Legislator Case Law & Legislation
d5cd5861-58cf-4f57-abda-9526ef17bfa6 AI generated

d5cd5861-58cf-4f57-abda-9526ef17bfa6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d5cd5861-58cf-4f57-abda-9526ef17bfa6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l - 2) matyti, kad V. A., bÅ«damas UAB „G.“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi 2012-11-27 leido dirbti nelegalų darbÄ , nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V.

Legislator headnote

AI generated

d5cd5861-58cf-4f57-abda-9526ef17bfa6 · Vilniaus apygardos teismas: P., todėl pirmosios instancijos teismas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respblikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., padarymÄ nubaudė netinkamÄ subjektÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, su tokiu apelianto argumentu sutikti negali.Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., už Å¡iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ atsako darbdaviai ar jų įgalioti asmenys. Å iuo atveju bÅ«tent V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-817-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01389-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 40.1.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja S. B., teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo V.

A. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir nubaustas 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų bauda už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį, iÅ¡ viso 18000 (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių) litų bauda;n u s t a t ė :Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu V. A. pripažintas kaltu už tai, kad bÅ«damas UAB „G.“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi nuo 2012-11-25 iki 2012-11-27 leido V.

Z. dirbti nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Taip pat, 2012-11-27 leido dirbti B. S., E. N. ir K. S. teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , o G. T. ir T. L. leido dirbti nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . 2012-11-27 ir 2012-11-28 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriams J.

V., M. I., V. Ž. ir K. V., atlikus nelegalaus darbo prevencinius patikrinimus statybos objekte adresu VirÅ¡upio g. 63, Vilniuje, rado dirbančius statybos pagalbinius ir pastato apdailos darbus atliekančius, aukščiau minėtus asmenis. UAB „G.“ direktorius V. A. neužtikrindamas, kad B. S., E. N. ir K. S. dirbtų nustatyta tvarka praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžiÄ , o V. Z., G. T. ir T. L.dirbtų tik sudarę raÅ¡ytinę darbo sutartį ir nustatyta tvarka praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžiÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.Apeliaciniu skundu V.

A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimÄ ir bylÄ nutraukti. Taip pat praÅ¡o, praneÅ¡ti prokurorui dėl VDI pareigÅ«nų nusikalstamų veikų, kreiptis į Konstitucinį teismÄ tikslu nustatyti ir iÅ¡aiÅ¡kinti, ar nutarimas skundžiamas, ar DK 99 str. 5 d. norma bei Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytÄ valstybinės kalbos statusÄ , ATPK tikslus ir lÅ«kesčius, o taip pat praneÅ¡ti Europos P. P. informavimo tarnybai dėl pažeidinėjimo Konstitucinių piliečių teisių ir teisėtų interesų bei lÅ«kesčių Lietuvos valstybinių institucijų pareigÅ«nų ir tarnautojų veiksmais bei teismo procesiniais sprendimais.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nutarimas naikintinas dėl netinkamai taikyto ir iÅ¡aiÅ¡kinto įstatymo, akivaizdaus nukrypimo nuo jau suformuluotos teismų praktikos, bei absoliučių skundžiamo nutarimo negaliojimo pagrindų.Apeliantas nesutinka su jam reiÅ¡kiamais kaltinimais, kadangi jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., tyčios ar neatsargumo, todėl byla turi bÅ«ti nutraukta.Pažymima, kad VDI pareigÅ«nai neužfiksavo faktinio darbo atlikimo, dėl ko teisme negalėjo pateikti jokių įrodymų, todėl darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo įvykdytas.

A. P. įgaliojimo pagrindu su bÅ«simais darbuotojais tik atliko numatomos darbo sutarties sÄ lygų aptarimÄ ir galimybę faktiÅ¡kai jÄ Ä¯gyvendinti.Apeliantas nurodo, kad bendrovėje už darbuotojų parinkimÄ , jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tinkamÄ darbo sÄ lygų užtikrinimÄ , specialių drabužių ir įrankių iÅ¡davimÄ yra atsakingas darbų vadovas A. P., kuris teismui tai patvirtino. Pasak apelianto, dauguma pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų suprato, kad su jais darbo sutartis pasiraÅ¡o bÅ«tent A.

P., o ne V. A., todėl darytina iÅ¡vada, kad už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., padarymÄ administracinėn atsakomybėn turi bÅ«ti traukiamas bÅ«tent jis.Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ V. A. apeliacinį skundÄ , nurodydamas, kad skundas turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas bei paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimas.Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir taikymo aspektu, kontstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , iÅ¡aiÅ¡kino visas bylos tinkamam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ nėra teisinio pagrindo.Lietuvos Respblikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tÅ«kstančių iki deÅ¡imties tÅ«kstančių litų.

Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., darbÄ vertinant kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l - 2) matyti, kad V. A., bÅ«damas UAB „G.“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi 2012-11-27 leido dirbti nelegalų darbÄ , nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V.

Z. priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Taip pat 2012-11-27 leido dirbti B. S., E. N. ir K. S. teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, o G. T. ir T. L. leido dirbti nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.Nors minėtame administracinio teisės pažeidimo protokole apraÅ¡yti V. A. veiksmų požymiai visiÅ¡kai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respblikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., sudėties požymius, tačiau pastarasis tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde savo kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neigia, nurodydamas, kad už darbuotojų parinkimÄ , jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tinkamÄ darbo sÄ lygų užtikrinimÄ , specialių drabužių ir įrankių iÅ¡davimÄ yra atsakingas darbų vadovas A.

P., todėl pirmosios instancijos teismas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respblikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., padarymÄ nubaudė netinkamÄ subjektÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, su tokiu apelianto argumentu sutikti negali.Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., už Å¡iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ atsako darbdaviai ar jų įgalioti asmenys. Å iuo atveju bÅ«tent V.

A., buvo atsakingas už darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , darbo sutarčių su jais pasiraÅ¡ymÄ .IÅ¡ byloje pateiktų darbo sutarčių (b. l. 19-24) matyti, kad jas su darbuotojais pasiraÅ¡ydavo bÅ«tent V. A., kaip UAB „G.“ darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas. Vadinasi, bÅ«tent apeliantas buvo atsakingas už darbo sutarčių su darbuotojais pasiraÅ¡ymÄ , todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis yra tinkamas subjektas Lietuvos Respblikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. prasme.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde minimas A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nors ir paaiÅ¡kino, kad darbo sÄ lygas darbininkams pasiÅ«lydavo jis, tačiau patvirtino, kad jokių darbo sutarčių nepasiraÅ¡inėdavo, už jų pasiraÅ¡ymÄ buvo atsakingas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. A..Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad apelianto veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sudėties, nes darbo sutartys su darbuotojais buvo pasiraÅ¡ytos iki Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų patikrinimo, Å¡ias aplinkybes, pasak apelianto, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A.

M., E. N., B. S., G. T., T. L. bei K. S.. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių liudytojų parodymus, duotus apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei jų pirminiuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , visiÅ¡kai pagrįstai minėtų liudytojų parodymais nesirėmė, nes jie buvo prieÅ¡taringi, nesutapo vienas su kitu bei prieÅ¡taravo jų pačių pirminiams paaiÅ¡kinimams.IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei liudytojo – Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«no M.

I. parodymų nustatyta, kad UAB „G.“ patikrinimas vyko keletÄ dienų: 2012 m. lapkričio 27 d., 13.00 val. ir 2012 m. lapkričio 28 d., 12.00 val. (b. l. 5, 7).2012 m. lapkričio 27 d. atlikus nelegalaus darbo prevencinį patikrinimÄ buvo nustatyta, kad objekte dirbo 4 asmenys, tačiau 2 iÅ¡ jų pasiÅ¡alino, objekte liko V. Z.. 2012 m. lapkričio 28 d. atlikus nelegalaus darbo prevencinį patikrinimÄ buvo nustatyta, kad objekte dirbo 5 asmenys, iÅ¡ jų 2 pasiÅ¡alino, vienas iÅ¡ jų – K. S.. Liko 3 asmenys – tarp jų G.

T. ir T. L.. Liudytojas E. N. teismo posėdyje parodė, kad darbo sutartį pasirašė lapkričio 29 d.. Lapkričio 27 d. buvo objekte, tačiau nedirbo, o tik apžiÅ«rinėjo objektÄ , buvo persirengęs, nes nenorėjo iÅ¡sitepti, objekte buvo labai purvina. 2012 m. lapkričio 29 d. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodė, kad pradėjo dirbti 2012 m. lapkričio 27 d., tÄ dienÄ vyko paruoÅ¡iamieji darbai, darbo sutartį pasirašė lapkričio 27 d. ryte. Taip pat nurodė, kad ir B. S. lapkričio 27 d. objekte atlikinėjo įvairius darbus.

Liudytojas B. S. teismo posėdyje parodė, kad darbo sutartį pasirašė lapkričio 26 d., ir jam buvo pasakyta, kad jis turi pradėti dirbti lapkričio 27 d. Jis manė, kad pasirašęs sutartį jau dirba. 2012 m. lapkričio 29 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad darbo sutartį pasirašė 2012 m. lapkričio 28 d., o lapkričio 27 d. buvo objekte tikslu jį apžiÅ«rėti ir susitarti dėl darbo sÄ lygų. Liudytojas G. T. teismo posėdyje parodė, kad įsidarbino nuo lapkričio 27 d., tačiau tÄ dienÄ jis nieko nedirbo, o tik apžiÅ«rinėjo objektÄ .

Taip pat parodė, kad darbo sutartį buvo pasirašęs iki Darbo inspekcijos atstovų patikrinimo. 2012 m. lapkričio 28 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime jis nurodė, kad lapkričio 28 d. jis pradėjo dirbti objekte, bet ar yra pasirašęs sutartį, nežino, nepamena. L. T. LukaÅ¡evič teismo posėdyje parodė, kad sutartį pasirašė lapkričio 27 d., o dirbti pradėjo lapkričio 29 d., nes iki tos dienos dar neturėjo reikiamų instrumentų bei drabužių. Tiek lapkričio 27 d., tiek lapkričio 28 d. jis buvo objekte. 2012 m. lapkričio 28 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad lapkričio 28 d. atvyko į objektÄ susitarti dėl darbo sÄ lygų, sutarties nėra pasirašęs. Liudytojas K.

S. teismo posėdyje parodė, kad darbo sutartį pasirašė tik po Darbo inspekcijos atstovų patikrinimo, o iki to objektÄ tik apžiÅ«rinėjo, jame nedirbo, laukė darbo medžiagų bei darbo sutarčių. 2012 m. lapkričio 28 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad lapkričio 27 d. iÅ¡ ryto pasirašė sutartį, ir tÄ pačiÄ dienÄ nuvyko į objektÄ , lapkričio 27 d. atvykus inspektoriams iÅ¡ objekto pasiÅ¡alino, nes iÅ¡sigando. Lapkričio 28 d. taip pat dirbo objekte, atvykus inspektoriams jis vėl pasiÅ¡alino, nes iÅ¡sigando.

Darbus atlikinėjo kartus su kolega G. T.. 2012 m. lapkričio 27 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime V. Z. nurodė, kad antrÄ dienÄ atėjo padėti, dirba po porÄ valandų, dirbti pradėjo užvakar, ar buvo sudaryta darbo sutartis, nepamena.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių liudytojų parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad visi minėti liudytojai savo parodymuose painiojosi, pirminiuose paaiÅ¡kinimuose nurodydami vienokias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tuo tarpu apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu – visiÅ¡kai kitokias, teisinančias jų darbdavį V.

A.. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atvejais, kai teismo posėdžio metu apklausiamų liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja tarpusavyje iÅ¡ esmės, tokie liudytojų parodymai laikomi nepatikimais ir jais nesivadovaujama priimant teismo sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų liudytojų parodymais nesivadovavo. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raÅ¡to „Dėl informacijos apie UAB „G.“ suteikimo“ (b. l.

10) nustatyta, kad darbo sutartys su G. T., E. N., V. Z., B. S., T. L. buvo sudarytos 2012 m. lapkričio 27 d., su K. S. – 2012 m. lapkričio 28 d.. P. S. padaryti 2012 m. lapkričio 27 d. vakare (17.07 val., 21.41 val., 19.42 val.), ir 2012 m. lapkričio 28 d. (10.44 val., 08.22 val., 10.47 val., 14.15 val.). Pažymėtina, kad 2012 m. lapkričio 27 d., 13.00 val. patikrinimo metu objekte buvo V. Z., o apie jo įdarbinimÄ Sodrai praneÅ¡ta tik 2012 m. lapkričio 27 d. vakare. 2012 m. lapkričio 28 d., 12.00 val. atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad iÅ¡ objekto pasiÅ¡alino K.

S., apie kurio įdarbinimÄ Sodrai buvo praneÅ¡ta tik 2012 m. lapkričio 28 d., 14.15 val., tai yra jau po darbo inspekcijos atstovų patikrinimo. IÅ¡ Å¡ių duomenų seka, kad nors darbo sutartys su minėtais darbuotojais buvo pasiraÅ¡ytos 2012 m. lapkričio 27-28 d. ryte, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie Å¡ių asmenų darbo pradžiÄ buvo praneÅ¡ta tik vakare, t.y. po atlikto Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos DK 98 str. nuostatas, darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios turi praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ .Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, kurių pagrindų priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , naikinti kurį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.Dėl apelianto praÅ¡ymo praneÅ¡ti prokurorui apie Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nų nusikalstamas veikas bei praneÅ¡ti Europos P. P. informavimo tarnybai dėl Konstitucinių piliečių teisių ir teisėtų interesų pažeidinėjimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo, turėdamas duomenų apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nagrinėjamu atveju, Å¡io klausimo sprendimas nėra Vilniaus apygardos teismo kompetencijos ribose. Tuo tarpu kreiptis į įvairiais kompetentingas institucijas, pvz. apeliaciniame skunde minimÄ Europos P. P. informavimo tarnybÄ , apeliantas gali savo iniciatyva. Nors apeliaciniu skundu praÅ¡oma kreiptis į Konstitucinį teismÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokių Å¡ioje byloje taikytų įstatymų prieÅ¡taravimų LR Konstitucijai, teismas neįžvelgia. pagrindu, kuriais galima bÅ«tų kreiptis į Konstitucinį teismÄ , Vilniaus apygardos teismas neįžvelgia.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ , kurių pagrindu priėmė teisėtÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , naikinti kurį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : V. A. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėja                  S. B.