d5cfe995-e02c-4461-8c85-c9aeb4b71b1d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                   Civilinė byla Nr. 2A-326/2013

Procesinio sprendimo kategorijos

35.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso

tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos

teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1259-538/2011 pagal ieÅ¡kovo N. D. ieÅ¡kinį atsakovams D. Ž. ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl negrÄ Å¾intos paskolos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo bei laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Z. Ž..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas N.

D. ieÅ¡kiniu prašė: 1) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. Ž. 85 000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 12 041,67 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, iÅ¡ viso – 97 041,66 Lt ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento AB SEB banko ir D. Ž. 2008-09-24 sudarytÄ laidavimo sutartį Nr. 04/080290; 3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal 2007-06-10 paskolos sutartį ieÅ¡kovas N. D. suteikė D. Ž. 85 000 Lt paskolÄ iki 2008-06-01. 2008-10-02 paskolos sutarties pakeitimu paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2008-12-31, o 2008-12-22 paskolos sutarties pakeitimu Nr. 2 paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2009-12-01. Tačiau suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui D. Ž. paskolos

negrÄ Å¾ino, palÅ«kanų nemoka. Pagal 2007-06-10 paskolos sutarties 5 punktÄ D. Ž. įsipareigojo ieÅ¡kovui

mokėti 5 procentus metinių palūkanų. Už laikotarpį nuo 2007-06-10 iki 2010-04-10 (34 mėnesiai) D. Ž. ieškovui privalo sumokėti 12 041,67 Lt. Prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento AB SEB banko ir D. Ž. 2008-09-24

sudarytÄ laidavimo sutartį Nr. 04/080290, ieÅ¡kovas N. D. nurodė, kad D. Ž. neprivalėjo sudaryti laidavimo sutarties, nes

D. Ž. prisiimdamas įsipareigojimus už AB SEB banko skolininkÄ buvo skolingas ieÅ¡kovui ir laiduodamas už kitÄ asmenį, kurio skola yra labai didelė, negalėjo nežinoti, kad AB SEB bankui pareiÅ¡kus reikalavimÄ Ä¯ jį, skolos sugrÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui taps problemiÅ¡kas. Tai reiÅ¡kia, kad D. Ž., sudarydamas laidavimo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be to, mano, jog D. Ž. nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas CK 6.67 str. 5 p. pagrindu, nes bankų laidavimų sutartys sudaromos nesuėjus jomis užtikrinto kredito grÄ Å¾inimo terminui.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas D. Ž. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš jo

85 000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 12 041,67 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, nes 2007-06-10 jis sudarė sutartį su N. D., pagal kurios 3 punktÄ , paskolos tikslinė paskirtis buvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimui. Nupirktas gyvenamasis namas buvo iÅ¡mainytas į dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) mieste buvo perkamas tam, kad buvę gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini) kaime savininkai iÅ¡ savo namo iÅ¡sikėlę turėtų kur gyventi. Atlikus mainus su N. D. planavo namÄ (duomenys neskelbtini) kaime brangiau parduoti ir gautÄ pelnÄ pasidalinti. Todėl 2007-06-10 sutartis realiai yra ne paskolos, o bendradarbiavimo (jungtinės veiklos) sutartis. Už priimtinÄ kainÄ nepavykus parduoti įsigyto gyvenamojo namo, jie geruoju pratęsdavo sutarties terminÄ iki namas nebus parduotas, kol pats N. D. surado gyvenamojo namo pirkėjÄ , kuriam 2009-11-02 namas (namo dalis) ir buvo parduotas. Atsakovui D. Ž. nebuvo priimtina siÅ«loma pardavimo kaina, tačiau N. D. jį informavo, kad pardavus namÄ jo rastam pirkėjui, jis nebereikalaus iÅ¡ atsakovo pinigų, nes savo finansinius klausimus iÅ¡spręs su namo pirkėja. Toks pasiÅ«lymas atsakovÄ tenkino, todėl sutiko. KlausimÄ dėl laidavimo sutarties paliko spręsti teismui.

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas AB SEB bankas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikia jokio pagrįsto teisinio ir faktinio pagrindo leidžiančio tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. 2008-09-24 tarp UAB „Vakarų autocentras“ (skolininkas), atstovaujamo direktoriaus D. Ž. ir AB SEB bankas (kreditorius) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 0450807120198/A3, pagal kuriÄ skolininkui buvo suteiktas 1 300 000 Lt kreditas. Pagal kreditavimo sutartį paskutinė kredito grÄ Å¾inimo data buvo nustatyta - 2015-09-23. Užtikrinant įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymÄ 2008-09-24 buvo

pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis Nr. 04/080290, pagal kuriÄ D. Ž. ir Z. Ž. laidavo už kredito gavėjÄ ir įsipareigojo solidariai

visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad dėl ginčijamos laidavimo sutarties atsakovas D. Ž. pasidarė nemokus. Tiek pasirašant laidavimo sutartį, tiek ir po jos pasirašymo nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto apimtys neleidžia konstatuoti D. Ž. nemokumo laidavimo sutarties pasirašymo

momentu, taip pat ir laikotarpiu po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo. Atsakovo D. Ž. bei jo sutuoktinės Z. Ž. nemokumÄ nulėmė, ne

kaip teigia ieškovas, ginčijamos laidavimo sutarties pasirašymas, o jau po ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo praėjus daugiau nei pusei metų atlikti minėtų asmenų veiksmai, kuriais visas jiems priklausantis turtas neatlygintinų

sandorių - dovanojimo sutarčių pagrindu, buvo perleisti sūnui R. Ž.. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis

laidavimo sutarties pasirašymo negalima sieti su atsakovo nemokumo atsiradimu, dėl to nėra pagrindo ginčijamos sutarties pripažinti negaliojančia remiantis CK

6.66 str.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė ieÅ¡kovui N. D. iÅ¡ atsakovo D. Ž. 85 000 Lt skolos, 12 041,67 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso 97 041,66 Lt, ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp AB SEB banko ir D. Ž. sudarytÄ laidavimo sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį D. Ž. yra užtikrinęs AB SEB banko skolininko kredito grÄ Å¾inimÄ . AB SEB banko reikalavimai pagal minėtÄ laidavimo sutartį yra 1 300 964,20 Lt. Laidavimo sutartis sudaryta 2008-09-24, t. y. po 2007-06-10 paskolos sutarties sudarymo. IeÅ¡kovas prašė pripažinti jÄ negaliojančia nuo sudarymo momento, nes ji pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, interesus. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas dėl sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje byloje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 4.26 str. 3 d.), kuris reiÅ¡kia, kad kiekvienas įgijėjas laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Ä®rodinėjimo požiÅ«riu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti nesÄ Å¾iningumo, jeigu įstatyme nepreziumuojamas konkretaus subjekto nesÄ Å¾iningumas. Tokia nesÄ Å¾iningumo prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais, tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje jie nenustatyti.

Teismas pažymėjo, kad sÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai yra nuginčijamoji prezumpcija. IÅ¡aiÅ¡kino, jog CK 6.76 straipsnyje nurodyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (Å¡alutinė) prievolė. Vertino, jog byloje nėra duomenų, kad D. Ž. laidavimo sutarties sudarymo metu buvo nemokus, be to, pagal laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui tik jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pripažino, jog pareiga nuginčyti atsakovo sÄ Å¾iningumÄ tenka ieÅ¡kovui, bet jis Å¡ios prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas AB SEB bankas, sudarydamas laidavimo sutartį su atsakovu D.

Ž., buvo nesÄ Å¾iningas. Atkreipė dėmesį, jog nėra pagrindo teigti, kad dėl ginčijamos laidavimo sutarties atsakovas D. Ž. pasidarė nemokus. PrieÅ¡ingai, teismas nurodė, jog iÅ¡ byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovo D. Ž. turtinė padėtis buvo pakankamai gera tam, kad įvykdyti savo įsipareigojimus tiek pagal paskolos sutartį, tiek pagal laidavimo sutartį, be to, laidavimo sutartimi atsakovui AB SEB bankui nebuvo suteikta pirmenybė ieÅ¡kovo atžvilgiu, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad laidavimo sutartis pažeidė ieÅ¡kovo teises.

Pažymėjo, kad atsakovo D. Ž. nemokumÄ galėjo nulemti ne laidavimo sutarties sudarymas, o vėliau jo sudaryti turto perleidimo kitam asmeniui sandoriai, kurie Å¡ioje byloje nėra ginčijami, todėl dėl jų teismas pasisakė.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nenustatytos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sÄ lygos taikyti Actio Pauliana kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dÄ ir nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo nurodytÄ sandorį negaliojančiu, todėl teismas ieÅ¡kinio dalį dėl AB SEB banko ir D. Ž. 2008-09-24 sudarytos laidavimo sutarties Nr. 04/080290 pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Â

IeÅ¡kovas N. D. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos teismas vertindamas banko nesÄ Å¾iningumÄ vadovavosi tik CK 6.67 str. įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, tačiau ieÅ¡kinys buvo grindžiamas CK 6.66 str. 2 d. įtvirtintu iÅ¡imtiniu atveju, kad actio Pauliana taikomas nepriklausomai nuo sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo buvimo, jei ginčijamas sandoris yra neatlygintinas. Pagal CK 6.76 str. laidavimas gali bÅ«ti atlygintinas ir neatlygintinas. IÅ¡ ginčijamos 2008-09-24 laidavimo sutarties turinio matyti, kad laidavimas buvo neatlygintinas, todėl Å¡ioje byloje dėl neatlygintino laidavimo pripažinimo negaliojančiu nesÄ Å¾iningumas neturėjo bÅ«ti nustatinėjamas.

2. AB SEB bankas, sudarydamas laidavimo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningas, o tai įrodo byloje surinkti įrodymai ir faktinės aplinkybės. D. Ž. pagal laidavimo sutartį užtikrino UAB „Vakarų autocentras" 1 300 000 Lt kredito grÄ Å¾inimÄ . AB SEB bankas gaudamas laidavimÄ tokiai didelei sumai negalėjo nežinoti, kad toks sandoris pažeis kitų laiduotojo kreditorių teises, nes tokio dydžio įsipareigojimas bet kuriam fiziniam asmeniui yra neįprastai didelis. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is neįprastai didelis įsipareigojimas yra kildinamas iÅ¡ papildomos prievolės, t. y. laiduotojas nėra asmuo gavęs kreditÄ , AB SEB bankas negalėjo nežinoti, kad jei fizinis asmuo turi kitų kreditorių, tai kitiems kreditoriams sumažės galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ . AB SEB banko nesÄ Å¾iningumÄ kitų D. Ž. kreditorių atžvilgiu įrodo ir tai, kad pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.2.1 ir

2.2.2 punktus turėjo bÅ«ti įkeisti žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 082 000 Lt, bei pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 411 000 Lt. Pagal kreditavimo sutarties I kredito apraÅ¡o „Ilgalaikis kreditas“ 5.1 punktÄ , kreditas galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas tik tuo atveju, jei AB SEB bankui bus pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nemažesnei nei 2 400 000 Lt sumai. Vadinasi, AB SEB banko kreditas buvo pakankamai užtikrintas įkeistu nekilnojamuoju turtu, kurio vertė 1 100 000 Lt virÅ¡ijo iÅ¡duoto kredito sumÄ , todėl laidavimo sutarties sudarymas buvo nesÄ Å¾iningas kitų D. Ž. kreditorių atžvilgiu, o to AB SEB bankas, kuriam keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, negalėjo nežinoti.

3. Klaipėdos apygardos teismo motyvas, kad nėra duomenų, kad laidavimo sutarties sudarymo metu skolininkas buvo nemokus ir kad tuo buvo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, interesai, yra nepagrįstas, nes pagal CK 6.66 str.

1 d. kreditorių teisių pažeidimas gali pasireikšti trejopai: i) dėl sandorio skolininkas tampa nemokus, ii) būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba iii) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Apeliantas

įrodinėjo, kad laidavimo sutartis kitaip pažeidžia kreditoriaus teises - D. Ž. prisiėmė naujų didelės

vertės įsipareigojimų, kurių prisiimti jis neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana apžvalgoje nurodyta, kad „pagal CK

6.66 straipsnio 1 dalį „kitaip“ pažeidžiamos kreditoriaus teisės <...> 7) kai skolininkas sandoriais prisiima vis naujus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalo“.

4. Klaipėdos apygardos teismo motyvas, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl laidavimo sutarties sudarymo skolininkas tapo nemokus, yra nepagrįstas, nes D. Ž. neturi turto, kurį areÅ¡tavus ir realizavus bÅ«tų galima greitai padengti įsiskolinimÄ . Net jei

santykinai maža ieškovo išduota paskola gali būti padengta iš D. Ž. kilnojamojo turto ir gaunamų pajamų, tai

esant laidavimui 1 300 000 Lt sumai, t. y. Å¡iuos du reikalavimus pagal CPK 753 str. 2 d. tenkinant proporcingai kiekvienam iÅ¡ieÅ¡kotojui priklausančiai sumai, faktiÅ¡kai užkertama galimybė ieÅ¡kovui iÅ¡ieÅ¡koti paskolÄ iÅ¡ D. Ž..

5. Klaipėdos apygardos teismo motyvas, kad laidavimo sutartimi AB SEB bankui nėra suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, nepagrįstas, nes „kitoks“ kreditorių teisių pažeidimo būdas pasireiškia ne tik pirmenybės suteikimu vienam iš kreditorių, bet ir naujų didelės vertės neprivalomų įsipareigojimų prisiėmimu. Taip yra dėl to, kad skolininkui prisiėmus didelius naujus įsipareigojimus, išieškojimo atveju jie yra dengiami proporcingai su anksčiau prisiimtais mažesniais įsipareigojimais (CPK 753 str. 2 d.), todėl mažus reikalavimus turintiems kreditoriams dėl naujai prisiimto didelio neprivalomo įsipareigojimo, kurį prisiėmus skolininkas net negauna jokios baudos, gali nebeužtekti turto vertės.

6. Klaipėdos apygardos teismo motyvas, kad nemokumÄ galėjo nulemti ne laidavimas, o vėliau sudaryti turto perleidimo sandoriai, nepagrįstas, nes dabartinėje situacijoje bÅ«tent laidavimas lemia skolininko nemokumÄ , t. y. jei perleidimo sandoriai nebus nuginčyti (Å¡iuo metu faktinė situacija yra bÅ«tent tokia), tai laidavimas trukdys susigrÄ Å¾inti paskolÄ . CPK draudžia teismui priimti sÄ lyginius sprendimus, o Å¡is Klaipėdos apygardos teismo motyvas, kad galbÅ«t ateityje gali bÅ«ti nuginčyti turto perleidimo sandoriai, yra sÄ lyginis, nes, ar bus nuginčyti turto perleidimo sandoriai, yra nežinoma. Todėl, jei Klaipėdos apygardos teismas manė, kad ieÅ¡kinio patenkinimas ar nepatenkinimas priklauso nuo kitos civilinė bylos baigties, tai jis Å¡ias dvi bylas turėjo sujungti.

Atsakovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime atsakovas iÅ¡ esmės pakartoja argumentus, nurodytus skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Papildomai nurodo, kad laidavimo sutartis negali bÅ«ti tapatinama su kitais neatlygintiniais sandoriais, todėl atsakovo nesÄ Å¾iningumas turėtų bÅ«ti nustatinėjamas. Tuo tarpu ieÅ¡kovas neįrodė AB SEB banko nesÄ Å¾iningumo. Ta aplinkybė, kad kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas ir turto įkeitimu, tik patvirtina atsakovo sÄ Å¾iningumÄ , nes parduoto įkeisto turto verte sumažėja laiduotojo atsakomybė (Å¡iuo atveju sumažėja D. Ž. atsakomybė), kas lemia, jog ieÅ¡kovui padidėja tikimybė patenkinti savo reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra taikomas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį ieÅ¡kovas praleido.

IeÅ¡kovas N. D. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. PraÅ¡o patenkinti jo apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad AB SEB bankas

neatliko, nors turėjo tokiÄ Ä¯statyminę pareigÄ , atsakovo D. Ž. kreditingumo vertinimo, t. y. nesidomėjo,

ar D. Ž. turi kitų kreditorių ir ar laidavimo sandoris nepažeis jų teisių. Tai, ieÅ¡kovo nuomone, patvirtina AB SEB banko nesÄ Å¾iningumÄ . Papildomai ieÅ¡kovas nurodo, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta pažeidžiant rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles, nes actio Pauliana ieÅ¡kinius nagrinėja apylinkių teismai, o Å¡iuo atveju byla buvo iÅ¡nagrinėta Klaipėdos apygardos teismo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia tik tÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento AB SEB banko ir D. Ž. 2008 m. rugsėjo 24 d. sudarytÄ laidavimo sutartį Nr. 04/080290 (toliau – Laidavimo sutartis). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas vertins tik Å¡ios sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. įtvirtintos ir teismų praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu bÅ«tinas Å¡ių nurodytų sÄ lygų visetas.

Tai, kad ieškovas ir apeliantas N. D. turi

neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ D. Ž. yra pripažinta Klaipėdos apygardos teismo

2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 85 000 Lt skolos, 12 041,67 Lt palūkanų, iš viso

97 041,66 Lt, ir 5 proc. metinių palÅ«kanų. Å i sprendimo dalis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo ir turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje.

Tam, kad bÅ«tų galimybė taikyti actio Pauliana institutÄ nagrinėjamoje byloje, yra

būtinybė nustatyti, kad Laidavimo sutartis pažeidė ieškovo, kaip atsakovo D. Ž. kreditoriaus, teises

bei teisėtus interesus. Apeliantas įrodinėjo, kad laidavimo sutartis kitaip pažeidžia kreditoriaus teises - D. Ž. prisiėmė naujų didelės vertės įsipareigojimų, kurių prisiimti jis neprivalėjo. Pažymėtina, kad „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.

Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčijamos Laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovo D. Ž. turtinė padėtis buvo pakankamai gera tam, kad įvykdyti savo įsipareigojimus tiek pagal paskolos sutartį, tiek pagal laidavimo sutartį. Be to, laidavimo sutartimi atsakovui AB SEB bankui nebuvo

suteikta pirmenybė ieÅ¡kovo atžvilgiu. Sutiktina, kad atsakovo D. Ž. prievolės nevykdymÄ ieÅ¡kovui galėjo nulemti

ne laidavimo sutarties sudarymas, o vėliau jo sudaryti turto perleidimo kitam asmeniui sandoriai. Remiantis tuo, kas išdėstyta darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Laidavimo sutartimi buvo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės bei teisėti interesai.

Pripažinus, jog nagrinėjamoje byloje nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų actio Pauliana institutui taikyti, vertintina, kad nėra tikslinga nustatinėti kitas actio Pauliana sÄ lygas. Atitinkamai konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti Laidavimo sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 str., kÄ skundžiamame sprendime pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes buvo pažeistos rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklės, t. y. byla buvo iÅ¡nagrinėta apygardos, o ne apylinkės teisme. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apelianto argumentu. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad actio Pauliana ieÅ¡kiniai yra turtinio pobÅ«džio, todėl atitinkamai tokių ieÅ¡kinių teismingumÄ lemia ginčijamo sandorio suma. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartimi atsakovas laidavo dėl 1 3000

000 Lt kredito grÄ Å¾inimo. CPK 27 str. 1 p. numato, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma yra didesnė kaip 150 000 Lt. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju ginčijamo sandorio suma virÅ¡ija 150 000 Lt, todėl ginčas yra teismingas bÅ«tent apygardos teismui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus atsakovams. Atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jis teismui nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos atsakovui AB SEB bankui nėra priteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK

326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                               Alė

Bukavinienė

Â

Algirdas Gailiūnas

Vytas Milius