m. gegužės 25 d. (Duomenys neskelbtini) valdžios institucijos žinojo, kad (duomenys neskelbtini) Prezidento dekretas baigiasi 2022 metų rugsėjį. Tad yra pagrindas manyti, kad tai buvo padaryta sąmoningai, tam, kad pareiškėja neatsisakytų (duomenys neskelbtini) pilietybės ir negautų (duomenys neskelbtini) pilietybės.

1.2 Praėjus metams nuo prašymo priėmimo, jokio atsakymo pareiškėja negavo, tačiau išvyko iš kilmės valstybės į Lietuvą. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 22 d. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) valdžia atėmė iš jos pilietybę, tuo pažeisdama (duomenys neskelbtini) Prezidento dekreto Nr. 1325 24 punktą, kadangi pilietybę galima atimti, jei turi galiojantį kitos valstybės dokumentą (o (duomenys neskelbtini) Prezidento dekretas nebegaliojo). Tokiu būdu pareiškėja neteisėtai tapo asmeniu be pilietybės. Pareiškėjos įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) institucijos taip pasielgė siekdamos pakenkti pareiškėjai. Tokie veiksmai prilyginami persekiojimui (socialinė grupė – (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo).

1.3 Migracijos departamentas netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjai galinčių kilti grėsmių (pareiškėjai buvo grasinta neatsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės); netyrė ir neanalizavo, kas būtų pareiškėjai, jeigu ji būtų grąžinta į kilmės valstybę, kai jau atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės.

1.4 Pareiškėja, remdamasi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V- 131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatomis, vertino, kad Migracijos departamentas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjos pasakojimas yra nedetalus ir nenuoseklus, kad prieštarauja kilmės valstybės informacijai, tad nėra jokių pagrįstų argumentų, kodėl atsakovas pareiškėjos atžvilgiu netaikė abejonės privilegijos principo.

1.5 Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) valdžios nepalaikanti pilietė, kuri dar ir atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės, siekdama įgyti (duomenys neskelbtini) pilietybę. Taigi, (duomenys neskelbtini) akimis ji gali būti laikoma valstybės išdavike ir prieše. Tokie asmenys (duomenys neskelbtini) gali būti persekiojami. Atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, nevertino faktinės situacijos. Sprendime nėra pateikta informacija, kaip valstybė elgiasi su asmenimis, kurie atsisako (duomenys neskelbtini) pilietybės „nedraugiškos“ valstybės naudai, išvyksta į „nedraugišką“ valstybę ir po to grįžta į kilmės valstybę.

1.6 Pareiškėja nepalaiko (duomenys neskelbtini) ir apie tai, dar būdama (duomenys neskelbtini), kalbėjo su savo aplinkos žmonėmis. Nėra ir negali būti žinoma, ar jos aplinkos asmenys neperduos (duomenys neskelbtini) institucijoms informacijos apie pareiškėjos pažiūras. Jeigu valstybės institucijos sužinos šią informaciją, nekvestionuotina, kad prieš pareiškėją bus pradėti persekiojimo veiksmai.

1.7 Atsakovas ignoruoja ir nesiekia vadovautis prieglobsčio teisėje nustatytu perspektyviniu rizikos vertinimu bylose, susijusiose su politiniais įsitikinimais (galimybės laisvai ir nebaudžiamai reikšti politinius įsitikinimus vertinimas). Perspektyvinis rizikos vertinimas ir šios kategorijos turinys yra išvystytas bei aiškiai atskleistas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2023 m. rugsėjo 21 d. byloje Nr. C-l5l/22, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje. Pareiškėja pabrėžė, kad Migracijos departamentas nepaneigė ir nekvestionavo pareiškėjos politinių įsitikinimų, t. y. kad ji nepalaiko(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pradėto karo ir vykdomos politikos. Iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos akivaizdu, kad jeigu pareiškėja pareikš tokius savo politinius įsitikinimus ir bandys grįžti į (duomenys neskelbtini), ji patirs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos persekiojimą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu draudžiamus veiksmus.

2. Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1 Atsiliepime į skundą nurodė, kad įvertinus aplinkybių visumą, nenustatyta tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjos buvimo vietą, ją sulaikyti ir nubausti arba su ja susidoroti. Pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

2.2 Pareiškėjos baimė grindžiama bendro pobūdžio teiginiais. Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių gynimo organizacijų ir žiniasklaidos priemonių pranešimuose nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie išvyko į užsienį, grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų persekiojami vien dėl paties fakto, jog išvyko į užsienio valstybę ir vėliau grįžo į kilmės valstybę. Pareiškėjos pasakojimas apie pareigūnų apsilankymą jos draugo tėvų namuose savaime nelaikytinas įrodomąją galią turinčiu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjos aprašytų įvykių tikrumą. Pati pareiškėja nebuvo pareigūnų apsilankymo draugo tėvų namuose liudininke, jos teiginiai grindžiami išimtinai trečiųjų asmenų, kurių pasakojimo neįmanoma patikrinti bei kurių neįmanoma apklausti kaip pirminį informacijos šaltinį, tariamai pateikta informacija, o ne savo asmenine patirtimi.

2.3 Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareigūnai lankėsi pas draugo tėvus (pavyzdžiui, apklausos protokolo, prieglobsčio prašytojos paieškos orderio, šaukimų ir pan.), ji nepateikė. Šių duomenų, priešingai nei teigia pareiškėja, galima buvo pagrįstai iš jos tikėtis.

2.4 Informacijos apie tai, kad pareiškėja viešai kritikavo (duomenys neskelbtini) režimą ar socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba platino kritišką nuomonę, taip pat (duomenys neskelbtini) ji nepateikė, o Migracijos departamentas nenustatė. Vertinant pareiškėjos individualią situaciją, atviros prieigos šaltiniuose buvo ieškoma informacijos apie ją, tačiau informacijos apie jos pilietinę veiklą (duomenys neskelbtini) rasta nebuvo, todėl labai tikėtina, kad ji nėra žinoma aktyvistė. Atliekant tyrimą, nerasta informacijos apie politiškai motyvuotą pareiškėjos persekiojimą, t. y. dėl tariamo nepritarimo (duomenys neskelbtini) ji asmeniškai nepateko į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį, asmeniškai praeityje nėra nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) valdžios. Kaip teigė pati pareiškėja, ji savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) išreiškė ribotam kiekiui žmonių: draugams, giminaičiams. Tai nebuvo didelės sklaidos įrašas ar pasidalinimas socialiniuose tinkluose ar žinutėse apie (duomenys neskelbtini).

2.5 Atsakovo vertinimu pareiškėja skunde selektyviai bei ištraukdama iš konteksto pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C151/22 išaiškinimus.

2.6 Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytoja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Surinkus kilmės valstybės informaciją ir atlikus tyrimą konstatuota, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl būvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, pareiškėjos gyvenamoji vieta nėra (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

II. 3. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Prezidento 2020 m. rugsėjo 10 d. dekretu Nr. 1K-390 pareiškėjai suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė. Pilietybės reikalų komisija 2020 m. rugsėjo 22 d. informavo pareiškėją apie tai, kad asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, turi prisiekti per dvejus metus nuo dienos, kai įsigalioja Prezidento dekretas. Pareiškėja informuota, kad prisiekti galės tik tuomet, kai atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės. (Duomenys neskelbtini) Prezidento 2022 m. gruodžio 22 d. dekreto Nr. 935 3 dalies 2 punktu patenkintas pareiškėjos prašymas dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo. 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuriame nurodė, kad nusprendė prašytis prieglobsčio Lietuvoje, nes tvarkytis dokumentus dėl pilietybės buvo sunku.

5. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 24S124685 nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas, išnagrinėjus pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 5 d. pateiktą prašymą ir įvertinus 2022 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. apklausų metu duotus paaiškinimus. Apklausų metu pareiškėja nurodė, kad prieglobsčio nusprendė prašytis, kadangi buvo sunku tvarkyti dokumentus dėl pilietybės – (duomenys neskelbtini)jai buvo trukdoma atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės. 2021 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) Migracijos tarnyba priėmė prieglobsčio prašytojos dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo ir išdavė jai pažymą, kad sprendimas bus priimtas per vienerius metus. Po poros mėnesių prieglobsčio prašytoją išsikvietė į tarnybą ir informavo, kad tyrimui trūksta tam tikrų dokumentų, juos reikia pateikti. Anot prieglobsčio prašytojos, (duomenys neskelbtini) migracijos tarnybos darbuotojai grubiai bendraudami atkalbinėjo, kad ji neatsisakytų (duomenys neskelbtini) pilietybės. Prieglobsčio prašytoja manė, kad jos prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas, tačiau (duomenys neskelbtini) ji buvo iškviesta į Migracijos tarnybą, kur jos atvirai buvo klausinėjama, kodėl ji susiruošė į „nedraugišką“ valstybę, buvo sakoma, kad automatiškai bus pripažinta (duomenys neskelbtini) išdavike, prieše. Pareiškėja 2022 m. gegužės mėnesį tarnyboje buvo informuota, kad prieglobsčio prašytojos prašymas dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo anuliuojamas, ir jai išduota nauja pažyma, kad naujai priimami dokumentai. 2022 m. rugsėjo ar spalio mėnesį, po prieglobsčio prašytojos ir jos draugo M. L. išvykimo iš (duomenys neskelbtini), draugo tėvų namuose lankėsi pareigūnai ir klausinėjo, kur yra prieglobsčio prašytoja ir jos draugas. Pareiškėjos teigimu, ji bijo dėl savo gyvybės ir saugumo.

6. Pareiškėja jai kylančią grėsmę kilmės valstybėje iš esmės siejo su baime būti persekiojamai dėl pažiūrų ir dėl to, kad atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės Lietuvos Respublikos naudai. Jeigu grįš į (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis (susituokė po prašymų suteikti prieglobstį pateikimo) bus mobilizuotas į kariuomenę. Tačiau teismas šių argumentų nagrinėjamu atveju nevertino, kadangi šioje byloje yra sprendžiama tik dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai.

7. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas prieš priimdamas Sprendimą surinko aktualią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini) ir išsamiai įvertino pareiškėjos duotus paaiškinimus. Įvertinęs prieinamą informaciją, įskaitant prieglobsčio prašytojos pateiktus dokumentus ir jos profilį, Migracijos departamentas darė išvadą, kad turimi duomenys nepagrindžia realios rizikos, kad dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės panaikinimo kilmės valstybėje jai gresia persekiojimas, kaip tai apibrėžta Tvarkos aprašo 99.1.1 papunktyje. Labai tikėtina, jog tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) teisėsauga (Migracijos tarnyba) siektų susidoroti su pareiškėja, tai būtų jau padaryta, tikėtina – dar jai esant (duomenys neskelbtini).

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad dar 2021 m. birželio mėnesį pareiškėja (duomenys neskelbtini) Migracijos tarnybai pateikė dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo. Kaip nurodė pati pareiškėja, iki 2022 m. rugsėjo 5 d., kai atvyko į Lietuvą ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini). Paklausta su kokiais persekiojimo veiksmais susidūrė, pareiškėja nurodė, kad jai buvo trukdoma atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės ir bandoma atkalbinėti nuo tokio sprendimo.

9. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 26 d. pažyma, patvirtinanti, kad 2021 m. liepos 26 d. priimtas nagrinėti pareiškėjos prašymas dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo. Taip pat byloje pateikta (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 15 d. raštas Nr. 3/227719141651, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos anksčiau pateiktas prašymas atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės nebuvo priimtas svarstyti dėl to, kad nebuvo jokių dokumentinių įrodymų, kad ji įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, o ugdymo organizacijos baigimo data nebuvo nurodyta paraiškos 7 punkte. Rašte, be kita ko, pažymėta, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. su šia informacija pareiškėja susipažino (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamente pasirašytinai. Įrodymų, paneigiančių šiame rašte nurodytą informaciją, t. y. kad pareiškėja dar 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo informuota, kad trūksta įrodymų, teismui nepateikė. Teismas neturi pagrindo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad institucijų darbuotojos bandė atkalbėti pareiškėją nuo (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo, vertinti kaip galimą persekiojimą. Pareiškėja su kitomis neigiamomis pasekmėmis nuo 2021 m. birželio mėnesio, kai pateikė prašymą, iki 2022 m. rugsėjo 5 d. nesusidūrė, o 2022 m. gruodžio 22 d. pareiškėjos prašymas dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo buvo patenkintas.

10. Dėl pareiškėjos nurodytos baimės būti persekiojamai dėl politinių įsitikinimų, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodė, jog būtent dėl politinių pažiūrų ir baimės gyventi (duomenys neskelbtini) dar 2020 metais nusprendė kreiptis dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimo. Tačiau nuo 2020 m. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. gyveno (duomenys neskelbtini) ir konkrečių, su politiniais įsitikinimais susijusių persekiojamo veiksmų nepatyrė.

11. Kaip nurodė pati pareiškėja, ji nepritaria (duomenys neskelbtini). Tačiau atvirai ir viešai savo pažiūrų nereiškė, kadangi tai būtų pavojinga. Pareiškėja savo nuomonę reiškė šeimoje, draugų, giminaičių rate. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, laikė nustatytu faktu, kad (duomenys neskelbtini) dėl socialiniuose internetiniuose tinklapiuose ar kitaip viešai išsakytų komentarų ar kitos informacijos, priešingos ar kritikuojančios (duomenys neskelbtini) valdžią, taip pat dėl informacijos (duomenys neskelbtini), asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

12. Teismas pažymėjo, kad ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendime byloje C151/22 pateikė atsakymą, kad Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies e punktas ir 2 dalis turi būti aiškinami taip, jog tam, kad prašytojo pažiūros, įsitikinimai ar tikėjimas, jo kilmės šalyje dar nekėlę galimų persekiojimo vykdytojų įtarimų, galėtų patekti į sąvoką „politinės pažiūros“, pakanka, kad šis prašytojas tvirtintų turintis ar reiškiantis tokias pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą. Tai neturi įtakos vertinant prašytojo baimės būti persekiojamam dėl tokių politinių pažiūrų pagrįstumą. Tačiau nagrinėjamu atveju pati pareiškėja pripažino, kad savo pažiūrų viešai nereiškė. Atlikus surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis.

13. Jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją ir padarytas išvadas, į bylą nepateikta. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjai.

14. Teismas darė išvadą, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas tais pačiais pagrindais pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą.

15. Migracijos departamentas vertino ir tai, ar prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, t. y. ar prieglobsčio prašytojai gali būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnį. Migracijos departamentas, įvertinęs kilmės valstybės informaciją, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykstantys kariniai veiksmai yra vietinio pobūdžio ir beveik išimtinai lokalizuoti (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Atitinkamai, beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl būvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nėra arti sienos su (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

16.1 Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nėra aktuali ir nėra susijusi su pareiškėjos individualia situacija. Pareiškėja ne tik išvyko į užsienį, ji jau nebėra (duomenys neskelbtini) pilietė (prarado pilietybę po išvykimo į Lietuvą).

16.2 Pareiškėjos buvo ieškoma, jai netiesiogiai grasinta (duomenys neskelbtini) migracijos pareigūnų, jei ji atsisakys (duomenys neskelbtini) pilietybės „nedraugiškos“ valstybės naudai. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymas buvo vilkinamas. Tad po (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo ir grįžimo į (duomenys neskelbtini), persekiojimo veiksmai gali tik suintensyvėti.

16.3 Nesutiktina, kad pareiškėjai dėl jos pažiūrų kyla grėsmė tik tuo atveju, jeigu pareiškėja išsakytų savo komentarus socialiniuose tinkluose (viešai). Atsakovas ignoruoja ir nesiekia vadovautis prieglobsčio teisėje nustatytu perspektyviniu rizikos vertinimu bylose, susijusiose su politiniais įsitikinimais (galimybės laisvai ir nebaudžiamai reikšti politinius įsitikinimus vertinimas). Teismas šių argumentų taip pat tinkamai neišnagrinėjo.

16.4 Migracijos departamentas Sprendime nepaneigė ir nekvestionavo pareiškėjos politinių įsitikinimų, t. y. kad ji nepalaiko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir vykdomos politikos. Pareiškėjos politiniai įsitikinimai yra nesuderinami su (duomenys neskelbtini) valdžios oficialia politika.

16.5 Pareiškėja dėl savo politinių įsitikinimų, (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo, išvykimo į Lietuvą, negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama; yra grėsmė, kad jai bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Pareiškėjai kyla rimta grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, nes nėra ir negali būti žinoma, kurioje (duomenys neskelbtini) vietoje gali kilti konfliktas, prasidėti bombardavimai ir išpuoliai.

16.6 Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja dėl jos paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojama kilmės valstybėje bei kad ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, o pirmosios instancijos teismas šių klaidų neištaisė.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1 Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.

17.2 Informacijos apie tai, kad pareiškėja viešai kritikavo (duomenys neskelbtini) režimą ar socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba platino kritišką nuomonę, nepritarimą (duomenys neskelbtini), ji nepateikė, o Migracijos departamentas nenustatė. Vertinant pareiškėjos individualią situaciją, atviros prieigos šaltiniuose buvo ieškoma informacijos apie ją, tačiau informacijos apie jos pilietinę veiklą (duomenys neskelbtini) rasta nebuvo, todėl labai tikėtina, kad ji nėra žinoma aktyvistė. Atliekant tyrimą, nerasta informacijos apie politiškai motyvuotą pareiškėjos persekiojimą, t. y. dėl tariamo nepritarimo (duomenys neskelbtini) ji asmeniškai nepateko į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį, asmeniškai praeityje nėra nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) valdžios. Mažai tikėtina, kad nuomonės apie karą išsakymas privačiame artimųjų rate patrauktų (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei sąlygotų represinius veiksmus pareiškėjos atžvilgiu jai bandant atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės (pareiškėja atsisakė jos). Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad būtent jos padėtyje esantys asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami (duomenys neskelbtini).

17.3 Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai priėmė Sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, paneigiančios Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pati pareiškėja.

17.4 Pareiškėjos skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nevertino tos aplinkybės, kad neva jai buvo grasinama dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo ir kas būtų, jeigu ji būtų grąžinta į kilmės valstybę, kai jau atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės ir išvyko į Lietuvą, nepagrįsti. Pareiškėjos baimė grindžiama bendro pobūdžio teiginiais.

17.5 Pareiškėja apeliaciniame skunde selektyviai bei ištraukdama iš konteksto pateikia ESTT sprendimo byloje C151/222 išaiškinimus.

17.6 Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, neva (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos žinojo, kad jai išduotas (duomenys neskelbtini) Prezidento dekretas dėl pilietybės įgijimo baigiasi 2022 m. rugsėjį, sąmoningai vilkino jos bylą, atmestini kaip nepagrįsti. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjos prieglobsčio prašymo bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjos pateiktas pirmasis prašymas atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės nebuvo priimtas svarstyti dėl objektyvių priežasčių.

17.7 Pareiškėjai nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Jos hipotetiniai pasvarstymai, kad negali būti žinoma, kurioje (duomenys neskelbtini) vietoje gali kilti konfliktas, prasidėti bombardavimai ir išpuoliai, todėl manytina, kad jai kyla rimta ir asmeninė grėsmė jos gyvybei, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, pareiškėjos skundą atmetė.

20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėja neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

24. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

25. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.)

26. Byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvas – pareiškėja atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės, todėl grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju jai grėstų pavojus dėl politinių įsitikinimų ir išvykimo į Lietuvą.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, pabrėžia, kad pareiškėja nei Migracijos departamentui apklausų metu, nei teismo procesiniuose dokumentuose nenurodė konkrečių aplinkybių dėl jai kilusios individualios grėsmės. Taigi, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pateiktų argumentų kontekste paminėtina, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

28. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama (duomenys neskelbtini) dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Pareiškėja nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjos padėtyje esantys asmenys (duomenys neskelbtini) yra aktyviai persekiojami (duomenys neskelbtini).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad (duomenys neskelbtini) ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę (beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl būvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, pareiškėjos gyvenamoji vieta nėra (duomenys neskelbtini), ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip būtų palankiau pareiškėjai, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, susiję su įrodymų vertinimu, nepagrįsti (ABTĮ 56 str. 7 d.).

31. Iš Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakoma suteikti prieglobstį, turinio seka, kad pareiškėja nėra grąžinama ar įpareigojama išvykti į (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad jai grįžus į (duomenys neskelbtini), ji bus persekiojama yra deklaratyvūs, paremti subjektyviu hipotetiniu pareiškėjos vertinimu ir atmestini. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo, siekiantis (duomenys neskelbtini) pilietybės, jai nėra atimta galimybė savo buvimą Lietuvos Respublikoje įteisinti kitais Įstatyme numatytais pagrindais.

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

33. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė