d5bf7cb4-ef65-439d-b264-3b1a7efc9d3c · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1559-945/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12666-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.2.6.9; 3.2.6.10; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dalės Burdulienės, Mindaugo Å imonio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų E. P., V.

P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams E. P., V. P. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ištaka“, Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (1 t., e. b. l. 1–7) prašė: įpareigoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkus E. P. ir V. P. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti (duomenys neskelbtini) m2 valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, paÅ¡alinant 24,67 m ilgio metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorÄ , įvažiavime į valdÄ Ä¯rengtus automatinius vartus, 39,10 m ilgio metalinių segmentų tvorÄ su metaliniais tvorų įtvirtinimais, Å¡alia tvoros augančiÄ tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrÅ«mius, kitus dekoratyvinius augalus, polikarbonatinių konstrukcijų Å¡iltnamį ir sutvarkyti Å¡iÄ valstybinės žemės dalį; tuo atveju, jei atsakovai E. P. ir V.

P. per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins valstybinės žemės, leisti su ieÅ¡kinyje nurodytų objektų paÅ¡alinimu susijusius veiksmus atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovams E. P. ir V. P. Pagal 2016 m. lapkričio 9 d. atliktÄ patikrinimÄ , minėto žemės sklypo savininkai yra užėmę (duomenys neskelbtini) m2 valstybinės žemės plotÄ . Valstybinėje žemėje yra pastatyti statiniai, pasodinti augalai. 2016 m. lapkričio 28 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atsakovams paskirta 144 Eur bauda, kuriÄ jie sumokėjo.

Siekiant nustatyti, ar ankstesni pažeidimai buvo paÅ¡alinti, 2017 m. balandžio 10 d. atliktas pakartotinis patikrinimas vietoje, suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad pažeidimai nėra paÅ¡alinti. Atsakovai tÄ pačiÄ dienÄ pateikė praÅ¡ymÄ dėl termino pažeidimams paÅ¡alinti pratęsimo, tačiau 2017 m. birželio 2 d. atlikus patikrinimÄ nustatyta, kad pažeidimai vis dar nepaÅ¡alinti. Atsakovai pažeidžia Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktÄ ir trukdo ieÅ¡kovei disponuoti turtu bei jį valdyti.

3. Atsakovai E. P. ir V. P. atsiliepime (1 t., e. b. l. 170–171) nurodė, kad nesiekia neteisėtai valdyti valstybinės žemės. Žemės sklypÄ ir tvorÄ nuosavybės teise atsakovai valdo nuo 2005 m. sausio 25 d. Atsakovai žemės sklypÄ su visais statiniais įsigijo iÅ¡ statybų bendrovės UAB „IÅ¡taka“. Sužinoję apie galimÄ pažeidimÄ , atsakovai jo neginčijo, sumokėjo paskirtÄ baudÄ ir ėmėsi veiksmų pažeidimams iÅ¡taisyti. Atsakovai nustatytu terminu paÅ¡alinti tvoros neturėjo galimybės dėl nepalankių oro sÄ lygų 2017 m.

žiemos ir pavasario laikotarpiu. (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo tinkamai įregistruota sankirtoje su (duomenys neskelbtini) gatve, o pačios (duomenys neskelbtini) gatvės vieta visai neseniai buvo pakoreguota. Dėl Å¡ių priežasčių kurį laikÄ nebuvo galima nustatyti tikslių įsiterpiančių žemės plotų ir praÅ¡yti juos prisijungti. Atsakovai nenori, kad paÅ¡alinus tvorÄ ir vėliau prijungus įsiterpusius žemės plotus, ji bÅ«tų vėl atstatoma, nes tam bÅ«tų reikalingos papildomos iÅ¡laidos.

4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (1 t., e. b. l. 58–64) nurodė, kad ji negali bÅ«ti laikoma atsakove, nes ieÅ¡kiniu jai nėra reiÅ¡kiamas joks reikalavimas, todėl ginčo iÅ¡sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Atsiliepime nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 9 d. atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo patikrinimÄ vietoje nustatyta, jog žemės sklypo savininkai yra užėmę (duomenys neskelbtini) m2 valstybinės žemės plotÄ . 2016 m. lapkričio 17 d. gautas ieÅ¡kovės skundas dėl minėto žemės sklypo, kuriuo buvo praÅ¡oma pagal kompetencijÄ atlikti veiksmus dėl nurodytų aplinkybių patikrinimo ir galimo pažeidimo iÅ¡aiÅ¡kinimo. 2016 m. lapkričio 23 d. atliekant patikrinimÄ atsakovai E. P. ir V.

P. pateikė paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu, kad 2004 m. birželio 9 d. perkant žemės sklypÄ ir jame esančius statinius iÅ¡ UAB „IÅ¡taka“ tvora jau buvo pastatyta. Tvoros statybos teisėtumo klausimo nagrinėjimas nutrauktas, nes inspekcija nenagrinėja skundų ir praneÅ¡imų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 10 metų. Atsakovė turėtų įgaliojimus atstovauti valstybei vykdymo procese tik vykdant padarinių Å¡alinimÄ pagal teismų sprendimus dėl savavaliÅ¡kos statybos, statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , statybos, kuri nėra savavaliÅ¡ka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Atsakovei nėra suteikta kompetencija vykdyti teismų sprendimus ir griauti statinius, kai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.104, 4.105 straipsniuose nurodytos pasekmės. Be to, teisės aktai nesuteikia atsakovei teisės šalinti tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrūmius, kitus dekoratyvinius augalus ir polikarbonatinių konstrukcijų šiltnamį.

5. Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu (3 t., e. b. l. 182–188) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo atsakovus E. P. ir V. P. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti (duomenys neskelbtini) m2 valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorÄ (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)ir nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)), įvažiavime į valdÄ Ä¯rengtus automatinius vartus, 39,10 m metalinių segmentų tvorÄ su metaliniais tvorų įtvirtinimais (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)), Å¡alia tvoros augančiÄ tujų gyvatvorę, ant valstybinės žemės esančius vaismedžius, vaiskrÅ«mius, kitus dekoratyvinius augalus, polikarbonatinių konstrukcijų Å¡iltnamį ir sutvarkyti valstybinės žemės dalį.

Teismas leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos paÅ¡alinti 24,67 m metalinių konstrukcijų su plytų stulpų įtvirtinimais tvorÄ (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)), įvažiavime į valdÄ Ä¯rengtus automatinius vartus ir 39,10 m metalinių segmentų tvorÄ su metaliniais tvorų įtvirtinimais (objekto koordinatės nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jei to per nustatytÄ terminÄ nepadarys atsakovai E. P. ir V.

P., iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jų visas iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė, priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų E. P. ir V. P. valstybei 31 Eur žyminį mokestį ir 15,29 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Teismas nustatė, kad atsakovai E. P. ir V. P. 2004 m. įsigijo žemės sklypÄ su namu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2016 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovai yra neteisėtai užėmę (duomenys neskelbtini) m2 valstybinės žemės, valstybinėje žemėje yra pastatyti statiniai (tvoros, vartai, Å¡iltnamis) bei pasodinti įvairÅ«s augalai (gyvatvorė, vaismedžiai). Teismas nurodė, kad atsakovas E. P. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog tvorÄ ir vartus atsakovai patys pastatė po žemės sklypo įsigijimo. Atsakovai su nustatytu pažeidimu sutiko, jo neskundė ir sumokėjo 2016 m. lapkričio 28 d. paskirtÄ 144 Eur administracinę baudÄ , tačiau pažeidimo padarinių nepaÅ¡alino, nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų atlaisvinti valstybinę žemę ar atliko kokius nors su tuo susijusius darbus.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neteisėtai naudojasi valstybine žeme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktu, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. NurodytÄ aplinkybę teismas pripažino pagrindu tenkinti atsakovų E. P. ir V. P. atžvilgiu reiÅ¡kiamus reikalavimus.

9. Teismas nurodė, kad nors Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta atsakovų santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, valstybei priklausančioje žemės dalyje ginčo statiniai buvo pastatyti atsakovams gyvenant santuokoje, teismo sprendimu nustatyti nuosavybės teisių pakeitimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl įpareigojimas pašalinti pažeidimus nustatytas abiem atsakovams.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę paÅ¡alinti statybos padarinius ginčo sklype. TokiÄ pozicijÄ teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-415/2016 pateikta teisės aiÅ¡kinimo taisykle, kad, tais atvejais, kai statyba, kuri, nors ir nėra savavaliÅ¡ka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet pažeidžia teisės aktų reikalavimus, statybos padarinių Å¡alinimo klausimu valstybei atstovauja inspekcija.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu (4 t., e. b. l. 2–4) atsakovai V. P. ir E. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Atsakovai ketina įsigyti su jiems priklausančiu žemės sklypu besiribojančiÄ valstybinę žemę ir yra pradėję tam reikalingas procedÅ«ras.

Teismas Å¡ių argumentų nevertino, jų praÅ¡ymo skirti terminÄ valstybinei žemei įsigyti netenkino. 1.2. Teismas įpareigoti paÅ¡alinti statinius ir augalus galėjo tik įsitikinęs ir nustatęs, kad nėra jokių kitų bÅ«dų situacijai spręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Atsakovai buvo iÅ¡reiÅ¡kę pozicijÄ , kad jie ketina įsigyti praÅ¡omÄ atlaisvinti valstybinę žemę, taip iÅ¡spręsdami teisės aktų reikalavimų pažeidimo klausimÄ . 1.3.

Teismas įpareigojo pašalinti tik dalį tvoros. Kita dalis, esanti prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso UAB „E. I.“. Įpareigodamas nugriauti tvoros dalį, teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. 1.4. Dėl ties UAB „E. I.“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu esančios tvoros dalies griovimo pasisakyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „E. I.“ taip pat įpareigota paÅ¡alinti tvoros dalį per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau sprendimo vykdymas atidėtas dvylikai mėnesių, suteikiant UAB „E. I.“ galimybę įsigyti valstybinę žemę, kurioje tvora pastatyta. Tos pačios ieÅ¡kovės reikalavimai juos nagrinėjant atskirose civilinėse bylose be pagrindo iÅ¡spręsti skirtingai. Å i aplinkybė, net ir nesant pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ , yra pakankama tam, kad sprendimo vykdymas bÅ«tų atidėtas. 1.5.

Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs nenaikinti skundžiamo teismo sprendimo, apeliantų nuomone, teismo sprendimo vykdymas kaip ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti atidėtas dvylikos mėnesių laikotarpiui, suteikiant galimybę apeliantams pagal pradėtas procedūras įgyti valstybinę žemę ir taip išvengti joje esančių statinių ir augalų pašalinimo.

12. Apeliaciniu skundu (4 t., e. b. l. 16–23) atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas leisti Inspekcijai paÅ¡alinti dalį valstybinėje žemėje esančių objektų, jei to per nustatytÄ terminÄ nepadarys atsakovai V. P. ir E. P., iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jų visas iÅ¡laidas, dėl Å¡io reikalavimo priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinio reikalavimÄ Inspekcijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 2.1. Inspekcijai nėra suteikta kompetencija vykdyti teismų sprendimus ir griauti statinius, kai taikomos CK 4.104, 4.105 straipsniuose nurodytos pasekmės. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2009, statinius griauti turėtų statinių savininkai. 2.2. Teismas pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismas nenustatė, kad ginčo statinių / jų dalių statyba būtų neteisėta ar savavališka, todėl Inspekcija neturi teisės ar pareigos griauti statinius ar jų dalis. 2.3. Šio ginčo išsprendimas neturi tiesioginės įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms, todėl ji negalėjo būti atsakove šioje byloje. Teismas be pagrindo neišsprendė Inspekcijos prašymo dėl jos procesinės padėties pakeitimo.

13. Atsiliepime (4 t., e. b. l. 36–42) į V. P. ir E. P. apeliacinį skundÄ atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad, atsakovams įsigijus nuosavybės teise įsiterpusiÄ valstybinę žemę, nebÅ«tų pagrindo paÅ¡alinti nuo jos statinius ir augalus, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai neturi savininko funkcijas įgyvendinančio subjekto sutikimo naudotis valstybine žeme, bet aktyviai siekia įsigyti nuosavybės teise įsiterpusiÄ valstybinę žemę ir yra pradėję tam reikalingas procedÅ«ras.

14. Atsiliepime (4 t., e. b. l. 52–55) į atsakovų apeliacinius skundus ieÅ¡kovė praÅ¡o skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad nei sprendimo vykdymo atidėjimas, nei atsakovų siekis įsigyti dalį valstybinės žemės negali nulemti sprendimo vykdymo vilkinimo ir pateisinti tolimesnio neteisėto naudojimosi žeme. Atsakovų pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė negali bÅ«ti laikoma įsiterpusiu žemės plotu, kadangi neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte.

Å iuo atveju žemės sklypo formavimas prie inžinerinių statinių negalimas, todėl teismas neprivalėjo atidėti sprendimo vykdymo. IÅ¡ atsakovų parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad planuojamas ir projektuojamas prijungti laisvos įsiterpusios valstybinės žemės plotas sudaro (duomenys neskelbtini)  m2, o neteisėtai naudojamos žemės dalis sudaro (duomenys neskelbtini) m2. Atsakovai bet kuriuo atveju privalės atlaisvinti neteisėtai užimtÄ Å¾emę ar jos dalį.

UAB „E. I.“ nėra suinteresuota bylos baigtimi, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovai ir minėta įmonė yra neįregistruotos tvoros bendraturčiai. Nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovams pašalinus jiems priklausančios tvoros dalį, dėl to nukentės gretimame sklype esantį tvora. Tai, kad kitoje civilinėje byloje buvo atidėtas sprendimo vykdymas, nereiškia, jog ši byla turėjo būti išspręsta taip pat. Teismas pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, kad statiniai prie žemės sklypo buvo pastatyti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, o šalinant tokius statybos padarinius valstybei atstovauja Inspekcija.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų 16. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama situacija, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsakovai V. P. ir E. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pasisakė dėl UAB „E. I.“, kuri nebuvo įtraukta į bylÄ , teisių.

17. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad nusprendimas turi būti suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos.

Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

18. Nagrinėjamoje byloje teismas reikÅ¡mingomis pripažįsta Å¡ias aplinkybes: pirma, kaip teisingai nurodyta ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinius skundus, byloje nėra jokių duomenų, kad tvora, kurios dalį atsakovai įpareigoti nugriauti ginčijamu sprendimu, atsakovams V. P. ir E. P. kartu su UAB „E. I.“ priklauso bendrosios nuosavybės teise; antra, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad konkrečiomis koordinatėmis apibrėžta tvoros dalis, kuriÄ ginčijamu sprendimu įpareigoti nugriauti atsakovai, yra kažkaip susijusi su UAB „E. I.“ teisėmis ir (ar) teisėtais interesais; trečia, atsakovų argumentas, kad nugriovus ginčijamame sprendime nurodytÄ tvoros dalį gali iÅ¡kilti grėsmė kitos tvoros dalies bÅ«klei, ne tik paremtas niekuo nepagrįsta prielaida, bet ir nesuderinamas su pačių atsakovų apeliaciniame skunde pateiktais duomenimis, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  UAB „E. I.“ taip pat įpareigota nugriauti su Å¡ios bendrovės sklypu besiribojančioje valstybinėje žemėje pastatytÄ tvoros dalį.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijamu sprendimu nebuvo sukurtos jokios pareigos į bylÄ neįtrauktai UAB „E. I.“, sprendimas neturės Å¡iai bendrovei nei tiesioginių, nei netiesioginių pasekmių, todėl atmetamas atsakovų V. P. ir E. P. apeliacinio skundo argumentas, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę 19. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas atlaisvinti valstybinę žemę. Atsakovai V.

P. ir E. P. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad praÅ¡omi nugriauti statiniai buvo pastatyti ir praÅ¡omi paÅ¡alinti augalai pasodinti atsakovams žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) , Kaune valdant bendrosios nuosavybės teise (1 t., e. b. l. 37–38), jog praÅ¡omi paÅ¡alinti objektai yra su jiems priklausančiu žemės sklypu besiribojančioje valstybinėje žemėje (1 t., e. b. l. 41–48; 3 t., e. b. l. 152–175), kad pažeidimai, nustatyti 2016 m. lapkričio 10 d., 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. birželio 5 d. (1 t., e. b. l. 8–15, 17–23, 27–36) žemės naudojimo patikrinimo aktais, nėra paÅ¡alinti.

Neginčijama ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakomybės subjektais, nepaisant Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta atsakovų santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais priskiriant atsakovės V. P. nuosavybėn (1 t., e. b. l. 190–193), yra abu atsakovai. Ä®pareigojimų atsakovui E. P. nustatymo pagrįstumÄ patvirtina tiek jo pozicija pripažįstant reikalavimÄ , deklaruojamas siekis įgyti nuosavybės teises į valstybinę žemę bei turtinių teisių pokyčių neįregistravimas vieÅ¡ajame registre, tiek ir jo atžvilgiu taikytos administracinės atsakomybės (1 t., e. b. l. 24–26) pripažinimas.

20. Atsakovai V. P. ir E. P. apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimu taikytų priemonių adekvatumÄ . Teisėjų kolegija su tokia atsakovų pozicija nesutinka dėl keleto priežasčių. Kaip minėta nutarties 19 pastraipoje, byloje nekvestionuojamas statinių statybos ir augalų sodinimo valstybinėje žemėje neteisėtumas. Be to, atsakovai neįvardijo jokio teisėto naudojimosi valstybine žeme pagrindo. BÅ«tent tuo nagrinėjama byla skiriasi nuo atsakovų cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 spręstos teisinės situacijos, kur vienas iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių reiÅ¡kė reikalavimÄ leisti atlikti statybos darbus be kito bendraturčio sutikimo.

ReikÅ¡minga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas paÅ¡alinti savininko teisių pažeidimus. Savininko teisių pažeidimas negali bÅ«ti paÅ¡alintas statinių ar augalų įteisinimu. Dėl nurodytos priežasties nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti vadovaujamasi teismų praktika, suformuota bylose dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo. Nuo atsakovų cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 aptartos situacijos nagrinėjama byla skiriasi dar ir tuo, kad kasacinio teismo praktikoje proporcingumo principas įgyvendinant nuosavybės teises buvo taikomas sprendžiant klausimÄ dėl gyvenamojo namo statybos teisėtumo ir bÅ«tinybės jį nugriauti Å¡alinant kito žemės sklypo savininko teisių, o kartu ir statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo nuo augalų ir tvoros bei kitų pagalbinio pobÅ«džio statinių. Å ioje byloje nekeliamas klausimas dėl atsakovų teisės į gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Atsakovai, pastatydami tvorÄ , nepagrįstai padidino naudojamos žemės ribas gretimo jiems nepriklausančio sklypo sÄ skaita, naudojasi svetima nuosavybe statydami svetimoje žemėje statinius, sodindami augalus ir taip formuodami didesnę namų valdÄ . Toks atsakovų elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas, jo pasekmės gali bÅ«ti paÅ¡alinamos tik atlaisvinant valstybinę žemę.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovų cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 vertinta situacija, kai savavaliÅ¡kai pastatytÄ pastatÄ atsisakoma įteisinti dėl to, jog statytoja nebuvo įgijusi teisių į žemę, ant kurios jis stovi, o žemės sklypÄ atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, t. y. atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebÅ«tų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji.

Nagrinėjamu atveju tokio tarpusavio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo ir atsakovų nurodomo situacijos sprendimo bÅ«do nėra. Atsakovai nurodo, kad pažeidimas galėtų bÅ«ti paÅ¡alintas, jeigu ateityje jie taptų su jiems priklausančiu žemės sklypu besiribojančios valstybinės žemės savininkais. Atsakovai neįrodinėjo aplinkybės, kad ginčo statiniai ir augalai yra kliÅ«tis valstybinės žemės sklypui suformuoti. Be to, jų pozicija, kad suformavus valstybinės žemės sklypÄ atsakovai kreipsis dėl sklypo iÅ¡pirkimo, yra grindžiama prielaida, jog ateityje gali susiklostyti situacija, kai pažeidimas iÅ¡nyks sutapus prievolės skolininkui ir kreditoriui (CK 6.126 straipsnis).

Atsisakymas ginti esamo savininko teises vadovaujantis tokia prielaida sukurtų teisinį neapibrėžtumÄ , galimybę piktnaudžiauti teise, iÅ¡kreiptų Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ .

22. Å iuo aspektu teisėjų kolegija reikÅ¡mingu pripažįsta ir atsakovų elgesį. Atsakovai ne tik neteisėtai statė statinius ir sodino augalus jiems nepriklausančioje žemėje, bet ir ilgÄ laikÄ neiÅ¡reiÅ¡kė ketinimo įgyti teises į naudojamÄ Å¾emę. Kaip minėta nutarties 19 pastraipoje, pažeidimo faktas nustatytas 2016 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktu. Net ir po pakartotinio patikrinimo, įforminto 2017 m. balandžio 10 d. aktu, teikdami praÅ¡ymÄ dėl termino pažeidimams paÅ¡alinti pratęsimo (1 t., e. b. l.

16) atsakovai terminÄ prašė pratęsti dviem mėnesiams, nurodydami vienintelę priežastį – darbus atlikti kliudžiusias oro sÄ lygas. Toks praÅ¡ymas buvo patenkintas, tačiau, 2017 m. birželio 5 d. patikrinimo aktu nustačius, kad ir per pačių atsakovų nurodytÄ papildomÄ terminÄ jokie darbai nebuvo atlikti, buvo inicijuotas teisminis procesas. Atsakovų teikiami duomenys apie gatvių charakteristikų formavimÄ (1 t., e. b. l. 195; 2 t., e. b. l. 9–11) tepatvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai domėjosi vykstančiomis procedÅ«romis, susijusiomis su gatvių formavimu.

Tik 2018 m. vasario 20 d. buvo kreiptasi su praÅ¡ymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (3 t., e. b. l. 166–168). Ä®vertinusi Å¡io projekto (3 t., e. b. l. 168) turinį teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinius skundus iÅ¡dėstyta pozicija, kad projektu praÅ¡oma prie atsakovams priklausančio žemės sklypo prijungti (duomenys neskelbtini)  m2 valstybinės žemės, o 2016 m. lapkričio 10 d. patikrinimo akte (1 t., e. b. l. 27–29) užfiksuota, kad atsakovų neteisėtai užimtos valstybinės žemės plotas yra (duomenys neskelbtini)  m2, todėl spręsti, kad tokio plano patvirtinimo atveju bÅ«tų paÅ¡alinti visi patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, nėra pagrindo.

Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apeliaciniu skundu atsakovai neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti nurodytų išvadų pagrįstumu. Reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama praėjus beveik 8 mėn. po projekto pateikimo, tačiau atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad situacija yra pasikeitusi, jog susiklosčiusių juridinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pažeidimas yra išnykęs arba egzistuoja reali tikimybė, jog jis išnyks artimiausiu metu.

23. Apibendrindama nutarties 20–22 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pažeidimo faktÄ , pagrįstai sprendė, jog tik ieÅ¡kovės praÅ¡omomis taikyti priemonėmis gali bÅ«ti užtikrinama žemės savininko (valstybės) interesų apsauga nuo neteisėto atsakovų elgesio pasekmių. Tenkinus atsakovų V. P. ir E. P. apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį atmetus bÅ«tų ne tik pateisinamas neteisėtas atsakovų elgesys, bet ir sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, esamas nuosavybės teises paneigiant remiantis teorine tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ateityje tikimybe.

Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų V. P. ir E. P. apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės ne keliamas klausimas, jog teismas netinkamai įvertino susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , bet akcentuojama, kad situacija ateityje gali pasikeisti, jeigu atsakovai įgytų nuosavybės teises į neteisėtai naudojamÄ valstybinę žemę ar jos dalį. TokiÄ atsakovų pozicijÄ teisėjų kolegija vertina kaip CPK 284 straipsnyje reglamentuojamÄ praÅ¡ymÄ atidėti teismo sprendimo vykdymÄ .

Ä®vertinusi aplinkybę, kad ginčijamu sprendimu atsakovai įpareigoti tiek nugriauti statinius, tiek ir perkelti augalus, kÄ padaryti Å¡altuoju metų laiku gali bÅ«ti sudėtinga ar technologiÅ¡kai neįmanoma, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovų praÅ¡ymÄ atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir aplinkybė, kad atsakovams ilgÄ laikÄ nebuvo reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl teisės pažeidimo, į bylÄ nepateikta duomenų, kad sprendimo įvykdymo laikas nagrinėjamu atveju turėtų esminės reikÅ¡mės dėl savininko siekio konkrečiu bÅ«du nedelsiant įgyvendinti nuosavybės teises į turtÄ .

Kartu teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeistų proporcingumo principo, paliktų galimybę atsakovams iÅ¡spręsti pažeidimo paÅ¡alinimo klausimÄ alternatyviu bÅ«du, nepažeistų asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo, kadangi panaÅ¡iu laiku įsiteisės ir teismo sprendimas atsakovų cituotoje civilinėje byloje, kurioje panaÅ¡aus pobÅ«džio įpareigojimai buvo nustatyti gretimo sklypo savininkui.

25. Spręsdama dėl sprendimo vykdymo atidėjimo termino teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip nurodyta nutarties 19, 22 pastraipose, nuo pradinio pažeidimo nustatymo yra praėję du metai, atsakovams galimybė paÅ¡alinti pažeidimÄ buvo suteikta ne tik tenkinant jų praÅ¡ymÄ dėl termino pažeidimams paÅ¡alinti pratęsimo dviem mėnesiams (1 t., e. b. l. 16), bet ir atsakovų praÅ¡ymu 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi parengiamÄ jį teismo posėdį paskyrus suteikiant galimybę ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai bei paskirtÄ jį 2017 m. gruodžio 6 d. posėdį atidėjus iki 2018 m. vasario 19 d.

Be to, dėl ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo sprendimo įsiteisėjimas buvo nukeltas dar 5 mėnesiams. Dėl nurodytos priežasties, nekeisdama ginčijamo sprendimo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 284 straipsniu, teismo sprendimo įvykdymÄ atideda 6 mėnesiams. Tokio termino nustatymas sukurs galimybę atsakovams sprendimÄ vykdyti teismo sprendimu nustatytoms priemonėms įgyvendinti palankiu metų laiku. Dėl sprendimo nevykdymo pasekmių 26. Ginčijamu sprendimu buvo tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas leisti Inspekcijai paÅ¡alinti dalį valstybinėje žemėje esančių objektų, jei to per nustatytÄ terminÄ nepadarys atsakovai V.

P. ir E. P., iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jų visas iÅ¡laidas. Inspekcija dėl Å¡ios sprendimo dalies pateikė apeliacinį skundÄ , jį grįsdama dviem argumentais: netinkamai įvardinta Inspekcijos procesine padėtimi civilinėje byloje bei pareigų, virÅ¡ijančių Inspekcijos kompetencijÄ , nustatymu.

27. Ä®vertinusi Inspekcijos apeliacinio skundo argumentÄ , kad į bylÄ inspekcija turėjo bÅ«ti įtraukta ne atsakove, bet trečiuoju asmeniu, jog Å¡iuo aspektu byla skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-4115/2016 susiklosčiusios situacijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i Inspekcijos nurodoma aplinkybė neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Vadovaujantis CPK 111, 135 straipsniais, dalyvaujančiųjų byloje asmenų procesinę padėtį įvardija ieÅ¡kovas.

Teismui nėra suteikta teisė be ieÅ¡kovo sutikimo asmens procesinę padėtį civilinėje byloje pakeisti iÅ¡ atsakovo į trečiÄ jį asmenį. Teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsnio 1 dalimi, tegali pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui patikslinti proceso dalyvio statusÄ , bet, ieÅ¡kovui nesutikus, privalo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Inspekcijos procesinis statusas nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui.

Dėl tos priežasties, kad Inspekcija į bylÄ buvo įtraukta atsakove, Inspekcijai nebuvo sukurtos jokios papildomos pareigos (Inspekcija nebuvo pripažinta atsakinga už ginčo kilimÄ , iÅ¡ Inspekcijos nebuvo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ir pan.).

28. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta Inspekcijos apeliacinio skundo argumentÄ , kad ginčijamu sprendimu nustatyta sprendimo vykdymo tvarka virÅ¡ija inspekcijai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos Inspekcijos kompetencijos ribas. Teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiÅ«rÄ . Ä®statymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcija atstovauja valstybei ne tik vykdant teismų sprendimus dėl savavaliÅ¡kos statybos, statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ar statybos, kuri vykdyta nesilaikant statinio projekto sprendinių, padarinių Å¡alinimo, bet ir valstybės reikalavimu Å¡alinant statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius.

Jokiai kitai valstybės institucijai nėra suteikta kompetencija vykdyti nurodytas funkcijas, todėl vien aplinkybė, kad ne Inspekcija, bet kita institucija atstovavo valstybės interesus teikdama ieškinį byloje, nesukuria prielaidos Inspekcijai tenkančias viešojo administravimo funkcijas perkelti kitam viešojo administravimo subjektui, neginti valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, interesų ir nepasiekti civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-415/2016).

29. Apibendrindama nutarties 27–28 pastraipose iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti Inspekcijos apeliacinį skundÄ nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 30. Atmetusi apeliacinius skundus teisėjų kolegija sprendžia, kad skirstyti iÅ¡laidas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimu, nėra pagrindo. Kitų iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų proceso dalyviai nepateikė. BylÄ iÅ¡nagrinėjus elektronine forma teismai neturėjo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios virÅ¡ytų minimaliÄ Ä¯statyme įtvirtintÄ ribÄ .

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinius skundus atmesti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Sprendimo vykdymÄ atidėti iki 2019 m. gegužės 8 d. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Dalė Burdulienė Mindaugas Å imonis