d5cf2379-a92a-4fa4-9ec8-a7a6ed29122c · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. Ä. apeliacinį skundÄ dÄl TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Ä. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau â
Legislator headnote
AI generatedd5cf2379-a92a-4fa4-9ec8-a7a6ed29122c · Å iaulių apygardos teismas: PaaiÅ¡kino, kad už techninÄ apžiÅ«rÄ ir autobuso tinkamumÄ važiuoti yra atsakingi budintys mechanikai, kurie turi patikrinti ar nepasibaigusi techninÄ apžiÅ«ra, o transporto priemonių savininkas, t.y. atsakovas, ir atsakovo administracijos darbuotojai yra atsakingi, kad automobiliams bÅ«tų laiku atlikta techninÄ apžiÅ«ra. Budintys mechanikai iÅ¡raÅ¡ydami kelionÄs lapus ir iÅ¡leisdami į reisÄ , patvirtino, kad autobusas yra tvarkingas. IeÅ¡kovas neginÄijo, kad buvo susipažinÄs su autobuso vairuotojo â konduktoriaus pareiginiais nuostatais ir žinojo, kad vairuotojai turi turÄti techninÄs apžiÅ«ros lapÄ .
Full text
PraneÅ¡Äjas (-a) â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦
PraneÅ¡Äja
Vilija ValantienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â CivilinÄ
byla Nr. 2A-531-440/2013
TeisÄja
Edita GailienÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teisminio
proceso Nr. 2-47-3-02149-2012-7
 Procesinio sprendimo kategorija 15.3.1; 15.5; 114.4.; 121.21
 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio
17 d.
Å iauliai
Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Vilijos ValantienÄs, kolegijos teisÄjų Rasos BartaÅ¡ienÄs, Egidijaus MockeviÄiaus, teismo posÄdyje
apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. Ä. apeliacinį skundÄ dÄl TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo
2013 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Ä. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau â
UAB) âTelÅ¡ių autobusų parkasâ dÄl drausminÄs nuobaudos panaikinimo.
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ
Ieškovas
V. Ä. kreipÄsi su ieÅ¡kiniu į TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti neteisÄta ir panaikinti atsakovo UAB âTelÅ¡ių autobusų parkasâ 2012 m. rugsÄjo 21 d. įsakymu Nr. V-102 ieÅ¡kovui paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ . NurodÄ, kad UAB âTelÅ¡ių autobusų parkasâ dirba vairuotoju â konduktoriumi. 2012 m. rugsÄjo 21 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda â papeikimu už tai, kad nuo 2012 m. rugpjÅ«Äio 10 d. iki 2012 m. rugpjÅ«Äio 22 d. su autobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) veÅ¾Ä keleivius pasibaigus techninÄs apžiÅ«ros galiojimo laikui, bei už tai, kad ieÅ¡kovo vairuojamas autobusas neprižiÅ«rimas, vairuotojo darbo vieta užgriozdinta nereikalingais daiktais, gesintuvai nepritvirtinti.
PaaiÅ¡kino, kad už techninÄ apžiÅ«rÄ ir autobuso tinkamumÄ važiuoti yra atsakingi budintys mechanikai, kurie turi patikrinti ar nepasibaigusi techninÄ apžiÅ«ra, o transporto priemonių savininkas, t.y. atsakovas, ir atsakovo administracijos darbuotojai yra atsakingi, kad automobiliams bÅ«tų laiku atlikta techninÄ apžiÅ«ra. Budintys mechanikai iÅ¡raÅ¡ydami kelionÄs lapus ir iÅ¡leisdami į reisÄ , patvirtino, kad autobusas yra tvarkingas. IeÅ¡kovas neginÄijo, kad buvo susipažinÄs su autobuso vairuotojo â konduktoriaus pareiginiais nuostatais ir žinojo, kad vairuotojai turi turÄti techninÄs apžiÅ«ros lapÄ .
AtkreipÄ dÄmesį, kad apžiÅ«ros talonas bÅ«na padÄtas autobuso daiktadÄžÄje, taÄiau ieÅ¡kovas neturi pareigos jo tikrinti, nes tai turi daryti budintys mechanikai. PažymÄjo, kad su autobusu važinÄjo ir kiti vairuotojai, taÄiau jiems drausminÄs nuobaudos nebuvo paskirtos. IeÅ¡kovo nuomone, drausmine nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, nes jis privalÄjo vykdyti kelionÄs lape iÅ¡dÄstytÄ administracijos nurodymÄ vežioti keleivius. Be to, policijos ir ValstybinÄs kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareigÅ«nai ieÅ¡kovui pastabų dÄl pasibaigusios techninÄs apžiÅ«ros nepateikÄ.
Nesutikdamas su drausmine nuobauda, ieÅ¡kovas 2012 m. lapkriÄio 5 d. kreipÄsi į UAB âTelÅ¡ių autobusų parkasâ ginÄų komisijÄ , kurios atstovai dÄl ginÄo nesusitarÄ ir sprendimo nepriÄmÄ.
AtsakovÄ su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti visas patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad drausminÄs nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovui procedÅ«ra buvo pradÄta remiantis technikos direktoriaus S. Å . tarnybiniu praneÅ¡imu apie nustatytus ieÅ¡kovo darbo drausmÄs pažeidimus â važiavimÄ ieÅ¡kovui priskirtu autobusu neturint galiojanÄio techninÄs apžiÅ«ros lapo, vairuotojo darbo vietos užgriozdinimÄ Ä¯vairiais darbui nereikalingais daiktais, tinkamÄ autobuse esanÄių gesintuvų nepritvirtinimÄ .
PažymÄjo, kad kreipÄsi į ieÅ¡kovÄ ir budinÄius mechanikus su praÅ¡ymu pateikti paaiÅ¡kinimus dÄl tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dÄstytų aplinkybių. AtkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinime nurodÄ, kad jam buvo žinoma apie tai, kad autobusui reikalingas remontas ir techninÄ apžiÅ«ra. Budintys mechanikai paaiÅ¡kinimuose pripažino savo kaltÄ. Ä®vertinus jų veiksmus, jiems buvo skirtos drausminÄs nuobaudos â pastabos. Sprendžiant klausimÄ dÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovui, buvo vadovaujamasi UAB âTelÅ¡ių autobusų parkasâ direktoriaus 2010-03-09 įsakymu Nr. V-40 patvirtintais Autobuso vairuotojo â konduktoriaus pareiginių nuostatų 2.3, 2.14, 3.2, 3.4 punktais, Autobuso vairuotojo â konduktoriaus darbo instrukcijos 3.2, 8.2.1 punktais.
AtkreipÄ dÄmesį, kad bendrovÄje yra nusistovÄjusi darbo praktika, jog apie besibaigianÄiÄ ar pasibaigusiÄ autobuso techninÄ apžiÅ«rÄ , vairuotojas informuoja eksploatacijos vadybininkÄ arba technikos direktorių. Akcentavo, kad tiek pagal pareiginius nuostatus, tiek pagal faktinÄ Ä¯monÄje vyraujanÄiÄ tvarkÄ dÄl autobuso techninÄs apžiÅ«ros galiojimo laiko rÅ«pinasi ir atitinkamus asmenis apie tai informuoja vairuotojai, besinaudojantys autobusu. IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad atsakovÄs administracija nÄra informuota apie autobuso techninÄs apžiÅ«ros galiojimo pabaigÄ , todÄl dÄl paties ieÅ¡kovo netinkamo elgesio â pareigos informuoti neatlikimo, buvo duotas neteisÄtas pavedimas â iÅ¡raÅ¡ytas kelionÄs lapas, kurį ieÅ¡kovas, žinodamas visas aplinkybes, privalÄjo atsisakyti vykdyti.
AtsakovÄ teigimu, ieÅ¡kovas nesirÅ«pino jam paskirto autobuso tvarka ir Å¡vara, savo darbo vietoje laikÄ daug daiktų, nereikalingų darbo funkcijos atlikimui, autobuse esantys gesintuvai nebuvo tinkamai pritvirtinti. Imperatyvus reikalavimas, jog transporto priemonÄse gesintuvai turi bÅ«ti patikimai pritvirtinti lengvai pasiekiamose vietose yra nustatytas PrieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinÄs saugos taisyklių 5 priedo âGesintuvų ir gaisrinio inventoriaus parinkimo reikalavimaiâ 18 punkte.
Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo darbo drausmÄs pažeidimo aplinkybes, į tai, kad darbo drausmÄ pažeidÄ keleriopai, įvertinus ieÅ¡kovo elgesį po įvykio, atsakovÄs nuomone, ieÅ¡kovui paskirta nuobauda vertintina kaip teisinga, protinga, teisÄta, adekvati ieÅ¡kovo padarytiems drausmÄs pažeidimams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ
TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. IÅ¡ ieÅ¡kovo priteisÄ 1726,00 Lt advokato iÅ¡laidų atsakovÄs naudai bei 174,00 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų į valstybÄs biudžetÄ .
Teismas, įvertinÄs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus nustatÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 24 d. tarnybiniame praneÅ¡ime technikos direktorius S. Å . nurodÄ, kad autobusas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki rugpjÅ«Äio 22 d. buvo eksploatuojamas pasibaigus techninei apžiÅ«rai, kuri baigÄsi 2012 m. rugpjÅ«Äio 10 d., taip pat konstatavo, kad vairuotojo darbo vieta užgriozdinta nereikalingais daiktais, gesintuvai mÄtosi nepritvirtinti, stabdymo metu gali sukelti grÄsmÄ vairuotojo saugumui. Technikos direktorius ieÅ¡kovÄ bei budinÄius mechanikus siÅ«lÄ bausti pareiÅ¡kiant papeikimus. 2012 m. rugpjÅ«Äio
29 d. paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas nurodÄ, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 21 d. dirbo su autobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad pasibaigÄs techninÄs apžiÅ«ros laikas, nes norÄjo pagerinti autobusų parko padÄtį, važiavo keletÄ dienų, gesintuvai jau kelerius metus taip pat vežiojami, taÄiau niekam netrukdÄ, jam nebuvo paaiÅ¡kinta kokiais daiktais užgriozdintas autobusas. UAB âTelÅ¡ių autobusų parkasâ direktoriaus 2012 m. rugsÄjo 21 d. įsakymu Nr. V-102 ieÅ¡kovas buvo nubaustas papeikimu už tai, kad nuo 2012 m. rugpjÅ«Äio 10 d. iki 2012 m. rugpjÅ«Äio 22 d. pasibaigus techninÄs apžiÅ«ros galiojimo laikui veÅ¾Ä keleivius
su jam priskirtu autobusu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o taip pat neprižiÅ«rÄjo autobuso,
vairuotojo darbo vietÄ užgriozdino nereikalingais daiktais, nepritvirtino gesintuvų, tuo pažeisdamas 2010 m. kovo 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-40 patvirtintų Vairuotojo â konduktoriaus pareiginių nuostatų II dalies 2.3 ir
2.14 punktų, III dalies 3.2 ir 3.4 punktų reikalavimus. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad autobuso vairuotojo â konduktoriaus pareiginiuose nuostatose įtvirtinti reikalavimai nustato, kad vairuotojas privalo turÄti transporto priemonÄs registracijos liudijimo ir techninÄs apžiÅ«ros lapÄ (2.3 ir 2.11 punktai), vairuotojas â konduktorius turi mokÄti, žinoti ir iÅ¡manyti paruoÅ¡ti autobusÄ saugiam keleivių vežimui (3.2 punktas), patikrinti autobuso techninÄ bÅ«klÄ prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į kelionÄ ir kelyje (3.4 punktas), autobuso techninio eksploatavimo reikalavimus (3.5 punktas), turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų sudarytos reikiamos ir saugios darbo ir poilsio sÄ lygos (4.1 punktas), turi teisÄ atsisakyti dirbti, jie pažeidžiamos darbo sutartyje numatytos jo teisÄs ir darbdavys neatlieka savo pareigų (4.6 punktas), vairuotojas â konduktorius atsako už saugų keleivių vežimÄ nuo kelionÄs pradžios iki jos pabaigos (5.1 punktas), už teisÄs aktų, reguliuojanÄių keleivių vežimÄ LR pažeidimus (5.2 punktas), už autobuso priežiÅ«rÄ , jo salono vidaus ir iÅ¡orÄs Å¡varÄ (5.5 punktas). Su minÄtais pareiginiais nuostatais ieÅ¡kovas susipažino 2010 m. kovo
9 d. Autobuso vairuotojo â konduktoriaus darbo instrukcijos III dalies 3.2 ir
3.5 punktuose (su kuria ieÅ¡kovas susipažino 2005 m. sausio 4 d.), nustatyta, kad vairuotojas â konduktorius reiso metu privalo turÄti transporto priemonÄs registracijos liudijimÄ ir techninÄs apžiÅ«ros talonÄ .
Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugsÄjo 21 d. įsakymais paskirtos pastabos budintiems mechanikams J. B., A.
K. ir P. J. už tai, kad 2012 m. rugpjÅ«Äio 10 â 22 d. autobusas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo eksploatuojamas pasibaigus techninÄs apžiÅ«ros galiojimo laikui, tuo pažeidžiant BudinÄio mechaniko pareiginių nuostatų II dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus.  Teismas konstatavo, kad iÅ¡ techninio direktoriaus pareiginių nuostatų III dalies 3.5 punkto matyti, kad techninis direktorius veda kontrolÄ už savalaikį techninių apžiÅ«rų atlikimÄ . IÅ¡ TechninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad autobuso (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninÄ apžiÅ«ra galiojo iki 2012 m. rugpjÅ«Äio 10 d., taÄiau naujai atlikta buvo 2012 m. rugsÄjo
21 d. Pagal kelionÄs lapus nustatyta, kad ieÅ¡kovas minÄtÄ autobusÄ pasibaigus techninÄs apžiÅ«ros laikui vairavo 2012 m. rugpjÅ«Äio 13, 14, 16, 17, 20 ir 21 dienomis.
IÅ¡analizavÄs byloje esanÄius įrodymus, teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovas buvo pagrįstai nubaustas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau â LR DK) 237 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu drausmine nuobauda - papeikimu už darbo drausmÄs pažeidimÄ , nes jis netinkamai vykdÄ Autobuso vairuotojo â konduktoriaus pareiginiuose nuostatuose ir Autobuso vairuotojo â konduktoriaus darbo instrukcijoje nustatytas pareigas bei reikalavimus, numatytus minÄtų nuostatų 2.3 punkto, 2.11 punkto, 2.14 punkto,
3.2 punkto, 3.4 punkto, 3.5 punkto, 5.1 punkto bei instrukcijos 3.2 punkto, 3.5 punkto, 8.2.2 punkto reikalavimus. Konstatavo, kad paskirta nuobauda â papeikimas nÄra per griežta už padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , proporcinga padarytai veikai, nes ieÅ¡kovas, bÅ«damas profesionalus vairuotojas, dirbdamas keleivių pervežimo bendrovÄje, privalo užtikrinti, kad esant pasibaigusiai techninei apžiÅ«rai transporto priemonÄ nebÅ«tų eksploatuojama, nes tuo gali bÅ«ti sukeliamas pavojus ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent ieÅ¡kovas, kuriam priskirta konkreti transporto priemonÄ, buvo atsakingas už jÄ , todÄl jis, nepaisant kitų atsakingų darbuotojų kompetencijos, privalÄjo praneÅ¡ti laiku darbdaviui apie techninÄs apžiÅ«ros pasibaigimo terminÄ , nes kiekvieno reiso metu jis privalo patikrinti priskirtos transporto priemonÄs tinkamumÄ eksploatacijai, tuo labiau, kad techninÄs apžiÅ«ros talonas yra laikomas jo vairuojamos transporto priemonÄs daiktadÄžÄje. Teismas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovÄs priimtuose lokalinio pobÅ«džio aktuose nÄra įsakmiai nurodyta, kad autobuso vairuotojas â konduktorius privalo turÄti bÅ«tent galiojantį techninÄs apžiÅ«ros talonÄ , laikÄ nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. Ä. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pripažinti neteisÄta ir panaikinti atsakovo UAB âTelÅ¡ių autobusų parkasâ direktoriaus P. R. 2012 m. rugsÄjo 21 d. įsakymu Nr. V-102 paskirtÄ ieÅ¡kovui drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintÄ ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ teisingÄ bylos nagrinÄjimÄ . TeisÄja Edita GailienÄ, bÅ«dama tarnybiÅ¡kai tiesiogiai priklausoma nuo teismo pirmininkÄs, kuri nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinÄjimo siekdama iÅ¡vengti abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvo tendencinga, turÄjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , Å¡aliÅ¡kai atsakovo naudai vertino įrodymus.
2. Teismas turÄjo taikyti, bet netaikÄ ir nepraneÅ¡Ä dalyvaujantiems byloje asmenims apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CPK) 414 ir 417 straipsniuose įtvirtintas ieÅ¡kovo, kaip silpnesnÄs darbo ginÄo Å¡alies apsaugÄ . Teismas savo iniciatyva nerinko bylai reikÅ¡mingų įrodymų â neiÅ¡reikalavo iÅ¡ kelių policijos ir atsakovo duomenų, patvirtinanÄių, kad ieÅ¡kovas automobilių inspekcijos buvo baustas pinigine bauda, kuriÄ ieÅ¡kovui kompensavo atsakovÄ.
3. Teismas taikÄ ne darbuotojui, o darbdaviui naudingesnes nuostatas padarÄs iÅ¡vadÄ , kad už techninÄs apžiÅ«ros galiojimÄ yra atsakingas ieÅ¡kovas, o ne budintys mechanikai ir technikos direktorius.
4. IeÅ¡kovui paskirta per griežta drausminÄ nuobauda, kadangi atsakovÄ kitiems darbuotojams už tuos paÄius darbo drausmÄs pažeidimus skyrÄ Å¡velnesnes drausmines nuobaudas arba iÅ¡ vis neskyrÄ drausminių nuobaudų.
5. AtsakovÄs darbuotojai â eksploatacijos vadybininkÄ V. N., technikos direktorius S. Å ., budintieji mechanikai privalÄjo, bet
neinformavo ieÅ¡kovÄ , kad autobuso (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninÄs apžiÅ«ros laikas yra
pasibaigÄs.
6. 2012 m. rugsÄjo 21 d. įsakyme, kuriuo ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda, suraÅ¡yti teisme neįrodyti kaltinimai. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad autobusas âRenaultâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas ieÅ¡kovui. AtsakovÄs atstovas nepatvirtino ir nekonkretizavo kokiais nereikalingais daiktais užgriozdintas autobusas. AtsakovÄ neįrodÄ, kad gesintuvų pritvirtinimas yra vairuotojo pareiga, o ne budinÄių mechanikų pareiga. Faktai dÄl autobuso užgriozdinimo daiktais ir gesintuvų nepritvirtinimo buvo fiksuoti po dviejų dienų, kai autobusas remontui buvo užrakintas garaže.
7. Apelianto nuomone, jis privalÄjo vykdyti atsakovÄs administracijos nurodymÄ vežioti keleivius, o atsakovÄ privalÄjo tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ , laikytis teisÄs aktų reikalavimų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ UAB âTelÅ¡ių autobusų parkasâ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti atsakovo naudai visas patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas bylos nagrinÄjimo eigoje abejodamas bylÄ nagrinÄjusios teisÄjos Å¡aliÅ¡kumu, turÄjo teisÄ formuluoti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dÄl teisÄjos nusiÅ¡alinimo, taÄiau tokio praÅ¡ymo nepateikÄ. Ä®tarimus dÄl tariamo teisÄjos Å¡aliÅ¡kumo ieÅ¡kovas įvardijo tik apeliaciniame skunde, be to, jokių konkreÄių priežasÄių ar pagrindų, kurie leistų abejoti teisÄjos objektyvumu nenurodÄ.
2. Teismas, pareigos savo iniciatyva iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovo skunde nurodytus dokumentus, neturÄjo. IeÅ¡kovas ne tik nepateikÄ Ä¯rodymų, kad negali gauti apeliaciniame skunde nurodomų dokumentų, bet net neformulavo praÅ¡ymo tokius dokumentus iÅ¡reikalauti.
3. Apeliantas nenurodÄ aplinkybių, kuriomis remiantis paskirtÄ jÄ drausminÄ nuobaudÄ teismas turÄjo pripažinti per griežta.            IeÅ¡kovas pripažino, kad jam buvo žinoma apie pasibaigusį techninÄs apžiÅ«ros dokumento galiojimo laikÄ , taÄiau nei kitų darbuotojų, nei administracijos jis apie tai neinformavo. IeÅ¡kovui taip pat buvo žinoma tiek jo kaip darbuotojo pareigos, įtvirtintos lokaliniuose aktuose, tiek jo kaip vairuotojo pareigos ir gresianti administracinÄ atsakomybÄ už teisÄs aktuose nustatytos kelių eismo tvarkos nesilaikymÄ (transporto priemonÄs be techninÄs apžiÅ«ros dokumento vairavimÄ ). AplinkybÄ, kad panaÅ¡ios pareigos buvo nustatytos ir kitiems darbuotojams, neeliminuoja apelianto darbo drausmÄs pažeidimo. Ä®vertinus, tai kad ieÅ¡kovas darbo drausmÄ pažeidÄ keleriopai, pažeidimų rimtumÄ , ieÅ¡kovo elgesį po įvykio, teismas pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovui paskirta nuobauda yra teisinga, protinga, teisÄta ir adekvati ieÅ¡kovo padarytiems drausmÄs pažeidimams.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).
NagrinÄjamoje byloje
kilo ginÄas dÄl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dÄl darbdavio paskirtos drausminÄs nuobaudos
panaikinimo, teisÄtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. Ä. praÅ¡Ä teismo panaikinti jam atsakovÄs UAB âTelÅ¡ių
autobusų parkasâ 2012 m. rugsÄjo 21 d. įsakymu paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ , ieÅ¡kinį iÅ¡ esmÄs motyvuodamas tuo, kad atsakovÄ, skirdama drausminÄ nuobaudÄ , netinkamai nustatÄ ir tyrÄ ieÅ¡kovo atsakomybÄs klausimÄ bei parinkdama drausminÄ nuobaudÄ tinkamai neįvertino darbo drausmÄs pažeidimo sunkumo, ieÅ¡kovo kaltÄs, aplinkybių, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ, konstatavÄs, jog atsakovÄs įsakymas, kuriuo ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda, yra teisÄtas
ir pagrįstas. Ieškovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog teismas
netinkamai vertino byloje esanÄius įrodymus, buvo Å¡aliÅ¡kas, nerinko įrodymų savo iniciatyva, priimdamas sprendimÄ taikÄ darbdaviui naudingesnes nuostatas, nepagrįstai nekonstatavo, kad ieÅ¡kovui buvo taikyta per griežta drausminÄ nuobauda, neįvertino ieÅ¡kovo bei kitų darbuotojų atsakomybÄs atribojimo klausimo. TaÄiau teisÄjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo.
DÄl teismo Å¡aliÅ¡kumo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisÄja nagrinÄjusi bylÄ pirmos instancijos teisme buvo Å¡aliÅ¡ka, tendencinga, turÄjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , Å¡aliÅ¡kai atsakovÄs naudai vertino įrodymus.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavÄs, kad asmens konstitucinÄ teisÄ, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinÄtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinÄti teisÄjas, dÄl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisÄjas, nagrinÄjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminÄ Å¾mogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinÄjimo, pasitikÄjimo teismu sÄ lyga. DÄl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinÄios kelti abejonių dÄl teisÄjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinÄs teisÄs į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinanÄias proceso teisÄs normas (pvz.: 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-12/2013).
Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų â civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisÄjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (LR CPK 64-71 straipsniai). Ä®statymas suteikia teisÄ bylÄ nagrinÄti paskirtam teisÄjui nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinÄjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinÄjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisÄ Ä¯ tinkamÄ procesÄ . Tuo atveju, jeigu byloje esanÄios aplinkybÄs sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinÄjantis teisÄjas gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dÄl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisÄjas turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinÄjimo (LR CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (LR CPK 66, 68 straipsniai). TaÄiau visais atvejais teisÄjas gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinÄjimo ne esant jo arba dalyvaujanÄių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybÄms, kurios leidžia pagristai abejoti byla nagrinÄjanÄio teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagristoms abejonÄms dÄl teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo (LR CPK 65, 66, 71 straipsniai). Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, taÄiau visais atvejais abejonÄs dÄl teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagristos konkreÄiais įrodymais.
Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priÄmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisÄjo nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (LR CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkreÄiam teisÄjui ar konkretiems teisÄjams (LR CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ LR CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisÄ pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisÄtumo ir pagristumo kontrolÄs formomis â apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (LR CPK III dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjÄs ir įvertinÄs apelianto nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantas nepateikÄ Ä¯rodymų, kitų argumentų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinÄ bylÄ Nr. 2-89-344/2013 nagrinÄjanÄios teisÄjos Editos GailienÄs neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi. PažymÄtina, kad apelianto įtarimai, kad teismo pirmininkei nusiÅ¡alinus nuo bylos nagrinÄjimo, byla nagrinÄjusi teisÄja Edita GailienÄ, dÄl tarnybinio priklausomumo nuo teismo pirmininkÄs, buvo Å¡aliÅ¡ka, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Akcentuotina, kad TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo pirmininkÄ nuo bylos nagrinÄjimo nusiÅ¡alino 2013 m. sausio 18 d. (I t. 70 b.l.). Apeliantas nenurodÄ dÄl kokių priežasÄių abejonių, dÄl naujai paskirtos bylÄ nagrinÄti teisÄjos Å¡aliÅ¡kumo, nei žodžiu, nei raÅ¡tu nereiÅ¡kÄ pirmos instancijos teismui nagrinÄjant bylÄ iÅ¡ esmÄs. Esant tokioms aplinkybÄms, konstatuotina, kad apelianto abejonÄs dÄl bylÄ nagrinÄjusios teisÄjos Å¡aliÅ¡kumo, iÅ¡ esmÄs yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priÄmimu byloje.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikÄ duomenų, kurie galÄtų įrodyti pirmos instancijos teismo teisÄjos asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todÄl daroma iÅ¡vada, kad abejoti teisÄjos neÅ¡aliÅ¡kumu nÄra pagrindo, apelianto argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
DÄl darbdaviui naudingesnių nuostatų taikymo
Pirmos instancijos teismas iÅ¡analizavÄs atsakovÄs priimtus lokalinio pobÅ«džio aktus, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nors atsakovÄs norminiuose aktuose pabrÄžtinai nÄra pasisakyta, kad privalomosios techninÄs apžiÅ«ros dokumentai bÅ«tinai turi bÅ«ti galiojantys, nes žodis âgaliojantįâ neįraÅ¡ytas prieÅ¡ privalomai turÄtinÄ vairuotojo pažymÄjimÄ bei techninÄs apžiÅ«ros talonÄ , taÄiau kelių eismo dalyviams neturÄtų kilti jokių abejonių, kad transporto priemonÄs registravimo bei privalomosios techninÄs apžiÅ«ros dokumentai privalo bÅ«ti galiojantys. ApeliacinÄs instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, sutinka su Å¡ia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada bei nemato teisinio pagrindo vertinti prieÅ¡ingai. Apelianto nurodytas motyvas, kad pirmos instancijos teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , kad techninÄs apžiÅ«ros talonas turi bÅ«ti galiojantis, tokias veiksmais taikÄ darbdaviui naudingesnes nuostatas, yra visiÅ¡kai nepagrįstas bei neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad tuo pagrindu ieÅ¡kovas įrodinÄdamas drausminÄs nuobaudos paskyrimo nepagrįstumÄ , prieÅ¡tarauja darbuotojo pareigai dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai (LR DK 228 straipsnis). PažymÄtina, kad protingumo ir sÄ Å¾iningumo principas įpareigoja asmenį domÄtis savo teisÄmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis Bonus pater familias standartu â apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai, racionaliai, atsižvelgiant į teisÄtus ir pagrįstus kitos Å¡alies interesus, jei jis konkreÄioje situacijoje galÄjo ir turÄjo atitinkamai elgtis. Atkreiptinas dÄmesys, kad vidutiniam protingam apdairiam ir rÅ«pestingam asmeniui byloje nustatytomis aplinkybÄmis atitinkamomis sÄ lygomis nekiltų abejonių ar transporto priemonÄ vairuojantis asmuo turi turÄti galiojanÄius ar negaliojanÄius dokumentus. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto argumentas dÄl darbdaviui naudingesnių nuostatų taikymo, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.
DÄl ieÅ¡kovo drausminÄs atsakomybÄs pagrindo ir drausminÄs nuobaudos parinkimo
Darbo drausmÄ užtikrinama įtikinÄjimo, auklÄjimo, skatinimo ir sankcijų (drausminių nuobaudų ir kitų poveikio priemonių) taikymo bÅ«dais (metodais). Viena iÅ¡ priemonių darbo drausmei užtikrinti yra drausminÄ atsakomybÄ. Darbo drausmÄs pažeidimÄ padariusiam darbuotojui gali bÅ«ti taikoma drausminÄ atsakomybÄ ir skiriama drausminÄ nuobauda. Darbo drausmÄs pažeidimas, kaip drausminÄs atsakomybÄs pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dÄl darbuotojo kaltÄs (LR DK 234, 236 straipsniai). DrausminÄ nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne už bet kokį netinkamÄ ar nepageidautinÄ darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmÄs pažeidimo požymius, t.y. skiriant drausminÄ nuobaudÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdÄ ar vykdÄ netinkamai. Teisme tikrinant darbuotojui (ieÅ¡kovui) paskirtos drausminÄs nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisÄtų veiksmų arba neveikimo ir kaltÄs buvimÄ tenka darbdaviui.
IÅ¡ nagrinÄjamos bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo darbdavys atsakovÄs UAB âTelÅ¡ių autobusų parkasâ direktorius P. R. 2012 m. rugsÄjo 21 d. įsakymu Nr. V-102 ieÅ¡kovui paskyrÄ drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ už atsakovÄs 2010 m. kovo 9 d. įsakymu patvirtintų Autobuso vairuotojo â konduktoriaus pareiginių nuostatų II dalies 2.3 ir 2.14 punktų ir III dalies 3.2 ir 3.4 punktų (toliau â PareiginÄs nuostatos) reikalavimų pažeidimus. Tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį bei apeliacinį skundÄ , tiek teismo posÄdžių metu, atsakovÄ nurodÄ, jog ieÅ¡kovas savo veiksmais pažeidÄ Pareigines nuostatas bei kitus teisÄs aktus, kadangi, bÅ«damas atsakingas už saugų keleivių vežimÄ , nesilaikydamas kelių eismo saugumo reikalavimų, nuo 2012-08-10 iki 2012-08-22 eksploatavo jam priskirtÄ autobusÄ Â (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasibaigus techninÄs apžiÅ«ros galiojimo laikui. Apeliantas skunde teigia, kad drausminÄ nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes už pažeidimus atsakingi kiti darbuotojai, be to darbdavio nurodyto pažeidimo (darbo vietos užgriozdinimo nereikalingais daiktais) apeliantas net nepadarÄ.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinÄjimas apeliacinÄs instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolÄs forma, skirta patikrinti neįsiteisÄjusio teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengiant LR CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinÄjant tiek fakto, tiek ir teisÄs klausimus. Kai tai įeina į bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinÄs instancijos teismas privalo iÅ¡ naujo įvertinti įrodymus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir rÄmÄsi aplinkybÄmis, kurios buvo įrodytos. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinÄjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nÄra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinÄjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas. Ar tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnÄ tikimybÄ, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad nagrinÄjamoje byloje darbo drausmÄs pažeidimÄ sudaro trys aspektai: transporto priemonÄs vairavimas be galiojanÄio techninÄs apžiÅ«ros talono, netvarka vairuotojo darbo vietoje ir gesintuvų nepritvirtinimas, kurių kiekvienas kartu ir atskirai turi bÅ«ti vertinamas ir analizuojamas bylai svarbių aplinkybių kontekste.
Byloje nustatyta ir iÅ¡ esmÄs ginÄo dÄl to nÄra, kad apeliantas žinodamas apie pasibaigusį autobuso (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninÄs apžiÅ«ros galiojimo laikÄ , laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-08-22 vežiojo keleivius pagal darbo grafikÄ nustatytu marÅ¡rutu (I t. 6 b.l., I t. 126-134 b.l.).
Byloje taip pat nÄra ginÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovas pagal Pareiginių nuostatų II dalies 2.3 ir 2.14 punktus ir III dalies 3.2 ir 3.4 punktus yra atsakingas už iÅ¡vykimÄ Ä¯ kelionÄ techniÅ¡kai tvarkingu, Å¡variu, sutvarkytu autobusu, kelionÄs metu privalo turÄti vairuotojo pažymÄjimÄ , kelionÄs lapÄ , transporto priemonÄs registracijos liudijimo ir techninÄs apžiÅ«ros lapÄ , leidimÄ marÅ¡rutui, licencijos kortelÄ, bilietus ir bilietų kontrolÄs lapÄ , bilietų kainoraÅ¡tį, darbo ir poilsio rÄžimo apskaitos prietaisus ar dokumentus, privalomojo draudimo polisÄ , du patikrintus gesintuvus, avarinio sustojimo ženklÄ (I t. 45 b.l.). IeÅ¡kovas taip pat turi mokÄti paruoÅ¡ti autobusÄ saugiam keleivių vežimui (Pareiginių nuostatų 3.2 punktas), patikrinti autobuso techninÄ bÅ«klÄ prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į kelionÄ ir kelyje (Pareiginių nuostatų 3.4 punktas). Vadovaujantis PareiginÄmis nuostatomis, apeliantas turi žinoti autobuso techninio eksploatavimo reikalavimus, keleivių vežino autobusu reikalavimus, kelių eismo pažeidimo priežastis ir bÅ«dus jiems iÅ¡vengti, keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles, keleivių transporto kodeksÄ ir normas, atsakomybÄ už eismo, autobuso eksploatavimo, aplinkos apsaugos, saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinÄs saugos, vairuotojo etikos reikalavimų pažeidimus (I t. 46 b.l.). Apeliantas eidamas autobuso vairuotojo â konduktoriaus pareigas yra atsakingas už saugų keleivių vežimÄ nuo kelionÄs pradžios ir pabaigos (Pareiginių nuostatų 5.1 punktas), už teisÄs aktų (Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso, bendrovÄs kolektyvinÄs sutarties, vairuotojo â konduktoriaus pareiginių nuostatų, Vidaus darbo tvarkos taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių) pažeidimus (Pareiginių
nuostatų 5.2 punktas),už autobuso priežiÅ«rÄ , jo salono vidaus ir iÅ¡orÄs Å¡varÄ (Pareiginių
nuostatų 5.5 punktas), už kelių eismo saugumo reikalavimų nesilaikymÄ , saugos darbe, prieÅ¡gaisrinÄs saugos, aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (Pareiginių nuostatų 5.13 punktas).
Vadovaujantis Autobuso vairuotojo â konduktoriaus darbo instrukcijos (toliau â instrukcijos)
3.2 ir 3.5 punktais, reguliarių ir nereguliarių reisų metų vairuotojas privalo turÄti techninÄs apžiÅ«ros talonÄ . Instrukcijų 8.2 punktas įpareigoja vairuotojÄ užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimÄ (I t. 48-54 b.l.).
IÅ¡ atsakovÄs pateiktų techninio direktoriaus pareiginių nuostatų 3.5 ir 5.2 punktų matyti, kad techninis direktorius kontroliuoja autotransporto priemonių paruoÅ¡imÄ valstybinei techninei apžiÅ«rai ir veda kontrolÄ už savalaikį techninių apžiÅ«rų atlikimÄ (I t. 123 b.l.) bei atsako už automobilių techninį stovį, jų aptarnavimÄ bei remontÄ (I t. 124 b.l.).
IÅ¡ budinÄio mechaniko pareiginių nuostatų II dalies 1 ir 2 punkto ir III dalies 1 punkto matyti, kad budintis mechanikas iÅ¡vykstant į linijÄ patikrina ar vairuotojas turi vairuotojo pažymÄjimÄ , kelionÄs lapÄ , autobuso registracijos liudijimÄ , techninÄs apžiÅ«ros talonÄ , draudimo polisÄ , eismo įvykio deklaracijos lapÄ bei atsako už į linijÄ iÅ¡leidžiamų autobusų techninį stovį, vairuotojo bÅ«klÄ. IÅ¡leisti į linijÄ techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį draudžiama. (I t. 97-99 b.l.).
ApeliacinÄs instancijos teismas įvertinÄs minÄtas aktų nuostatas, sprendžia, kad nors ieÅ¡kovui priskirtose darbo funkcijose ir nebuvo iÅ¡samiai detalizuota pareiga tikrinti ir informuoti kitus darbuotojus apie pasibaigusį techninÄs apžiÅ«ros talono galiojimÄ , taÄiau tokių pareigų buvimÄ Ä¯rodo įmonÄje susiformavusi praktika, kuri bylos nagrinÄjimo teismo posÄdžių metu buvo įrodyta atsakovÄs bei liudytojų paaiÅ¡kinimais (II t. 5-14 b.l.).
Ä®vertinus iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nÄra teisinio pagrindo atsakomybÄ už šį pažeidimÄ perkelti kitiems darbuotojams. Taip pat byloje nustatytais duomenimis, nÄra pagrindo vertinti, kad atsakomybÄ konkreÄiu atveju taikyta tik ieÅ¡kovui, nes drausminÄs nuobaudos skirtos ir įmonÄs budintiems mechanikams (I t. 94-96 b.l.).
TeisÄjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje esantys įrodymai
- techninio direktoriaus pareiginiai nuostatai ir budinÄio mechaniko pareiginiai nuostatai - patvirtina, kad nei budintys mechanikai, nei techninis direktorius neturÄjo pareigos rÅ«pintis gesintuvų pritvirtinimu. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybÄs, kad keturis metus važinÄja su nepritvirtintais gesintuvais ir niekas jam nebuvo pateikÄs pastabų, nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos laikytis darbo saugos ir prieÅ¡gaisrinÄs saugos reikalavimų. IeÅ¡kovas susipažinÄs su pareiginiais nuostatais, ir savo paraÅ¡u susipažinimo faktÄ patvirtinÄs, įsipareigojo atsakyti už saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinÄs saugos reikalavimų nesilaikymÄ (I t. 47 b.l.). PažymÄtina, kad vadovaujantis PrieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinÄs saugos taisyklių 5 priedo âGesintuvų ir gaisrinio inventoriaus parinkimo reikalavimaiâ 18 punktu, transporto priemonÄse gesintuvai turi bÅ«ti patikimai pritvirtinti lengvai pasiekiamose vietose.
Bylos nagrinÄjimo pirmoje instancijoje metu nustatytos ir liudytojo S. Å . teismo posÄdžio metu patvirtintos aplinkybÄs, kad gesintuvai nebuvo pritvirtinti (I t. 6 b.l., II t. 8 b.l.), bei ieÅ¡kovo atstovo teiginiai, kad gesintuvas buvo laikomas specialiame lovyje, o tik dabar pririÅ¡tas ( II t. 6 b.l.), teisÄjų kolegijos vertinimu įrodo ieÅ¡kovÄ padarius darbo drausmÄs pažeidimÄ tuo aspektu, kad gesintuvai transporto priemonÄje buvo laikomi nesilaikant bendrųjų gaisrinÄs saugos taisyklių reikalavimų, t.y. nebuvo pritvirtinti. Atkreiptinas dÄmesys, kad ieÅ¡kovo pažeidimas dÄl nepritvirtintų gesintuvų, nagrinÄjamo bylos kontekste turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip pareigos, laikytis darbo saugos ir prieÅ¡gaisrinÄs saugos reikalavimų, nesilaikymas, o ne kaip mechaninis gesintuvo nepritvirtinimas.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas neįrodÄ, jog jo darbo vietoje buvo netvarka bei nekonkretizavo pažeidimo sudÄties. ApeliacinÄs instancijos teismas su Å¡iuo apelianto teiginiu nesutinka. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmos instancijos teismas posÄdžio metu aiÅ¡kinosi vairuotojo darbo vietos užgriozdinimo nereikalingais daiktais faktÄ (II t. 5-14 b.l.). IÅ¡ 2013 kovo 15 d. teismo posÄdžio protokolo matyti, kad liudytojas S. Å . konkretizavo kokiais daiktais buvo užgriozdinta ieÅ¡kovo darbo vieta (skudurais) ir ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybÄs nepaneigÄ.
TeisÄjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, ieÅ¡kovo ir atsakovÄs, liudytojų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus bei tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs kilusio ginÄo esmÄ, daro iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų darbo drausmÄs pažeidimo padarymo faktÄ . NÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovÄ neįrodÄ ieÅ¡kovÄ padarius minÄtÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ bei nepagrįstai ieÅ¡kovo veiksmus įvertino kaip netinkamus. Be to įvertinus bylos duomenis matyti, kad padarytas pažeidimas (netvarka ieÅ¡kovo darbo vietoje) iÅ¡ esmÄs nebuvo pagrindinÄ priežastis dÄl ko ieÅ¡kovui skirta nuobauda, net ir vertinant, kad darbdavys nepakankamai konkretizavo dÄl netvarkos, Å¡i aplinkybÄ neįtakojo drausminÄs nuobaudos skyrimo klausimo.
ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis ir konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai siekia atsakomybÄ už jo įvykdytÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ perkelti kitiems darbuotojams. PažymÄtina, kad apeliantas drausmine nuobauda buvo nubaustas ne už tai, kad autobusui laiku nebuvo atlikta techninÄ apžiÅ«ra, o už tai, kad jis žinodamas apie pasibaigusį techninÄs apžiÅ«ros galiojimo laikÄ , ir toliau vežiojo keleivius techniÅ¡kai netvarkingu autobusu. Bylos duomenimis kiti darbuotojai taip pat neužtikrino, kad savalaikiai bÅ«tų atlikta techninÄ apžiÅ«ra, kad transporto priemonÄ nebÅ«tų eksploataujama be techninÄs apžiÅ«ros, taÄiau nurodÄ, kad taip įvyko dÄl neapdairumo, neatidumo ir kitų aplinkybių (I t. 41-44, 94-96 b.l., 2 t. 5-14 b.l.).
Atskirai pažymÄtina, kad ieÅ¡kovas ne tik pažeidÄ darbo drausmÄ nesilaikydamas pareiginÄse nuostatose nustatytų reikalavimų, bet ir tokiais savo veiksmais sukÄlÄ pavojų keleivių saugumui bei atsakovÄs verslui. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovo veiksmų galimų pasekmių įvertinimas yra svarbus sprendžiant dÄl paskirtos drausminÄs nuobaudos tinkamo parinkimo.
LR DK
238 straipsnis, reglamentuojantis drausminÄs nuobaudos parinkimÄ , nustato, kad, skiriant drausminÄ nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmÄs pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltÄ, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo ankÅ¡Äiau. Å i teisÄs norma turi bÅ«ti taikoma parenkant drausminÄ nuobaudÄ tiek už neÅ¡iurkÅ¡tų, tiek ir už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ (Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų nevykdymÄ ).
ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas konstatuodamas, kad nuobauda pagrįstai paskirta už padarytÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ , tinkamai įvertino aplinkybes, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas profesionalus vairuotojas, dirbdamas keleivių pervežimo bendrovÄje, privalÄjo užtikrinti, kad esant pasibaigusiai techninei apžiÅ«rai, transporto priemonÄ nebÅ«tų eksploatuojama, nes tuo gali bÅ«ti sukeliamas pavojus ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.
PaminÄtina, kad kelių transporto priemonių privalomosios techninÄs apžiÅ«ros tikslas â identifikuoti transporto priemones ir įvertinti jų techninÄ bÅ«klÄ. Naudoti kelių transporto priemones, kurioms nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninÄ apžiÅ«ra, draudžiama.
Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 15 punktas numato, kad draudžiama vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonÄms keliamų techninių reikalavimų neatitinkanÄiÄ transporto priemonÄ. PrieÅ¡ pradÄdamas važiuoti, motorinÄs transporto priemonÄs, traktoriaus, savaeigÄs maÅ¡inos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonÄ tvarkinga, taip pat kelionÄs metu stebÄti transporto priemonÄs techninÄ bÅ«klÄ. Dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytÄ ja tvarka įregistruotoms motorinÄms transporto priemonÄms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninÄ apžiÅ«ra ir kurių valdytojai yra apsidraudÄ transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu ir sumokÄjÄ valstybÄs nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesÄius (KET 238 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 142(2) straipsnis nurodo, kad keleivių vežimas keleiviniu kelių transportu, kurio apipavidalinimas, techninÄ ar sanitarinÄ bÅ«klÄ neatitinka teisÄs aktų nustatytų reikalavimų, užtraukia baudÄ vairuotojams iki vieno Å¡imto litų ir vežÄjams â nuo vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties iki trijų Å¡imtų litų.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų âLeidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto marÅ¡rutais iÅ¡davimo ir naudojimo taisykliųâ 4.1 punktas nustato, kad kelių transporto priemonÄms, kuriomis ketinama vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto marÅ¡rutais, turi bÅ«ti nustatyta tvarka atlikta valstybinÄ techninÄ apžiÅ«ra. MinÄtų taisyklių 9.1 punktas nustato, kad vežÄjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimÄ nuo kelionÄs pradžios iki jos pabaigos ir atsako už Å¡ių bei kitų Taisyklių, reglamentuojanÄių keleivių ir bagažo vežimÄ , laikymÄ si pagal Administracinių teisÄs pažeidimų kodeksÄ . 9.2.2 punktas įtvirtina nuostatÄ , kad už teisÄs aktų, reguliuojanÄių keleivių vežimÄ Lietuvos Respublikoje, pažeidimus leidimÄ vežti keleivius iÅ¡davusi kompetentinga įstaiga turi teisÄ jį anuliuoti, jeigu vežÄjas sistemingai pažeidinÄja Å¡ių Taisyklių nuostatas.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad keleivių vežimo autobusais už atlygį veiklÄ gali vykdyti tik vežÄjai, turintys nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ licencijÄ . Å io kodekso 8 straipsnio 9 ir 11 dalys nurodo, kad vežÄjas, pageidaujantis gauti licencijÄ , visÄ laikotarpį, kol Å¡iÄ licencijÄ turi, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus; vežÄjas, vežÄjo vadovas ir transporto vadybininkas privalo atitikti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimÄ , nurodytÄ Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies b punkte; vežÄjas, vežÄjo vadovas ir transporto vadybininkas yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, jeigu jiems nebuvo paskirta administracinÄ nuobauda ir jie neturi teistumo už pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje.
PažymÄtina, kad 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatanÄio bendrÄ sias profesinÄs vežimo kelių transportu veiklos sÄ lygų taisykles ir panaikinanÄio Tarybos direktyvÄ 96/26/EB, 3 straipsnio b) dalis nustato, kad įmonÄs, kurios verÄiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Viena iš Reglamento 6 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, susijusių su nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimu, yra sÄ lyga, kad transporto įmonei nebÅ«tų buvus taikyta sankcija už sunkų Bendrijos taisyklių pažeidimÄ , susijusį su technine komercinių transporto priemonių bÅ«kle keliuose, įskaitant privalomÄ metinÄ motorinių transporto priemonių techninÄ apžiÅ«rÄ (Reglamento 6 straipsnio b) dalies IV punktas).
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, kad vežÄjas, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalÄ , padarytÄ didesnio pavojaus Å¡altinio, jeigu nÄra įrodymų, kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusio asmens tyÄios ar didelio neatsargumo.
ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus nurodytų įstatyminių aktų reikalavimus, daroma pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmÄs pažeidimas â sÄ moningas transporto priemonÄs eksploatavimas be techninÄs apžiÅ«ros, galÄjo turÄti ne tik finansinių, bet ir neturtinių pasekmių atsakovei. Kompetentingoms institucijoms taikant atsakovei sankcijas už transporto priemonÄs eksploatavimÄ be galiojanÄios techninÄs apžiÅ«ros, atsakovÄ nebeatitiktų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų ir ateityje galÄtų turÄti sunkumų tÄsiantis iÅ¡duotÄ veiklos licenzijÄ . Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovei, užsiimanÄiai keleivių vežimu, keliami ypatingi darbo drausmÄs reikalavimai, todÄl dÄl netvarkingos transporto priemonÄs techninÄs bÅ«klÄs įvykus autoįvykiui, atsakovÄ turÄtų atlyginti tiek turtinius nuostolius, tiek neturtinÄ Å¾alÄ nukentÄjusiems asmenims.
Atkreiptinas dÄmesys, kad apeliantas kaip vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų nurodo, kad pirmos instancijos teismas turÄjo pripažinti, kad ieÅ¡kovui paskirta per griežta drausminÄ nuobauda.
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teisÄjų kolegija pažymi, kad teismas tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminÄs nuobaudos teisÄtumÄ , gali nuobaudÄ tik panaikinti arba pripažinti jÄ esant paskirtÄ teisÄtai (LR DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitÄ adekvaÄiÄ nuobaudÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. birželio
12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-329/2013). Daroma iÅ¡vada, kad teismas nagrinÄjamoje byloje turi vertinti patį drausminÄs nuobaudos skyrimo pagrįstumo ar nepagrįstumo faktÄ , o ne paskirtÄ nuobaudÄ analizuoti griežtumo aspektu. Atsižvelgiant į tai, teisÄjų kolegija plaÄiau neanalizuoja apelianto argumento dÄl paskirtos nuobaudos griežtumo.
Apibendrindamas apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo kaltÄ Ä¯rodo tai, kad ieÅ¡kovas, žinodamas apie pasibaigusiÄ privalomÄ jÄ techninÄ apžiÅ«rÄ bei remonto reikalingumÄ (I t. 6 b.l.), nesiÄmÄ jokių veiksmų apriboti transporto priemonÄs naudojimÄ bei nepaisÄ draudimo iÅ¡vykti į kelionÄ autobusu, kuris yra techniÅ¡kai netvarkingas. Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs bei įmonÄs vidaus teisÄs aktų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Kelių eismo taisyklių, Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų âLeidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto marÅ¡rutais iÅ¡davimo ir naudojimo taisykliųâ, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso, 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatanÄio bendrÄ sias profesinÄs vežimo kelių transportu veiklos sÄ lygų taisykles ir panaikinanÄio Tarybos direktyvÄ 96/26/EB, analizÄ patvirtina, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdÄ jam darbdavio pavestas funkcijas, o atsakovÄs teiginiai bei pateikti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo atliktus darbo drausmÄs pažeidimus. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad bylos duomenys apie pažeidimo padarymo aplinkybes bei ieÅ¡kovo ankstesnį darbÄ pas atsakovÄ (I t. 93 b.l.), teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nagrinÄjamu atveju drausminÄs atsakomybÄs tikslus atitinka darbdavio parinktos drausminÄs nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimas. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â papeikimas â yra adekvati ieÅ¡kovo padarytam darbo drausmÄs pažeidimui, drausminÄ nuobauda yra pagrįsta.
DÄl CPK nuostatų, reglamentuojanÄių darbo bylų nagrinÄjimo ypatumus ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo
Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad pirmos instancijos teismas buvo neaktyvus, savo iniciatyva nerinko įrodymų ir nesiekÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti visų tinkamam ir objektyviam bylos iÅ¡nagrinÄjimui reikÅ¡mingų aplinkybių.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad teismas, sprÄsdamas, ar Å¡alys tinkamai įvykdÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ , privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobÅ«dį. NustatÄs, kad pateiktų įrodymų neužtenka, priklausomai nuo ginÄo pobÅ«džio, teismas atlieka procesinius veiksmus, nustatytus LR CPK
179 straipsnio 1 dalyje arba 414 straipsnio 1 dalyje.
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neiÅ¡reikalavo iÅ¡ kelių policijos ir atsakovo duomenų, patvirtinanÄių, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ 4 metus buvo baustas automobilių inspekcijos pinigine bauda, kuriÄ ieÅ¡kovui kompensavo atsakovÄ. PažymÄtina, kad apeliantas nenurodÄ pagrįstų ir motyvuotų duomenų, kodÄl prieÅ¡ ilgÄ laiko tarpÄ (keturis metus) galimai buvÄs įvykis reikÅ¡mingas ginÄo iÅ¡sprendimui, kokias aplinkybes jis patvirtina arba paneigia ir kaip galÄtų paveikti teismo procesinį sprendimÄ arba jo dalį dÄl taikytos drausminÄs nuobaudos rūšies. DÄl to toks apelianto deklaratyvus pareiÅ¡kimas nevertinamas kaip pakankamas pripažinti, kad padarytas įrodinÄjimo taisyklių pažeidimas. Be to, nors LR CPK 414 straipsnio 1 dalyje ir reglamentuota teismo teisÄ darbo bylose rinkti įrodymus, jei tai bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡sprÄsti bylÄ , Å¡i teisÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kuris atleistų proceso Å¡alis nuo argumentų ar įrodymų, Å¡alių manymu turinÄių reikÅ¡mÄs bylos nagrinÄjimui, pateikimo. NagrinÄjamu atveju bylÄ nagrinÄjÄs teismas pagrįstai sprendÄ, kad įrodymų pakanka tam, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos bylos iÅ¡nagrinÄjimui reikÅ¡mingos aplinkybÄs ir yra sÄ lygos priimti teisingÄ sprendimÄ .
ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad bylÄ nagrinÄjÄs teismas nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų (LR CPK 176â185 straipsniai). DÄl to Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.
DÄl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytų argumentų, tokių kaip kitų įmonÄs darbuotojų nenubaudimas, per Å¡velnių nuobaudų skyrimas budintiems mechanikams, per griežtos drausminÄs nuobaudos skyrimas ieÅ¡kovui, teisÄjų kolegija nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų
AtsakovÄ pateikÄ praÅ¡ymÄ priteisti jai bylinÄjimosi iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme. NurodÄ, kad iÅ¡ viso jų patyrÄ 1270,50 Lt (2013 m. gegužÄs 15 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužÄs 15 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, 2013 m. gegužÄs 17 d. mokÄjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas, įvertinÄs klausimo sudÄtingumÄ , galimas darbo ir laiko sÄ naudas paruoÅ¡iant atsakovÄs atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , apeliacinio atsiliepimo apimtį bei remdamasis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 âDÄl rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimoâ rekomenduojamais civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio dydžiais, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas pagrįstas, praÅ¡oma suma atsakovei 1270,50 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , priteistina.
Atsižvelgiant į
tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai
įvertino byloje esanÄius įrodymus ir nenustatÄs aplinkybių, reikÅ¡mingų drausminÄs nuobaudos panaikinimui, priÄmÄ pagrįstÄ , motyvuotÄ , sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nÄra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apelianto V. Ä. apeliacinis skundas dÄl TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.
BylinÄjimosi iÅ¡laidos susijusios su ieÅ¡kovo atstovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimu atmetus ieÅ¡kovo skundÄ , ieÅ¡kovui neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisÄjų kolegija n u t a r i a:
TelÅ¡ių rajono apylinkÄs teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Ä. atsakovÄs UAB âTelÅ¡ių autobusų parkasâ naudai 1270,50 bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Kolegijos
pirmininkÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â
      Vilija ValantienÄ
TeisÄjai                   Â
                                                                                        Rasa
BartaÅ¡ienÄ                                                                                                          Â
                                         Â
                                                                         Egidijus
MockeviÄius