d5cec103-ffcc-4ce7-a32c-5429e2c3ce51 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-654-1060/2019 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00951-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.4.1; 3.2.4.9.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 6 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. P., O. L., J. Ž., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : 0 I. PareiÅ¡kėjos reikalavimai ir jos argumentai 1. PareiÅ¡kėja paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. P. po brolio K. P. mirties priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai valdyti mirusiojo turtÄ (b. l. 1 – 3).

Pareiškime nurodoma, jog K. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po K. P. mirties atsirado palikimas – 3,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 50/156 dalis 1,5600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 26/94 dalis 0,9400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 90/372 dalis 3,7200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimo byla į mirusiojo K. P. palikimÄ neužvesta, po jo mirties niekas į notarų biurÄ nesikreipė. PalikimÄ , atsiradusį po K. P. mirties, P. P. priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, iÅ¡karto po brolio K. P. mirties ji priėmė visus likusius brolio asmeninius kilnojamuosius daiktus, ėmė prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). 1999 m. apskrities virÅ¡ininko sprendimu bei įsakymu K. P. ir P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvų turėtus žemės sklypus.

Visi žemės sklypai yra vienoje vietoje (duomenys neskelbtini). Abiejų sprendimu minėti žemės sklypai buvo išnuomoti žodiniu susitarimu ūkininkui A. B.. Mirus K. P., P. P. prašymu bei sutikimu, A. B. nuomojuosi tiek jos vardu, tiek K. P. vardu registruotus žemės sklypus. Nuo žemės mokesčio P. P. ir K. P. buvo atleisti. Iki pat savo mirties P. P. šiuos žemės sklypus laikė savo nuosavybe. K. P. prieš mirtį buvo silpnos sveikatos, todėl jį slaugė bei prižiūrėjo P. P., be jos K.

P. daugiau artimųjų neturėjo.

2. PareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, nurodė, kad gyveno kartu su P. P. (duomenys neskelbtini), ten iki mirties gyveno jos brolis K. P., po kurio mirties P. P. valdė broliui priklausančias žemės sklypų dalis kaip savo, buvo sudariusi žemės nuomos sutartį su Å«kininku A. B. (garso įraÅ¡o intervalas 13:17:17 – 13:22:41) 1 II. Suinteresuotų asmenų argumentai 3. Suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta.

Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡imÄ , kuriame nurodė, jog neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimÄ valdyti. Nurodė, kad teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. P. priėmė K. P. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 39 – 41).

4. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ . Atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad pareiÅ¡kėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po K. P. mirties P. P. aktyviais veiksmais pradėjo valdyti žemės sklypÄ ir žemės sklypų dalis, neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui (b. l. 54 – 55).

5. Suinteresuotas asmuo J. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 124). Suinteresuotas asmuo J. P. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ , nepateikė.

6. Suinteresuotas asmuo O. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 120). Suinteresuotas asmuo O. L. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ , nepateikė.

7. Suinteresuotas asmuo J. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 121). Suinteresuotas asmuo J. Ž. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ , nepateikė.

8. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 36). Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas. 0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. P. yra K. P. sesuo (b. l. 9, 10, 35).

K. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Ä®statymo nustatytu terminu pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 11). IÅ¡ su pareiÅ¡kimu pateiktų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad po K. P. mirties atsiradusį palikimÄ sudaro 3,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 50/156 dalis 1,5600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 26/94 dalis 0,9400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 90/372 dalis 3,7200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 13, 14, 15, 16).

PareiÅ¡kėja teigia, kad po brolio K. P. mirties jos senelė P. P. faktiniu valdymu perėmė K. P. priklausiusį turtÄ . PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu patvirtino pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, jog po brolio K. P. mirties P. P. rÅ«pinosi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Abiejų sprendimu minėti žemės sklypai buvo iÅ¡nuomoti Å«kininkui A. B. žodinės sutarties pagrindu. Mirus K. P., P. P. praÅ¡ymu bei sutikimu, A. B. nuomojosi tiek jos vardu, tiek ir K. P. vardu registruotus žemės sklypus.

Iki pat savo mirties P. P. Å¡iuos žemės sklypus laikė savo nuosavybe. K. P. prieÅ¡ mirtį buvo silpnos sveikatos, todėl jį slaugė bei prižiÅ«rėjo pareiÅ¡kėjos senelė, kaip minėta, daugiau artimųjų be pareiÅ¡kėjos senelės, jis neturėjo. K. P. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje. K. P. ir P. P. atkÅ«rus nuosavybės teises į žemės sklypus, jie abu buvo sulaukę pensinio amžiaus. Po brolio mirties P. P. mirties nesikreipė į notarÄ , nes buvo įsitikinusi, kad jai bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į K.

P. palikimÄ , kadangi iÅ¡ karto po jo mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti palikimÄ . Po K. P. mirties jo asmeniniai daiktai liko pas seserį P. P., ji toliau tuos daiktus tvarkė kaip savus. PareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojo parodymai ir raÅ¡ytiniai įrodymai. 1999 m. apskrities virÅ¡ininko sprendimu bei įsakymu K. P. ir P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvų turėtus žemės sklypus, visi žemės sklypai yra vienoje vietoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 18 – 20).

Pareiškėja yra P. P. anūkė, J. Ž. dukra (b. l. 30, 31). Pareiškėjos motina J. Ž. yra P. P. dukra (32, 33, 34,9). K. P. pirmos eilės įpėdinių neturėjo, mirė nevedęs, vaikų neturėjo (b. l. 8).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti, ar padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.

11. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Ä®pėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas leidžia įpėdiniui priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ . Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

12. Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

13. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų palikimas atsirado po K. P. mirties mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). P. P. yra jo sesuo, daugiau įstatyminių įpėdinių jis neturi. P. P. per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi įpėdinio valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri jį), kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, pagal kuriuos P. P. po brolio K. P. mirties pradėjo žemės sklypus valdyti kaip savo; medicininis mirties iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad K. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis iÅ¡ kurios matyti, kad K. P. mirė bÅ«damas nevedęs, vaikų neturėjo (b. l. 8); K. P. gimimo įraÅ¡as, gyventojų registrų pažyma, ( b. l. 10, 9, 35) iÅ¡ kurių matyti, kad K.

P. yra P. P. brolis; 1999 m. apskrities viršininko sprendimas bei įsakymas, kuriais K. P. ir P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvų turėtus žemės sklypus, visi žemės sklypai yra vienoje vietoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 18 – 20). Aplinkybė, jog K. P. iki mirties gyveno kartu su P. P., įrodo, kad po mirties jai toliau likus gyventi toje pačioje vietoje kaip ir jos brolis, ji perėmė visus jo asmeninius daiktus, tvarkė jo daiktus kaip savo.

14. Tai, kad P. P. priėmė mirusio brolio K. P. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojo parodymai, kurie patvirtino, kad po K. P. mirties P. P. toliau tvarkė ir rÅ«pinosi žemės sklypais, juos iÅ¡nuomojo Å«kininkui A. B.. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai atitinka pareiÅ¡kėjos, bei bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo iÅ¡dėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.

15. Taigi, nors P. P. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumÄ (pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, kitiems įstatyminiams įpėdiniams pretenzijų nepareiÅ¡kus) laikytina, kad P. P. po brolio K. P. mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ . Kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėja negali, pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ patvirtino tiek apklaustas liudytojas, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

16. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. B. priteisiamos 12,99 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti.

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,99 Eur (dvylika eurų ir devyniasdeÅ¡imt devynis centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , esančiÄ pasirinktame banke, nurodant įmokos kodÄ 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Teisėja Agnė Vyliaudaitė