Legislator Case Law & Legislation
d5cf2379-a92a-4fa4-9ec8-a7a6ed29122c AI generated

d5cf2379-a92a-4fa4-9ec8-a7a6ed29122c · Å iaulių apygardos teismas

Case Number d5cf2379-a92a-4fa4-9ec8-a7a6ed29122c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. Č. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Č. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau –

Legislator headnote

AI generated

d5cf2379-a92a-4fa4-9ec8-a7a6ed29122c · Å iaulių apygardos teismas: PaaiÅ¡kino, kad už techninę apžiÅ«rÄ ir autobuso tinkamumÄ važiuoti yra atsakingi budintys mechanikai, kurie turi patikrinti ar nepasibaigusi techninė apžiÅ«ra, o transporto priemonių savininkas, t.y. atsakovas, ir atsakovo administracijos darbuotojai yra atsakingi, kad automobiliams bÅ«tų laiku atlikta techninė apžiÅ«ra. Budintys mechanikai iÅ¡raÅ¡ydami kelionės lapus ir iÅ¡leisdami į reisÄ , patvirtino, kad autobusas yra tvarkingas. IeÅ¡kovas neginčijo, kad buvo susipažinęs su autobuso vairuotojo – konduktoriaus pareiginiais nuostatais ir žinojo, kad vairuotojai turi turėti techninės apžiÅ«ros lapÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………

Pranešėja

Vilija Valantienė                                                              Civilinė

byla Nr. 2A-531-440/2013

Teisėja

Edita Gailienė                                                    Teisminio

proceso Nr. 2-47-3-02149-2012-7

 Procesinio sprendimo kategorija 15.3.1; 15.5; 114.4.; 121.21

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio

17 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. Č. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo

2013 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau –

UAB) „Telšių autobusų parkas“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas

V. Č. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovo UAB „TelÅ¡ių autobusų parkas“ 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-102 ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Nurodė, kad UAB „TelÅ¡ių autobusų parkas“ dirba vairuotoju – konduktoriumi. 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda – papeikimu už tai, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. su autobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežė keleivius pasibaigus techninės apžiÅ«ros galiojimo laikui, bei už tai, kad ieÅ¡kovo vairuojamas autobusas neprižiÅ«rimas, vairuotojo darbo vieta užgriozdinta nereikalingais daiktais, gesintuvai nepritvirtinti.

PaaiÅ¡kino, kad už techninę apžiÅ«rÄ ir autobuso tinkamumÄ važiuoti yra atsakingi budintys mechanikai, kurie turi patikrinti ar nepasibaigusi techninė apžiÅ«ra, o transporto priemonių savininkas, t.y. atsakovas, ir atsakovo administracijos darbuotojai yra atsakingi, kad automobiliams bÅ«tų laiku atlikta techninė apžiÅ«ra. Budintys mechanikai iÅ¡raÅ¡ydami kelionės lapus ir iÅ¡leisdami į reisÄ , patvirtino, kad autobusas yra tvarkingas. IeÅ¡kovas neginčijo, kad buvo susipažinęs su autobuso vairuotojo – konduktoriaus pareiginiais nuostatais ir žinojo, kad vairuotojai turi turėti techninės apžiÅ«ros lapÄ .

Atkreipė dėmesį, kad apžiÅ«ros talonas bÅ«na padėtas autobuso daiktadėžėje, tačiau ieÅ¡kovas neturi pareigos jo tikrinti, nes tai turi daryti budintys mechanikai. Pažymėjo, kad su autobusu važinėjo ir kiti vairuotojai, tačiau jiems drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos. IeÅ¡kovo nuomone, drausmine nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, nes jis privalėjo vykdyti kelionės lape iÅ¡dėstytÄ administracijos nurodymÄ vežioti keleivius. Be to, policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareigÅ«nai ieÅ¡kovui pastabų dėl pasibaigusios techninės apžiÅ«ros nepateikė.

Nesutikdamas su drausmine nuobauda, ieÅ¡kovas 2012 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į UAB „TelÅ¡ių autobusų parkas“ ginčų komisijÄ , kurios atstovai dėl ginčo nesusitarė ir sprendimo nepriėmė.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovui procedÅ«ra buvo pradėta remiantis technikos direktoriaus S. Å . tarnybiniu praneÅ¡imu apie nustatytus ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimus – važiavimÄ ieÅ¡kovui priskirtu autobusu neturint galiojančio techninės apžiÅ«ros lapo, vairuotojo darbo vietos užgriozdinimÄ Ä¯vairiais darbui nereikalingais daiktais, tinkamÄ autobuse esančių gesintuvų nepritvirtinimÄ .

Pažymėjo, kad kreipėsi į ieÅ¡kovÄ ir budinčius mechanikus su praÅ¡ymu pateikti paaiÅ¡kinimus dėl tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytų aplinkybių. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad jam buvo žinoma apie tai, kad autobusui reikalingas remontas ir techninė apžiÅ«ra. Budintys mechanikai paaiÅ¡kinimuose pripažino savo kaltę. Ä®vertinus jų veiksmus, jiems buvo skirtos drausminės nuobaudos – pastabos. Sprendžiant klausimÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovui, buvo vadovaujamasi UAB „TelÅ¡ių autobusų parkas“ direktoriaus 2010-03-09 įsakymu Nr. V-40 patvirtintais Autobuso vairuotojo – konduktoriaus pareiginių nuostatų 2.3, 2.14, 3.2, 3.4 punktais, Autobuso vairuotojo – konduktoriaus darbo instrukcijos 3.2, 8.2.1 punktais.

Atkreipė dėmesį, kad bendrovėje yra nusistovėjusi darbo praktika, jog apie besibaigiančiÄ ar pasibaigusiÄ autobuso techninę apžiÅ«rÄ , vairuotojas informuoja eksploatacijos vadybininkę arba technikos direktorių. Akcentavo, kad tiek pagal pareiginius nuostatus, tiek pagal faktinę įmonėje vyraujančiÄ tvarkÄ dėl autobuso techninės apžiÅ«ros galiojimo laiko rÅ«pinasi ir atitinkamus asmenis apie tai informuoja vairuotojai, besinaudojantys autobusu. IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad atsakovės administracija nėra informuota apie autobuso techninės apžiÅ«ros galiojimo pabaigÄ , todėl dėl paties ieÅ¡kovo netinkamo elgesio – pareigos informuoti neatlikimo, buvo duotas neteisėtas pavedimas – iÅ¡raÅ¡ytas kelionės lapas, kurį ieÅ¡kovas, žinodamas visas aplinkybes, privalėjo atsisakyti vykdyti.

Atsakovė teigimu, ieškovas nesirūpino jam paskirto autobuso tvarka ir švara, savo darbo vietoje laikė daug daiktų, nereikalingų darbo funkcijos atlikimui, autobuse esantys gesintuvai nebuvo tinkamai pritvirtinti. Imperatyvus reikalavimas, jog transporto priemonėse gesintuvai turi būti patikimai pritvirtinti lengvai pasiekiamose vietose yra nustatytas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5 priedo „Gesintuvų ir gaisrinio inventoriaus parinkimo reikalavimai“ 18 punkte.

Atsižvelgiant į ieškovo darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, į tai, kad darbo drausmę pažeidė keleriopai, įvertinus ieškovo elgesį po įvykio, atsakovės nuomone, ieškovui paskirta nuobauda vertintina kaip teisinga, protinga, teisėta, adekvati ieškovo padarytiems drausmės pažeidimams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 1726,00 Lt advokato iÅ¡laidų atsakovės naudai bei 174,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame praneÅ¡ime technikos direktorius S. Å . nurodė, kad autobusas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki rugpjūčio 22 d. buvo eksploatuojamas pasibaigus techninei apžiÅ«rai, kuri baigėsi 2012 m. rugpjūčio 10 d., taip pat konstatavo, kad vairuotojo darbo vieta užgriozdinta nereikalingais daiktais, gesintuvai mėtosi nepritvirtinti, stabdymo metu gali sukelti grėsmę vairuotojo saugumui. Technikos direktorius ieÅ¡kovÄ bei budinčius mechanikus siÅ«lė bausti pareiÅ¡kiant papeikimus. 2012 m. rugpjūčio

29 d. paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. dirbo su autobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad pasibaigęs techninės apžiÅ«ros laikas, nes norėjo pagerinti autobusų parko padėtį, važiavo keletÄ dienų, gesintuvai jau kelerius metus taip pat vežiojami, tačiau niekam netrukdė, jam nebuvo paaiÅ¡kinta kokiais daiktais užgriozdintas autobusas. UAB „TelÅ¡ių autobusų parkas“ direktoriaus 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-102 ieÅ¡kovas buvo nubaustas papeikimu už tai, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. pasibaigus techninės apžiÅ«ros galiojimo laikui vežė keleivius

su jam priskirtu autobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o taip pat neprižiūrėjo autobuso,

vairuotojo darbo vietÄ užgriozdino nereikalingais daiktais, nepritvirtino gesintuvų, tuo pažeisdamas 2010 m. kovo 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-40 patvirtintų Vairuotojo – konduktoriaus pareiginių nuostatų II dalies 2.3 ir

2.14 punktų, III dalies 3.2 ir 3.4 punktų reikalavimus. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad autobuso vairuotojo – konduktoriaus pareiginiuose nuostatose įtvirtinti reikalavimai nustato, kad vairuotojas privalo turėti transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiÅ«ros lapÄ (2.3 ir 2.11 punktai), vairuotojas – konduktorius turi mokėti, žinoti ir iÅ¡manyti paruoÅ¡ti autobusÄ saugiam keleivių vežimui (3.2 punktas), patikrinti autobuso techninę bÅ«klę prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į kelionę ir kelyje (3.4 punktas), autobuso techninio eksploatavimo reikalavimus (3.5 punktas), turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų sudarytos reikiamos ir saugios darbo ir poilsio sÄ lygos (4.1 punktas), turi teisę atsisakyti dirbti, jie pažeidžiamos darbo sutartyje numatytos jo teisės ir darbdavys neatlieka savo pareigų (4.6 punktas), vairuotojas – konduktorius atsako už saugų keleivių vežimÄ nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos (5.1 punktas), už teisės aktų, reguliuojančių keleivių vežimÄ LR pažeidimus (5.2 punktas), už autobuso priežiÅ«rÄ , jo salono vidaus ir iÅ¡orės Å¡varÄ (5.5 punktas). Su minėtais pareiginiais nuostatais ieÅ¡kovas susipažino 2010 m. kovo

9 d. Autobuso vairuotojo – konduktoriaus darbo instrukcijos III dalies 3.2 ir

3.5 punktuose (su kuria ieÅ¡kovas susipažino 2005 m. sausio 4 d.), nustatyta, kad vairuotojas – konduktorius reiso metu privalo turėti transporto priemonės registracijos liudijimÄ ir techninės apžiÅ«ros talonÄ .

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymais paskirtos pastabos budintiems mechanikams J. B., A.

K. ir P. J. už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 10 – 22 d. autobusas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo eksploatuojamas pasibaigus techninės apžiÅ«ros galiojimo laikui, tuo pažeidžiant Budinčio mechaniko pareiginių nuostatų II dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus.  Teismas konstatavo, kad iÅ¡ techninio direktoriaus pareiginių nuostatų III dalies 3.5 punkto matyti, kad techninis direktorius veda kontrolę už savalaikį techninių apžiÅ«rų atlikimÄ . IÅ¡ Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad autobuso (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė apžiÅ«ra galiojo iki 2012 m. rugpjūčio 10 d., tačiau naujai atlikta buvo 2012 m. rugsėjo

21 d. Pagal kelionės lapus nustatyta, kad ieÅ¡kovas minėtÄ autobusÄ pasibaigus techninės apžiÅ«ros laikui vairavo 2012 m. rugpjūčio 13, 14, 16, 17, 20 ir 21 dienomis.

IÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas buvo pagrįstai nubaustas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – LR DK) 237 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu drausmine nuobauda - papeikimu už darbo drausmės pažeidimÄ , nes jis netinkamai vykdė Autobuso vairuotojo – konduktoriaus pareiginiuose nuostatuose ir Autobuso vairuotojo – konduktoriaus darbo instrukcijoje nustatytas pareigas bei reikalavimus, numatytus minėtų nuostatų 2.3 punkto, 2.11 punkto, 2.14 punkto,

3.2 punkto, 3.4 punkto, 3.5 punkto, 5.1 punkto bei instrukcijos 3.2 punkto, 3.5 punkto, 8.2.2 punkto reikalavimus. Konstatavo, kad paskirta nuobauda – papeikimas nėra per griežta už padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , proporcinga padarytai veikai, nes ieÅ¡kovas, bÅ«damas profesionalus vairuotojas, dirbdamas keleivių pervežimo bendrovėje, privalo užtikrinti, kad esant pasibaigusiai techninei apžiÅ«rai transporto priemonė nebÅ«tų eksploatuojama, nes tuo gali bÅ«ti sukeliamas pavojus ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent ieÅ¡kovas, kuriam priskirta konkreti transporto priemonė, buvo atsakingas už jÄ , todėl jis, nepaisant kitų atsakingų darbuotojų kompetencijos, privalėjo praneÅ¡ti laiku darbdaviui apie techninės apžiÅ«ros pasibaigimo terminÄ , nes kiekvieno reiso metu jis privalo patikrinti priskirtos transporto priemonės tinkamumÄ eksploatacijai, tuo labiau, kad techninės apžiÅ«ros talonas yra laikomas jo vairuojamos transporto priemonės daiktadėžėje. Teismas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovės priimtuose lokalinio pobÅ«džio aktuose nėra įsakmiai nurodyta, kad autobuso vairuotojas – konduktorius privalo turėti bÅ«tent galiojantį techninės apžiÅ«ros talonÄ , laikė nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. Č. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovo UAB „TelÅ¡ių autobusų parkas“ direktoriaus P. R. 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-102 paskirtÄ ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintÄ ieÅ¡kovo teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . Teisėja Edita Gailienė, bÅ«dama tarnybiÅ¡kai tiesiogiai priklausoma nuo teismo pirmininkės, kuri nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo siekdama iÅ¡vengti abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvo tendencinga, turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , Å¡aliÅ¡kai atsakovo naudai vertino įrodymus.

2. Teismas turėjo taikyti, bet netaikė ir nepranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 414 ir 417 straipsniuose įtvirtintas ieÅ¡kovo, kaip silpnesnės darbo ginčo Å¡alies apsaugÄ . Teismas savo iniciatyva nerinko bylai reikÅ¡mingų įrodymų – neiÅ¡reikalavo iÅ¡ kelių policijos ir atsakovo duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas automobilių inspekcijos buvo baustas pinigine bauda, kuriÄ ieÅ¡kovui kompensavo atsakovė.

3. Teismas taikė ne darbuotojui, o darbdaviui naudingesnes nuostatas padaręs iÅ¡vadÄ , kad už techninės apžiÅ«ros galiojimÄ yra atsakingas ieÅ¡kovas, o ne budintys mechanikai ir technikos direktorius.

4. Ieškovui paskirta per griežta drausminė nuobauda, kadangi atsakovė kitiems darbuotojams už tuos pačius darbo drausmės pažeidimus skyrė švelnesnes drausmines nuobaudas arba iš vis neskyrė drausminių nuobaudų.

5. Atsakovės darbuotojai – eksploatacijos vadybininkė V. N., technikos direktorius S. Š., budintieji mechanikai privalėjo, bet

neinformavo ieÅ¡kovÄ , kad autobuso (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiÅ«ros laikas yra

pasibaigęs.

6. 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakyme, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda, surašyti teisme neįrodyti kaltinimai. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad autobusas „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas ieškovui. Atsakovės atstovas nepatvirtino ir nekonkretizavo kokiais nereikalingais daiktais užgriozdintas autobusas. Atsakovė neįrodė, kad gesintuvų pritvirtinimas yra vairuotojo pareiga, o ne budinčių mechanikų pareiga. Faktai dėl autobuso užgriozdinimo daiktais ir gesintuvų nepritvirtinimo buvo fiksuoti po dviejų dienų, kai autobusas remontui buvo užrakintas garaže.

7. Apelianto nuomone, jis privalėjo vykdyti atsakovės administracijos nurodymÄ vežioti keleivius, o atsakovė privalėjo tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ , laikytis teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „TelÅ¡ių autobusų parkas“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas bylos nagrinėjimo eigoje abejodamas bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumu, turėjo teisę formuluoti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl teisėjos nusiÅ¡alinimo, tačiau tokio praÅ¡ymo nepateikė. Ä®tarimus dėl tariamo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo ieÅ¡kovas įvardijo tik apeliaciniame skunde, be to, jokių konkrečių priežasčių ar pagrindų, kurie leistų abejoti teisėjos objektyvumu nenurodė.

2. Teismas, pareigos savo iniciatyva išreikalauti ieškovo skunde nurodytus dokumentus, neturėjo. Ieškovas ne tik nepateikė įrodymų, kad negali gauti apeliaciniame skunde nurodomų dokumentų, bet net neformulavo prašymo tokius dokumentus išreikalauti.

3. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis paskirtÄ jÄ drausminę nuobaudÄ teismas turėjo pripažinti per griežta.            IeÅ¡kovas pripažino, kad jam buvo žinoma apie pasibaigusį techninės apžiÅ«ros dokumento galiojimo laikÄ , tačiau nei kitų darbuotojų, nei administracijos jis apie tai neinformavo. IeÅ¡kovui taip pat buvo žinoma tiek jo kaip darbuotojo pareigos, įtvirtintos lokaliniuose aktuose, tiek jo kaip vairuotojo pareigos ir gresianti administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytos kelių eismo tvarkos nesilaikymÄ (transporto priemonės be techninės apžiÅ«ros dokumento vairavimÄ ). Aplinkybė, kad panaÅ¡ios pareigos buvo nustatytos ir kitiems darbuotojams, neeliminuoja apelianto darbo drausmės pažeidimo. Ä®vertinus, tai kad ieÅ¡kovas darbo drausmę pažeidė keleriopai, pažeidimų rimtumÄ , ieÅ¡kovo elgesį po įvykio, teismas pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovui paskirta nuobauda yra teisinga, protinga, teisėta ir adekvati ieÅ¡kovo padarytiems drausmės pažeidimams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje

kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl darbdavio paskirtos drausminės nuobaudos

panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. Č. prašė teismo panaikinti jam atsakovės UAB „Telšių

autobusų parkas“ 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovė, skirdama drausminę nuobaudÄ , netinkamai nustatė ir tyrė ieÅ¡kovo atsakomybės klausimÄ bei parinkdama drausminę nuobaudÄ tinkamai neįvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumo, ieÅ¡kovo kaltės, aplinkybių, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, jog atsakovės įsakymas, kuriuo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda, yra teisėtas

ir pagrįstas. Ieškovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog teismas

netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, buvo Å¡aliÅ¡kas, nerinko įrodymų savo iniciatyva, priimdamas sprendimÄ taikė darbdaviui naudingesnes nuostatas, nepagrįstai nekonstatavo, kad ieÅ¡kovui buvo taikyta per griežta drausminė nuobauda, neįvertino ieÅ¡kovo bei kitų darbuotojų atsakomybės atribojimo klausimo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo.

Dėl teismo šališkumo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisėja nagrinėjusi bylÄ pirmos instancijos teisme buvo Å¡aliÅ¡ka, tendencinga, turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , Å¡aliÅ¡kai atsakovės naudai vertino įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga. Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (pvz.: 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (LR CPK 64-71 straipsniai). Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ . Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (LR CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (LR CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagristai abejoti byla nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagristoms abejonėms dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (LR CPK 65, 66, 71 straipsniai). Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagristos konkrečiais įrodymais.

Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (LR CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (LR CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ LR CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagristumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (LR CPK III dalis).

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kitų argumentų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylÄ Nr. 2-89-344/2013 nagrinėjančios teisėjos Editos Gailienės neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi. Pažymėtina, kad apelianto įtarimai, kad teismo pirmininkei nusiÅ¡alinus nuo bylos nagrinėjimo, byla nagrinėjusi teisėja Edita Gailienė, dėl tarnybinio priklausomumo nuo teismo pirmininkės, buvo Å¡aliÅ¡ka, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Akcentuotina, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo pirmininkė nuo bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino 2013 m. sausio 18 d. (I t. 70 b.l.). Apeliantas nenurodė dėl kokių priežasčių abejonių, dėl naujai paskirtos bylÄ nagrinėti teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, nei žodžiu, nei raÅ¡tu nereiÅ¡kė pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apelianto abejonės dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, iÅ¡ esmės yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu byloje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti pirmos instancijos teismo teisėjos asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl daroma iÅ¡vada, kad abejoti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu nėra pagrindo, apelianto argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl darbdaviui naudingesnių nuostatų taikymo

Pirmos instancijos teismas iÅ¡analizavęs atsakovės priimtus lokalinio pobÅ«džio aktus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nors atsakovės norminiuose aktuose pabrėžtinai nėra pasisakyta, kad privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentai bÅ«tinai turi bÅ«ti galiojantys, nes žodis „galiojantį“ neįraÅ¡ytas prieÅ¡ privalomai turėtinÄ vairuotojo pažymėjimÄ bei techninės apžiÅ«ros talonÄ , tačiau kelių eismo dalyviams neturėtų kilti jokių abejonių, kad transporto priemonės registravimo bei privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentai privalo bÅ«ti galiojantys. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, sutinka su Å¡ia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada bei nemato teisinio pagrindo vertinti prieÅ¡ingai. Apelianto nurodytas motyvas, kad pirmos instancijos teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , kad techninės apžiÅ«ros talonas turi bÅ«ti galiojantis, tokias veiksmais taikė darbdaviui naudingesnes nuostatas, yra visiÅ¡kai nepagrįstas bei neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tuo pagrindu ieÅ¡kovas įrodinėdamas drausminės nuobaudos paskyrimo nepagrįstumÄ , prieÅ¡tarauja darbuotojo pareigai dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai (LR DK 228 straipsnis). Pažymėtina, kad protingumo ir sÄ Å¾iningumo principas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis Bonus pater familias standartu – apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai, racionaliai, atsižvelgiant į teisėtus ir pagrįstus kitos Å¡alies interesus, jei jis konkrečioje situacijoje galėjo ir turėjo atitinkamai elgtis. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutiniam protingam apdairiam ir rÅ«pestingam asmeniui byloje nustatytomis aplinkybėmis atitinkamomis sÄ lygomis nekiltų abejonių ar transporto priemonę vairuojantis asmuo turi turėti galiojančius ar negaliojančius dokumentus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto argumentas dėl darbdaviui naudingesnių nuostatų taikymo, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

Dėl ieškovo drausminės atsakomybės pagrindo ir drausminės nuobaudos parinkimo

Darbo drausmė užtikrinama įtikinėjimo, auklėjimo, skatinimo ir sankcijų (drausminių nuobaudų ir kitų poveikio priemonių) taikymo bÅ«dais (metodais). Viena iÅ¡ priemonių darbo drausmei užtikrinti yra drausminė atsakomybė. Darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui gali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė ir skiriama drausminė nuobauda. Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (LR DK 234, 236 straipsniai). Drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne už bet kokį netinkamÄ ar nepageidautinÄ darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t.y. skiriant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai. Teisme tikrinant darbuotojui (ieÅ¡kovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo darbdavys atsakovės UAB „TelÅ¡ių autobusų parkas“ direktorius P. R. 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-102 ieÅ¡kovui paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ už atsakovės 2010 m. kovo 9 d. įsakymu patvirtintų Autobuso vairuotojo – konduktoriaus pareiginių nuostatų II dalies 2.3 ir 2.14 punktų ir III dalies 3.2 ir 3.4 punktų (toliau – Pareiginės nuostatos) reikalavimų pažeidimus. Tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį bei apeliacinį skundÄ , tiek teismo posėdžių metu, atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovas savo veiksmais pažeidė Pareigines nuostatas bei kitus teisės aktus, kadangi, bÅ«damas atsakingas už saugų keleivių vežimÄ , nesilaikydamas kelių eismo saugumo reikalavimų, nuo 2012-08-10 iki 2012-08-22 eksploatavo jam priskirtÄ autobusÄ Â (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasibaigus techninės apžiÅ«ros galiojimo laikui. Apeliantas skunde teigia, kad drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes už pažeidimus atsakingi kiti darbuotojai, be to darbdavio nurodyto pažeidimo (darbo vietos užgriozdinimo nereikalingais daiktais) apeliantas net nepadarė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengiant LR CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjant tiek fakto, tiek ir teisės klausimus. Kai tai įeina į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismas privalo iÅ¡ naujo įvertinti įrodymus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo įrodytos. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje darbo drausmės pažeidimÄ sudaro trys aspektai: transporto priemonės vairavimas be galiojančio techninės apžiÅ«ros talono, netvarka vairuotojo darbo vietoje ir gesintuvų nepritvirtinimas, kurių kiekvienas kartu ir atskirai turi bÅ«ti vertinamas ir analizuojamas bylai svarbių aplinkybių kontekste.

Byloje nustatyta ir iÅ¡ esmės ginčo dėl to nėra, kad apeliantas žinodamas apie pasibaigusį autobuso (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiÅ«ros galiojimo laikÄ , laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-08-22 vežiojo keleivius pagal darbo grafikÄ nustatytu marÅ¡rutu (I t. 6 b.l., I t. 126-134 b.l.).

Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas pagal Pareiginių nuostatų II dalies 2.3 ir 2.14 punktus ir III dalies 3.2 ir 3.4 punktus yra atsakingas už iÅ¡vykimÄ Ä¯ kelionę techniÅ¡kai tvarkingu, Å¡variu, sutvarkytu autobusu, kelionės metu privalo turėti vairuotojo pažymėjimÄ , kelionės lapÄ , transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninės apžiÅ«ros lapÄ , leidimÄ marÅ¡rutui, licencijos kortelę, bilietus ir bilietų kontrolės lapÄ , bilietų kainoraÅ¡tį, darbo ir poilsio rėžimo apskaitos prietaisus ar dokumentus, privalomojo draudimo polisÄ , du patikrintus gesintuvus, avarinio sustojimo ženklÄ (I t. 45 b.l.). IeÅ¡kovas taip pat turi mokėti paruoÅ¡ti autobusÄ saugiam keleivių vežimui (Pareiginių nuostatų 3.2 punktas), patikrinti autobuso techninę bÅ«klę prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į kelionę ir kelyje (Pareiginių nuostatų 3.4 punktas). Vadovaujantis Pareiginėmis nuostatomis, apeliantas turi žinoti autobuso techninio eksploatavimo reikalavimus, keleivių vežino autobusu reikalavimus, kelių eismo pažeidimo priežastis ir bÅ«dus jiems iÅ¡vengti, keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles, keleivių transporto kodeksÄ ir normas, atsakomybę už eismo, autobuso eksploatavimo, aplinkos apsaugos, saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinės saugos, vairuotojo etikos reikalavimų pažeidimus (I t. 46 b.l.). Apeliantas eidamas autobuso vairuotojo – konduktoriaus pareigas yra atsakingas už saugų keleivių vežimÄ nuo kelionės pradžios ir pabaigos (Pareiginių nuostatų 5.1 punktas), už teisės aktų (Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso, bendrovės kolektyvinės sutarties, vairuotojo – konduktoriaus pareiginių nuostatų, Vidaus darbo tvarkos taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių) pažeidimus (Pareiginių

nuostatų 5.2 punktas),už autobuso priežiÅ«rÄ , jo salono vidaus ir iÅ¡orės Å¡varÄ (Pareiginių

nuostatų 5.5 punktas), už kelių eismo saugumo reikalavimų nesilaikymÄ , saugos darbe, prieÅ¡gaisrinės saugos, aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (Pareiginių nuostatų 5.13 punktas).

Vadovaujantis Autobuso vairuotojo – konduktoriaus darbo instrukcijos (toliau – instrukcijos)

3.2 ir 3.5 punktais, reguliarių ir nereguliarių reisų metų vairuotojas privalo turėti techninės apžiÅ«ros talonÄ . Instrukcijų 8.2 punktas įpareigoja vairuotojÄ užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimÄ (I t. 48-54 b.l.).

IÅ¡ atsakovės pateiktų techninio direktoriaus pareiginių nuostatų 3.5 ir 5.2 punktų matyti, kad techninis direktorius kontroliuoja autotransporto priemonių paruoÅ¡imÄ valstybinei techninei apžiÅ«rai ir veda kontrolę už savalaikį techninių apžiÅ«rų atlikimÄ (I t. 123 b.l.) bei atsako už automobilių techninį stovį, jų aptarnavimÄ bei remontÄ (I t. 124 b.l.).

IÅ¡ budinčio mechaniko pareiginių nuostatų II dalies 1 ir 2 punkto ir III dalies 1 punkto matyti, kad budintis mechanikas iÅ¡vykstant į linijÄ patikrina ar vairuotojas turi vairuotojo pažymėjimÄ , kelionės lapÄ , autobuso registracijos liudijimÄ , techninės apžiÅ«ros talonÄ , draudimo polisÄ , eismo įvykio deklaracijos lapÄ bei atsako už į linijÄ iÅ¡leidžiamų autobusų techninį stovį, vairuotojo bÅ«klę. IÅ¡leisti į linijÄ techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį draudžiama. (I t. 97-99 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs minėtas aktų nuostatas, sprendžia, kad nors ieÅ¡kovui priskirtose darbo funkcijose ir nebuvo iÅ¡samiai detalizuota pareiga tikrinti ir informuoti kitus darbuotojus apie pasibaigusį techninės apžiÅ«ros talono galiojimÄ , tačiau tokių pareigų buvimÄ Ä¯rodo įmonėje susiformavusi praktika, kuri bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu buvo įrodyta atsakovės bei liudytojų paaiÅ¡kinimais (II t. 5-14 b.l.).

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atsakomybę už šį pažeidimÄ perkelti kitiems darbuotojams. Taip pat byloje nustatytais duomenimis, nėra pagrindo vertinti, kad atsakomybė konkrečiu atveju taikyta tik ieÅ¡kovui, nes drausminės nuobaudos skirtos ir įmonės budintiems mechanikams (I t. 94-96 b.l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantys įrodymai

- techninio direktoriaus pareiginiai nuostatai ir budinčio mechaniko pareiginiai nuostatai - patvirtina, kad nei budintys mechanikai, nei techninis direktorius neturėjo pareigos rÅ«pintis gesintuvų pritvirtinimu. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad keturis metus važinėja su nepritvirtintais gesintuvais ir niekas jam nebuvo pateikęs pastabų, nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos laikytis darbo saugos ir prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų. IeÅ¡kovas susipažinęs su pareiginiais nuostatais, ir savo paraÅ¡u susipažinimo faktÄ patvirtinęs, įsipareigojo atsakyti už saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymÄ (I t. 47 b.l.). Pažymėtina, kad vadovaujantis PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5 priedo „Gesintuvų ir gaisrinio inventoriaus parinkimo reikalavimai“ 18 punktu, transporto priemonėse gesintuvai turi bÅ«ti patikimai pritvirtinti lengvai pasiekiamose vietose.

Bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu nustatytos ir liudytojo S. Å . teismo posėdžio metu patvirtintos aplinkybės, kad gesintuvai nebuvo pritvirtinti (I t. 6 b.l., II t. 8 b.l.), bei ieÅ¡kovo atstovo teiginiai, kad gesintuvas buvo laikomas specialiame lovyje, o tik dabar pririÅ¡tas ( II t. 6 b.l.), teisėjų kolegijos vertinimu įrodo ieÅ¡kovÄ padarius darbo drausmės pažeidimÄ tuo aspektu, kad gesintuvai transporto priemonėje buvo laikomi nesilaikant bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, t.y. nebuvo pritvirtinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovo pažeidimas dėl nepritvirtintų gesintuvų, nagrinėjamo bylos kontekste turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip pareigos, laikytis darbo saugos ir prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, nesilaikymas, o ne kaip mechaninis gesintuvo nepritvirtinimas.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas neįrodė, jog jo darbo vietoje buvo netvarka bei nekonkretizavo pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apelianto teiginiu nesutinka. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmos instancijos teismas posėdžio metu aiÅ¡kinosi vairuotojo darbo vietos užgriozdinimo nereikalingais daiktais faktÄ (II t. 5-14 b.l.). IÅ¡ 2013 kovo 15 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas S. Å . konkretizavo kokiais daiktais buvo užgriozdinta ieÅ¡kovo darbo vieta (skudurais) ir ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės nepaneigė.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, ieÅ¡kovo ir atsakovės, liudytojų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus bei tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kilusio ginčo esmę, daro iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų darbo drausmės pažeidimo padarymo faktÄ . Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovÄ padarius minėtÄ darbo drausmės pažeidimÄ bei nepagrįstai ieÅ¡kovo veiksmus įvertino kaip netinkamus. Be to įvertinus bylos duomenis matyti, kad padarytas pažeidimas (netvarka ieÅ¡kovo darbo vietoje) iÅ¡ esmės nebuvo pagrindinė priežastis dėl ko ieÅ¡kovui skirta nuobauda, net ir vertinant, kad darbdavys nepakankamai konkretizavo dėl netvarkos, Å¡i aplinkybė neįtakojo drausminės nuobaudos skyrimo klausimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis ir konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai siekia atsakomybę už jo įvykdytÄ darbo drausmės pažeidimÄ perkelti kitiems darbuotojams. Pažymėtina, kad apeliantas drausmine nuobauda buvo nubaustas ne už tai, kad autobusui laiku nebuvo atlikta techninė apžiÅ«ra, o už tai, kad jis žinodamas apie pasibaigusį techninės apžiÅ«ros galiojimo laikÄ , ir toliau vežiojo keleivius techniÅ¡kai netvarkingu autobusu. Bylos duomenimis kiti darbuotojai taip pat neužtikrino, kad savalaikiai bÅ«tų atlikta techninė apžiÅ«ra, kad transporto priemonė nebÅ«tų eksploataujama be techninės apžiÅ«ros, tačiau nurodė, kad taip įvyko dėl neapdairumo, neatidumo ir kitų aplinkybių (I t. 41-44, 94-96 b.l., 2 t. 5-14 b.l.).

Atskirai pažymėtina, kad ieškovas ne tik pažeidė darbo drausmę nesilaikydamas pareiginėse nuostatose nustatytų reikalavimų, bet ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų keleivių saugumui bei atsakovės verslui. Konstatuotina, kad ieškovo veiksmų galimų pasekmių įvertinimas yra svarbus sprendžiant dėl paskirtos drausminės nuobaudos tinkamo parinkimo.

LR DK

238 straipsnis, reglamentuojantis drausminės nuobaudos parinkimÄ , nustato, kad, skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo ankščiau. Å i teisės norma turi bÅ«ti taikoma parenkant drausminę nuobaudÄ tiek už neÅ¡iurkÅ¡tų, tiek ir už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų nevykdymÄ ).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas konstatuodamas, kad nuobauda pagrįstai paskirta už padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , tinkamai įvertino aplinkybes, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas profesionalus vairuotojas, dirbdamas keleivių pervežimo bendrovėje, privalėjo užtikrinti, kad esant pasibaigusiai techninei apžiÅ«rai, transporto priemonė nebÅ«tų eksploatuojama, nes tuo gali bÅ«ti sukeliamas pavojus ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

Paminėtina, kad kelių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros tikslas – identifikuoti transporto priemones ir įvertinti jų techninę būklę. Naudoti kelių transporto priemones, kurioms nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra, draudžiama.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punktas numato, kad draudžiama vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę. PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę bÅ«klę. Dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytÄ ja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiÅ«ra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesčius (KET 238 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142(2) straipsnis nurodo, kad keleivių vežimas keleiviniu kelių transportu, kurio apipavidalinimas, techninė ar sanitarinė bÅ«klė neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtraukia baudÄ vairuotojams iki vieno Å¡imto litų ir vežėjams – nuo vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties iki trijų Å¡imtų litų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto marÅ¡rutais iÅ¡davimo ir naudojimo taisyklių“ 4.1 punktas nustato, kad kelių transporto priemonėms, kuriomis ketinama vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto marÅ¡rutais, turi bÅ«ti nustatyta tvarka atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra. Minėtų taisyklių 9.1 punktas nustato, kad vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimÄ nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos ir atsako už Å¡ių bei kitų Taisyklių, reglamentuojančių keleivių ir bagažo vežimÄ , laikymÄ si pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ . 9.2.2 punktas įtvirtina nuostatÄ , kad už teisės aktų, reguliuojančių keleivių vežimÄ Lietuvos Respublikoje, pažeidimus leidimÄ vežti keleivius iÅ¡davusi kompetentinga įstaiga turi teisę jį anuliuoti, jeigu vežėjas sistemingai pažeidinėja Å¡ių Taisyklių nuostatas.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad keleivių vežimo autobusais už atlygį veiklÄ gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ licencijÄ . Å io kodekso 8 straipsnio 9 ir 11 dalys nurodo, kad vežėjas, pageidaujantis gauti licencijÄ , visÄ laikotarpį, kol Å¡iÄ licencijÄ turi, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus; vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas privalo atitikti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimÄ , nurodytÄ Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies b punkte; vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, jeigu jiems nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir jie neturi teistumo už pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrÄ sias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sÄ lygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvÄ 96/26/EB, 3 straipsnio b) dalis nustato, kad įmonės, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Viena iš Reglamento 6 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, susijusių su nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimu, yra sÄ lyga, kad transporto įmonei nebÅ«tų buvus taikyta sankcija už sunkų Bendrijos taisyklių pažeidimÄ , susijusį su technine komercinių transporto priemonių bÅ«kle keliuose, įskaitant privalomÄ metinę motorinių transporto priemonių techninę apžiÅ«rÄ (Reglamento 6 straipsnio b) dalies IV punktas).

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, kad vežėjas, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalÄ , padarytÄ didesnio pavojaus Å¡altinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus nurodytų įstatyminių aktų reikalavimus, daroma pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas – sÄ moningas transporto priemonės eksploatavimas be techninės apžiÅ«ros, galėjo turėti ne tik finansinių, bet ir neturtinių pasekmių atsakovei. Kompetentingoms institucijoms taikant atsakovei sankcijas už transporto priemonės eksploatavimÄ be galiojančios techninės apžiÅ«ros, atsakovė nebeatitiktų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų ir ateityje galėtų turėti sunkumų tęsiantis iÅ¡duotÄ veiklos licenzijÄ . Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovei, užsiimančiai keleivių vežimu, keliami ypatingi darbo drausmės reikalavimai, todėl dėl netvarkingos transporto priemonės techninės bÅ«klės įvykus autoįvykiui, atsakovė turėtų atlyginti tiek turtinius nuostolius, tiek neturtinę žalÄ nukentėjusiems asmenims.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas kaip vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų nurodo, kad pirmos instancijos teismas turėjo pripažinti, kad ieÅ¡kovui paskirta per griežta drausminė nuobauda.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ , gali nuobaudÄ tik panaikinti arba pripažinti jÄ esant paskirtÄ teisėtai (LR DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitÄ adekvačiÄ nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio

12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-329/2013). Daroma iÅ¡vada, kad teismas nagrinėjamoje byloje turi vertinti patį drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ar nepagrįstumo faktÄ , o ne paskirtÄ nuobaudÄ analizuoti griežtumo aspektu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja apelianto argumento dėl paskirtos nuobaudos griežtumo.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo kaltę įrodo tai, kad ieÅ¡kovas, žinodamas apie pasibaigusiÄ privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ bei remonto reikalingumÄ (I t. 6 b.l.), nesiėmė jokių veiksmų apriboti transporto priemonės naudojimÄ bei nepaisė draudimo iÅ¡vykti į kelionę autobusu, kuris yra techniÅ¡kai netvarkingas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei įmonės vidaus teisės aktų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Kelių eismo taisyklių, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto marÅ¡rutais iÅ¡davimo ir naudojimo taisyklių“, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso, 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrÄ sias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sÄ lygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvÄ 96/26/EB, analizė patvirtina, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė jam darbdavio pavestas funkcijas, o atsakovės teiginiai bei pateikti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo atliktus darbo drausmės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos duomenys apie pažeidimo padarymo aplinkybes bei ieÅ¡kovo ankstesnį darbÄ pas atsakovę (I t. 93 b.l.), teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslus atitinka darbdavio parinktos drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – yra adekvati ieÅ¡kovo padarytam darbo drausmės pažeidimui, drausminė nuobauda yra pagrįsta.

Dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmos instancijos teismas buvo neaktyvus, savo iniciatyva nerinko įrodymų ir nesiekė išsiaiškinti visų tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas, ar Å¡alys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigÄ , privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobÅ«dį. Nustatęs, kad pateiktų įrodymų neužtenka, priklausomai nuo ginčo pobÅ«džio, teismas atlieka procesinius veiksmus, nustatytus LR CPK

179 straipsnio 1 dalyje arba 414 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neiÅ¡reikalavo iÅ¡ kelių policijos ir atsakovo duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ 4 metus buvo baustas automobilių inspekcijos pinigine bauda, kuriÄ ieÅ¡kovui kompensavo atsakovė. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė pagrįstų ir motyvuotų duomenų, kodėl prieÅ¡ ilgÄ laiko tarpÄ (keturis metus) galimai buvęs įvykis reikÅ¡mingas ginčo iÅ¡sprendimui, kokias aplinkybes jis patvirtina arba paneigia ir kaip galėtų paveikti teismo procesinį sprendimÄ arba jo dalį dėl taikytos drausminės nuobaudos rūšies. Dėl to toks apelianto deklaratyvus pareiÅ¡kimas nevertinamas kaip pakankamas pripažinti, kad padarytas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas. Be to, nors LR CPK 414 straipsnio 1 dalyje ir reglamentuota teismo teisė darbo bylose rinkti įrodymus, jei tai bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kuris atleistų proceso Å¡alis nuo argumentų ar įrodymų, Å¡alių manymu turinčių reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, pateikimo. Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad įrodymų pakanka tam, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos aplinkybės ir yra sÄ lygos priimti teisingÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (LR CPK 176–185 straipsniai). Dėl to Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, tokių kaip kitų įmonės darbuotojų nenubaudimas, per švelnių nuobaudų skyrimas budintiems mechanikams, per griežtos drausminės nuobaudos skyrimas ieškovui, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad iÅ¡ viso jų patyrė 1270,50 Lt (2013 m. gegužės 15 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 15 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, 2013 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas, įvertinęs klausimo sudėtingumÄ , galimas darbo ir laiko sÄ naudas paruoÅ¡iant atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , apeliacinio atsiliepimo apimtį bei remdamasis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas pagrįstas, praÅ¡oma suma atsakovei 1270,50 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , priteistina.

Atsižvelgiant į

tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai

įvertino byloje esančius įrodymus ir nenustatęs aplinkybių, reikÅ¡mingų drausminės nuobaudos panaikinimui, priėmė pagrįstÄ , motyvuotÄ , sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apelianto V. Č. apeliacinis skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos susijusios su ieÅ¡kovo atstovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimu atmetus ieÅ¡kovo skundÄ , ieÅ¡kovui neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo V. Č. atsakovės UAB „Telšių autobusų parkas“ naudai 1270,50 bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos

pirmininkė                                                                              Â

      Vilija Valantienė

Teisėjai                   Â

                                                                                        Rasa

BartaÅ¡ienė                                                                                                          Â

                                         Â

                                                                         Egidijus

Mockevičius