d5c5651f-0552-47df-b2c3-e7b9503ed6f1 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-1027/2013             Proceso Nr. 2-55-3-02604-2011-1             Procesinio sprendimo kategorijos:             44.2.4.1, 50.10; 113.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. P. ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-335-467/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei N. P. dėl skolos, palūkanų, nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „ALRO media“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas „Swedbank lizingas“, UAB ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės N. P. 17 188,57 Lt nesumokėtų mokėjimų, 99 846,10 Lt dydžio nuostolių iÅ¡ turto pardavimo, 3 016,65 Lt papildomų iÅ¡laidų, 15 794,25 Lt palÅ«kanų įmokų po sutarties nutraukimo, iÅ¡ viso 135 845,57 Lt, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu (klientu) UAB „ALRO media“ 2008-07-10 sudarė lizingo sutartį Nr. LT076538, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ kliento nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytÄ turtÄ - naujÄ 2008 m. gamybos spausdinimo įrangÄ ir perduoti jÄ naudoti bei valdyti klientui su sÄ lyga, kad klientas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas.

IeÅ¡kovas, įvykdęs savo įsipareigojimus, t. y. 2008-07-10 sudaręs turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ , įgijo ginčo turtÄ nuosavybės teise, perdavė jį UAB „ALRO media“ valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. UAB „ALRO media“ netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nuolat vėluodavo mokėti ieÅ¡kovui sutartines įmokas pagal sutarties įmokų grafikÄ , todėl susidarė įsiskolinimas. Trečiajam asmeniui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartį, ieÅ¡kovas jį įspėjo, kad nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, o jam neįvykdžius Å¡io reikalavimo nustatytu terminu, 2009-04-09 praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ bei grÄ Å¾inti sutarties pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ .

UAB „ALRO media“ lizinguotÄ turtÄ grÄ Å¾ino, tačiau įpareigojimo padengti susidariusį įsiskolinimÄ neįvykdė. Kadangi tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės N. P. 2008-07-10 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LT076538/L, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartį Nr. LT076538, ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas, kad ji įvykdytų UAB „ALRO media“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal lizingo sutartį, tačiau Å¡io savo įsipareigojimo ji neįvykdė.

Vadovaudamasis sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.2.3 punktu, 11.3 punktu, Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.574 straipsniu, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės susidariusį įsiskolinimÄ iki sutarties nutraukimo, palÅ«kanų įmokas nuo sutarties nutraukimo iki turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos, nuostolius, patirtus pardavus turtÄ tretiesiems asmenims, paskaičiuotus kaip turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos skirtumas, bei papildomas iÅ¡laidas. Atsakovė N. P. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad laidavimo sutarties nepasirašė, nes tuo metu ji nebuvo UAB „ALRO media“ darbuotoja ir neturėjo įgalinimų veikti įmonės vardu sudarant sandorius. Lizingo sutarties specialiosiose sÄ lygose buvo nustatyta, kad turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaiga yra 2013-07-30, tačiau ieÅ¡kovas 2009-04-09 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį dėl UAB „ALRO media“ įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį nevykdymo. Todėl pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį laiduotojui turėjo pareikÅ¡ti per tris mėnesius, skaičiuojant nuo 2009-04-09, o pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį 2011-09-19 praleido šį terminÄ , todėl tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti palÅ«kanų įmokas po lizingo sutarties nutraukimo, nes tai prieÅ¡tarauja CK 6.574 straipsnio nuostatai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1279/2010). IeÅ¡kovo pateiktoje 2011 m. rugsėjo 9 d. nuostolių paskaičiavimo pažymoje yra nurodyti neteisingi duomenys, nes lizingo sutarties dalyku buvo ne du, o trys spausdintuvai. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad elgėsi rÅ«pestingai ir dėjo normalias pastangas, kad susigrÄ Å¾intÄ turtÄ parduotų kuo greičiau, taip pat, kad jis šį turtÄ pardavė už rinkos kainÄ ar jai artimÄ kainÄ ir kodėl pardavimo kaina yra beveik trigubai mažesnė už likutinę Å¡ios įrangos vertę.

Kadangi ieÅ¡kovas, parduodamas susigrÄ Å¾intÄ turtÄ , elgėsi nepakankamai sÄ Å¾iningai, protingai ir apdairiai, pats prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo, todėl atsakovė turi bÅ«ti visiÅ¡kai atleista nuo civilinės atsakomybės (CK 6.259 str.). Nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovo patirtos papildomos iÅ¡laidos, kurias jis įrodinėja UAB „Technikos realizacijos centras“ ir UAB „Eurotech.Lt“ iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, yra susijusios su pagal lizingo sutartį ieÅ¡kovui grÄ Å¾into turto transportavimu, pardavimu, komisiniu mokesčiu nuo Å¡io turto pardavimo.

IeÅ¡kovas neturi teisės reikalauti kompensuoti Å¡ių iÅ¡laidų, kadangi tokia pareiga nenumatyta lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.3 punkte, be to, jis neįrodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos ir kad atitinka tokių paslaugų rinkos kainÄ .Trečiasis asmuo BUAB „ALRO media“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad teismas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ spręstų savo nuožiÅ«ra, nes byla neturi jam įtakos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui „Swedbank lizingas“, UAB iÅ¡ atsakovės N. P. 99 846,10 Lt iÅ¡ pardavimo atsiradusių nuostolių, 17 188,57 Lt nesumokėtų mokėjimų pagal lizingo sutartį, 3 016,65 Lt iÅ¡laidų, susijusių su turto atsiėmimu ir realizavimu, iÅ¡ viso 120 051,32 Lt, ieÅ¡kinio dalį dėl 15 794,25 Lt palÅ«kanų įmokų priteisimo atmetė.Teismas nustatė, kad laidavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui solidariai su trečiuoju asmeniu, jei pastarasis netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, todėl esant neįvykdytoms trečiojo asmens prievolėms pagal lizingo sutartį, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo kaip solidaraus skolininko CK 6.6 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atsiliepimo argumentus, kad ji laidavimo sutarties nepasirašė, nes tuo metu nebuvo trečiojo asmens direktorė, buvo paprasta Å¡ios įmonės darbuotoja, neturėjo įgalinimų įmonės vardu sudarinėti sandorius, kadangi laidavimo sutartį ji pasirašė kaip fizinis asmuo, todėl jai nereikėjo kokių nors papildomų įgalinimų. Atsakovės ir ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, jos atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo ir nagrinėjamoje byloje, todėl yra galiojanti, jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdoma.

Teismas nesutiko su atsakove, kad laidavimo sutartis yra pasibaigusi ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas netaikytinas, nes laidavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui solidariai su trečiuoju asmeniu, jei trečiasis asmuo netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, atsakyti visu savo turtu, tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi kaip ir trečiasis asmuo (turto iÅ¡pirkimo įmokos, palÅ«kanų įmokos ir PVM, baudos, delspinigiai ir t.t.), lizingo sutarties nutraukimo atveju apmokėti visus įsiskolinimus ir delspinigius ir t.t., todėl atsakovės laidavimas galioja iki visiÅ¡ko trečiojo asmens prievolės įvykdymo.

Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovas tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti ir tuo pagrindu atleisti atsakovę nuo pareigos atlyginti nuostolius, atsiradusius pardavus iÅ¡ trečiojo asmens atsiimtÄ turtÄ , kadangi ieÅ¡kovas susigrÄ Å¾intÄ turtÄ Ä¯vertino, trečiajam asmeniui pateikė įvertinimo pasiÅ«lymus bei pranešė apie pradedamÄ turto realizavimÄ , o skolininkas (trečiasis asmuo) pats realizuotino turto pirkėjo neieÅ¡kojo ir ieÅ¡kovui nesiÅ«lė.

IeÅ¡kovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių 99 846,10 Lt sumÄ nuostolių, patirtų iÅ¡ turto pardavimo, apskaičiuojant iÅ¡ turto likutinės (neiÅ¡pirktos) vertės (be PVM) atimant turto pardavimo kainÄ (be PVM), tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad turtas galėjo bÅ«ti realizuotas už žymiai didesnę kainÄ (CPK 178 str.). Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės 17 188,57 Lt nesumokėtų įmokų pagal lizingo sutartį iki Å¡ios sutarties nutraukimo, atsakovė Å¡ios sumos neginčijo.

Teismas taip pat priteisė 3 016,65 Lt ieÅ¡kovo patirtų papildomų iÅ¡laidų, susijusių su turto atsiėmimu ir realizavimu, kadangi jas atsakovė privalo atlyginti pagal lizingo ir laidavimo sutarčių nuostatas kaip solidariÄ jÄ prievolę kartu skolininku turinti bendraskolė.Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ reikalavimÄ dėl 15 794,25 Lt palÅ«kanų įmokų už visÄ pagal įmokų grafikÄ likusį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos, t.y. negautas pajamas, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas savo teisių realizavimo bÅ«du pasirinkęs sutarčių nutraukimÄ ir lizingo dalyko atsiėmimÄ , neteko teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieÅ¡ terminÄ , tačiau įgijo teisę reikalauti, kad lizingo gavėjas atlygintų kreditoriaus patirtus nuostolius.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Atsakovė N. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybÄ , rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo, žodiÅ¡kumo principus, nes nepagrįstai netenkino atsakovės praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ atsakovei teismo posėdyje negalint dalyvauti dėl ligos ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo jai nedalyvaujant.

Dėl Å¡ių procesinės teisės pažeidimų teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , neatskleidė bylos esmės. Teismas netinkamai nustatė laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė sutartį pasirašė kaip UAB „ALRO media“ paprasta darbuotoja, kadangi tuo metu atsakovė nedirbo įmonėje ir jos su įmone nesiejo jokie santykiai, todėl jai nebuvo pagrindo bei tikslo laiduoti už Å¡ios įmonės prievoles. Apeliantė nurodo, kad tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybės, prašė liudytojais iÅ¡kviesti ir apklausti „Swedbank lizingas“, UAB atstovus, pasiraÅ¡iusius Å¡iÄ laidavimo sutartį – A.

M. ir A. G., taip pat buvusį UAB „ALRO media“ direktorių A. B.. Tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ atsakovei nedalyvaujant, jai nebuvo sudaryta galimybės Å¡iems liudytojams užduoti klausimus ir įrodinėti minėtas aplinkybes, kad lizingo sutartis yra pasiraÅ¡yta naudojant apgaulę. Apeliantė atsiliepime į ieÅ¡kinį įrodinėjo, kad laidavimo sutartis yra arba suklastota, arba pasiraÅ¡yta dėl ieÅ¡kovo panaudotos apgaulės, todėl teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir aiÅ¡kintis laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes ir atitinkamai pripažinti sutartį negaliojančia ex officio, tačiau teismas to nepadarė ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamam ginčui nėra taikomas CK 6.88 straipsnyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas, kadangi neatsižvelgė į tai, jog laidavimo sutarties 1-5, 11-13 punktais Å¡alys susitarė dėl laidavimo sutarties dalyko, prievolės rÅ«Å¡ies, laiduotojo atsakomybės apimties, bet ne dėl laidavimo galiojimo termino.

Sprendime padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įrodė praÅ¡omus priteisti 99 846,10 Lt dydžio nuostolius, nepagrįsta. Be to, teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ dėl nuostolių pagrįstumo ir dydžio perkėlė atsakovei, tuo pažeisdamas CPK 178 straipsnį. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų, jog ieÅ¡kovas ilgai delsė susigrÄ Å¾inti lizinguotÄ turtÄ , nuostolių paskaičiavimÄ pagrindžiančioje pažymoje nurodė neteisingus duomenis, nes nepaminėtas vienas spausdintuvas DREAMJet7880 ir iÅ¡ jo pardavimo gauta suma nėra užskaityta kaip ieÅ¡kovo galimų nuostolių dalies padengimas, vykdydamas turto realizavimÄ , jis nepagrįstai sumažino realizuojamo turto pardavimo kainÄ , parduodamas turtÄ ne už jo likutinę vertę ar vertę artimÄ rinkos kainai, o už tris kartus mažesnę kainÄ , ir nepateikė įrodymų, kad įrangos pardavimas už mažesnę nei rinkos kainÄ yra pateisinamas.IeÅ¡kovas, delsdamas susigrÄ Å¾inti ir realizuoti įrangÄ , pats elgėsi nepakankamai sÄ Å¾iningai, protingai ir apdairiai, ir tuo prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ir padidėjimo.

IeÅ¡kovo patirtų nuostolių dydis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas kaip skirtumas tarp turto neiÅ¡mokėtos vertės, buvusios lizingo sutarties nutraukimo metu, ir turto pardavimo kainos, už kuriÄ jis realiai galėjo bÅ«ti parduotas. Teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės 3 016,65 Lt papildomų iÅ¡laidų, susijusių su turto atsiėmimu ir realizavimu, nors Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo lizingo sutartis nenumato, be to, jos nebuvo bÅ«tinos ir neatitinka tokių paslaugų rinkos kainos.

Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokie darbai, su kurių atlikimu yra susijusios ieškovo papildomos išlaidos, buvo atlikti, todėl šios išlaidos iš atsakovės yra priteistos neteisėtai. Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl netiesioginių nuostolių (palūkanų) priteisimo ir priteisti iš atsakovės 15 794,25 Lt palūkanų.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytos laidavimo sutarties nuostatas, kurių pagrindu ieÅ¡kovas prašė priteisti 15 794,25 Lt palÅ«kanų įmokų už visÄ pagal įmokų grafikÄ likusį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos, t.y. negautas pajamas. IeÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi, kad trečiasis asmuo tinkamai vykdys lizingo sutarties sÄ lygas ir ieÅ¡kovas gaus su lizingo santykiais susijusias pajamas, t.y. visas lizingo sutartyje nurodytas palÅ«kanų įmokas.

Jeigu trečiasis asmuo nebÅ«tų pažeidęs sutartinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs nuostolių, t.y. bÅ«tų gavęs visas sutartyje aptartas trečiojo asmens mokėtinas sumas. Lizingo sutartį Å¡alys sudarė laisva valia, ieÅ¡kovas palÅ«kanų pagrindu gauna pajamas, o negaudamas Å¡ių pajamų patiria tiesioginius nuostolius. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas „Swedbank lizingas“, UAB praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas nepripažindamas atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežasties svarbia ir netenkindamas praÅ¡ymo dėl civilinės bylos atidėjimo, tinkamai aiÅ¡kino CPK normas ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovei nedalyvaujant. Atsakovė, negalėdama atvykti į bylos nagrinėjimÄ , turėjo visas galimybes naudotis atstovo (teisininko) paslaugomis, o neturint finansinių galimybių kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Atsakovei nedalyvavus nė viename teismo posėdyje, teismas teisingai atsakovės elgesį vertino kaip pasyvų ir nerÅ«pestingÄ .Atsakovė neįrodė ir net nebandė įrodinėti aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas atliko tam tikrus tyčinius veiksmus, kurie turėjo įtakos atsakovės valiai sudaryti laidavimo sutartį.

Ginčydama laidavimo sutarties nuostatas atsakovė vadovaujasi CK 6.88 straipsnio, o ne laidavimo sutarties nuostatomis, todėl neteisingai interpretuoja prievolės pagal laidavimo sutartį pasibaigimo terminÄ .Lizingo bendrovė turi reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimÄ , tarp jų į nuostolių, kurie buvo patirti pardavus atsiimtÄ turtÄ tretiesiems asmenims (CK 6.574 str., lizingo sutarčių 11.2.2, 11.2.3 p.). Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ieÅ¡kovas nepateisinamai ilgai delsė susigrÄ Å¾inti įrangÄ ir tai sÄ lygojo jos rinkos kainos kritimÄ bei ieÅ¡kovo nuostolių didėjimÄ .

GrÄ Å¾inti naudotÄ ir nuomotÄ turtÄ yra atsakovo (trečiojo asmens) pareiga, o ne ieÅ¡kovo prievolė jį pasiimti. Trečiasis asmuo turtÄ grÄ Å¾ino praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po ieÅ¡kovo pareikalavimo jį grÄ Å¾inti. Pasikeitus ekonominei situacijai siÅ«lomo pirkti turto paklausa sumenko, o tai turėjo įtakos ir turto pardavimo kainai. Atsakovė, reikÅ¡dama nesutikimÄ su realizuoto turto kainomis, turėjo pateikti įrodymus, kad atsiimtas turtas galėjo bÅ«ti realizuotas didesne kaina. IeÅ¡kovas yra finansų įstaiga, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra finansavimo teikimas.

Ieškovas nesiverčia turto pardavimu, todėl po lizingo sutarčių nutraukimo dėl turto atsiėmimo, transportavimo, vertinimo, pardavimo ir t. t. ieškovas kreipiasi į įmones, užsiimančias šia veikla. Todėl yra natūralu, kad už suteiktas paslaugas šioms įmonėms mokamas atlyginimas. Ieškovas papildomas išlaidas pagrindė kartu su ieškiniu pateikiamais dokumentais. Atsakovė, teigdama, kad papildomų išlaidų pagal laidavimo sutartį ji ieškovui atlyginti neprivalo, prieštarauja lizingo sutarties ir CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatytu terminu nepateikė.Trečiasis asmuo BUAB „ARLO media“ atsiliepimų į apeliacinius skundus įstatymo nustatytu terminu nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir kitų praÅ¡ymų Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka apeliantė siekia, kad į teismo posėdį bÅ«tų iÅ¡kviesti ir apklausti pakartotinai liudytojais A. M., A. G., A. B. ir ji galėtų pasinaudoti procesine teise jiems užduoti klausimus, kadangi, pasak jos, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai atliko Å¡ių liudytojų apklausÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių dėl laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybių. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, teismas 2012-02-29 protokoline nutartimi nutarė nekviesti liudytojais A.

M. ir A. G., kadangi šie asmenys tuo metu nebedirbo „Swedbank lizingas“, UAB ir ieškovas negalėjo užtikrinti jų dalyvavimo, o teismui nebuvo žinomi kiti jų adresai. Apeliantė nenurodo, kokiais kitais adresais reikėtų juos kviesti (CPK 190 str.), todėl tenkinti šio prašymo teismas neturi pagrindo. A. B. buvo iškviestas į teismo posėdį ir apklaustas liudytoju atsakovės prašymu, tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis nei patvirtino, nei paneigė atsiliepime nurodytų aplinkybių, susijusių su laidavimo sutarties pasirašymu.

Tai, kad atsakovė dėl nedalyvavimo teismo posėdyje neturėjo galimybės užduoti Å¡iam liudytojui klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas, apklausdamas šį liudytojÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, kurias jis galėjo paliudyti, o apeliantė nenurodo, kokių konkrečiai aplinkybių neiÅ¡siaiÅ¡kino teismas, todėl ir Å¡io praÅ¡ymo tenkinti nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus apeliantė iÅ¡samiai iÅ¡dėstė paduotame apeliaciniame skunde, praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (CPK 322 str.).Apeliantė N. P. taip pat praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo duomenis apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi, kad lizingo sutarties nutraukimo susigrÄ Å¾intas turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ , ar buvo skelbiama vieÅ¡ai apie Å¡ios įrangos pardavimÄ , kas ir kokiu bÅ«du pardavė įrangÄ , kaip ir pagal kokius kriterijus buvo suderinta pardavimo kaina su pardavėju.

Toks praÅ¡ymas atmestinas vadovaujantis CPK 314 straipsnyje įtvirtintu draudimu priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, ir nenustačius, kad atsakovė tokį praÅ¡ymÄ bÅ«tų teikusi pirmosios instancijos teismui, kuris bÅ«tų nepagrįstai atsisakęs jį patenkinti, taip pat, kad tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Dėl apeliacinių skundų argumentų Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo UAB „ALRO media“ 2008 m. liepos 10 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT076538, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ kliento nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytÄ turtÄ - naujÄ spausdinimo įrangÄ ir perduoti jÄ naudoti bei valdyti trečiajam asmeniui, o pastarasis įsipareigojo sutartyje numatytais terminais mokėti sutartines įmokas (b. l. 8-11). 2008 m. liepos 10 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės N. P. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LT076538/L, kuria atsakovė įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartį Nr. LT076538 (b. l. 12-13).

Trečiajam asmeniui, nevykdant sutartinių įsipareigojimų – nemokant įmokų, ieÅ¡kovas 2009-01-05 iÅ¡siuntė jam pretenzijÄ , reikalaudamas apmokėti susidariusį įsiskolinimÄ už 38 dienas 93 539,17 Lt sumai per 14 dienų nuo jos gavimo dienos (b. l. 17), o 2009-04-09 praneÅ¡imu informavo, kad nuo Å¡ios dienos vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį ir nurodė, kad turtÄ â€“ spausdinimo įrangÄ privalo perduoti ne vėliau kaip 2009-04-17 (b. l. 18). Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi iÅ¡kėlė trečiajam asmeniui bankroto bylÄ .

Turtas, kuris trečiajam asmeniui buvo perduotas lizingo sutarties pagrindu, ieÅ¡kovui grÄ Å¾intas 2009 m. spalio 22 d. ir 2009 m. lapkričio 27 d. (b. l. 65, 67). 2011-07-18 praneÅ¡imu bankas informavo N. P., kad UAB „ALRO media“ naudotas turtas pagal sutartį Nr. LT076538 buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį iÅ¡ turto pardavimo, todėl pareikalavo iÅ¡ jos, kaip laiduotojos, sumokėti 99 846,10 Lt nuostolių, 21 840,22 Lt įsiskolinimÄ iki sutarties nutraukimo, 9 788,62 Lt turto pardavimo iÅ¡laidų, 1 240,79 Lt kitų papildomų iÅ¡laidų.

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti 17 188,57 Lt nesumokėtų mokėjimų, 99 846,10 Lt dydžio nuostolių iÅ¡ turto pardavimo, 3 016,65 Lt papildomų iÅ¡laidų, 15 794,25 Lt palÅ«kanų įmokų po sutarties nutraukimo, iÅ¡ viso 135 845,57 Lt. Teismas tenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, atmesdamas reikalavimÄ dėl palÅ«kanų įmokų priteisimo. Apeliantė N. P. ginčija teismo sprendimÄ dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžio atidėjimo pagrindus, įrodymų vertinimÄ , pažeidimo, taip pat dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių lizingo sutarties nutraukimo teisines pasekmes, netinkamo taikymo ir aiÅ¡kinimo, pastarÄ jÄ aplinkybę, susijusiÄ su nuostolių apimtimi, ginčija ir apeliantas „Swedbank lizingas“.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo Apeliantė N. P. nurodo, kad teismas pažeidė jos teisę į teisminę gynybÄ , rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo, žodiÅ¡kumo principus, nes nepagrįstai netenkino atsakovės praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ atsakovei teismo posėdyje negalint dalyvauti dėl ligos (CPK 246 str.). Tokia priežastis, pasak jos, pripažintina pateisinančia neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2011-12-08 nutartimi nutarė skirti civilinę bylÄ nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2012-01-17.

Atsakovei N. P. skirtas teismo Å¡aukimas buvo įteiktas jos vyrui 2011-12-15 (b. l. 57). 2012-01-17 teisme gautas atsakovės praÅ¡ymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, pateiktas faksimilinio ryÅ¡io priemonėmis (b. l. 61), kuriame ji informavo teismÄ apie negalėjimÄ dalyvauti 2012-01-17 posėdyje dėl ligos, pateikdama nedarbingumo 2012-01-13 – 2012-01-17 laikotarpiu pažymėjimÄ (b. l.

62) ir prašė atidėti teismo posėdį. Teismas 2012-01-17 protokoline nutartimi tenkino praÅ¡ymÄ ir atidėjo parengiamÄ jį teismo posėdį 2012-01-26 atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, ar nedarbingumas pratęstas ar ne, jog atsakovė nėra atstovaujama advokato, bei nustatęs, kad dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. 2012-01-26 posėdis buvo atidėtas be datos. 2012-02-17 nutartimi teismas skyrė parengiamÄ jį posėdį 2012-02-29.

Atsakovei teismo Å¡aukimas, siųstas adresu (duomenys neskelbtini), neįteiktas (b. l. 96), neįteikimo priežastis – neatsiėmė. 2012-02-29 protokoline nutartimi teismas pripažino, kad apie teismo posėdį atsakovei praneÅ¡ta tinkamai, nes teismo Å¡aukimas buvo siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu ir nutarė nagrinėti bylÄ nedalyvaujant atsakovei, taip pat teismas nutarė pereiti į teismo posėdį, tačiau jį paskirti kitÄ dienÄ dėl atsakovės nedalyvavimo. Siųstas teismo Å¡aukimas apie 2012-03-19 paskirtÄ teismo posėdį atsakovei neįteiktas, neįteikimo priežastys – neatsiėmė, persikraustė (b. l. 105).

Teismas 2012-03-19 protokoline nutartimi pripažino, kad apie teismo posėdį atsakovei yra praneÅ¡ta tinkamai, nes teismo Å¡aukimas buvo siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu. 2012-04-02 atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo nurodydama, kad apie vykusį teismo posėdį jai nebuvo praneÅ¡ta, nors gyvenamosios vietos adresas nepasikeitęs, tačiau teismo praneÅ¡imas jai nebuvo įteiktas. Be to, jai laikotarpiu nuo 2012-03-19 iki 2012-03-23 buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 114-115).

Vilniaus apygardos teismas, išėjęs priimti procesinio sprendimo į sprendimų priėmimo kambarį, 2012-04-03 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir paskyrė teismo posėdį 2012-05-09 atsižvelgęs į atsakovės praÅ¡ymÄ bei siekdamas užtikrinti jai galimybę pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje Å¡alims suteiktomis teisėmis, bei asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo įgyvendinimÄ (CPK 6 str.). 2012-05-09 teisme gautas atsakovės praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį dėl ligos (b. l. 119). 2012-05-09 protokoline nutartimi teismas nepripažino atsakovės neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį dėl ligos svarbia priežastimi, be to, teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ atsakovei nedalyvaujant.Pažymėtina, jog teismo diskrecijai priklauso teisė spręsti ar byloje dalyvaujančių asmenų nurodomas priežastis, dėl kurių jie negali dalyvauti teismo posėdyje, laikyti svarbiomis ar ne (CPK 246 str.).

Nurodytoje procesinės teisės normoje iÅ¡vardyti atvejai, kuomet neatvykimo priežastys paprastai nėra laikomos svarbiomis– tai atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai, taip pat neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į atsakovės nurodomas neatvykimo priežastis, vienÄ kartÄ atidėjo posėdį, po to, atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, sudarė galimybę jai pasinaudoti procesinėmis teisėmis (teikti praÅ¡ymus, papildomus įrodymus ir kt.), tačiau per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį bei paskyrus kitÄ teismo posėdžio datÄ po bylos atnaujinimo atsakovė jokiomis procesinėmis teisėmis nesinaudojo, iÅ¡skyrus teise praÅ¡yti atidėti teismo posėdį dėl jos ligos, kurį pateikė teismo posėdžio dienÄ , todėl atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ proceso trukmę, kuri iÅ¡ esmės buvo sÄ lygota atsakovės pateiktų praÅ¡ymų atidėti posėdžius dėl jos ligos, į tai, kad atsakovės elgesio negalima pripažinti kaip itin rÅ«pestingo ir atidaus, taip pat itin sÄ Å¾iningo, darytina iÅ¡vada, kad teismas pagrįstai jos nurodomos neatvykimo į teismo posėdį priežasties nepripažino svarbia ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės jai nedalyvaujant.

Pažymėtina, kad visais atvejais asmuo, norintis atidėti bylos nagrinėjimÄ , privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad neatvykimo priežastis yra svarbi, t. y. kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sÄ Å¾iningas, apdairus bylininkas, neatvykimo į posėdį priežasties nepavyktų paÅ¡alinti. Apeliantė po atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo toliau iÅ¡ esmės bylos nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai, žinodama, kad jos atžvilgiu yra iÅ¡kelta civilinė byla, ir dažnai sirgdama, nerodė jokių pastangų, kad bylos nagrinėjimas nebÅ«tų užvilkintas, nesiėmė priemonių susirasti asmenį, galintį jai atstovauti teisme ir apginti jos teises bei teisėtus interesus, todėl nenustačius procesinės teisės normų, reglamentuojančių atsakovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes (CPK 246 str. 2 d.), pripažintina, kad bylos iÅ¡nagrinėjimas nedalyvaujant atsakovei nepažeidė jos procesinių teisių, t. y. teisės bÅ«ti iÅ¡klausytai, dalyvauti tiriant įrodymus, teikiant praÅ¡ymus.

Dėl laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybių Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai vertino atsakovės ir trečiojo asmens santykį, netyrė aplinkybės, kad pasirašant 2008-07-10 laidavimo sutartį atsakovė jokiais darbo santykiais nebuvo susijusi su trečiuoju asmeniu, sutarties tekstas su atsakove derintas nebuvo, pasirašyta naudojant apgaulę, todėl sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas buvęs įmonės direktorius A.

B. parodė, kad atsakovė buvo UAB „ALRO media“ akcininke, tai patvirtino ir pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodydama, kad ji turėjo 10 proc. įmonės akcijų (b. l. 154), todėl atmestini kaip nepagrįsti jos teiginiai apie tai, kad ji, nebūdama įmonės darbuotoja ir nebūdama niekaip susijusi su įmone, neturėjo pagrindo bei tikslo laiduoti už šios įmonės prievoles. Sutiktina su teismo motyvais, kad laidavimo sutartį ji pasirašė kaip fizinis asmuo, todėl jai nebuvo reikalingas UAB „ALRO“ vadovo įgaliojimas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nustatė aplinkybę, jog atsakovė buvo paprasta UAB „ALRO media“ darbuotoja, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes ši aplinkybė teismui nebuvo reikšminga konstatuojant laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybes. Pasak jos, laidavimo sutartyje parašas vizualiai panašus į atsakovės, tačiau parašo tikrumas nėra paneigtas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nėra duomenų, kad dėl parašo suklastojimo fakto būtų kreiptasi į teisėsaugos institucijas, laidavimo sutartis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka dėl apgaulės ar kitais pagrindais, todėl nėra pagrindo abejoti teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovės kaip laiduotojos atsakomybės pagal laidavimo sutartį.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir tirti laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes, o nustatęs, kad sutartis suklastota, jÄ pripažinti negaliojančia ex officio, jis prieÅ¡tarauja civiliniame procese galiojančiam rungtyniÅ¡kumo principui (CPK 12, 178 str.), reiÅ¡kiančiam, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Apeliantė, procesiniuose dokumentuose atsikirsdama į ieÅ¡kinį nurodė, kad laidavimo sutartis yra suklastota ar sudaryta dėl apgaulės, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo ar prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo ginčytų laidavimo sutarties galiojimÄ , todėl teismui nebuvo pagrindo ex officio tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, kadangi dėl apgaulės sudaryti sandoriai teismo gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, jeigu yra pareikÅ¡tas nukentėjusios Å¡alies ieÅ¡kinys (CK 1.91 str.). Dėl CK 6.88 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo Apeliantės teigimu, buvo pažeistas CK 6.88 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys laiduotojui, tačiau teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, kadangi nagrinėjamam atvejui minėta teisės norma netaikytina.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡alys susitarė dėl laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo, tai patvirtina laidavimo sutarties 1-5 punktai, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovė įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui solidariai su trečiuoju asmeniu, jei Å¡is netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, atsakyti visu savo turtu, tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi kaip trečiasis asmuo, lizingo sutarties nutraukimo atveju apmokėti visus įsiskolinimus ir delspinigius ir t.t. (laidavimo sutarties 11-13 p.).

Tokios sutarties nuostatos teismui sudarė pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti buvus tarp Å¡alių susitarimÄ dėl laidavimo galiojimo termino, skirtingai nei nurodo apeliantė. Pasak jos, laidavimo sutartyje nėra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡to susitarimo, tačiau toks argumentas prieÅ¡tarauja paminėtoms laidavimo sutarties nuostatoms, kurios, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, patvirtina aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ dėl laidavimo galiojimo termino nustatymo. Dėl nuostolių iÅ¡ turto pardavimo priteisimo pagrįstumo bei nuostolių dydžio Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė praÅ¡omus priteisti nuostolius 99 846,10 Lt sumai, be to, nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovei ir tuo pažeidė CPK 178 straipsnį.

Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , reikalaudamas priteisti patirtus nuostolius iÅ¡ lizinguoto turto pardavimo nutraukus lizingo sutartį. Jis pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, patvirtinančius nurodyto dydžio nuostolius, t. y. duomenis apie turto vertės nustatymÄ (b. l. 75), 2010-03-24 bei 2010-12-14 pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 22-26, 28-29), 2010-06-22 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ sutarties Nr. 18-05-2010 pagrindu (b. l. 27), kurių, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pakanka pripažinti jo reikalavimÄ pagrįstu bei įrodytu (CPK 178 str.).Pasak apeliantės, ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtoje pažymoje dėl nuostolio iÅ¡ turto pardavimo paskaičiavimo nurodyti neteisingai duomenys, nes lizingo sutarties dalyku buvo ne du, o trys spausdintuvai, ir joje neatsispindi iÅ¡ spausdintuvo DREAMJet7880 pardavimo gauta suma, kuri bÅ«tų užskaityta kaip ieÅ¡kovo galimų nuostolių dalies padengimas.

Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi nurodytoje pažymoje pateiktas nuostolių, paskaičiuotų iÅ¡ trijų spausdintuvų bei kitos įrangos pardavimo, paskaičiavimas, tačiau manytina, kad dėl raÅ¡ymo apsirikimo pažymos langelyje „Turtas“ nebuvo nurodytas apeliantės įvardijamas spausdintuvas. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovas pardavė du spausdintuvus DREAMJet2880 bei spausdintuvÄ DREAMJet7880, t. y. 2010-06-22 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ (b. l. 27), turto vertės nustatymo pažymÄ (b. l. 75).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, turto likutinė (neiÅ¡pirkta) vertė pagal 2011-09-09 pažymÄ dėl nuostolio iÅ¡ turto pardavimo paskaičiavimo (b. l. 21) – 146 988,58 Lt, o pardavimo kaina – 47 142,48 Lt, pagal 2010-02-19 turto vertės nustatymo pažymÄ turto, t. y. spausdinimo įrangos, greito pardavimo kaina – 54 000 Lt, rinkos vertė – 83 500 Lt (b. l. 75). Skirtingai nei teigia apeliantė, ieÅ¡kovas neturi pareigos įrodinėti, kad įrangos pardavimas už mažesnę nei rinkos kainÄ yra pateisinamas.

Pažymėtina, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes pagal CK 6.248 straipsnį preziumuojama skolininko kaltė, todėl kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. UAB „Klaipėdos keliai“, bylos Nr. 3K-3-370/2007; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v.

T. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2011, 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. A.S., bylos Nr. 3K-3-367/2013). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, nesutikdama su turto pardavimo kaina bei nurodydama, kad turtas galėjo bÅ«ti realizuotas už žymiai didesnę kainÄ , nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl jos argumentus, kuriais grindžiamas nesutikimas su ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tais reikalavimais, teismas pagrįstai atmetė.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo pagrindo nustatyti CK 6.259 straipsnyje numatytų sÄ lygų, kai skolininkas gali bÅ«ti iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovas delsė susigrÄ Å¾inti spausdinimo įrangÄ iÅ¡ trečiojo asmens, o po to delsė jÄ parduoti, dėl tokio nepateisinamo delsimo turtas nuvertėjo.

Analizuodamas kreditoriaus veiksmus po sutarties nutraukimo, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi, ar kreditoriaus – lizingo bendrovės elgesys buvo pakankamai sÄ Å¾iningas, atidus ir rÅ«pestingas, ar jis dėjo visas protingas pastangas gauti maksimaliÄ jo rinkos kainÄ ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neprisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar nuostolių padidėjimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas spausdinimo įrangÄ susigrÄ Å¾ino 2009-10-22 ir 2009-11-27 (b. l. 67, 69), nors sutarties nutraukimo metu, t. y. 2009-04-09, įpareigojo trečiÄ jį asmenį perduoti turtÄ ne vėliau kaip iki 2009-04-17 (b. l. 18).

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad toks delsimas susigrÄ Å¾inti turtÄ yra pateisinamas, kadangi tokiÄ aplinkybę turi paneigti atsakovė (CPK 178 str.), be to, į bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad turtas ieÅ¡kovo praneÅ¡ime nustatytu terminu nebuvo grÄ Å¾intas dėl ieÅ¡kovo kaltės. Pažymėtina, kad po sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas nebuvo pasyvus bei siekė bendradarbiauti tiek su trečiuoju asmeniu, tiek su atsakove, 2009-12-30 pasiÅ«lydamas atsakovei bei trečiajam asmeniui įsigyti spausdinimo įrangÄ , sumokant turto likutinę vertę, bei informuodamas, kad nepasinaudojus Å¡iuo pasiÅ«lymu bus pradėta turto realizavimo procedÅ«ra pagal nustatytÄ turto pardavimo (rinkos) kainÄ , kuri gali keistis, tačiau apie tai lizingo bendrovė neprivalo informuoti skolininkų (b. l. 65-68), 2010-02-19 nustatydamas turto, t. y. spausdinimo įrangos, greito pardavimo kainÄ â€“ 54 000 Lt bei rinkos vertę – 83 500 Lt (b. l. 75), 2010-03-15, 2010-07-26 praneÅ¡damas apie tai, kad nepavyko realizuoti turto, todėl parduodamo turto kaina mažinama (b. l. 69-72), 2010-05-31 praneÅ¡damas, kad spausdintuvai bus parduodami vieÅ¡ame aukcione (b. l. 73-74), tuo tarpu nei trečiasis asmuo, nei atsakovė neatliko kokių nors veiksmų, nesiėmė priemonių, kuriais bÅ«tų sudarę sÄ lygas sumažinti patiriamus nuostolius.

Todėl nepripažintinas pagrįstu apeliantės argumentas dėl ieÅ¡kovo tyčinio ar neatsargaus prisidėjimo prie nuostolių padidėjimo. Dėl palÅ«kanų įmokų, paskaičiuotų nuo lizingo sutarties nutraukimo iki turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos, priteisimo Apeliantas „Swedbank lizingas“, UAB ginčija teismo sprendimÄ tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ dėl 15 794,25 Lt palÅ«kanų įmokų, paskaičiuotų nuo lizingo sutarties nutraukimo iki visiÅ¡ko turto iÅ¡pirkimo pabaigos.

Su tokiu apelianto argumentu yra pagrindas sutikti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas - lizingo bendrovė, nustatęs, kad klientas iÅ¡ esmės pažeidė sutartį (nagrinėjamu atveju – nemokėjo įmokų), pasirinko vienÄ iÅ¡ CK 6.574 straipsnyje nurodytų jo interesų gynimo bÅ«dų – iÅ¡sireikalauti lizingo sutarties dalykÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius, todėl jis įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Å i taisyklė reiÅ¡kia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo iÅ¡laidas, patirtas vykdant sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), be to, sumokėti atlyginimÄ (palÅ«kanas) lizingo davėjui už suteiktÄ finansavimÄ (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi bÅ«ti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalykÄ . Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davėjas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

Atsižvelgiant į tokius kasacinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pagrįstai reikalavo Å¡ių nuostolių, iÅ¡reikÅ¡tų negautomis pajamomis, priteisimo (CK 6.249 str.), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį reikalavimÄ atmetė. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto įmokų grafiko Nr. LT076538 (b. l. 6), už laikotarpį nuo sutarties sudarymo 2008-07-10 iki sutarties pabaigos paskaičiuota 25 391,24 Lt palÅ«kanų įmokų. Nuo sutarties nutraukimo 2009-04-09 iki 2013-07-30 ieÅ¡kovas paskaičiavo 15 794,25 Lt palÅ«kanų įmokų.

Ä®vertinant tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje bylose dėl lizingo teisinių santykių yra pasisakęs, jog lizingo davėjas (finansuotojas) turi grynai finansinį interesÄ gauti pelnÄ (palÅ«kanų forma) iÅ¡ investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktÄ (2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013), taip pat atsižvelgiant į nuostolių, patirtų dėl lizingo sutarties nutraukimo, atlyginimo principÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti palÅ«kanų įmokas, prieÅ¡tarauja materialinės teisės normoms, neatitinka suformuotos teismų praktikos, todėl naikintina, priimant naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinant (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl papildomų iÅ¡laidų, susijusių su turto atsiėmimu ir realizavimu, priteisimo pagrįstumo Apeliantė, nesutikdama su teismo priteistomis papildomomis iÅ¡laidomis 3 016,65 Lt sumai, nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos atsikirtimus, kad lizingo sutartis tokių iÅ¡laidų atlyginimo nenumato, be to, kad jos nebuvo bÅ«tinos ir neatitinka tokių paslaugų rinkos kainos, o konstatuodamas, kad atsakovė nepaneigė jų bÅ«tinumo ir neatitikimo rinkos kainai, pažeidė CPK 178 straipsnį. Dėl aukščiau nurodytų motyvų bei pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, kas sudaro lizingo davėjo nuostolius, taip pat dėl įstatymu nustatytos atsakovės pareigos paneigti nuostolių pagrįstumÄ , nėra pagrindo sutikti su apeliante dėl ieÅ¡kovo reikalaujamų priteisti papildomų iÅ¡laidų nepagrįstumo.

Pažymėtina, kad atsakovė, bandydama perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovui, pati nenurodo konkrečių faktų bei nepateikia konkrečių duomenų, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima konstatuoti, kad ieÅ¡kovo patirtos papildomos iÅ¡laidos nebuvo bÅ«tinos ar neatitiko rinkos kainos, todėl Å¡is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pripažinus pagrįstu ir patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl palÅ«kanų įmokų priteisimo, tikslintina teismo sprendimo dalis dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo nurodant, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos už priteistÄ 135 845,57 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad teismo sprendimas keistinas, t.y. teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl palÅ«kanų įmokų priteisimo, naikintina dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių lizingo sutarties nutraukimo teisines pasekmes bei nuostolių atlyginimÄ , netinkamo taikymo ir aiÅ¡kinimo, ir ieÅ¡kinio reikalavimas dėl palÅ«kanų įmokų priteisimo tenkintinas, o kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista kaip teisėta ir pagrįsta (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pakeitus teismo sprendimÄ , taip pat keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisimo pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 15 794,25 Lt palÅ«kanų įmokų priteisimo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 316 Lt žyminio mokesčio, kuris paskaičiuotas nuo bendros ieÅ¡kovo sumokėtos žyminio mokesčio sumos atėmus teismo sprendimu priteistÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ (3 717 Lt – 3 401 Lt), vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis žyminio mokesčio skaičiavimo taisyklėmis.

Apeliacinėje instancijoje apeliantas „Swedbank lizingas“, UAB už apeliacinį skundÄ sumokėjo 474 Lt žyminio mokesčio (b. l. 145), todėl tenkinus jo skundÄ , Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus jos skundÄ , neatlygintinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimÄ : panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės N. P. 15 794,25 Lt palÅ«kanų įmokų priteisimo, ir tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei priteisti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, j. a. k. 111568069, iÅ¡ atsakovės N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 794,25 Lt (penkiolika tÅ«kstančių septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis litus 25 ct) palÅ«kanų įmokų;sprendimo dalį dėl 99 846,10 Lt nuostolių, atsiradusių iÅ¡ turto pardavimo, 17 188,57 Lt nesumokėtų mokėjimų pagal lizingo sutartį, 3 016,65 Lt iÅ¡laidų, susijusių su turto atsiėmimu ir realizavimu, iÅ¡ viso – 120 051,32 Lt sumos priteisimo – palikti nepakeistÄ ; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, padidinant uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ priteistus 3 401 Lt (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus vienÄ litÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų iki 3 717 Lt (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų septyniolikos litų);patikslinti teismo sprendimo dalį dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, nurodant, kad 5 (penkių) procentų metinės palÅ«kanos skaičiuojamos už priteistÄ 135 845,57 Lt sumÄ .

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ iš N. P. 474 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. TeisėjaiArtūras Driukas Danguolė Martinavičienė Egidijus Žironas