d5ca5d75-1cf2-437c-8cf3-bd07dd875c44 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1142-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22202-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 1.3.7.2.4; 2.6.10.2.4.2.; 1.1.1.4.4 (S)            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ratės Varanauskaitės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

P. (V. P.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo; iÅ¡vadÄ teikianti institucija Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovas V. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl diskriminacijos ir persekiojimo narystės ir dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje pagrindu.

Nurodė, kad jis aktyviai veikia profsÄ junginėje veikloje ir dėl to patiria persekiojimÄ bei diskriminacijÄ ; jam taikomas mažiau palankus elgesys, lyginant su kitais darbuotojais, nepriklausančiais profesinei sÄ jungai. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7453-803/2013 nustatė, kad tarp ieÅ¡kovo V. P. ir kito darbuotojo kilo konfliktas; atsakovė skyrė papeikimÄ tik ieÅ¡kovui, tuo tarpu kito asmens atžvilgiu jokių priemonių nesiėmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4106-631/2015 konstatavo, kad atsakovo siekiamoje skirti ieÅ¡kovui drausminėje nuobaudoje už 2014 m. spalio 18 d. pavėluotai pradėtÄ traukinio techninę apžiÅ«rÄ , yra diskriminacijos požymių dėl dalyvavimo profesinėje sÄ jungoje ir to atsakovas nepaneigė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2911-852/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , konstatuodamas, kad atsakovė netraukia atsakomybėn už analogiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimus kitų darbuotojų, kurie nepriklauso profesinei sÄ jungai; kad atsakovė persekioja profesinės sÄ jungos valdymo organų narį – ieÅ¡kovÄ dėl jo veiklos profesinėje sÄ jungoje.

Pasak ieÅ¡kovo, atsakovė ir toliau diskriminuoja bei persekioja ieÅ¡kovÄ , grasindama tolimesniu susidorojimu bei siekdama atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo. 2016 m. vasario 24 d. ieÅ¡kovui nepagrįstai skyrė žodinį įspėjimÄ dėl traukinio pavėluoto iÅ¡vykimo. Pasak ieÅ¡kovo, neteisėtais veiksmais atsakovė padarė jam žalÄ , jis darbe patiria stresÄ , paÅ¡lijo psichinė ir fizinė sveikata. Tokia situacija žlugdo jo motyvacijÄ , savivertę, darbo metu jaučiasi prislėgtas, baiminasi naujų konfliktų, negatyvios mintys kankina ir namuose.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra žeminamas orumas ir reputacija, dėl nuolatinės įtampos trinka bendravimas tiek darbinėje, tiek ir kitoje aplinkoje, patiria nuolatinį diskomfortÄ dirbdamas, menkėja jo pasitikėjimas savimi, o dėl nuolatinio nepagrįsto žeminimo darbe dėl netinkamo darbo, ir kiti asmenys jau yra susidarę nepagrįstÄ nuomonę, kad jis netinkamai atlieka savo funkcijas, dėl ko labai iÅ¡gyvena. Atsakovė „Lietuvos geležinkeliai“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo aktyviÄ veiklÄ , dėl kurios jis jaučiasi persekiojamas. Drausminė nuobauda 2012 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovui buvo skirta dėl darbo drausmės pažeidimo; ieÅ¡kovas savo kaltę pripažino; skiriant Å¡iÄ nuobaudÄ atsakovė nežinojo, jog ieÅ¡kovas priklauso profesinei sÄ jungai. Å ioje byloje diskriminacijos ar persekiojimo aspektas nebuvo nagrinėtas. IeÅ¡kovui dar iki įstojimo į profesinę sÄ jungÄ buvo taikyta drausminė nuobauda, kas, pasak atsakovės, rodo, kad drausminės nuobaudos taikomos ne pagal tai, ar darbuotojas priklauso profesinei sÄ jungai.

Teismas civilinėje byloje Nr. 2-4106-631/2015 vienareikÅ¡miÅ¡kai nekonstatavo, jog ieÅ¡kovas ar profesinės sÄ jungos pirmininkas yra diskriminuojami ar persekiojami. Kadangi analogiÅ¡kų pažeidimų kiti darbuotojai nebuvo padarę, atsakovas neturėjo galimybės pateikti raÅ¡ytinių įrodymų pagrįsti, jog ir kitus darbuotojus už panaÅ¡ius darbo drausmės pažeidimus darbdavys vertina vienodai. Dėl 2016 m. vasario 24 d. ieÅ¡kovui skirto žodinio įspėjimo atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais darbdavys jam grasina ir kuo pasireiÅ¡kia siekis atleisti iÅ¡ darbo, spaudimas, kas atlieka Å¡iuos veiksmus, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Operatyvinių pasitarimų organizavimas yra įprastinė praktika, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti įvairių įvykių aplinkybes, jie organizuojami ne tik dėl ieÅ¡kovo ar profesinės sÄ jungos veiksmų. Atsakovo teigimu, darbuotojai nėra engiami, jie gauna visas socialines garantijas, nediskriminuojant jų priklausymo profesinei sÄ jungai pagrindu. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas subjektyviai bet kokį atsakovo veiksmÄ priima kaip persekiojimÄ , nors objektyviai tam nėra jokios priežasties. Atsakovo teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti žalos ieÅ¡kovui.

Dalis ieÅ¡kovo nurodytų neteisėtų veiksmų net chronologiÅ¡kai yra pakankamai nutolę nuo padarinių, t.y. ieÅ¡kovui nustatytų tam tikrų sveikatos sutrikimų. Atsakovo nuomone, net jei ir bÅ«tų pripažinta, jog tam tikros ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos, teisės pažeidimo pripažinimas ir ieÅ¡kovo padėties atstatymas yra pakankama satisfakcija. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atmetė.Teismas įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus sprendė, kad drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimo metu – 2012 m. lapkričio 7 d., atsakovei buvo žinoma apie ieÅ¡kovo narystę profesinėje sÄ jungoje.

Kadangi priimdamas 2013 m. kovo 21 d. sprendimÄ teismas nenagrinėjo ieÅ¡kovo diskriminacijos ar persekiojimo klausimo, Å¡ių aplinkybių neiÅ¡kėlė ir ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo skirta dėl to, jog jis priklauso profesinei sÄ jungai. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui iki įstojimo į profesinę sÄ jungÄ 2009 m. lapkričio 27 d. taip pat buvo taikyta drausminė atsakomybė. Dėl atsakovės ketinimo paskirti ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ už tai, kad 2014 m. spalio 18 d. traukinio techninę apžiÅ«rÄ jis pradėjo pavėluotai, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė nepaneigė, kad už analogiÅ¡kus arba panaÅ¡aus pobÅ«džio darbo drausmės pažeidimus kitiems darbuotojams bÅ«tų taikoma drausminė atsakomybė, laikė, kad nagrinėjamos situacijos kontekste (inicijuojant drausminės atsakomybės skyrimÄ ) ieÅ¡kovui buvo taikomas mažiau palankus elgesys palyginus su kitais atsakovo darbuotojais.

Teismo nuomone, atsakovo Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus atlikto tyrimo 2014 m. gruodžio 30 d. aktas paneigia ieÅ¡kovo teiginius dėl 2014 m. spalio 30 d. operatyviniame pasitarime dalyvavusių asmenų daromo psichologinio smurto ar spaudimo; o kitų duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo teiginių pagrįstumÄ , teismas nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į operatyvinių pasitarimų organizavimo tikslÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog jo neplanuotas organizavimas negalėjo sudaryti įtampos bei pakenkti atsakovo savijautai.

Pažymėjo, kad operatyvinių pasitarimų organizavimo praktika yra nuolatinė, ji taikoma visų atsakovo darbuotojų atžvilgiu, ieÅ¡kovas 2014 m. gruodžio 22 d. paaiÅ¡kinime nereiÅ¡kė pretenzijų dėl jam nesuteiktos teisės pasirÅ«pinti atstovavimu. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad dėl operatyviniame pasitarime iÅ¡ atsakovo pusės dalyvavusių didesnio skaičiaus asmenų buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas skųstų 2016 m. vasario 24 d. operatyvinio pasitarimo protokolÄ , reikÅ¡tų pretenzijas dėl jame užfiksuotų aplinkybių, teismas laikė, kad ieÅ¡kovas su protokolo turiniu sutiko, todėl ieÅ¡kovo argumentus, kad protokole užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, atmetė kaip nepagristus.

Nustatęs, kad operatyviniai pasitarimai yra įprastinė praktika, kad jie organizuojami visų įtariamų darbo drausmę pažeidusių atsakovo darbuotojų atžvilgiu; sankcijos yra taikomos ir kitiems atsakovo darbuotojams, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog organizuojant operatyvinį pasitarimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, ieÅ¡kovas atsidÅ«rė mažiau palankioje padėtyje nei kiti darbuotojai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kitų darbuotojų nenorÄ dirbti su profesinės sÄ jungos nariais poroje įtakoja jų pačių apsisprendimas ir suvokimas, o ne atsakovo nurodymas.

Teismo nuomone, įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo teiginius dėl jo garbės ir orumo sumenkinimo, įžeidinėjimo dėl narystės profesinėje sÄ jungoje, byloje nėra. Sprendė, kad atsakovo ieÅ¡kovui daromo spaudimo faktas nėra įrodytas. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad atsakovas trukdytų ieÅ¡kovui dalyvauti profesinės sÄ jungos veikloje. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2911-852/2015 nurodyta statistika dėl teisminių ginčų, kuriuose dalyvauja atsakovas ir profesinė sÄ junga, nepagrindžia fakto, kad atsakovas tendencingai persekioja profesinę sÄ jungÄ ar jos narius.

Be to, nustatyta, kad profesinės sÄ jungos atstovai, kaip antai profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ pirmininkas S. F., yra linkęs piktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis. Pagal CPK 177 str. 3 d., ieÅ¡kovo pateiktÄ garso įraÅ¡Ä , kuriuo ieÅ¡kovas įrodinėjo profesinės sÄ jungos narių engimo faktÄ , teismas laikė neleistina bei neatitinkančia įrodymams keliamų reikalavimų įrodinėjimo priemone ir Å¡iuo įrodymu nesivadovavo. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovas visiÅ¡kai nereaguoja į darbuotojų pateiktus skundus arba tiria jos formaliai, taip pat nenustatė jokio sistemingo diskriminacinės aplinkos atsakovo darbovietėje profesinės sÄ jungos nariams kÅ«rimo.

Nustatęs diskriminacijos faktÄ , teismas sprendė, jog nėra pagrindo jo vertinti, kaip esmingai susijusio su ieÅ¡kovo veikla profesinėje sÄ jungoje. Ä®vertinęs įrodymus, pažymėjo, jog kad negalima konstatuoti, kad nuolatinis nerimas ir nuolat patiriamas neigiamas poveikis yra sÄ lygotas atsakovo veiksmų. Taip pat teismas nenustatė ryÅ¡io tarp drausminės atsakomybės ieÅ¡kovui inicijavimo ir ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimų. Teismo vertinimu, teisės pažeidimo konstatavimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4106-631/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2911-852/2015 yra ieÅ¡kovo teisinės padėties atstatymas, kas buvo pakankama satisfakcija ieÅ¡kovui už patirtus nepatogumus, todėl teismas ieÅ¡kovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.

  III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas V. P. apeliaciniu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-28879-631/2016 ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2012 m. lapkričio 7 d. drausminė atsakomybė ieÅ¡kovui buvo taikoma objektyvių darbo drausmės pažeidimo aplinkybių prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems įrodymams ir civilinėje byloje Nr. 2-7453-803/2013 nustatytoms aplinkybėms, nes drausminė atsakomybė ieÅ¡kovo atžvilgiu panaikinta teismo sprendimu. Atsakovas nepaneigė fakto, kad skirtingos atsakomybės taikymas darbuotojui priklausančiam profesinei sÄ jungai ir darbuotojui, nepriklausančiam profesinei sÄ jungai, nulemtas kitų nei diskriminacinės aplinkybių.

Teismas neįvertino nevienodo darbuotojų traktavimo. Atsakovė nepaneigė, kad griežtesnius standartus ieÅ¡kovui taikė tik dėl darbuotojų dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje.IeÅ¡kovas įrodinėjo tai, jog bandymas skirti drausminę nuobaudÄ diskriminaciniais motyvais, yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turi neigiamÄ tendencingumÄ jo atžvilgiu, o ne tai kad kreipimasis į profesinę sÄ jungÄ (o vėliau ir į teismÄ ) dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ laikomi diskriminacija ir persekiojimu.

Atsakovė nepaneigė diskriminacijos ir persekiojimo prezumpcijos, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-4106-631/2015. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios prezumpcijos nepakanka diskriminacijos faktui pagrįsti; nenustatė kitų aplinkybių, kurios jÄ paneigtų. Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė teisinės prezumpcijos, įrodinėjimo naÅ¡tos pasiskirstymo taisykles. Pasak ieÅ¡kovo, bÅ«tent darbdavys privalo pateikti įrodymus, kurių visuma suformuluotų neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nelygiavertės sÄ lygos buvo sudarytos dėl kitų priežasčių nei diskriminacija arba kad skirtingas elgesys yra pateisinamas.

Teismo išvada, kad ieškovas pasirašytinai supažindintas su 2016 m. vasario 24 d. operatyvinio pasitarimo protokolu ir jo neskundė, reiškia, kad jis su protokolo turiniu sutiko, yra niekuo nepagrįsta. Tokių protokolų skundimo tvarka nėra numatyta; o ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog operatyvinio pasitarimo protokole surašytos aplinkybės yra netikslios, surašytos painiai, ieškovas jame nurodytas aplinkybes neigia.Ieškovas pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus dėl atsakovo darbuotojo A.

K. įžeidinėjimų, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovo skundus vertina tik formaliai, nesiekiant nustatyti tikrų konflikto aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai jų neįvertino. Etikos komisija nesiaiÅ¡kino, ar informacijos objektyviai nėra ar tiesiog ji nebuvo rinkta. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo įrodymų, kuriais įrodinėjamas bendras diskriminacinis atsakovo elgesys prieÅ¡ profesinės sÄ jungos narius; netinkamai įvertino Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. gruodžio 28 d. raÅ¡to turinį.

Mano, kad teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus ir iÅ¡reikalauti konkrečiÄ informacijÄ dėl asmenų bei jų interesų pažeidimo, jeigu manė, jog Å¡ios aplinkybės yra svarbios vertinant profesinės sÄ jungos narių diskriminavimÄ .IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad atsakovas trukdo ieÅ¡kovui dalyvauti profesinės sÄ jungos veikloje, todėl nebuvo pagrindo iÅ¡plėsti ieÅ¡kinio nagrinėjimo ribų. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos paskirstant įrodinėjimo pareigos naÅ¡tÄ Å¡alims diskriminacijos bylose.

Nustačius, jog pareiga įrodyti, kad nepalankus elgesys su ieÅ¡kovu buvo taikomas dėl kitų, nei diskriminacijos pagrindas, priežasčių tenka atsakovei, galutinė teismo sprendimo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo persekiojimas ir diskriminacija byloje neįrodyta, yra neteisėta. IeÅ¡kovui nurodžius prima facie diskriminacijos aplinkybes, įrodinėjimo pareiga turi bÅ«ti perkelta atsakovui. Atsakovas nepateikė jokios informacijos, kad už analogiÅ¡kus darbo drausmės pažeidimus taiko drausmines nuobaudas ir ne profesinės sÄ jungos nariams.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiÅ¡kinant deliktinės atsakomybės sÄ lygas. Apelianto teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu yra ankstesnėse bylose (Nr. 2-7453-803/2013 ir Nr. 2-4106-631/2015), taip pat ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė įrodymus dėl atvejų, kai atsakovas nevykdo savo pareigų ir nereaguoja į darbuotojų, kurie priklauso profesinei sÄ jungai, skundus, taip pat bendrÄ atsakovo neigiamÄ tendencingumÄ profesinės sÄ jungos narių atžvilgiu, todėl teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, laiko nepagrįsta.

Teigia, kad yra akivaizdus tiek tiesioginis, tiek netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei padarinių - ieÅ¡kovo nuolat patiriamas stresas, paÅ¡lijusi psichinė ir fizinė sveikata, ženkliai nukritęs svoris, padidėjęs nervingumas, jautrumas, emocionalumas, nemiga, atsiradęs aukÅ¡tas nerimo lygis, depresija, emocinis labilumas, stipri somatizacija. Pažymi, kad ieÅ¡kovo persekiojimo bei diskriminacijos veiksmai trunka kelis metus, atsakovo neteisėtų veiksmų poveikis ieÅ¡kovo psichinei bei fizinei bÅ«klei yra natÅ«rali tokio elgesio pasekmė.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (dėl pareigos bÅ«ti aktyviam darbo ir ypač bylose, kur keliamas diskriminacijos klausimas (vieÅ¡as interesas) bylose.Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ , pasisakė dėl kiekvieno apelianto ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyto epizodo, prijungė civilines bylas Nr. 2-7453-803/2013 ir Nr. 2-4106-631/2015, vertino Å¡ių bylų medžiagÄ , apklausė visus ieÅ¡kovo praÅ¡ytus apklausti liudytojus, todėl atsakovės nuomone, apelianto argumentas, jog teismo sprendimas priimtas pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , yra nepagrįstas.

Skiriant drausminę nuobaudÄ , kuri 2013 m. kovo 21 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7453-803/2013 buvo panaikinta, atsakovė nebuvo oficialiai informuota apie ieÅ¡kovo priklausymÄ profesinei sÄ jungai. Be to, vien tik žinojimo faktas, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog drausminė nuobauda buvo skirta bÅ«tent dėl priklausymo profesinei sÄ jungai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog drausminės nuobaudos panaikinimas neįrodo persekiojimo fakto yra paremta raÅ¡ytiniais įrodymais ir pagrįsta.5.3.

Civilinėje byloje Nr. 2-4106-631/2015 vienareikÅ¡miÅ¡kai nekonstatuota, jog ieÅ¡kovas ar profesinės sÄ jungos pirmininkas yra diskriminuojami ar persekiojami. Teismas darbdavio ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės netenkino dėl to, jog darbdavys neįrodė, kad profesinės sÄ jungos atsisakymas leisti skirti drausmines nuobaudas iÅ¡ esmės pažeidžia darbdavio interesus. Kadangi analogiÅ¡kų pažeidimų kiti darbuotojai nebuvo padarę, atsakovė neturėjo galimybės pateikti raÅ¡ytinių įrodymų, pagrįsti, jog ir kitus darbuotojus už panaÅ¡ius darbo drausmės pažeidimus darbdavys vertina vienodai.

Nagrinėjamoje byloje teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nes taip pat pripažino, jog atsakovė nepaneigė, kad už panaÅ¡aus pobÅ«džio darbo drausmės pažeidimus kitiems darbuotojams bÅ«tų taikoma drausminė atsakomybė. 5.4. Teismas iÅ¡vadÄ dėl 2016 m. vasario 24 d. ieÅ¡kovui skirto žodinio įspėjimo grindė raÅ¡ytiniais įrodymais, el. b. 11 b.l. 37-39. Atsakovė pateikė į bylÄ pažymÄ dėl drausminių nuobaudų skyrimo atsakovės darbuotojams už 2013-2016 metus bei operatyvinių pasitarimų protokolus, iÅ¡ kurių matyti, kad sankcijos yra taikomos ir kitiems darbuotojams.

Nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu organizuojant operatyvinį pasitarimÄ siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, ieÅ¡kovas atsidÅ«rė mažiau palankioje padėtyje nei kiti darbuotojai. 5.5.             Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo neva daromo sprendimo yra abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s. Apeliantas nurodo, jog pateikė į bylÄ papildomus dokumentus, tačiau nenurodė, kokie tai dokumentai ir kaip jie paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas.5.6.             Dėl kliudymo dalyvauti profesinės sÄ jungos veikloje teismas iÅ¡samiai pasisakė atsižvelgdamas į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad vertinant profesinę sÄ jungÄ , kaip galimos diskriminacijos taikymo sritį, galimas tyrimas dėl veiksmų, kurie kliudytų ieÅ¡kovui tapti profesinės sÄ jungos nariu ar joje dalyvauti. 5.7.

Drausminės nuobaudos skyrimas, žodinės pastabos dėl atliekamo darbo davimas ar kreipimasis į teismÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo jokiais pagrindais patys savaime negali bÅ«ti laikomi persekiojimo ar diskriminavimo priemone. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus ir teisinius argumentus paneigė diskriminavimo prezumpcijÄ ir nėra teisinio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas spendimÄ pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ paskirstant įrodinėjimo naÅ¡tÄ . 5.9.

Teismas buvo aktyvus, tyrė ir nagrinėjo visus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, dėl kiekvieno jų iÅ¡samiai pasisakė, nagrinėjo ir kliudymo dalyvauti profesinės sÄ jungos veikloje aspektÄ , nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje to nenurodė. Aktyvaus teismo vaidmens principas nereiÅ¡kia, jog teismas turi pareigÄ Ä¯rodyti diskriminavimo dėl priklausymo profesinei sÄ jungai faktÄ . Faktas, kad byla susijusi su darbo teisiniais santykiais nepaÅ¡alina ieÅ¡kovo pareigos pateikti teismui savo teiginius pagrindžiančius įrodymus.

Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį reiÅ¡kė iÅ¡imtinai dėl žalos atlyginimo. 5.10. Bylos nagrinėjimo metu buvo paneigtas ieÅ¡kovo nurodytų veiksmų neteisėtumas, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėjo sukelti žalos ieÅ¡kovui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieškovas V. P. nuo 2008 m. birželio 10 d. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų tikrintoju remontininku (2 el. b. t., b. l. 18-28).

Juridinių asmenų registro duomenimis, ieÅ¡kovas 2012 m. lapkričio 9 d. buvo paskirtas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ tarybos nariu (įregistruota nuo 2012 m. lapkričio 19 d.), bylos nagrinėjimo metu buvo Å¡ios profesinės sÄ jungos narys (3 el. b. t., b. l. 48). Teigdamas, kad dėl aktyvaus dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje jis patiria tendencingÄ darbdavio persekiojimÄ ir diskriminacijÄ , lyginant su kitais darbuotojais, kurie nėra profesinės sÄ jungos nariai, ir kad dėl to pablogėjo jo sveikata, ieÅ¡kovas V.

P. kreipėsi į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kurį iÅ¡ esmės grindžia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimu, nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiÅ¡kinant deliktinės atsakomybės sÄ lygas bei pareigos bÅ«ti aktyviam darbo bylose.DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (toliau - CK).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (...) Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

G. v. R. Å . ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003). Ä®rodyti neturtinės žalos faktÄ , kaip ir kitas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«dui, taikyti yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 straipsnis).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, kad epizode dėl ketinimo ieÅ¡kovui skirti drausminę nuobaudÄ (už tai, jog 2014 m. spalio 18 d. traukinio techninę apžiÅ«rÄ ieÅ¡kovas pradėjo pavėluotai) atsakovė neįrodė, jog už analogiÅ¡ko ar panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimus darbuotojams bÅ«tų inicijuojama drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra, Å¡io diskriminacijos fakto nelaikė, kaip esmingai susijusio su ieÅ¡kovo veikla profesinėje sÄ jungoje, ir pažeidimo konstatavimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4106-631/2015 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2911-852/2015, vertino pakankama satisfakcija ieÅ¡kovui už patirtus nepatogumus.

Teismas konstatavo, jog kitais atvejais atsakovė ieškovo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuomet pagal CK 6.247 straipsnį patirta žala neatlyginama.

12. Kaip minėta, apeliantas teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , neteisingai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas vadovaujasi Darbo kodekso (toliau – DK) 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu, kad darbo santykiams taikoma darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų (...) priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis.13.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , taip pat DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lygių galimybių įstatymo teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-969/2017 nurodė, jog pirmiau nurodyta DK nuostata atspindi Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus darbuotojų teisių srityje:13.1.

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 11 straipsnyje nustatytÄ Ä¯sipareigojimÄ imtis visų reikiamų ir tinkamų priemonių, garantuojančių darbuotojams bei darbdaviams galimybes laisvai naudotis teise jungtis į organizacijas;13.2. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo“ 1 straipsnyje įtvirtintÄ darbuotojų tinkamo gynimo nuo diskriminacijos veiksmų, neleidžiančių jiems jungtis į organizacijas darbe, principÄ .

Remiantis Å¡ios konvencijos 1 straipsnio 2 dalimi darbuotojai yra ginami konkrečiai nuo veiksmų, kuriais norima: (a) darbuotojÄ priimti į darbÄ arba palikti jį dirbti su sÄ lyga, kad jis nestos į profesinę sÄ jungÄ arba iÅ¡stos iÅ¡ jos; (b) atleisti darbuotojÄ arba padaryti jam žalos kitokiu bÅ«du dėl jo narystės profesinėje sÄ jungoje ar dalyvavimo jos veikloje ne darbo metu, arba, esant atitinkamam darbdavio sutikimui, ir darbo metu.14. Kasacinis teismas minėtoje byloje, spręsdamas ginÄÄ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo pripažinta, kad ieÅ¡kovė pažeidė DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintÄ principÄ , teisėtumo ir pagrįstumo, vertino, ar nebuvo pažeistos bÅ«tent civilinio proceso kodekse įtvirtintos bendrosios įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios taisyklės (CPK 178, 185 straipsniuose įtvirtintos normos).

15. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.15.1.Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytas iÅ¡imtis (2 dalis).15.2.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).15.3.Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-969/2017).Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai (diskriminacijos faktai) yra įrodyti civilinėse bylose Nr. 2-7453-803/2013 bei Nr. 2-4106-631/2015.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog 2012 m. lapkričio 7 d. drausminė atsakomybė ieÅ¡kovui buvo taikoma ne dėl jo priklausymo profesinei sÄ jungai, o dėl objektyvių darbo drausmės pažeidimo aplinkybių laiko neteisėta, prieÅ¡taraujančia byloje pateiktiems įrodymams ir civilinėje byloje Nr. 2-7453-803/2013 nustatytoms aplinkybėms, nes drausminė atsakomybė ieÅ¡kovo atžvilgiu panaikinta teismo sprendimu. Atsižvelgdamas į tai, kad objektyvios priežasties skirti drausminę nuobaudÄ iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovui nebuvo, bei vertindamas tolimesnius atsakovės veiksmus ieÅ¡kovo ir kitų profesinės sÄ jungos narių atžvilgiu, ieÅ¡kovas mano, kad atsakovė griežtesnius standartus jam taiko tik dėl dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje.

Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Tolesni darbdavio veiksmai savaime neatskleidžia ir nepatvirtina ieškovo nurodomų ankstesnės nuobaudos skyrimo motyvų. Teismas įvertino atsakovės paaiškinimus, kad tik civilinės bylos Nr. 2-7453-803/2013 nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog konflikto iniciatoriumi buvo ne tik ieškovas, ir konstatavo, kad šiuos paaiškinimus patvirtina civilinės bylos Nr. 2-7453-803/2013 medžiaga bei ieškovo 2012 m. spalio 5 d. paaiškinimas. Taigi, ieškovo argumentai, kad atsakovė nenurodė objektyvių priežasčių, dėl ko skirtingai vertino konflikte dalyvavusius darbuotojus, nepagrįsta.

Faktas, kad atsakovo darbuotojas teisme patvirtino žinojęs apie ieÅ¡kovo narystę profesinėje sÄ jungoje, taip pat nuobaudos panaikinimas teismo sprendimu savaime nereiÅ¡kia, kad darbuotojas diskriminuojamas ar persekiojamas. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda buvo taikyta ir iki jo įstojimo į profesinę sÄ jungÄ . Å ių aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad drausminės atsakomybės institutas ieÅ¡kovui buvo taikomas ne dėl jo priklausymo profesinei sÄ jungai.

Apeliaciniame skunde nenurodyti objektyvÅ«s duomenys, kurie paneigtų minėtÄ iÅ¡vadÄ . Apeliantas taip pat teigia, kad diskriminacijos ir persekiojimo prezumcija nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-4106-631/2015 ir atsakovė Å¡ios prezumcijos byloje nepaneigė, o teismas jÄ pripažindamas, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jos nepakanka diskriminacijos faktui pagrįsti, nors neanalizavo, kokios kitos priežastys galėjo lemti drausminės nuobaudos skyrimÄ .Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl Å¡io ieÅ¡kovo argumento, pažymi, jog atsakovė nuosekliai teigė, kad analogiÅ¡kų pažeidimų kiti darbuotojai nebuvo padarę, todėl ji neturėjo galimybės pateikti raÅ¡ytinių įrodymų bei pagrįsti, kad ir kitus darbuotojus už panaÅ¡ius darbo drausmės pažeidimus darbdavys vertina vienodai.

Teismas, atmesdamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį dėl profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ atsisakymo duoti sutikimÄ skirti S. F. ir V. P. drausminę nuobaudÄ , sprendimÄ grindė tuo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad už panaÅ¡ius darbo drausmės pažeidimus drausminė atsakomybė bÅ«tų taikoma ir kitiems ieÅ¡kovo darbuotojams ir norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su trečiųjų asmenų (t.y. ir ieÅ¡kovo) veikla profesinėje sÄ jungoje, taip pat, neįrodė, kad atsakovo atsisakymas pažeidžia esminius darbdavio interesus (1 el. b. t., b.l. 17-21).

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2911-852/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (1 e.b.t., b.l. 22-28). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas drausminės atsakomybės ieÅ¡kovui inicijavimÄ laikė atsakovo neteisėtais veiksmais ir nagrinėjo, ar dėl Å¡io epizodo yra pagrindas ieÅ¡kovui priteisti žalos atlyginimÄ ; vertindamas padaryto pažeidimo pasekmes rėmėsi bÅ«tent ieÅ¡kovo nurodomais sprendimais, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4106-631/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2911-852/2015.

Taigi, apelianto argumentai dėl teismo sprendimo iÅ¡vadų prieÅ¡taringumo atmestini, kaip nepagrįsti.Tačiau nenustačius, kad pirmoji nuobauda buvo paskirta dėl ieÅ¡kovo veiklos profesinėje sÄ jungoje, apelianto teiginiai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų tendencingumo jo atžvilgiu, atmestini, kaip nepagrįsti.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais atmesti ieÅ¡kovo argumentai dėl 2016 m. vasario 24 d. operatyvinio pasitarimo protokole užfiksuotų aplinkybių neatitikimo tikrovei.

Teigia, kad protokole netiksliai ir painiai užfiksuota, kad ieškovas sutinka, jog buvo jo kaltė dėl pažeidimo, nors jis tokias aplinkybes neigia. Pasak apelianto, atsakovės lokaliniuose aktuose nėra numatyta tokių protokolų apskundimo galimybė. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip visiškai neįtakojančius skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Visų pirma, pretenzijos (dėl netinkamai protokole užfiksuotų aplinkybių) pareiškimui nėra būtina atitinkama jos pareiškimo tvarka.

Kita vertus, apeliantas nenurodo jokių faktinių aplinkybių apie įvykį, įrodymų dėl nepagrįsto kaltinimo, savo nesutikimÄ grindžia netinkamu protokolo įforminimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tai nepaneigia kitų teismo nustatytų aplinkybių dėl sankcijų taikymo ir kitiems atsakovės darbuotojams bei iÅ¡vados, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu organizuojant operatyvinį pasitarimÄ , ieÅ¡kovas atsidÅ«rė mažiau palankioje padėtyje nei kiti darbuotojai.

Taigi, Å¡io atvejo taip pat nėra pagrindo vertinti kaip neteisėto atsakovės veiksmo, leidžiančio daryti iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo diskriminavimÄ bei persekiojimÄ . Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų, susijusių su bendru diskriminaciniu atsakovės elgesiu prieÅ¡ profesinės sÄ jungos narius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, taikant dispozityvumo principÄ , ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalykÄ nustato ginčo Å¡alys, o teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-114/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009).

Å iuo atveju, ieÅ¡kovas reikalavo priteisti atsakovės veiksmais jam pačiam padarytÄ neturtinę žalÄ , todėl akivaizdu, kad bylai reikÅ¡mingi tik tie įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia aplinkybes, susijusias su Å¡ios bylos Å¡alių santykiais.Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieÅ¡kovo pateiktÄ Darbo inspekcijos 2015 m. gruodžio 28 d. atsakymÄ , kaip nesusijusį su nagrinėjama byla, kadangi jame nėra duomenų apie konkrečius asmenis, dėl kurių teisių pažeidimų kreipėsi profesinė sÄ junga.

Apeliaciniame skunde teigdamas, kad skundai buvo teikiami dėl profesinės sÄ jungos narių teisių pažeidimų, tokių aplinkybių nepagrindė; nenurodė, kokius su atsakymu siejamus veiksmus atliko bÅ«tent ieÅ¡kovas ir pan., deklaratyviai teigia, kad Å¡ie dokumentai patvirtina ieÅ¡kovo darbovietėje kuriamÄ diskriminacinę aplinkÄ profesinės sÄ jungos nariams. Kaip minėta, bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo nurodyti, kÄ siekia įrodyti konkrečiu dokumentu, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas savo iniciatyva turėjo iÅ¡reikalauti konkrečiÄ informacijÄ , taip pat argumentai, susiję su įrodymų dėl drausminės nuobaudos taikymu kitiems profesinės sÄ jungos nariams (R.

Č.), yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytai pozicijai, kad aktyvaus teismo vaidmens principas nėra absoliutus ir tai nereiÅ¡kia, kad teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga. Tai, kad apeliantas turi kitÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančios taisyklės.Taip pat atmestini, kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismo iÅ¡vada dėl įrodymų trÅ«kumų pagrindžiant ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl atsakovo veiksmų formalumo ir tinkamo skundų nagrinėjimo deklaratyvumo yra nepagrįsta.

IeÅ¡kovas teigia, kad etikos komisija tirdama ieÅ¡kovo skundÄ dėl netinkamo A. K. elgesio nesiaiÅ¡kino, ar informacijos objektyviai nėra ar ji nebuvo rinkta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nurodo, kad bÅ«tent jį įžeidinėjo darbuotojas A. K., todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma, kokia informacija bÅ«tų galėjusi patvirtinti kilusio incidento aplinkybes. Apeliantas nenurodo, kad tokiÄ informacijÄ suteikė etikos komisijai, tačiau pastaroji atsisakė apklausti atitinkamus darbuotojus ar atlikti kitus veiksmus.

AbstraktÅ«s skundo argumentai nepatvirtina, kad atsakovas incidentÄ tyrė formaliai, ir bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo veiklos profesinėje sÄ jungoje. Pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡tyrė visas ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, neatleido atsakovės nuo įrodinėjimo pareigos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju nuolatiniai ieÅ¡kovo persekiojimo veiksmai nėra įrodyti, taip pat, kad nenustatytas ryÅ¡ys tarp drausminės atsakomybės ieÅ¡kovui inicijavimo ir ieÅ¡kovo nurodytų sveikatos sutrikimų.

Apeliantas skunde deklaratyviai teigia, kad dėl atsakovės bandymo kelis kartus nepagrįstai skirti drausmines nuobaudas, dėl to, jog ieÅ¡kovui taikomi griežtesni reikalavimai, nei kitiems atsakovo darbuotojams, yra akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei padarinių (paÅ¡lijusios sveikatos), kuriÄ , pasak apelianto patvirtina medicinos specialistų iÅ¡vados, ieÅ¡kovo bei liudytojų parodymai. Skundžiamame sprendime teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo į bylÄ pateiktų įrodymų (medicininių pažymų, atsakovo sudarytos komisijos, tyrusios incidentÄ 2014 m. spalio 30 d. operatyvinio pasitarimo metu, aktÄ , kt.) turinį, juos tinkami įvertino.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria Å¡iems motyvams ir jų nekartoja.Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas bei atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , teismų praktikoje suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . (...) Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015). Å iuo atveju nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimo, ir prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, nenustačius, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu atliekami neteisėti veiksmai, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo apelianto ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į Å¡alių nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus dėl jų pasisakė, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ bei padarė teisingas iÅ¡vadas.

Naikinti skundžiamÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl papildomų įrodymų pateikimoIeÅ¡kovė kartu su apeliacinius skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-37809-727/2016. Teigia, kad jame teismas pripažino, jog drausminė nuobauda kitam profesinės sÄ jungos nariui (A.

Å .) buvo skirta kaip persekiojimas už dalyvavimÄ profesinės sÄ jungos veikloje. Atsakovė mano, kad prijungti pateiktÄ teismo sprendimÄ nėra pagrindo, kadangi jis priimtas vėliau visai kitoje byloje, dėl kito darbuotojo santykių su darbdaviu, ir kuris neturi įtakos nustatinėjant, ar ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atliekami diskriminavimo ar persekiojimo veiksmai; Å¡iame sprendime nenagrinėtas tendencingas profesinės sÄ jungos narių persekiojimas.CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Å iame straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu nauju įrodymu pažymi, jog ieškovo pateiktas teismo sprendimas yra priimtas kito darbuotojo atžvilgiu, be to, yra neįsiteisėjęs, todėl jį atsisako priimti, kaip neturintį įtakos nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo vertinimui.Teisme gautas ieškovo (apelianto) prašymas priteisti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , Å¡is apelianto praÅ¡ymas netenkinamas (CPK 93 straipsnis).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Teisėjai                                                                          Jadvyga Mardosevič JÅ«ratė Varanauskaitė Tatjana Žukauskienė