d5c46fd5-be1b-413e-b69e-453537bcb591 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-954/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43620-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.3; 2.4.2.1; 2.4.6.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Juciūtei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V.

Å . gynėjai advokatei Aidai Lidijai Krukonienei, nukentėjusiajam V. J., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria pripažinta, kad V. Å . padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, bÅ«damas nepakaltinamas, ir paskirta jam priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Nukentėjusiojo V. J. vardu advokato Ramūno Putino paduotas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi pripažinta, kad V. Å . padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2021 m. gruodžio 17 d., apie 17 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia koja vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajam V. J. į deÅ¡inės kojos Å¡launį, padarė nukentėjusiam deÅ¡inės Å¡launies sumuÅ¡imÄ ir kraujosruvÄ deÅ¡inės blauzdos srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apylinkės teismas pripažindamas V. Å . nepakaltinamu nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ bei ekspertės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, V. Å . psichikos bÅ«senÄ veikos padarymo metu ir dabar, sprendžia, jog jis veikos darymo metu dėl savo psichikos bÅ«klės buvo nepakaltinamas.

3. Apylinkės teismas palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtu nurodė, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys yra nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, todėl gali būti nagrinėjamas tik civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 2K-77/2011). Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina įstatymo analogija, t. y.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012), todėl nukentėjusiojo vardu advokato Ramūno Putino paduotas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

4. Nukentėjusysis V. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti dalyse dėl nustatymo, kad V. Å . padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, bÅ«damas nepakaltinamas; nustačius, kad V. Å . padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, bÅ«damas nepakaltinamas paskirti jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ stacionarios sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis; perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; nepanaikinti kardomųjų priemonių;

V. Å . skirti (pakartotinę) kompleksinę stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę – jÄ atliekant ekspertų komisijai; nukentėjusiajam V. J. leisti susipažinti su visais medicininiais V. Å . dokumentais; liudininkais apklausti V. Å . motinÄ , jam paskirtÄ globėjÄ , gimines bei artimuosius, gydančius gydytojus, kartu su juo 2021 m. gruodžio 17 d. ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. su juo gyvenusius asmenis. 4.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė ir neapklausė liudininko, kuris V.

Å . 2021 m. gruodžio 17 d. savo automobiliu atgabeno į (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai tikėjo V. Å . paaiÅ¡kinimu, neva, jis nepažįstamo asmens paprašė jį nuvežti ten, kur galima iÅ¡sinuomoti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pagal automobilio numerius policija ir prokuratÅ«ra privalėjo nustatyti vairuotojÄ , jį apklausti – kaip ir kada, kokiomis aplinkybėmis V. Å . su juo susipažino, kodėl V. Å . negyveno savo namuose (duomenys neskelbtini), kokia buvo V. Å . savijauta ir kt. Taip pat liudininkais neapklausė V.

Å . motinos, jam paskirto globėjo, gydančių gydytojų. Nukentėjusiajam V. J. neleido jiems pateikti bylos teisingam iÅ¡sprendimui V. Å . pavojingumui visuomenei bei nukentėjusiajam nustatyti svarbių klausimų. 4.2. Apeliantas pažymi, kad ekspertė ir teismas pažeidė Psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų reikalavimus. Ekspertė L. A. teismo posėdžio metu nepagristai patvirtino savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ , nes ji nepagrįsta.

Teismas nepagrįstai neapklausė visų ekspertizę atlikusių ekspertų, psichologės. Nukentėjusiajam V. J. neleido jiems pateikti bylos teisingam iÅ¡sprendimui V. Å . pavojingumui visuomenei bei nukentėjusiajam nustatyti svarbių klausimų. Pakankama kritika gydymo atžvilgiu nereiÅ¡kia, kad V. Å . buvo ar yra nepakaltinamas, todėl ekspertė nepagrįstai nustatė nepakaltinamumÄ , rekomendavo priverčiamÄ sias priemones ambulatoriÅ¡kai, o ne stacionare – jei jis bÅ«tų buvęs tikrai nepakaltinamas.

Ekspertė neįrodė ir moksliÅ¡kai nepagrindė, jog V. Å . baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Ekspertė įrodinėjo, jog V. Å . konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo apibÅ«dinti, kuo pasireiÅ¡kia progresavimas. Jei sutrikimas progresuoja ir yra lėtinis, tai ligonio stebėjimas stacionare yra bÅ«tinas. 4.3. Skundo autorius nurodo, kad ekspertė neinformavo teisėjÄ ar teismo, paskyrusio ekspertizę, apie esminius, pateiktos ekspertizei medžiagos, trÅ«kumus, galinčius turėti įtakos tyrimui.

Teismas, netinkamai vertino V. Å . pataloginę bÅ«senÄ ir asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad anksčiau įstatymo uždraustų veikų užtraukiančių teistumÄ nepadaręs, padarytos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį (veiksmas vienkartinis, buvo kilusi liekamųjų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai grėsmė, jei V. Å . bÅ«tų spyręs į kitÄ nukentėjusiojo kojÄ ), todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad jam taikytina ekspertų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. 4.4.

Apeliantas pažymi, kad nukentėjusiojo V. J. vardu advokato RamÅ«no Putino paduoto civilinio ieÅ¡kinio teismas nepagrįstai netenkino. V. Å . nepakaltinamumo klausimas tinkamai neiÅ¡tirtas, jis buvo pakaltinamas, jis yra labai pavojingas, nes siekė iÅ¡vengti žalos atlyginimo, tÄ patvirtino ir teismo posėdyje. Teismas nepagrįstai nenustatė asmenų, kurių atžvilgiu civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti nagrinėjamas tik civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 2K-77/2011), todėl pažeidė nukentėjusiojo teisę į teisingÄ teismÄ ir žalos atlyginimÄ .

Apylinkės teismas nepagrįstai netyrė, kurie asmenys yra materialiai atsakingi už kaltinamojo veiksmus ir žalos atlyginimÄ (BPK 116 straipsnis, 118 straipsnis), nesiėmė veiksmų, kad įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka žala galėtų bÅ«ti kompensuojami iÅ¡ valstybės tam skirtų lėšų, neužtikrino civilinio ieÅ¡kinio surasdamas už V. Å . veiksmus materialiai atsakingų asmenų (Å¡eimos narių ar artimųjų giminaičių) turtÄ ir laikinai neapribojo nuosavybės teisių į jį – teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir jau ne pirmÄ kartÄ apylinkės teismas palaiko žalÄ nukentėjusiajam sukėlusį asmenį.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis V. J. apeliacinį skundÄ palaikė visa apimtimi. Prokuroras prašė skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. Å . gynėja prašė skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog V. Å . BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ uždraustÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepakaltinamas, su V. Å . taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡imi – praÅ¡o jÄ pakeisti ir skirti stacionarinį stebėjimÄ stacionarios sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, taip pat praÅ¡o tenkinti byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Å ios nuostatos taikomos ir nagrinėjant apeliacinius skundus dėl nutarčių, kuriomis nutarta taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones (BPK 404 straipsnis).

7. BÅ«tina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sÄ lyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali bÅ«ti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumÄ ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali bÅ«ti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

8. Å ioje byloje skundžiama apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad V. Å . baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas nepakaltinamas ir jam taikyta BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas turi diskrecijÄ savo nuožiÅ«ra spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinybės asmeniui taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones:

1) psichikos sutrikimÄ ir jo sunkumÄ , 2) padarytos veikos pobÅ«dį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

9. Ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pirmas kriterijus, parenkant priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl Å¡iuo atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų iÅ¡vados ir rekomendacijos.

10. Byloje esančiame 2022 m. gegužės 18 – gegužės 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog: V. Š. veikos metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; V. Š. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu;

Å¡iuo metu V. Å . konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis Å¡iuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti; dėl psichikos bÅ«senos V. Å . dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama; jis negali dalyvauti teismo procese; V. Å . rekomenduojama taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (2 t., b. l. 28-31).

11. Įvertinęs paminėtame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas išvadas, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad dėl psichinės ligos V. Š. jam inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Su šia teismo išvada, įvertinus pateikto apeliacinio skundo argumentus nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų visumoje, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

12. Teismo psichiatrės ekspertės ir teismo psichologės ekspertės nuomone, V. Å . lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) debiutavo neadekvačiu elgesiu, nemiga ir pirmÄ kartÄ apraÅ¡omas 2021 m. sausio 5 d., t. y. pirmo apsilankymo ambulatoriÅ¡kai metu, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Nukreiptas psichologiniam iÅ¡tyrimui, 2021 m. sausio 6 d. atlikta psichodiagnostika, V. Å . konsultuotas, skirtas medikamentinis gydymas, tačiau vaistų nevartojo. 2021 m. vasario 4 d. skirtas psichologinis konsultavimas, tačiau lankė nereguliariai.

JuridiÅ¡kai svarbiu laikotarpiu – nuo 2021 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. V. Å . buvo gydomas Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, Ūmių psichozių skyriuje, kur stacionarizuotas skubos tvarka, esant skubios medicinos pagalbos indikacijai (duomenys neskelbtini) (konstatuota psichotinė simptomatika, t. y. santykio kliedesiai, nenuoseklus mÄ stymas, jos nulemtas neadekvatus, visuomenei pavojingas elgesys). Stacionarizuojant nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 28 d. apibendrinus turimus duomenis, klinikinio vaizdo dinamikÄ ir psichologinį iÅ¡tyrimÄ nustatyta klinikinė diagnozė (duomenys neskelbtini).

Papildytoje ligos anamnezėje nurodyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ psichiatrus kreipėsi prieÅ¡ Å¡eÅ¡is metus (duomenys neskelbtini) (medicininių iÅ¡rašų nėra), iÅ¡sako, kad buvo „nučiuožęs nuo proto“. IÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės 2021 m. gruodžio 31 d. pageidaujant vykti į namus, nesant indikacijų priverstiniam gydymui ir pagerėjus bÅ«klei, pacientui suleista prailginto veikimo antipsichotinis vaistas, psichikos bÅ«klė apraÅ¡yta kaip pagerėjusi.

13. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti teismo psichiatrės ekspertės L. A., turinčios 7 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , bei teismo psichologės ekspertės V. J., turinčios daugiau kaip 20 metų ekspertinio darbo stažo, kvalifikacija bei suinteresuotumu bylos baigtimi, ar pateikto ekspertizės akto patikimumu bei jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausta teismo psichiatrė ekspertė L. A. patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡samiai atsakė tiek į teismo, tiek į nukentėjusiojo klausimus.

PaaiÅ¡kino, kad ekspertizė buvo atlikta gegužės mėnesio viduryje, ekspertinio tyrimo turimais duomenimis, tiriamasis V. Å . buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ ligoninės, todėl buvo stebėta kritika gydymo reikalingumo atžvilgiu. Buvo funkcijos sutrikimai, kaip psichologė aprašė, buvo nežymiai iÅ¡reikÅ¡ti, bet pakankami, kad galėtų diagnozuoti lėtinį sutrikimÄ . Kadangi pakankama kritika gydymo atžvilgiu, todėl rekomendavo priverčiamÄ sias priemones ambulatoriÅ¡kai. Tiriamojo psichikos bÅ«klę apraÅ¡iusi, V.

Å . buvo bendradarbiaujantis, teikė duomenis, nerimastingas dėl situacijos, tačiau teigiamai nusiteikęs tyrimų atžvilgiu. Jokios agresijos, psichomotorinio sujaudinimo tyrimo metu gegužės mėnesio 12 dienÄ nestebėjo. Labai svarbu yra gydymo nepertraukiamumas, kad gydymas bÅ«tų tęsiamas nuolat ir derinamas su paciento bÅ«kle, tam yra svarbus specialisto ir paciento nuolatinis kontaktas. V. Å . nustatytas sutrikimas nekelia jokių abejonių. Tai, ar jis vartojo psichotropines medžiagas ar nevartojo, diagnozei nustatyti ir priskiriamam gydymui lemiamos eigos neturi.

14. Nors apeliantas apeliaciniame skunde praÅ¡o atlikti naujÄ (papildomÄ ) teismo psichiatrijos ekspertizę, argumentuodamas, jog 2022 m. gegužės 18 – gegužės 30 d. teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui pateikta medžiaga buvo su esminiais trÅ«kumais, galėjusiais turėti įtakos tyrimui, tačiau teisėjų kolegija su tokiu nukentėjusiojo teiginiu sutikti neturi pagrindo. Pastebėtina, kad apklausiama teismo posėdyje, taip pat atsakydama į nukentėjusiojo V. J. klausimus, ekspertė pažymėjo, kad ekspertiniam akte yra apraÅ¡yti visi gydymo epizodai, visi gydytojų gausiai pateikti duomenys, kurie buvo pakankami pagrįsti diagnozę ir gydymo reikalingumÄ .

Ä® (duomenys neskelbtini) kreiptasi nebuvo, nes diagnozei nustatyti nebuvo jokių abejonių ir jokios papildomos medžiagos netrÅ«ko. V. Å . buvo pilnai iÅ¡tirtas stacionare, iÅ¡samiai buvo suraÅ¡ytas greitosios pagalbos darbuotojų apraÅ¡as, esant itin sutrikusiai bÅ«klei buvo atliktas psichologinis tyrimas. Ekspertizės akte priverčiamosios medicinos priemonės ambulatoriÅ¡kai rekomenduotos stebint pakankamÄ V. Å . kritikÄ gydymo reikalingumo atžvilgiu, t. y. V. Å . suvokiant gydymo poreikį, gydytojo skiriamų vaistų teigiamÄ poveikį jo savijautai.

Nustatyta, kad V. Å . taikytas gydymas buvo veiksmingas, stebėtas jo bÅ«klės pagerėjimas. Be to, bÅ«damas ekspertiniame skyriuje, V. Å . noriai bendravo ir bendradarbiavo, nestokojo savikritikos, taip pat ir susidariusios juridinės situacijos atžvilgiu, pergyvena dėl savo veiksmų, jaučia didelę gėdÄ .

15. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Be to, kaip jau minėta, psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams, kurie ekspertizės akte pateikia pagrįstas išvadas dėl asmens psichinės sveikatos būklės bei jos įtakos asmens gebėjimui suvokti ir valdyti savo veiksmus.

Todėl nagrinėjamu atveju gydytojoms ekspertėms teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikus argumentuotas iÅ¡vadas, pagrįstas ekspertizės atlikimui pateiktais medicininiais dokumentais, nėra pagrindo spręsti, jog papildomas V. Å . gydančio gydytojo ar jį pavežėjusio asmens apklausimas bÅ«tent dėl V. Å . psichinės sveikatos bÅ«klės suteiktų tokios naujos reikÅ¡mingos informacijos, kuri sudarytų pagrindÄ paneigti ekspertizės akte pateiktÄ iÅ¡vadÄ .

16. Taigi aptariamu atveju pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į visus aukščiau aptartus duomenis, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. Å . yra nepakaltinamas ir jis negali atsakyti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, medicininiuose dokumentuose bei ekspertizės akte užfiksuota informacija apie V. Å . ligos eigÄ , gydymo istorijÄ , ekspertizės akto iÅ¡vados, ekspertės paaiÅ¡kinimai, V.

Å . pakankamai kritiÅ¡kas požiÅ«ris į savo psichinės sveikatos bÅ«klę ir reikalingumÄ gydytis, tačiau iki Å¡iol fiksuotas nenuoseklus gydymo režimo laikymasis, įvertinus padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobÅ«dį, taip pat tai, jog nusikalstama veika padaroma pirmÄ kartÄ , sudaro pagrindÄ sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog Å¡iuo atveju asmeniui, padariusiam baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ , pakankama skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Nors apeliaciniame skunde teigiama prieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo parinkta priverčiamoji medicinos priemonė atitinka tiek V. Å . diagnozuotÄ psichikos sutrikimÄ , jo sunkumÄ , tiek jo socialinį pavojingumÄ . Nėra pagrindo pripažinti, jog Å¡iuo atveju, siekiant neleisti padaryti naujų kitų asmenų sveikatai pavojingų veikų, yra bÅ«tina V. Å . taikyti griežtesnio pobÅ«džio priverčiamÄ sias medicinos priemones nei ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo klausimÄ buvo nustatytos ir įvertintos visos BPK 395 straipsnyje nurodytos aplinkybės, parenkant priverčiamosios medicinos priemonės rūšį atsižvelgta į BK 98 straipsnio nuostatas, priverčiamoji medicinos priemonė V. Å . paskirta nepažeidžiant BPK 401 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Naujos esminės faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios sudarytų pagrindÄ skirti kitÄ priverčiamosios medicinos priemonę, apeliacinėje instancijoje nenustatytos.

17. Å iame kontekste papildomai pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Ä®statymas įpareigoja teismÄ ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Todėl V. Å . psichikos sveikatos bÅ«klei pakitus, priverčiamosios medicinos priemonės sÄ lygos gali bÅ«ti pakeistos (BK 98 straipsnio 6 dalis).

18. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. J. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, taip pat nurodydamas, kad teismas nepagrįstai nenustatė asmenų, kurių atžvilgiu civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti nagrinėjamas tik civilinio proceso tvarka, todėl pažeidė nukentėjusiojo teisę į teisingÄ teismÄ ir žalos atlyginimÄ .

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. J. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, kadangi CK 6.268 straipsnis numato, jog asmuo, padaręs žalÄ tokios bÅ«senos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, už padarytÄ Å¾alÄ neatsako. Vis tik, tai neužkerta kelio civiliniam ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalis 2 punktas).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.268 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikÅ¡mės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, teismas gali įpareigoti atlyginti žalÄ kartu su Å¡iuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokiÄ Å¾alÄ padariusio asmens psichikos bÅ«klę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo bÅ«tų pripažintas neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2005).

20. Atsižvelgiant į skundo argumentus pastebėtina, kad nukentėjusiojo lÅ«kesčių neatitinkantis, tačiau įstatymo reikalavimų nepažeidžiantis teismo procesinis sprendimas neįrodo procesinį sprendimÄ priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumo, kuomet toks skundo argumentas nėra pagrindžiamas jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo apelianto atžvilgiu nenustatė ir aukÅ¡tesnysis teismas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista, o nukentėjusiojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiojo V. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Odeta Gruodienė Jurga Vasiliauskienė