2018-04-26 Nr. AB-8467-3-62-3-00274-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-278-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00274-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. G., E. V., K. V.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas įpareigoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) priimti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir per teismo nustatytą terminą išduoti stoginės statybą leidžiantį dokumentą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad iš prie skundo pridedamų dokumentų matyti, kad atsakovas yra pateikęs atsakymą į pareiškėjo 2018 m. sausio 23 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. 2018 m. sausio 29 d. atsakyme atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra atmestas. Tai patvirtino ir pats pareiškėjas skunde pažymėdamas, kad „Pareiškėjo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atmetimo faktą patvirtina pridedami duomenys iš IS „Infostatyba““. Pagal atsakovo rašto turinį akivaizdu, kad toks atsakymas yra ir atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl teismas pareiškėjui pasiūlė skųsti atsakovo 2018 m. sausio 29 d. atsakymą.

Pareiškėjas 2018 m. vasario 20 d. raštu „Dėl skundo trūkumų šalinimo“ teismui nurodė, kad pareiškėjo teises pažeidžia ir neigiamus teisinius padarinius sukelia ne atsakovo priimtas sprendimas, nes tokio dokumento nėra, o atsakovo veiksmas, t. y. atsisakymas priimti pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Administracijos 2018 m. sausio 29 d. atsakymą pareiškėjas laiko ne teisines pasekmes sukeliančiu dokumentu, o pareiškėjo skundžiamo veiksmo atlikimą patvirtinančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju nurodytas prašymo atmetimas traktuotinas kaip jo nepriėmimas, kadangi statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą reglamentuojančios teisės normos tokio veiksmo kaip prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atmetimas nenustato. Taigi pareiškėjas skundžia atsakovo atsisakymą priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-458-552/2016, 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007).

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, kad Administracija atsisakė pareiškėjui išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalį sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas. Teisės aktai įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas reglamentuojančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą, kai statyba dar nėra pradėta – į administracinį teismą.

Aptariamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo nustatytas vienerių metų terminas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o nurodyto reikalavimo neįvykdžius – pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsižvelgdamas į minėtą teismo sprendimą, pareiškėjas parengė stoginės projektinę dokumentaciją ir kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šis pareiškėjo prašymas 2018 m. sausio 29 d. aktu buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad pastatui statybos leidimas yra neprivalomas.

Taigi pareiškėjas kelia ginčą dėl civilinių teisinių santykių ir toks reikalavimas nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, jog Administracija gali veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas, nes šiuo atveju vertintina ne bylos šalis, o aplinkybė, ar atsakovo veiksmai kildinami iš jo veiklos viešojo administravimo srityje. Šioje byloje statyba yra pradėta, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

II. Pareiškėjas J. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo skundo dalyką, kadangi pareiškėjas skundžia ne Administracijos sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento, o atsisakymą priimti pareiškėjo prašymą dėl minėto dokumento išdavimo. Būtent šis veiksmas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Skundžiami Administracijos veiksmai yra kilę jos veiklos viešojo administravimo srityje – dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Bylas dėl tokių veiksmų sprendžia administraciniai teismai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Teismo nutartyje nurodyta rūšinio teismingumo taisyklė nagrinėjamu atveju netaikytina, todėl ir pats stoginės statybos pradėjimo faktas sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nėra reikšmingas. Kita vertus, teismas ir patį faktą nustatė netinkamai – stoginė yra savavališkos statybos padarinys, o tokia stoginė, kokia yra suprojektuota Administracijai pateiktame projekte ir kokiai pareiškėjas prašo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, dar nėra pradėta statyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjo keliamas ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia Regionų apygardos administracinio teismo išvada.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str.), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą iš esmės motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą jau prasidėjusioms statyboms, todėl šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktika – 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-57/2015, 2013 m. liepos 10 d. nutartimi teismingumo byloje T-88-2013, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-244-2012, 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-77-2012.

Įvertinusi šiuos pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad minėtose Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartyse suformuota rūšinio teismingumo taisyklė šioje byloje netaikytina. Aptariama rūšinio teismingumo taisyklė yra susijusi su atvejais, kai teisme yra siekiama panaikinti jau išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą (žr.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Tuo tarpu ginčai dėl kompetentingo subjekto atsisakymo išduoti tokį dokumentą paprastai yra teismingi administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2322/2013, 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1150/2014, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1034-146/2015 ir kt.). Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti aptariamo pobūdžio ginčus administraciniams teismams priskiria ir tais atvejais, kuomet kompetentingi subjektai atsisako tenkinti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kai toks prašymas pateikiamas siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius (įteisinti savavališką statybą) (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-210-2012; taip pat žr. 2014 m. sausio 24 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apžvalgą „Statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų aiškinimo ir taikymo administraciniuose teismuose aktualijos“, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 27, 2014 m.).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp pareiškėjo ir Administracijos būtent ir kilo prašymo išduoti statybos leidimą šalinant savavališkos statybos padarinius nagrinėjimo stadijoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad konkretus pareiškėjo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nagrinėjimo Administracijoje rezultatas, t. y. ar Administracija atsisakė išduoti pareiškėjo prašomą dokumentą, ar, kaip teigia pareiškėjas, atsisakė jį priimti ir nagrinėti, galėtų būti nustatytas bei įvertintas tik ginčo nagrinėjimo iš esmės metu. Iš prie skundo pridėtos informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenų matyti, kad, viena vertus, pareiškėjo pateiktam projektui nepritarta, kaip tai yra nustatyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. D1-777 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 6 d.) (toliau – ir Reglamentas) 16, 18, 19 ir 20 punktuose. Kita vertus, pareiškėjo teikto prašymo būsena yra pažymėta kaip „atmestas“, o Reglamente žyma „atmestas“ tam tikrais atvejais tapatinama su prašymo nepriėmimu (žr. Reglamento 63.2, 95 p.). Taigi detalesnius paaiškinimus dėl priimto sprendimo galėtų pateikti atsakovas ginčo nagrinėjimo iš esmės metu. Bet kuriuo atveju, t. y. nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjo prašymą buvo atsisakyta priimti, ar jis buvo netenkintas, apie savo prašymo nagrinėjimo rezultatą pareiškėjas buvo informuotas Administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimu, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškėjo turėtų būti skundžiamas šioje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė