P-143-8-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2270/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01652-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. M.,

pareiškėjo atstovui M. A.,

atsakovų atstovams D. P., V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė: panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos rinktinės (toliau – ir Varėnos rinktinė) vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-84) dalį, kurioje pakeičiama pareiškėjo tarnybos vieta ir nustatoma tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje; įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą Tribonių užkardoje (grąžinti į ankstesnę tarnybos vietą) ir įpareigoti pašalinti pareigybės aprašymo neatitikimus galiojančiai teisei. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui 2011 m. spalio 18 d. prašymą, kuriuo prašė sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių teisės aktų: VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-554) ir VSAT vado 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 4-763 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-763) teisėtumą. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo papildomai prašė panaikinti VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 6.1 punktą ir įpareigoti VSAT patvirtinti naują teisės normą, kuri užtikrintų, kad pareigūnų esminės darbo sąlygos (darbo vieta ir funkcijos) nebūtų keičiamos vienašališku administracijos sprendimu; panaikinti VSAT vado 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas „Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas), ir įpareigoti patvirtinti naują Aprašą, kuris užtikrintų, kad pareigūnų esminės darbo sąlygos (darbo vieta ir funkcijos) nebūtų keičiamos vienašališku administracijos sprendimu.

Pareiškėjas nesutiko su Įsakymo Nr. TE-84 dalimi, kuria nuo 2011 m. liepos 15 d. nustatyta pareiškėjo tarnybos vieta Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardoje. Paaiškino, kad sprendimas pakeisti jo tarnybos vietą turėtų būti panaikintas, nes pareiškėjo tarnybos vieta nustatyta vienasmenišku Varėnos rinktinės vado įsakymu, t. y. be pareiškėjo sutikimo pakeista esminė darbo sąlyga – darbo vieta. Pareiškėjas abejojo skundžiamo įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu, t. y. VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių darbo organizavimo pertvarkymo“, kuriuo buvo pertvarkyta Varėnos rinktinės organizacinė struktūra ir sujungti Varėnos rinktinės užkardų sargybų būriai, bei 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas „Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašas“, teisėtumu. Aiškino, kad šie norminiai teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, kad pareigūno statusas negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu, 16 straipsnio 7 dalies reikalavimui gauti pareigūno sutikimą būti perkeltam į kitas pareigas, 161 straipsnio 1 daliai, kad rotacija taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais (eiliniams pasieniečiams įstatymu nėra nustatyta rotacija). Teigė, jog šie norminiai aktai priimti viršijus kompetenciją. Nurodė, kad išleisdamas įsakymą ir patvirtindamas Aprašą VSAT vadas nesivadovavo jokiu aukštesnės galios teisės aktu, t. y. tokie įgaliojimai jam nebuvo suteikti, o tai reiškia, kad VSAT vadas priėmė įsakymą dėl klausimo, kurio jis neįgaliotas spręsti. Manė, jog norminiai aktai neteisėti ir dėl to, kad nei vienas iš šių aktų nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“. Teigė, jog, jeigu VSAT vado Įsakymas Nr. 4-554 ir Aprašas vertintini kaip individualūs teisės aktai, tai jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų aiškiai nustatyti suteikiamas teises ir pareigas, nurodyti akto apskundimo tvarką.

Pareiškėjas nurodė, jog jis, nors buvo priimtas į tarnybą Varėnos rinktinės Tribonių užkardos sargybų būrio pasieniečiu, vadovaujantis VSAT vado Įsakymu Nr. 4-554 buvo perkeltas į Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigas (sargybų būrys ir pareigūnai atsieti nuo konkrečios užkardos). Manė, jog ydinga tai, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra nustatyta jo tarnybos vieta konkrečiame įstaigos struktūriniame padalinyje, todėl Varėnos rinktinės vadas bet kuriuo momentu be pareiškėjo sutikimo gali nustatyti jo darbo vietą, paskirti dirbti kitame, pareigybės aprašyme nenurodytame struktūriniame padalinyje. Teigė, jog darbo vietos pakeitimas pareiškėjui sukėlė neigiamų pasekmių: padidėjo kelionės į tarnybos vietą atstumas, laiko sąnaudos ir kuro išlaidos. Nurodė, jog pasikeitus tarnybos vietai, būtų galima persikelti į artimesnę gyvenvietę, tačiau persikėlimo išlaidos nekompensuojamos, be to, persikėlimą komplikuoja tai, kad pareiškėjas turi šeimą. Teigė, jog pareiškėjo perkėlimas eiti pareigas kitoje užkardoje nebuvo įteisintas kuria nors iš pozityviojoje teisėje nustatytų formų – jis nebuvo komandiruotas ar perkeltas į kitas pareigas tarnybinio kaitumo tvarka. Pabrėžė, jog taip buvo paneigtos teisinio reguliavimo garantuojamos socialinės garantijos, nes jis negali gauti kelionės į kitą tarnybos vietą išlaidų kompensacijos, nėra būtinas jo sutikimas, nėra ribojama komandiruotės trukmė ir kt. Pareiškėjas teigė, jog priimdamas skundžiamą Įsakymą Nr. TE-84 VSAT vadas siekė abstrakčių tikslų, nenurodė konkrečių priežasčių, pagrindžiančių konkretaus pareigūno perkėlimą dirbti į kitą užkardą, nenurodė įsakymo apskundimo tvarkos. Dėl to, pareiškėjo teigimu, minėtas įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus sprendimo reikalavimų. Nurodė, jog sprendimas atskiru įsakymu nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą Aleksandro Barausko užkardoje prieštarauja Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685, 5.4 punkto reikalavimams pareigybės aprašyme nustatyti valstybės tarnautojo pavaldumą. Teigė, jog nustačius pareiškėjo tarnybos vietą atskiru įsakymu, neišspręstas pareiškėjo pavaldumo klausimas, manė, jog tai laikytina esminiu trūkumu.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, ir prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad VSAT vadas 2010 m. rugpjūčio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 4-554 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių darbo organizavimo pertvarkymo“, kuriuo sujungė visų VSAT rinktinių užkardų sargybų būrius į rinktinių sargybų būrius, kartu pakeisdamas ir rinktinių pareigybių sąrašus. Teigė, jog tai padaryta siekiant stiprinti valstybės sienos apsaugą, efektyviau kovoti su kontrabanda ir nelegalia apyvarta, pareigūnų korupcija, tobulinti VSAT pajėgų valdymą ir pareigūnų tarnybos organizavimą. Nurodė, jog apie tai, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. numatomi tarnybos organizavimo pertvarkymai Varėnos rinktinėje, 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (21/19-2.11)-12-2503 buvo informuotos atitinkamos profesinės sąjungos, užkardų sargybų būrių pareigūnai, taip pat ir pareiškėjas. Pabrėžė, jog pareiškėjas tai žinojo ir 2010 m. rugsėjo 5 d. pats parašė sutikimą tęsti tarnybą Varėnos rinktinės Sargybų būryje, todėl nuo 2010 m. spalio 1 d. buvo paskirtas į Varėnos rinktinės Sargybų būrio pasieniečio pareigas, nustatyta jo tarnybos vieta Tribonių užkardoje. Nurodė, jog pareiškėjas 2010 m. spalio 5 d. pasirašė Varėnos rinktinės Sargybų būrio pasieniečio pareigybės aprašymą, kurio 9 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus užkardos, kurioje yra nustatyta jo tarnybos vieta, vadui. Teigė, jog tai reiškia, kad pareiškėjas žinojo ir sutiko, kad po tarnybos organizavimo pertvarkymų tiek tarnybos vieta, tiek tiesioginis vadovas gali keistis. Pabrėžė, jog pareiškėjas skundžiamu įsakymu perkeltas į kitą užkardą po to, kai Varėnos rinktinės vadas 2011 m. birželio 1 d. pasirašė teikimą Nr. (21/19-2.11)-12-1746 „Dėl Varėnos rinktinės pareigūnų tarnybos vietos pakeitimo“, kurio kopijos buvo išsiųstos Varėnos užkardų vadams, taip pat ir Tribonių užkardos vadui, su teikimu supažindinti pareigūnai, ir gavus VSAT vado su 2011 m. birželio 21 d. raštu Nr. (21)-142643 pateiktą 2011 m. birželio 20 d. išvadą Nr. 13-1053 „Dėl Varėnos rinktinės Sargybų būrio pareigūnų perkėlimo“, kuria pritarta siūlymui dėl vienuolikos Varėnos rinktinės Sargybų būrio pareigūnų, tarp jų ir pareiškėjo, darbo vietos pakeitimo iš vienos užkardos į kitą.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėjo perkėlimas dirbti į kitą užkardą yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Nurodė, jog VSAT vado Įsakymu Nr. 4-554 rinktinių užkardų sargybų būriai buvo sujungti į rinktinių sargybų būrius, o rinktinių vadų įsakymais nustatytos rinktinių sargybų būrių pareigūnų darbo vietos užkardose, atsižvelgiant į tai, kokioje užkardoje dirbo pareigūnai iki užkardų sargybų būrių pertvarkymo į rinktinių sargybų būrius. Teigė, jog taip organizuoti rinktinių darbą raštiškai sutiko VSAT pareigūnai.

Nurodė, jog pakeitus sargybų būrio pareigūnų nustatytas darbo vietas, į kitas pareigas jie neperkeliami, todėl pareiškėjo tarnybos vietos keitimas negali būti traktuojamas kaip komandiruotė ar tarnybinis kaitumas. Pabrėžė, jog atitinkamai dėl to negalioja ir Statute ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytos socialinės garantijos dėl vykimo į (iš) tarnybos vietą ir jos kompensavimo, aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis ir kt., dėl tos priežasties nereikalingas ir pareigūno prašymas (sutikimas) būti perkeltam į kitas pareigas.

Be to, nurodė, jog pareiškėjas apie tai, kad jo tarnybos vietą Varėnos rinktinės Tribonių užkardoje nuo 2011 m. liepos 15 d. planuojama keisti į kitą, Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardoje, sužinojo 2011 m. birželio 2 d., pasirašydamas Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 1 d. teikime Nr. (21/19-2.11)-12-1746. Teigė, kad pareiškėjo tarnybos vieta pakeista laikantis Apraše nustatytos tvarkos, apsvarsčius visus galimus finansinius ir administracinius išteklius. Nurodė, jog tik surinkęs ir apibendrinęs visą turimą informaciją Varėnos rinktinės vadas su 2011 m. birželio 11 d. teikimu Nr. (21/19-2.11)-12-1746 kreipėsi į VSAT vadą, o 2011 m. birželio 20 d.

VSAT Štabo Veiklos organizavimo valdybai surašius išvadą Nr. 13-1053, VSAT vadas pritarė siūlymui dėl pareiškėjo darbo vietos pakeitimo. Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad nėra atskirų motyvų dėl kiekvieno perkeliamo pareigūno, kad Įsakymas Nr. TE-84 priimtas siekiant abstrakčių tikslų, nenurodant priežasčių, kuriomis turėjo būti pagrįstas kiekvieno pareigūno darbo vietos keitimas, yra nepagrįsti. Teigė, jog nepagrįsti yra skundo argumentai, kad pakeitus tarnybos vietą, neišspręstas jo pavaldumo klausimas.

Nurodė, jog Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio (pareiškėjo) pavaldumas yra aiškiai nustatytas Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rinktinės vado 2010 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 4-310, 9 punkte, kuriame yra nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus užkardos, kurioje yra nustatyta jo tarnybos vieta, vadui.

Paaiškino, kad VSAT vadas yra aukščiausias VSAT pareigūnas. Nurodė, jog pasinaudodamas jam Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau – ir VSATĮ) 13 straipsnio 4 dalyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194 (toliau – ir Nuostatai), 27.1, 27.5, 27.13 punktuose suteikta teise ir įgaliojimais, VSAT vadas sujungė VSAT užkardų sargybų būrius į rinktinių sargybų būrius. Pabrėžė, kad VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 preambulėje yra nuoroda į Nuostatų 27.5 punktą, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog priimdamas minėtą įsakymą VSAT vadas nesivadovavo aukštesnės galios teisės aktu.

Nurodė, kad pareiškėjo teisinis statusas nebuvo keičiamas. Pabrėžė, kad vietoje naikinamų tarnybos užkardos sargybų būrių pareigybių buvo įsteigtos rinktinių sargybų būrių pareigybės tokio paties skaičiaus, lygio ir kategorijų, be to, pareigūnai nebuvo atleidžiami. Teigė, jog pareigūnų sutikimu perkėlus juos į rinktinių sargybų būrius, jiems nustatytos tokios pačios darbo vietos, kaip ir iki rinktinių darbo organizavimo pertvarkymo, pareigūnai vykdo tas pačias funkcijas, gauna tokį patį darbo užmokestį, jiems taikomos tokios pačios socialinės garantijos, darbuotojų teisinė padėtis iš esmės nepasikeitė.

Taip pat paaiškino, kad VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554 yra vienkartinis teisės taikymo aktas, kuriuo užkardų sargybų būriai sujungti į rinktinės sargybų būrį, jis yra skirtas tik VSAT pareigūnams, todėl pagal VAĮ laikytinas individualiu administraciniu aktu. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 3 straipsnio 3 dalimi, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų individualūs teisės aktai gali būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra. Teigė, jog pasirašydami VSAT pareigūnai patvirtino, kad ir su 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 4-554 ir su Aprašu yra susipažinę. Nurodė, kad pareiškėjas su Aprašo reikalavimais susipažino 2010 m. gruodžio 15 d. Be to, pabrėžė, jog su Aprašu supažindintos visos VSAT profesinės sąjungos, Aprašas skelbtas tinklalapiuose www.pasienis.lt, www.pareigūnai.lt. Nurodė, jog šis aktas reglamentuoja tik vidaus administravimo veiklą (personalo valdymo srityje), taikytinas tik VSAT pareigūnams, todėl nemanė, kad, nepaskelbus šio Aprašo „Valstybės žiniose“, jis laikytinas negaliojančiu.

Paaiškino, kad dėl pareigūno darbo vietos pakeitimo padidėjus važiavimo į tarnybą ir iš jos išlaidoms, pareigūnui priklausančios važiavimų išlaidų kompensacijos dydis yra perskaičiuojamas, atsižvelgiant į padidėjusias išlaidas (neviršijant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1V-1 nustatyto maksimalaus dydžio – 0,3 Lietuvos Respublikos Seimo nustatyto atitinkamų metų valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžio, t. y. 135 Lt). Teigė, jog dėl pareigūno darbo vietos pakeitimo pasikeitus tarnybos vietovei (jei jis perkeltas iš vienos savivaldybės į kitą), pareigūnas įgyja teisę į gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidų kompensaciją (butpinigių dydžiai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 258, butpinigių mokėjimo taisyklės nustatytos tarnybos vado 2006 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 4-52). Tačiau nurodė, kad pareiškėjas dėl tarnybinio buto ar butpinigių nesikreipė. Pabrėžė, jog yra nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554 pažeidžia vidaus tarnybos principus, pareigūnams nesuteikiama teisė pasinaudoti socialinėmis garantijomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2012 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog ginčas kilo dėl pareiškėjo tarnybos vietos pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendė pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu ištirti norminių teisės aktų, t. y. VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 ir 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 4-763, teisėtumą. Teismas rėmėsi LVAT praktika (LVAT 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-78/2006, 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007). Pabrėžė, kad vidaus administravimo aktai nelaikytini norminiais administraciniais aktais, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Nustatė, jog VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554 yra skirtas ne sukurti naujas teisės normas, reglamentuojančias VSAT pareigūnų tarnybos klausimus, o techniškai įgyvendinti VSAT pajėgų valdymą, pareigūnų tarnybos organizavimą, sudaryti sąlygas pasirinkti tinkamiausią tarnybos organizavimo vietos keitimo būdu sprendimą, gerinti VSAT ir jos padalinių – rinktinių – priimtų sprendimų kokybę. Pabrėžė, jog VSAT vado Įsakymas Nr. 4-554 pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį ir reglamentuojamus santykius yra vidaus administravimo aktas. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netiria vidaus administravimo aktų teisėtumo, todėl nėra pagrindo stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į LVAT ištirti šio įsakymo teisėtumą. Teismas vidaus administravimo aktu laikė ir VSAT vado 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 4-763 ir juo patvirtintą Aprašą. Pabrėžė, jog pastarasis Įsakymas Nr. 4-763 priimtas siekiant užtikrinti tinkamą Įsakymo Nr. 4-554 6.1 punkto nuostatų įgyvendinimą. Teismas taip pat sprendė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Įsakymo Nr. 4-554 6.1. punktą ir įpareigoti VSAT patvirtinti naują teisės normą, kuri užtikrintų, kad pareigūnų esminės darbo sąlygos (darbo vieta ir funkcijos) nebūtų keičiamos vienašališku administracijos sprendimu. Nurodė, jog pripažinus, kad Įsakymas Nr. 4-554 yra vidaus administravimo aktas, jo nepaskelbimas „Valstybės žiniose“ nedaro šio akto negaliojančiu.

Teismas darė išvadą, kad VSAT vadas turėjo teisinį pagrindą priimti Įsakymą Nr. 4-554, šį įsakymą priėmė pagal savo kompetenciją. Nurodė, jog VSATĮ 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VSAT vadovauja, ją kontroliuoja ir atsako už bendrą struktūrinių padalinių veiklą VSAT vadas. Pabrėžė, jog Nuostatų 27.1 punkte nustatyta, kad VSAT vadas organizuoja ir kontroliuoja tarnybai pavestų veiklos tikslų ir atliekamų funkcijų vykdymą, pagal Nuostatų 27.5 punktą VSAT vadas steigia, reorganizuoja ir likviduoja tarnybos rinktinės ir kitus struktūrinius padalinius, jų vidinius struktūros vienetus, o pagal 27.13 punktą, leidžia įsakymus, tikrina, kaip jie vykdomi. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą, Teismas sprendė, jog darbo organizavimo rinktinėje pertvarkymas yra VSAT vado diskrecijos teisė, kuria jis pasinaudojo, siekdamas efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Nustatė, jog VSAT vadas Įsakyme Nr. 4-554 nurodė, kad jį priima vadovaudamasis Nuostatų 27.5 punktu, taigi Įsakyme Nr. 4-554 nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Be to, pabrėžė, jog Įsakyme Nr. 4-554 VSAT vadas motyvavo, kodėl tokį įsakymą priima – siekdamas stiprinti valstybės sienos apsaugą, efektyviau kovoti su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia apyvarta, pareigūnų korupcija, tobulinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgų valdymą ir pareigūnų tarnybos organizavimą.

Nustatė, jog pagal Įsakymą Nr. 4-554 pareiškėjo tarnybos vieta tapo ne konkreti rinktinės užkarda, o rinktinė, taigi perkėlus dirbti į kitą rinktinės užkardą, pareigūno darbo vieta iš esmės nesikeičia.

Pabrėžė, jog Įsakymo Nr. 4-554 6.1 punkte nustatyta, kad pagal šio įsakymo 4.1.5 punktą nustatytos rinktinių sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos užkardose gali būti keičiamos tik suderinus su tarnybos vadovybe. Nustatė, jog tai reiškia, kad šiuo atveju pareigūno sutikimas būti perkeltam į kitą rinktinės užkardą nėra būtinas. Paaiškino, jog, kaip matyti iš Statuto nuostatų, pareigūno sutikimas yra būtinas, kai jis perkeliamas dirbti į kitas pareigas, tuo tarpu Įsakymo Nr. 4-554 6.1 punkte reglamentuojami ne pareigūno perkėlimo į kitas pareigas klausimai, o tarnybos vietos rinktinėje pakeitimo klausimai.

Nurodė, jog pakeitus tarnybos vietą rinktinėje, pareigūno darbo vieta iš esmės išlieka ta pati – jis dirba toje pačioje rinktinėje, tose pačiose pareigose, taigi jo teisinis statusas nesikeičia. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas Nr. 4-554 neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: Statuto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, 16 straipsnio 7 dalyje nustatytam reikalavimui gauti pareigūno sutikimą, 161 straipsnio 1 daliai. Nurodė, jog Statuto 16 ir 161 straipsniai reglamentuoja tarnybinį kaitumą ir rotacijos atvejus, t. y. pareigūno perkėlimą į kitas pareigas, taigi šios normos nagrinėjamam atvejui netaikytinos.

Teismas taip pat pabrėžė, jog Įsakymo Nr. 4-554 adresatai yra ne pareigūnai, o rinktinės, todėl nustatė, jog pareiškėjas nepagrįstai aiškino, kad Įsakymas Nr. 4-554 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai nustatytų pareigūnų teisių ir pareigų, nenurodyta apskundimo tvarka. Be to, Teismas nustatė, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti VSAT patvirtinti naują teisės normą, kuri užtikrintų, kad pareigūnų esminės darbo sąlygos (darbo vieta ir funkcijos) nebūtų keičiamos vienašališku administracijos sprendimu, kadangi pagal Įsakymo Nr. 4-554 6.1 punktą nėra keičiamos esminės darbo sąlygos – pareiškėjo darbo vieta yra Varėnos rinktinė ir ji nekeičiama, nekeičiamos pareiškėjo pareigos.

Dėl to, kad pareiškėjas pasirašė sutikimą tęsti tarnybą Varėnos rinktinės sargybų būryje, pareigybės aprašymą, kurio 9 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus užkardos, kurioje yra nustatyta jo tarnybos vieta, vadui, Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas žinojo ir sutiko, kad po tarnybos organizavimo pertvarkymų jo tarnybos vieta ir tiesioginis vadovas gali keistis.

Teismas sprendė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalį, kuria pakeičiama pareiškėjo tarnybos vieta ir nustatoma tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje, įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą Tribonių užkardoje (grąžinti į ankstesnę tarnybos vietą) ir įpareigoti pašalinti pareigybės aprašymo neatitikimus galiojančiai teisei. Teismas nustatė, jog Įsakymo Nr. TE-84 1.10 punktu pareiškėjo tolesnės tarnybos vieta nuo 2011 m. liepos 15 d. nustatyta Aleksandro Barausko užkardoje, nurodyta, kad Įsakymas Nr. TE-84 priimtas, siekiant stiprinti valstybės sienos apsaugą, efektyviau kovoti su korupcija, atsižvelgiant į Įsakymo Nr. 4-554 6.1 punktą ir į VSAT vado 2011 m. birželio 21 d. raštą Nr. (21)-14-2643 „Dėl Varėnos rintinės pareigūnų darbo vietų pakeitimo“.

Teismas taip pat nustatė, jog pareigūnų tarnybos vietos keitimo tvarka reglamentuojama Apraše, kurio 3 punkte nustatyta, kad rinktinės vadas, siekdamas pakeisti rinktinės sargybų būrio pareigūnų nustatytas darbo vietas, tarnybos vadui iš anksto (atsižvelgdamas į tai, kad pareigūnai, kurių darbo vietas siūloma pakeisti, su patvirtintu pamainų grafiku turi būti supažindinti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jo įsigaliojimo) pateikia teikimą (siūlymą) dėl rinktinės sargybų būrio pareigūnų darbo vietos pakeitimo. Teikimo kopija pateikiama ir Aprašo 6 punkte nurodytiems tarnybos centrinės įstaigos padaliniams.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad apie teikimo parengimą informuojami rinktinės sargybų būrio pareigūnai, kurių nustatytas darbo vietas siekiama pakeisti, o 6 punkte nustatyta, kad teikimas derinamas su tarnybos Štabo Veiklos organizavimo, Personalo, Biudžeto planavimo ir apskaitos valdybomis ir Teisės skyriumi, tarnybos Operatyvinės veiklos ir Imuniteto valdybomis, o prireikus – ir su kitais tarnybos centrinės įstaigos padaliniais, kurie per 5 darbo dienas tarnybos Štabo Veiklos organizavimo valdybai pateikia savo išvadas dėl teikimo.

Jei išvada per nustatytą terminą nepateikiama, laikoma, kad išvados nepateikęs tarnybos centrinės įstaigos padalinys teikimui pritaria be pastabų. 7 punkte nustatyta, kad tarnybos Štabo Veiklos organizavimo valdyba įvertina teikimo derinimo su tarnybos centrinės įstaigos padaliniais metu gautas išvadas ir teikia tarnybos vadui apibendrintą motyvuotą išvadą dėl teikimo su siūlymu jam pritarti (nepritarti). 10 punkte nustatyta, kad atsižvelgdamas į tarnybos Štabo veiklos organizavimo valdybos apibendrintą motyvuotą išvadą sprendimą pakeisti rintinės sargybų būrio pareigūnų nustatytą darbo vietą priima tarnybos vadas.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, darė išvadą, kad pareiškėjo tarnybos vieta rinktinėje pakeista laikantis Apraše nustatytos tvarkos: Varėnos rinktinės vadas 2011 m. birželio 1 d. teikimu Nr. (21/19-2.11)-12-1746 kreipėsi į VSAT vadą, teikimo kopijos pateiktos ir Aprašo 6 punkte nurodytiems tarnybos centrinės įstaigos padaliniams, teikimo turinys atitinka Aprašo 4 punkte nustatytus turinio reikalavimus, su teikimu pareiškėjas supažindintas 2011 m. birželio 2 d., sprendimą pritarti pareiškėjo tarnybos vietos rinktinėje pakeitimui VSAT vadas priėmė, gavęs tarnybos Štabo Veiklos organizavimo valdybos 2011 m. birželio 20 d. motyvuotą išvadą Nr. 13-1053 ir VSAT vado pritarimą.

Nustatė, jog tarnybos Štabo Veiklos organizavimo valdybos motyvuota išvada yra Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 sudėtinė dalis, nes šio įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad Įsakymas Nr. TE-84 priimtas atsižvelgiant į VSAT vado 2011 m. birželio 21 d. raštą Nr. (21)-14-2643, su kuriuo ir buvo pateikta minėta išvada. Iš šių įrodymų Teismas darė išvadą, kad sprendimas pakeisti pareiškėjo tarnybos vietą rinktinėje priimtas, apsvarsčius visus galimus finansinius ir administracinius išteklius, įvertintos ir tokio sprendimo galimos pasekmės pareiškėjui – pagal Aprašo 4 punktą, individualiai įvertinama informacija, susijusi su konkretaus pareigūno tarnyba, jo šeimine padėtimi, numatoma įtaka valstybės sienos apsaugai, taip pat informacija, gauta iš rinktinių Imuniteto poskyrių.

Nustatė, jog šiuo atveju atsižvelgta į Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio pasiūlymą keisti pareiškėjo darbo vietą į darbo vietą kitoje užkardoje, nes Varėnos rinktinės Imuniteto poskyris turėjo duomenų, kad pareiškėjas, dirbdamas Tribonių užkardoje, galimai yra susijęs su asmenimis, kurie neteisėtai gabena cigaretes per valstybės sieną Tribonių užkardos aptarnaujamoje teritorijoje. Nustatė, jog pareiškėjo tarnybos vietos pakeitimui netaikytinos normos, reglamentuojančios tarnybinį kaitumą, komandiruotes, dėl to negalioja ir su tuo susijusios Statute ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytos socialinės garantijos (nemokami komandiruotpinigiai, nekompensuojamos vykimo į komandiruotės vietą ar naują darbo vietą dėl tarnybinio būtinumo išlaidos, turto pergabenimo išlaidos, gyvenamosios vietos nuomos išlaidos, neaprūpinama gyvenamuoju plotu).

Teismas nustatė, jog atsakovas VSAT paaiškino, kad dėl tarnybos vietos rinktinėje pakeitimo padidėjusių išlaidų kompensavimo pareiškėjas nesikreipė, o pareiškėjas to nepaneigė. Teismas taip pat nustatė, jog nepagrįsti skundo argumentai, kad, pakeitus tarnybos vietą, neišspręstas pareiškėjo pavaldumo klausimas. Nurodė, jog Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio (pareiškėjo) pavaldumas yra aiškiai nustatytas Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rinktinės vado 2010 m. spalio 1 d.

įsakymu Nr. 4-310, 9 punkte, kuriame yra nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus užkardos, kurioje yra nustatyta jo tarnybos vieta, vadui.

Nenustęs ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų, Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Įsakymo Nr. TE-84 dalį, kuria pakeičiama pareiškėjo tarnybos vieta ir nustatoma tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje, ir grąžinti į ankstesnę tarnybos vietą. Nustatė, kad rinktinės vadas pagrįstai perkėlė pareiškėją dirbti į kitą rinktinės užkardą, todėl grąžinti pareiškėją dirbti į Tribonių užkardą nėra pagrindo. Pabrėžė, jog pareiškėjo pareigybės aprašyme yra nustatyta darbo vieta, valstybės tarnautojo pavaldumas, taigi nėra pagrindo įpareigoti atsakovą VSAT pašalinti pareiškėjo nurodomus pareigybės aprašymo neatitikimus galiojančiai teisei.

III. Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:

1) Pareiškėjas nesutinka su Teismo interpretacija, kad Įsakymas Nr. 4-554 yra vidaus administravimo aktas, skirtas struktūriškai pavaldiems pareigūnams. Nurodo, jog Įsakymas Nr. 4-554 ir konkretus jo punktas buvo tas vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis kitu įsakymu buvo patvirtintas Aprašas ir sukurta norma, kuri iš esmės pakeitė pareigūnų teisinę padėtį – pareigūnai tapo virtualaus padalinio, neturinčio vadovo (Varėnos rinktinės sargybų būrio), pareigūnais be nustatytos konkrečios darbo vietos – t. y. apeita Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyta esminė darbo santykių sąlyga. Apeliantas taip pat nesutinka su Teismo teiginiu, kad priėmus sprendimus nesikeitė pareigūno darbo vieta – Varėnos rinktinė. Mano, jog tokia interpretacija neatitinka realių aplinkybių, Teismas nedaro skirtumo tarp darbdavio (Varėnos rinktinė) ir darbo vietos DK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, jog Įsakymo Nr. 4-554 adresatai nėra pareigūnai, kadangi šis teisės aktas sukelia teisinius padarinius ir pareigūnams, todėl mano, kad pareigūnai taip pat yra šio teisės akto adresatai ir, vadovaujantis VAĮ 8 straipsniu, turi būti aiškiai nustatomos susijusių asmenų teisės ir pareigos, taip pat tokio teisės akto apskundimo tvarka.

2) Pareiškėjas nurodo, jog Aprašas nagrinėtinas kaip norminis teisės aktas, nes iš esmės yra vienas iš tarnybos santykius reguliuojančių teisės aktų ir yra aktualus ne tik asmenims, vykdantiems tarnybą, bet ir siekiantiems tapti pareigūnais (pretendentams į vidaus tarnybą).

3) Apeliantas pabrėžia, kad Įsakymas Nr. TE-84 yra neteisėtas ir nepagrįstas, sprendimas perkelti jį į kitą darbo vietą neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų: Įsakymas Nr. TE-84 yra nemotyvuotas arba motyvuotas abstrakčiomis, nepagrįstomis aplinkybėmis, nenurodytas teisinis pagrindas, nenurodyta apskundimo tvarka. Teigia, jog minėtas sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad perkeliant jį iš Tribonių užkardos į kitą užkardą buvo pasirinkta tolimesnė užkarda. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008. Nurodo, jog jo darbo vieta pasikeitė radikaliai – atstumas tarp užkardų yra apie 74 km. Teigia, jog jis susiduria su ženkliai padidėjusiomis kelionės į tarnybą ir iš jos išlaidomis, kasdien sugaišta papildomai dvi valandas, patiria itin neigiamų pasekmių, tačiau persikelti į kitą miestą neturi galimybės dėl asmeninių aplinkybių.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Teigia, jog visi pareiškėjo keliami klausimai jau yra išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas 2010 m. rugpjūčio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 4-554 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių darbo organizavimo pertvarkymo“, kuriuo sujungė visų VSAT rinktinių užkardų sargybų būrius į rinktinių sargybų būrius, pakeitė rinktinių pareigybių sąrašus (t. 1, b. l. 23-30). Pareiškėjas R. M., ėjęs Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasieniečio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio, 3 kategorijos) pareigas, 2010 m. rugsėjo 5 d. pasirašė sutikimą nuo 2010 m. spalio 1 d. tarnybą tęsti Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigose (t. 1, b. l. 36). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 29 įsakymu Nr. TE-106 pareiškėjas buvo paskirtas į Varėnos rinktinės Sargybų būrio pasieniečio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio, 3 kategorijos) pareigas, perkėlus jį iš Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasieniečio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio, 3 kategorijos) pareigų ir pareiškėjo tarnybos vieta buvo nustatyta Varėnos rinktinės Tribonių užkardoje (t. 1, b. l. 37). 2010 m. spalio 5 d. pareiškėjas buvo supažindintas su Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigybės aprašymu (t. 1, b. l. 38). Varėnos rinktinės vadas 2011 m. birželio 30 d. priėmė įsakymą Nr. TE-84, kurio 1.10 punktu nustatė jaunesniajam puskarininkiui R. M. tolesnės tarnybos vietą nuo 2011 m. liepos 15 d. Aleksandro Barausko užkardoje (t. 1, b. l. 4, 53). Šis įsakymas priimtas vadovaujantis VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo 6.1 punktu, kuriame nustatyta, kad pagal šio įsakymo 4.1.5 punktą nustatytos rinktinių sargybų būrių pareigūnų darbo vietos užkardose gali būti keičiamos tik suderinus su tarnybos vadovybe. Taip pat įsakymas priimtas atsižvelgiant į VSAT vado 2011 m. birželio 21 d. raštą Nr. (21)-14-2643 „Dėl Varėnos rinktinės pareigūnų darbo vietų pakeitimo”.

V. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. M. ginčijo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalį, kuria nuo 2011 m. liepos 15 d. jam (pareiškėjui) buvo nustatyta tolimesnė tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 6.1 punktą, kuris numato, kad pagal šio įsakymo 4.1.5 punktą nustatytos rinktinių sargybų būrių (Patrulių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos užkardose gali būti keičiamos tik suderinus su tarnybos vadovybe (4.1.5 punktas numato, kad pavesta nustatyti įsakymais nuo 2010 m. spalio 1 d. rinktinių sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietas užkardose, atsižvelgiant į pareigūnų iki tarnybos organizavimo pakeitimo buvusias darbo vietas) (t. 1, b. l. 27-23); Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas „Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašas“. Taip pat pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reikalavo įpareigoti atsakovą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinę nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą Tribonių užkardoje (grąžinti į ankstesnę tarnybos vietą) ir įpareigoti pašalinti pareigybės aprašymo neatitikimus galiojančiai teisei; įpareigoti atsakovą Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtinti naują teisės normą, kuri užtikrintų, kad pareigūnų esminės darbo sąlygos (darbo vieta ir funkcijos) nebūtų keičiamos vienašališku administracijos sprendimu; patvirtinti naują Aprašą, kuris užtikrintų, kad pareigūnų esminės darbo sąlygos (darbo vieta ir funkcijos) nebūtų keičiamos vienašališku administracijos sprendimu.

Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 4-554, 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas „Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašas“ ginčijo ir kaip norminius aktus, reikšdamas reikalavimą sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių teisės aktų: 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 ir 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 4-763 teisėtumą.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų, padaręs išvadą, kad atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554, 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas „Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašas“ nėra norminiai aktai, o vidaus administravimo aktai, skirti struktūriškai pavaldiems pareigūnams, kad atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei perkėlus pareiškėją, kuris pertvarkius rinktinių darbo organizavimą 2010 m. rugsėjo 5 d. sutiko nuo 2010 m. spalio 1 d. tęsti tarnybą VSAT Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigose ir pagal pareigybės aprašymą yra Varėnos rinktinės sargybų būrio pasienietis, į kitą užkardą, nebuvo pakeista pareiškėjo tarnybos vieta ir pareigos, t. y. nebuvo pakeista pareiškėjo teisinė padėtis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalies, kuria nuo 2011 m. liepos 15 d. jam (pareiškėjui) buvo nustatyta tolimesnė tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje, panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į Tribonių užkardą, yra pagrįsti ir tenkinti, o kiti byloje pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

VI. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554, 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas „Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašas“ nėra norminiai aktai, pažymėtina, kad ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje norminis aktas apibrėžiamas kaip įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Iš šių įstatymuose įtvirtintų norminio akto apibrėžimų matyti, kad norminio administracinio akto esminiai požymiai yra: akto turinys apima elgesio taisykles – teisės normas; šios normos skirtos individualiais požymiais neapibrėžtai (neapibūdintai) asmenų grupei. Tuo tarpu individualus teisės aktas ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Taigi individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos.

Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis teisės doktrina, yra nurodęs, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis adminstracinėje byloje Nr. Nr. A5–63/2003; kt.).

Pareiškėjo ginčijami aktai neatitinka pirmiau nurodytų norminio administracinio akto kriterijų, nes 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554 priimtas , vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos nuostatų 27.5 punkto, kuris suteikia teisę tarnybos vadui steigti, reorganizuoti ir likviduoti Tarnybos rinktines ir kitus struktūrinius padalinius, jų vidinius struktūros vienetus, pagrindu, tobulinant Valstybės sienos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pajėgų valdymą ir pareigūnų tarnybos organizavimą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos nuostatų 27.1 punktas numato, kad Tarnybos vadas organizuoja ir kontroliuoja tarnybai pavestų veiklos tikslų ir atliekamų funkcijų vykdymą, 27.13 punktas numato, kad tarnybos vadas leidžia įsakymus, tikrina, kaip jie vykdomi.

Įvertinus 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 nuostatas nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsakymas skirtas ne sukurti naujas teisės normas, reglamentuojančias VSAT pareigūnų tarnybos klausimus, o techniškai įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgų valdymą, pareigūnų tarnybos organizavimą, t. y. vidaus administravimo aktas. Iš 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-763 patvirtinto Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašo nuostatų matyti, kad buvo reglamentuotas teikimų dėl tarnybos rinktinių sargybų būrių pareigūnų darbo vietos keitimo vertinimas, nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti rinktinės vadas, siekdamas pakeisti rinktinės Sargybų būrio (Patrulių laivų būrio) pareigūnų nustatytas darbo vietas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šis įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, priimtas siekiant užtikrinti tinkamą 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 6.1 punkto įgyvendinimą. Aprašo priėmimo pagrindas ir nuostatos nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tai yra norminis administracinis aktas, o ne vidaus administravimo aktas.

VII. Nagrinėjant ir vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis ginčijo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 6.1 punktą, 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 4-763, kuriuo patvirtintas „Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašas“ kaip individualius administracinius aktus, pažymėtina, kad tam, jog tokie aktai būtų pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, turi būti nustatyta, kad šiuose aktuose konkrečiai yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas pareiškėjui ir kuris daro įtaką pareiškėjo teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms) ir pažeidžia teises ir teisėtus interesus.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Iš pareiškėjo ginčijamų aktų turinio matyti, kad šiais aktais yra duoti nurodymai rinktinių vadams, kaip jie turi spręsti klausimą dėl pareigūnų darbo vietų pakeitimo. Vien tai, kad šiuose aktuose nėra nurodyta apie tai, jog keičiant pareigūno tarnybos vietą turi būti gaunamas pareigūno sutikimas, šie aktai negali būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, prieštaraujančiais DK 95 straipsnio 1 daliai ir tokiu būdu pažeidžiančiais pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Ar reikalingas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno sutikimas, keičiant jam nustatytą tarnybos vietą, ar pagrįstai ir teisėtai keičiama konkretaus pareigūno tarnybos vieta, sprendžiama kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į įgytą pareigūno statusą, jo tarnybos pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareigūno tarnyba.

VIII. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalį, kuria pakeičiama pareiškėjo tarnybos vieta ir nustatoma tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje; prašo įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą Tribonių užkardoje (grąžinti į ankstesnę tarnybos vietą).

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad įsakymas dėl jo perkėlimo į kitą darbo vietą buvo priimtas vienašališkai, pažeidžiant DK 95 straipsnio 1 dalį, nes darbo vieta yra esminė darbo santykių sąlyga. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad sprendimas jį perkelti į kitą darbo vietą neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų: įsakymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas aplinkybėmis, nenurodytas teisinis pagrindas, nenurodyta apskundimo tvarka, o tarnybiniuose pranešimuose, kurie surašyti rengiant šį įsakymą, yra suformuluota nepagrįstų teiginių, įsakymas jį perkelti į tolimesnę užkardą, esančią už 74 km., yra neproporcingai jo teises paveikiantis sprendimas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008. Pareiškėjas teigia, kad priimant sprendimą dėl jo tarnybos vietos nustatymo kitoje užkardoje, jam buvo sukeltos neigiamos pasekmės, nesilaikyta imperatyvių darbo teisės ir tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių normų – pavedus jam eiti pareigas kitoje užkardoje, jo perkėlimas nebuvo įteisintas kuria nors iš pozityviojoje teisėje nustatytų formų: jis nebuvo komandiruotas, nebuvo perkeltas į kitas pareigas tarnybinio kaitumo tvarka. Pareiškėjo argumentai, kad priimant jo ginčijamą įsakymo dalį buvo pažeistos tarnybos santykius reglamentuojančios normos, pripažintini pagrįstais.

IX. Nagrinėjant ir vertinant pareiškėjo, kaip valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno, statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visumą, pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra viena iš vidaus reikalų įstaigų, kuriai taikytinas Statutas (Statuto 4 straipsnio 1 punktas). Pagal Statuto 5 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui taip pat taikytinas jo veiklą reglamentuojantis specialus įstatymas - Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas. Statutiniams tarnautojams taip pat yra taikomos be išlygų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo konkrečios normos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad kitos šio įstatymo normos taikomos statutiniams pareigūnams tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į Tarnybą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Su pareigūnu nėra sudaroma darbo sutartis, kuria nustatomos DK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomosios darbo sutarties sąlygos. Valstybės tarnyboje susitarimo nėra – šalys nesitaria nei dėl darbo vietos, nei dėl funkcijų, nei dėl apmokėjimo – visa tai yra nustatyta norminių aktų arba numatyta iš anksto žinomuose ir įgaliotų subjektų tvirtinamuose pareigybių aprašymuose ir sąrašuose. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio, valstybės tarnautojo ir darbuotojo teisiniai statusai skiriasi. Dėl to nepripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai dėl DK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo, kaip valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno, tarnybos vietą, funkcijas ir kt. reglamentuoja teisės aktai, įgalioto subjekto patvirtintas pareigybės aprašymas. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas detaliai nereglamentuoja valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno statuso, jo pakeitimo sąlygų. Statuto 2 straipsnio 1 dalis numato, kad vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma. Pareigūno statusas – pareigūno teisinė padėtis (Statuto 2 str. 5 d.). Statuto 3 straipsnio 2 dalis numato, kad pagal įstatymo viršenybės principą pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nurodyta, jog vadovaujantis tam tikra Statuto norma ar kito įstatymo norma VSAT Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. TE-84 buvo pakeista tolimesnė pareiškėjo R. M. tarnybos vieta. Atsakovai byloje savo atsikirtimus grindė tuo, kad pareiškėjo teisinis statusas nebuvo keičiamas, nurodydami, jog vietoje naikinamų tarnybos užkardos sargybų būrių pareigybių buvo įsteigtos rinktinių sargybų būrių pareigybės tokio paties skaičiaus, lygio ir kategorijų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas, pasirašydamas sutikimą tęsti tarnybą Varėnos rinktinės sargybų būryje, pareigybės aprašymą, žinojo ir sutiko, kad po tarnybos organizavimo pertvarkymų jo tarnybos vieta ir tiesioginis vadovas gali keistis, ir konstatavo, kad pareiškėjo teisinė padėtis nebuvo pakeista, jį perkeliant į kitą užkardą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina.

Nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, ar pareiškėjui VSAT Varėnos rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu nustatyta tarnybos vieta Tribonių užkardoje yra susijusi su pareigūno teisine padėtimi, ar perkeliant pareiškėją į kitą tarnybos vietą nebuvo pakeista pareiškėjo teisinė padėtis. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad perkeliant pareiškėją į kitą užkardą buvo keičiama jo teisinė padėtis. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. TE-106 perkeliant pareiškėją į Varėnos rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigas buvo nustatyta, jog pareiškėjo tarnybos vieta (konkreti užkarda) bus keičiama vienašališku VSAT Varėnos rinktinės vado įsakymu, jog keičiamas pareiškėjo tarnybos pobūdis – pareiškėjas turės vykdyti savo funkcijas ne toje užkardoje, kuri nustatyta perkeliant jį į kitas pareigas 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. TE-106, o jo tarnybos pobūdis bus susijęs su tuo, kad jis važinės ir kitas užkardas. Nei pareiškėjo pasirašytame 2010 m. rugsėjo 5 d. sutikime, nei 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakyme Nr. TE-106, nei pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra nurodytas toks pareiškėjo tarnybos pobūdis. Įstatymai nenumato tokio valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno tarnybos pobūdžio, nenustato, kad pareigūnai, esant aplinkybėms, kurios buvo nurodytos 2011 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-853 (t. 1, b. l. 39-40), gali būti perkeliami į kitą tarnybos vietą (užkardą). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. TE-106 pareiškėjo tarnybos vieta tapo ne konkreti rinktinės užkarda, o rinktinė, tačiau šiuo įsakymu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos vieta yra Varėnos rinktinė, nes įsakymu buvo nustatyta pareiškėjo tarnybos vieta Tribonių užkardoje.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas VSAT Varėnos rinktinė be pareiškėjo sutikimo pakeisdama pareiškėjo tarnybos vietą, pakeitė pareiškėjo teisinę padėtį (pareigūno statusą), ir todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimus: panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalį, kuria nuo 2011 m. liepos 15 d. pareiškėjui buvo nustatyta tolimesnė tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje, ir grąžinti pareiškėją į tarnybos vietą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Tribonių užkardoje (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

X. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybos vietos pakeitimu, todėl sprendimo dalis, kuria netenkinti pareiškėjo reikalavimai dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalies, kuria nuo 2011 m. liepos 15 d. pareiškėjui buvo nustatyta tolimesnė tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje, panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į tarnybos vietą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Tribonių užkardoje, panaikintina, šie pareiškėjo reikalavimai tenkintini. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas kitų pareiškėjo byloje pareikštų reikalavimų, iš esmės tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma patenkinti ir kitus pareiškėjo reikalavimus skunde nurodytais motyvais, netenkinama, o ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. M. reikalavimus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. TE-84 dalį, kuria nuo 2011 m. liepos 15 d. pareiškėjui R. M. buvo nustatyta tolimesnė tarnybos vieta Aleksandro Barausko užkardoje. Grąžinti pareiškėją R. M. į tarnybos vietą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Tribonių užkardoje. Kitus pareiškėjo reikalavimus atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis Dalia Višinskienė