d5d2f50a-a542-4d2d-abd9-0cd88a7ad0cd · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-497/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41276-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko, nuteistojo O.

V. gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo O. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 50 MGL (BBND) (2 500 eurų) bauda. Taikant BK 68 straipsnį, O. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 15 d.

Taikant BK 72 straipsnį, O. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio,,Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas valstybės naudai. IÅ¡ O. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 42,00 Eur proceso iÅ¡laidų už transporto priemonės Audi Q7 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimÄ ir saugojimÄ . Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. O. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 15 d. apie 04.44 val.

Vilniuje, Kapsų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Audi Q7 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , taip vengė neblaivumo patikrinimo. Å iais savo veiksmais O. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog surinkti įrodymai visiÅ¡kai įrodo kaltinamojo O. V. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas, svarstydamas O. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , sprendė, kad nors O. V. ir neteistas, tačiau administracinių nusižengimų registro duomenys, apie O. V. padarytų administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, gausÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog O.

V. nėra pasitikėjimo vertas asmuo ir sprendė netaikyti O. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. V. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti priimtÄ nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ laiduotoju paskiriant D. P.. Dėl jo atžvilgiu taikytinų baudžiamojo poveikio priemonių palieka spręsti teismui jam suteikta diskrecijos teise. 3.1.

Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Skunde teigiama, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu: jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys).

Nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019). 3.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikÅ¡mino duomenis apie jo padarytus administracinius nusižengimus pažeidžiant KET už paskutinius penkerius metus. Å ie duomenys savaime nėra pakankami atsisakant atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi jis pats nuvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , kur prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi tai padaręs. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, Å¡is įvykis įformintas administracinio nusižengimo teisena Nr. ROIK 21127692453, tačiau nuosprendžio priėmimo metu Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo priimtas galutinis nutarimas patraukti jį administracinėn atsakomybėn. 3.3.

Skunde nesutinkama su teismo teiginiais, kad padarytų nusižengimų KET gausa rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų, o byloje nagrinėjamas įvykis tik parodo, kad kaltinamojo daromi pažeidimai tik sunkėja. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamas įvykis nėra susijęs vien su administracine atsakomybe, todėl Å¡ie charakterizuojantys duomenys gali bÅ«ti svarbÅ«s tik kalbant apie baudžiamojo poveikio priemonių taikymo apimtį, o ne apie pagrindÄ netaikyti laidavimo instituto. 3.4 Apeliantas nesutinka su teismo teiginiais, kad kaltinamasis nenurodė jo elgesį paaiÅ¡kinančių priežasčių.

Teismas nepagrįstai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo atsakomybės klausimÄ , laikė tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas iÅ¡ karto po įvykio jis (apeliantas) savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė, teigdamas, jog apskritai automobilio nevairavo, jo variklio įjungęs nebuvo, be to, pareigÅ«nai jį sulaikydami jam sudavė smÅ«gius į veidÄ , jis nematė prasmės pÅ«sti į alkotesterį, nes pasakė, kad yra neblaivus ir automobilio nevairavo.

Apeliantas nurodo jog bylos nagrinėjimo teisme metu, duodamas parodymus nurodė visas savo veiksmų priežastis ir aplinkybes, patvirtinančias jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si ir atsakomybės suvokimÄ . 3.5. Apeliantas taip pat teigia, kad iÅ¡ jo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis suvokia, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis yra nuteistas, yra susijusi su eismo saugumu, todėl Å¡is faktorius jį dar labiau skatina tikėti ir stengtis, jog ateityje tokie panaÅ¡Å«s atvejai nebepasikartos ir nebus tam jokių prielaidų.

PagrindÄ manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, gauna oficialų darbo užmokestį, kolegų ir partnerių charakterizuojamas teigiamai, jo sutuoktinė I. V. turi leidimÄ dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, su kuria augina sÅ«nų, lankantį pradinio ugdymo įstaigÄ (duomenys neskelbtini). 3.6. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jį charakterizuojančius duomenis, neatkreipė dėmesio į kasacinę praktikÄ , kad sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi bÅ«ti apibrėžta, kokį realų auklėjamÄ jį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklÄ , jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K- 132-699/2017,2K-186-942/2018).Teismas nevertino, kad galimas laiduotojas tikrai gali daryti teigiamÄ poveikį kas sudarytų pagrindÄ spręsti, kad bÅ«tų teisinga ir proporcinga jo atžvilgiu taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ .

6. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ negauti.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas ir paskirtų baudžiamojo poveikių priemonių pagrįstumas, tačiau nesutinkama su iÅ¡vadomis, jog O. V. negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.) bei remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

9. Kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, priimto nuosprendžio ir apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad O. V. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, kas leistų jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

10. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje yra iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, o bÅ«tent:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismai nuosekliai laikosi praktikos, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik nustačius visas Å¡ias BK 40 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintas sÄ lygas.

11. Byloje nustatyta, kad O. V. nusikalto pirmÄ kartÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad jis savo kaltę prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos sÄ lygos, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos, t.y. nėra pagrindo manyti, kad O. V. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Å iai iÅ¡vadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

12. Apeliacinės istancijos teismas nesutinka su nuteistojo O. V. skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybes, susijusias su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn ir Å¡i aplinkybė nėra pagrindas atsisakyti taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ pasisakęs, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę, taigi apylinkės teismas pagrįstai vertino Å¡iÄ aplinkybę. 13.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo O. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn duomenis, kurių pagrindu nustatė, kad O. V. per pasutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėsn už KET pažeidimus buvo patrauktas net 23 kartus. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia teigti, kad O. V. nepaiso nustatytų elgesio taisyklių, už administracinius nusižengimus jam skiriamos baudos ir net specialiosios teisės atėmimas nuo pakartotinių teisės pažeidimų darymo jo nesulaiko.

Å i aplinkybė paneigia ir jo argumentÄ , kad jis suvokia, kad nusikalstama veika dėl kurios jis nuteistas yra susijusi su eismo saugumu, todėl Å¡is faktorius jį skatiina stengtis, jog ateityje panaÅ¡Å«s atvejai nebepasikartos. IÅ¡ administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad didžioji dalis O. V. padarytų administracinių nusižengimų susiję su nustatyto greičio virÅ¡ijamu. Å ie pažeidimai taip pat susiję su eismo saugumu, tačiau tai, kad O. V. juos daro nuolat pagrįstai leidžia abejoti jo deklaruojamu noru stengtis ateityje teisės pažeidimų nedaryti.

14. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad paskutinis teisės pažeidimas dėl kurio jis patrauktas jau ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn leidžia teigti, kad O. V. daromi teisės pažeidimai sunkėja. Vien tik asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn faktu negali bÅ«ti grindžiamas atsisakymas taikyti asmeniui atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nesutiktina su nuteistojo teiginiu, kad Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti reikÅ¡minga tik sprendžiant baudžiamojo poveikio prioemonių klausimÄ , kadangi, kaip jau minėta anksčiau, teismų praktikoje Å¡ia aplinkybe yra remiamasi, nustatant vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų BK 40 straipsnio taikymui sÄ lygų, o bÅ«tent ar asmuo laikysis įstatymų ir nensuikals. Nagrinėjamu atveju O. V. padarytų admistracinių nusižengimų gausa, pakartotinumas pagrįstai leido sufomuoti iÅ¡vadÄ , kad O. V. nėra pasitikėjimo vertas asmuo.

15. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad apklausiamas iÅ¡kart po įvykio jis savo kaltės nepripažino, apeliantas pažymi, kad apklausiamas teisme nurodė visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir paaiÅ¡kino savo elgesio priežastis. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas O. V. elgesį įvykio metu ir po jo vertino svarstydamas pasitikėjimo juo klausimÄ . Teismas įvertino jo teismo posėdžio metus duotus parodymus ir paaiÅ¡kinimus ir konstatavo, kad O. V. savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas leidžia teigti, kad aplinkybė, jog O. V. iÅ¡kart po įvykio kaltės nepripažino, neturėjo lemiamamos įtakos teismui priimant sprendimÄ netaikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertindamas laiduotojo atitikties BK 40 straipsnyje nurodyties reikalavimams, nekreipė dėmesio į kasacinio teismo teismo praktikÄ (baudžiamosios bylos Nr. 2K-255/2014, 2K- 132-699/2017,2K-186-942/2018), kurioje pasisakyta jog sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi bÅ«ti apibrėžta, kokį realų auklėjamÄ jį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklÄ , jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir panaÅ¡iai, ir paÅ¡alino galimybę spręsti, kad bÅ«tent laiduotojas gali daryti tokį teigiamÄ poveikį, jog bÅ«tų pagrindas spręsti taikyti apelianto atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ .

17. Atsakydama į Å¡iuos apelianto argumentus Kolegija sutinka, kad iÅ¡vadÄ , apie laiduotojo tinkamumÄ , teismas gali daryti tik įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ . Apie tai ne kartÄ pasisakyta tiek apelianto nurodytose, tiek ir kitose kasacinio teismo bylose, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nevertindamas laiduotojo asmenybės padarė pažeidimÄ . Kolegija jau pasisakė, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas tik nustačius visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sÄ lygas.

Nustačius Å¡ias sÄ lygas ir svarstant galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotojo asmenybės vertinimas bÅ«tų privalomas, nagrinėjamu atveju, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad O. V. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, todėl laiduotojo asmenybės vertinimas Å¡iu atveju netenka prasmės. Vien ta aplinkybė, kad laiduotojas yra tinkamas ir jo darama teigiama įtaka asmeniui butų ženkli nesuteikia teismui pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi net ir vienos iÅ¡ sÄ lygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymÄ daro negalimÄ .

18. Apeliantas skundu neginčija jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumo, nurodo, kad šį klausimÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Kolegija įvertinusi paskirtas baudžiamojo poveikio priemones tiek teisėtumo, tiek proporcingumo prasme neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl jų skyrimo.

19. O. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir bÅ«damas neblaivus. Tai yra pakankamas pagrindas apeliantui suvaržyti Å¡ios teisės naudojimÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir teisingÄ Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ . Atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes, duomenis apie O. V. padarytus administracinius nusižengimus susijusius su KET pažeidimais bei jų kiekį, apylinkės teismo sprendimas uždrausti jam dvejiems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atitinka BK 68 straipsnio nuostatas ir formuojamÄ teismų prakikÄ (nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1A-255-312/2018, 1A-232-327/2018, 1A-102-458/2018, 1A-209-485/2018, 1A-44-843/2021 ir kt.).

20. Baudžiamojo poveikio priemonė automobilio konfiskavimas taip pat paskirta pagrįstai. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju Å¡i transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, nekyla. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros, nustačius, kad kaltinamajam priklausantis automobilis buvo nusikalstamos veikos priemonė jis konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų svarstyti Å¡io spriemonės neproporcingumÄ , byloje nenustatyta.

21. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo manyti, kad O. V. laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, baudžiamasis įstatymas, skiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimÄ , pritaikytas tinkamai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė: nuteistojo O. V. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendį nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė