d5cc33c0-d685-4603-87fd-ee286bc7b398 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-300/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01068-2012-7             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.2.14.1.2.1.; 2.4.7.                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                   N U T A R T I S                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                    2013 m. sausio 24 d.                                                              Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

B. gynėjo advokato A. Chudenkovo apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir su 2012 m. gegužės 3 d. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

R. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai nuo prekystalio pagrobė M. M. priklausančius 200 litų, taip padarė nukentėjusiajam M. M. 200 Lt turtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas A. Chudenkovas praÅ¡o pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendį ir R. B. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.Apeliantas pažymi, jog baudžiamojo proceso metu R.

B. neturėjo gynėjo, dėl to, nuteistojo gynėjo teigimu, jis negalėjo teismui iÅ¡dėstyti visų aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmės skyrimui ir jos rÅ«Å¡ies bei dydžio nustatymui. Nurodo, kad nuteistasis siekė ir norėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , bet dėl neiÅ¡manymo ir nežinojimo negalėjo to padaryti, nes nukentėjusysis neatvyko į teismo posėdį. Dėl to, kas paminėta, mano, kad tai patvirtina, jog, be to, jog R. B. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to gailėjosi, buvo prielaidos ir kitai jo atsakomybę Å¡velninančiai aplinkybei – kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat nurodo, kad tik dėl to, jog R. B. neturėjo teisinio iÅ¡silavinimo ir pakankamai patirties, taip pat, kad jo interesams neatstovavo profesionalus teisininkas, kuris galėjo patarti ir atlikti veiksmus, kurie atitiktų jo valiÄ , t. y. atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , bei to, jog teismas ir prokuroras nepatarė, kaip ir kokiu bÅ«du jis galėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , jam buvo užkirsta galimybė atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ ir tokiu bÅ«du paveikti jam skirtinos bausmės rūšį ir / arba dydį.

Apelianto teigimu, teismas R. B. skyrė laisvės atėmimo bausmę tik dėl tos priežasties, jog BK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu R. B. yra pripažintinas recidyvistu. Pastebi, jog pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad vien tai, jog R. B. anksčiau yra baustas, nesudaro prielaidų teigti, jog už nuskalstamÄ veikÄ â€“ atvirÄ vagystę, – dėl kurios jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, buvo pasirengęs atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , jam turi bÅ«ti skirta itin griežta su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas, parinkdamas bausmės rūšį, netinkamai vadovavosi bausmių sistema ir skyrė griežtesnę bausmės rūšį nei Å¡ioje situacijoje galėjo bÅ«ti R. B. paskirta. Teigia, kad griežčiausios bausmės paskyrimas R. B., kuris siekia atnaujinti sportinę veiklÄ , kuriÄ nepagrįstai, pakenkdamas savo asmenybės vystymuisi, apleidęs, buvo neadekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai. Apelianto įsitikinimu, susiklosčiusioje situacijoje nustatytos aplinkybės sudarė prielaidas teismui svarstyti klausimÄ skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę (BK 62 str.), tačiau teismas, itin formaliai įvertinęs nuteistojo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, tokios aplinkybės net nevertino.

Dėl to mano, kad tai, jog nuteistasis nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir siekė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , pagrindžia, kad nuteistajam galėjo ir turėjo bÅ«ti skirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Mano, kad anksčiau Å¡iame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog Å iaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai paskyrė bausmę, kadangi skyrė pernelyg griežtÄ su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, nors esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apelianto manymu, nuteistajam galėjo bÅ«ti skirta Å¡velnesnė bausmė, kuria bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde R. B. kaltės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu praÅ¡o paskirti R. B. su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimams, kad R. B. skirta laisvės atėmimo bausmė tik dėl tos priežasties, jog BK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu jis yra pripažintinas recidyvistu, atsižvelgė į R. B. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į jo asmenį apibÅ«dinančius duomenis – anksčiau ne kartÄ teistas – 3 kartus, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė teistumui neiÅ¡nykus, bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, nedirba, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas, pagrįstai, įvertinęs Å¡ias bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, paskyrė R. B. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas žymiai mažesnį nei jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Dėl to nuteistajam skirta bausmė nelaikytina per griežta, prieÅ¡ingai, kolegijos vertinimu, ji atitinka tiek nuteistojo padarytÄ nusikaltimÄ , tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.

Ir nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas R. B. skyrė pernelyg griežtÄ su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendžia, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su R. B. skirtina bausme, nėra pakankamos, kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Pirma, tai, kad nuteistasis savo gyvenimo bÅ«du ne pirmÄ kartÄ pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Antra, tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad nuteistajam turėjo bÅ«ti skirta Å¡velnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda teisinio pagrindo Å¡velninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės ar keisti jos rūšį. Trečia, bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ , atitinkančiÄ padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumÄ bausmę. Tuo labiau, bylos duomenys tvirtina, jog R.

B. jau 3 kartus teistas, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, bausmės vykdymo atidėjimo metu, kuris ankstesniais nuosprendžiais jam jau buvo taikytas du kartus, nedirba. Be to, pastebėtina tai, kad, nors nuteistajam skirta griežčiausia iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimas, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad R. B. padarytas nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, kad nuteistasis nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, o pagal BK 27 straipsnio ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, susiję su R. B. gynėjo neturėjimu baudžiamojo proceso metu ir iš to kylantys nuteistojo gynėjo samprotavimai, jog dėl to R. B. negalėjo atlyginti žalos nukentėjusiajam, nors to siekė ir norėjo, kas, gynėjo nuomone, turėtų būti pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, deklaratyvūs, todėl – atmestini. Iš tiesų, bylos duomenys tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, R. B. gynėjas nedalyvavo.

Tačiau bylos duomenys tvirtina ir tai, kad teisė turėti gynėjÄ R. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta (29, 66 b. l.) ir kad jis pats jo atsisakė (30, 67 b. l.), o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo informuotas dėl jo teisės turėti gynėjÄ (77 b. l.), iÅ¡aiÅ¡kinant, kad jis nepatenka į sÄ raÅ¡Ä asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas. Todėl tai, kad apylinkės teismo posėdžių metu nuteistasis gynėjo neturėjo, jo teisių nepažeidė.

Taip pat neteisus apeliantas teigdamas, kad dėl gynėjo neturėjimo R. B. negalėjo atlyginti žalos nukentėjusiajam, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistojo gynėjas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu bei jo vardu rašė apeliacinį skundÄ , tačiau bylos duomenys tvirtina, kad net ir turėdamas gynėjÄ , nuteistasis padarytos žalos nukentėjusiajam neatlygino. Dėl Å¡ių priežasčių toks nuteistojo noras – atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ laikytinas deklaratyviu.

SkundÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis R. B. teisei prieÅ¡ingo elgesio ir konstatuoja, kad R. B. paskirta bausmė yra ne per griežta, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:            Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Andriaus Chudenkovo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Vidmantas Mylė                                                                                           Teisėjai                                                                                 Raimundas Jurgaitis                                                                                  Zigmas Kavaliauskas