d5bebf7f-14ad-439d-81be-e99d1fcff954 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-603-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00527-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-850-264/2018 pagal ieÅ¡kovo K. K. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Marijampolės ligoninei dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (teisių perėmėjas draudimo kompanijos „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS, veikiančios per Lietuvos filialÄ ), vieÅ¡oji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, vieÅ¡oji įstaiga Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė:

1) nustatyti, kad atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė pažeidė paciento (ieškovo) K. K. teisę į kokybiškas medicinos paslaugas;

2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 5 580,28 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos, iÅ¡ viso 55 580,28 Eur sveikatai padarytos žalos atlyginimÄ ;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisijos (toliau ir – Komisija) 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 56-24, kuriuo netenkintas jo praÅ¡ymas atlyginti žalÄ , konstatavus, jog žala ieÅ¡kovo sveikatai VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas nebuvo padaryta.

3. Ieškovas paaiškino, kad dirbo autotransporto srityje, 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) kaime komandiruotės metu, vairuodamas transporto priemonę, pajuto stiprius skausmus dešinės kojos pėdoje, negalėjo toliau vairuoti, sustojo ir laukė, jį pakeisiančio kolegos. Skausmui nesiliaujant ir plintant aukščiau visoje kojoje, 2016 m. sausio 13 d., apie 14 val. kreipėsi pagalbos greitosios medicinos pagalbos telefonu. Atvykus greitajai medicinos pagalbai (toliau – GMP), jam buvo suleisti vaistai nuo skausmo (Ketanol 100 mg).

Situacijai negerėjant, ieÅ¡kovas tos pačios dienos vakarÄ (apie 23 val.) dar kartÄ kreipėsi į GMP ir buvo nuvežtas į VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kuriame jį apžiÅ«rėjo vidaus ligų gydytojas ir gydytojas traumatologas ortopedas, kuris po atliktos rentgenogramos, nustatė deÅ¡inės čiurnos sÄ nario raiščių patempimÄ , deÅ¡inės čiurnos sÄ narį imobilizavo gipso longete bei paskyrė leidžiamus vaistus nuo skausmo (Ketanol 2 mg).

IeÅ¡kovo teigimu, VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės komisijos iÅ¡vadoje nurodyta gydytojo traumatologo ortopedo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo kojos skausmo priežastis yra deÅ¡inės kojos trauma buityje, t. y. ant laiptų pakrypus deÅ¡inei kojai, yra neteisinga, nes jau pirmojo skambučio bendrajam pagalbos centrui metu, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė, jog jokios traumos patyręs nebuvo, kojos skausmas atsirado bÅ«nant kieme, o jo priežastis jam nėra žinoma. Å iÄ aplinkybę patvirtina pridedami garso įraÅ¡ai, kuriuose ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė, kad skausmas kojoje atsirado iÅ¡ niekur, skausmas yra toks stiprus, jog ieÅ¡kovas net negali paeiti.

4. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. ryto deÅ¡inės kojos skausmas paaÅ¡trėjo, tapo nebepakeliamas, todėl vėl iÅ¡sikvietė GMP, kuri atvykusi suleido nuskausminamųjų (Ketanol 100 mg). Namie 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. ryto vėl prasidėjus nepakeliamiems skausmams deÅ¡inėje kojoje, ieÅ¡kovas iÅ¡sikvietė GMP, kuri nugabeno ieÅ¡kovÄ Ä¯ VÅ¡Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje konstatuota deÅ¡iniojo bifurkacinio rago trombozė. 2016 m. sausio 18 d. ieÅ¡kovas skubos tvarka buvo paguldytas į angiochirurgijos skyrių VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kur po dviejų operacijų 2016 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovui buvo atlikta deÅ¡inės kojos Å¡launies amputacija. Nuo 2016 m. balandžio 16 d. ieÅ¡kovui nustatytas 30 proc. darbingumas iki 2022 m. lapkričio 7 d.

5. IeÅ¡kovas nurodė, kad laiku nustačius ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimo priežastį buvo galima iÅ¡vengti trombo didėjimo, laiku jį paÅ¡alinti ir / ar sutirpdyti. Egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo patirtos žalos ir medicinos įstaigos – atsakovės netinkamų veiksmų buvimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo gaunamas 2 000 Eur mėnesines pajamas (vyko į komandiruotes, nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. gruodžio vidutinis darbo užmokestis 1 379,53 Eur (neįtraukiant 2015 m. gruodžio, kurį ieÅ¡kovas nedirbo)) ieÅ¡kovas patyrė 5 518,12 Eur turtinę žalÄ dėl negautų pajamų 2016 m. sausio 16 d.

– 2016 m. gegužės 13 d. reabilitacijos laikotarpiu. Taip pat turtine žala laikytinos ir 62,16 Eur iÅ¡laidos, susijusios su gydymu. Ä®vertinus neigiamų padarinių įtakÄ ieÅ¡kovo psichinei ir fizinei sveikatai, asmenybės vidiniam pasauliui, vertybių sistemai, gyvenimo kokybei ir pan. bei atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismų praktikoje priteistinÄ neturtinės žalos dydį, ieÅ¡kovo teigimu, priteistinas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

6. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti nėra visų bÅ«tinųjų sÄ lygų, nėra neteisėtų atsakovės ar jos darbuotojų veiksmų ir atsakovės kaltės. Žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo – ieÅ¡kovo veiksmų, todėl nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. IeÅ¡kovui buvo diagnozuota chroninė galÅ«nių iÅ¡emija. Gydant Å¡iÄ ligÄ 2013 m. sausio 19 d. ieÅ¡kovui atlikta deÅ¡inės klubinės arterijos stenozės angioplastika su stentavimu, 2014 m. balandžio 28 d.

– Å¡untas protezu iÅ¡ Ao bifurkacijos į bendrÄ sias Å¡launies arterijas. 2016 m. sausio 13 d. 14:26 val. ir 23:36 val. iÅ¡kviestam Marijampolės GMPS ekipažui ieÅ¡kovas nepateikė informacijos, kad yra ir anksčiau patyręs kojų skausmus, nesant traumai, kad jam yra atliktos trys rimtos operacijos, diagnozuota obliteruojanti apatinių galÅ«nių aterosklerozė, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas pats nurodė, jog kojÄ skauda dėl traumos. Vien tai, jog Marijampolės GMP ekipažui ieÅ¡kovas buvo pateikęs informacijÄ apie Å¡irdies iÅ¡eminę ligÄ , per se (savaime) neįrodo, kad 2016 m. sausio 14 d. ligoninėje ieÅ¡kovui jau buvo pasireiÅ¡kusi deÅ¡inės kojos Å«minė iÅ¡emija.

Tai, kad 2016 m. sausio 18 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai, iÅ¡leisdami ieÅ¡kovÄ konstatavo deÅ¡inės kojos kraujotakos subkompensavimÄ , pagrindžia, jog 2016 m. sausio 14 d. nebuvo atsiradę aiÅ¡kÅ«s Å«mÅ«s trombozės reiÅ¡kiniai, deÅ¡inės kojos kraujotakos nepakankamumas nebuvo kritinis, jog dėl to bÅ«tų buvę bÅ«tina skubos tvarka ieÅ¡kovui atlikti trombektomijÄ . Atsakovė nesutikdama su ieÅ¡kovo argumentu dėl nedarbingumo visam gyvenimui, pažymėjo, kad iki 2016 m. sausio 13 d. ieÅ¡kovui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, o po deÅ¡iniosios kojos Å¡launies amputacijos 30 proc. darbingumo lygis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 4 432 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; grÄ Å¾ino atsakovei Kauno apygardos teismo sÄ skaitoje esančio nepanaudoto likusio užstato dalį – 68 Eur.

8. Teismas, remdamasis VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatė, kad ieÅ¡kovui 2016 m. sausio 14 d. 00:19 val. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje buvo suteikta bÅ«tinoji medicinos pagalba, jis apžiÅ«rėtas gydytojų V. K. ir V. M., diagnozuotas deÅ¡inės čiurnos raiščių patempimas, nusiskundimai – skauda, patino deÅ¡inė čiurna, trauma lipant nuo laiptų. AnalogiÅ¡ki nusiskundimai užfiksuoti ir VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡uose, iÅ¡ kurių taip pat matyti, kad pacientÄ iÅ¡raÅ¡ant deÅ¡inės kojos kraujotaka subkompensuota.

9. Ä®vertinęs Komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendime ir teismo paskirtos medicininės ekspertizės akte Nr. EDG 54/2018(01) pateiktas iÅ¡vadas, teismas nustatė, kad tiek iÅ¡vadas Komisijai teikę gydytojai specialistai, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai, iÅ¡nagrinėję medicininius dokumentus, nenustatė gydytojų klaidų ar netinkamai / nekokybiÅ¡kai suteiktų medicinos paslaugų fakto. Ekspertai konstatavo, jog pateiktose medicininių dokumentų kopijose traumos laikas ir priežastys nurodomos skirtingai, o pagal turimÄ dokumentacijÄ duomenų už arterijų trombozę nebuvo. Atsižvelgiant į pateiktÄ medicininę dokumentacijÄ , VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje buvo teisingai įvertinta ieÅ¡kovo bÅ«klė ir suteikta tinkama skubioji medicinos pagalba.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad bÅ«tent VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės gydytojai jam turėjo atlikti kojos kraujagyslių echoskopijÄ bei kitus tyrimus, reikalingus galimiems kraujotakos sutrikimams nustatyti. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovui 2016 m. sausio 13 d. – 2016 m. sausio 14 d. naktį buvo suteikta skubi medicinos pagalba, gydytojas traumatologas ortopedas nustatęs diagnozę (deÅ¡inės čiurnos sÄ nario raiščių patempimas), o taip pat deÅ¡inės čiurnos sÄ narį imobilizavęs longete, iÅ¡davė siuntimÄ ambulatoriniam gydymui, tačiau ieÅ¡kovas tik 2016 m. sausio 17 d. kreipėsi į Vilniaus gydymo įstaigas dėl deÅ¡inės kojos skausmų, o deÅ¡inės kojos Å¡launies amputacija jam buvo atlikta ne 2016 m. sausio 18 d., kaip teigė ieÅ¡kovas, o 2016 m. sausio 20 d.

Teismo vertinimu, byloje esantys medicininių dokumentų duomenys nepatvirtina ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių, kad jau nuo pirmojo GMP iÅ¡kvietimo 2016 m. sausio 13 d. buvo aiÅ¡kÅ«s požymiai, indikuojantys kraujotakos sutrikimÄ bei trombų susidarymÄ (deÅ¡inėje kojoje neįmanoma buvo užčiuopti pulso, koja turėjo bÅ«ti Å¡alta ir patinusi). IeÅ¡kovo nusiskundimai: deÅ¡inės kojos skausmas, atÅ¡alimas, pabalimas užfiksuoti tik 2016 m. sausio 17 d. 8 val. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad VÅ¡Ä® Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos Kvietimo kortelės, forma Nr. llO/a, kvietimo ID (duomenys neskelbtini), įraÅ¡uose užfiksuota, kad 2016 m. sausio 15 d. 7.17 val.

GMP apžiÅ«rėjus kojÄ , nustatė, jog gipsas laisvas, koja nesutinusi, pulsas pakinklio ir pėdos arterijų srityje apčiuopiamas.

11. IeÅ¡kovo pateiktÄ Kompensuojamųjų vaistų pasÄ , UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinės specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 0182/17 teismas vertino kaip nepakankamus konstatuoti gydytojų, kaip profesionalų, atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo pažeidimÄ . Byloje esantys objektyvÅ«s prieÅ¡ingi įrodymai pagrindžia, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta skubi medicinos pagalba (iÅ¡ 2018 m. sausio 13 d. į 2016 m. sausio 14 d. naktį), duomenų apie arterijų trombozę nebuvo. Teismo vertinimu, neatmestina, kad deÅ¡inės kojos amputacijÄ galėjo lemti ieÅ¡kovo organizme vykstantys biologiniai procesai, nes ieÅ¡kovas nuo 2013 m. sirgo lėtinėmis kraujotakos ligomis.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad nei Komisijai iÅ¡vadÄ pateikę gydytojai specialistai, nei ekspertizę atlikę teismo ekspertai nenustatė gydytojų klaidų ar netinkamo gydymo paslaugų teikimo faktų, byloje nesant jų iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų, teismas sprendė, jog nenustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovės neteisėti veiksmai. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį, nes nevertino byloje esančių įrodymų visumos, vadovavosi iÅ¡imtinai tik Komisijos sprendime nurodytais argumentais bei teismo medicininės ekspertizės iÅ¡vados pirmuoju punktu, neatsižvelgdamas į tai, kad kiti byloje esantys įrodymai, teismo medicininės ekspertizės iÅ¡vados kiti punktai nurodo prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. jog VÅ Ä® Marijampolės ligoninėje buvo netinkamai surinkta anamnezė bei nenustatyta tikroji skausmo priežastis. 13.2.

Teismas ignoravo ir neatsižvelgė į teismo ekspertizės iÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes: kad tikėtina, jog abiejų Å¡launų protezo deÅ¡inės Å¡akos trombozė prasidėjo atsiradus deÅ¡inės kojos skausminiam sindromui (11 punktas); jeigu VÅ Ä® Marijampolės ligoninėje bÅ«tų buvusi nustatyta ar įtarta kojos kraujagyslių trombozė, reikėtų organizuoti kraujagyslių chirurgo konsultacijÄ (10 punktas); VÅ Ä® Marijampolės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įrašų apie pulsÄ ir temperatÅ«rÄ , o taip pat apie persirgtas ligas ir pooperacinius randus (8 ir 9 punktai).

PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ligoninėje nebuvo tinkamai surinkta anamnezė, trombozė ieÅ¡kovui jau buvo prasidėjusi apžiÅ«ros VÅ Ä® Marijampolės ligoninėje metu, atitinkamai ligoninėje buvo nustatyta klaidinga diagnozė, taikytas netinkamas gydymas, dėl to padaryta žala ieÅ¡kovui. IÅ¡ esmės tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto iÅ¡vada Nr. 0182/17. 13.3. Teismas, konstatuodamas, kad 2016 m. sausio 14 d. pagal turimÄ dokumentacijÄ duomenų apie arterijų trombozę nebuvo, nesiaiÅ¡kino, ar dokumentacija buvo tinkama ir pakankama tokiai iÅ¡vadai padaryti.

Kadangi 2016 m. sausio 14 d. ieÅ¡kovui nebuvo atlikti jokie tyrimai, nors buvo atlikta rentgenograma, tačiau ja nėra nustatomas trombų susidarymas, akivaizdu, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę. Be to, tiek teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, tiek ieÅ¡kovo pateikta specialisto konsultacija bei specialisto P. P. bei gydytojo kraujagyslių chirurgo M. P. parodymai patvirtina faktÄ , jog VÅ Ä® Marijampolės ligoninėje nebuvo tinkamai surinkta anamnezė, kuri yra itin svarbi, siekiant nustatyti paciento sveikatos bÅ«klę bei tolimesnį gydymÄ .

Gydytojas, kaip profesionalas, turėdamas informacijÄ apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę (ligas ir patirtas operacijas) privalėjo įtarti, jog jo organizme galbÅ«t vyksta tam tikri biologiniai procesai, kurie ir sukėlė kojos skausmÄ . 13.4. Nors kitoje civilinėje byloje atsakovė buvo įpareigota atlyginti pacientui padarytÄ Å¾alÄ dėl kojos amputacijos, teismui nustačius, kad ligoninėje nebuvo nustatyta tvarkos, pagal kuriÄ bÅ«tų atliekama skubi kraujagyslių diagnostika, nebuvo tinkamo darbo organizavimo, teikiant skubiÄ pagalbÄ politraumos atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010), Å¡iuo atveju teismas nesiaiÅ¡kino, ar ligoninėje yra nustatyta skubios kraujagyslių diagnostikos tvarka, galbÅ«t gydytojai buvo neatidÅ«s ir rÅ«pestingi ieÅ¡kovui, kuriam prasidėjo neaiÅ¡kios kilmės kojos skausmas. 13.5.

Tai, kad atsakovės gydytojai nesuteikė ieÅ¡kovui tinkamų paslaugų, dėl to ieÅ¡kovas patyrė didelę žalÄ , pagrindžia ir tai, jog VÅ Ä® Respublikinės Vilniaus ligoninės gydytojams netikslÅ«s duomenys, įraÅ¡yti 2016 m. sausio 17 d. GMP kortelėje (kad ieÅ¡kovas patyrė traumÄ ), nesutrukdė konstatuoti tikrosios kojos skausmo priežasties bei nustatyti reikiamÄ gydymo metodÄ .

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, visi ieÅ¡kovo nurodyti teisiniai argumentai buvo iÅ¡nagrinėti ir teisingai įvertinti teismo, naujų faktinių aplinkybių ir įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Tenkinus apeliacinį skundÄ , bÅ«tų pažeista atsakovės teisė į apeliacijÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io ir žalos. 15.2. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kai kurias aplinkybes nutyli: 2016 m. sausio 13 d. GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad skausmo vieta yra deÅ¡inė koja, skausmas – 5 balai (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d.

įsakymu Nr. V-208 patvirtintÄ BÅ«tinosios medicinos pagalbos ir bÅ«tinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkÄ bei mastÄ ), t. y. vidutinis, o ne stiprus skausmas, kaip nurodė ieÅ¡kovas; antro iÅ¡kvietimo metu 2016 m. sausio 13 d. GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad ieÅ¡kovas jaučia silpnesnį (4 balai), o ne stipresnį skausmÄ deÅ¡inėje kojoje kaip nurodė ieÅ¡kovas, be to, kortelėje pažymėta, kad priežastis – lipant iÅ¡ automobilio pakrypo kojÄ ; ieÅ¡kovo argumentÄ , kad 2016 m. sausio 14 d. pasireiÅ¡kė Å«minės galÅ«nės iÅ¡emijos simptomai paneigia VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės medicininiai dokumentai;

GMP kortelėje užfiksuota, kad 2016 m. sausio 15 d. ieÅ¡kovas jautė tokio pat intensyvumo deÅ¡inės kojos skausmÄ (5 balai prieÅ¡ apžiÅ«rÄ ), pažymėta, kad patirta trauma buityje, apčiuopti arteriniai pulsai pakinklyje ir pėdoje; prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovas, ne ligoninės siÅ«lymu, o ieÅ¡kovo sprendimu 2016 m. sausio 18 d. jis buvo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, nusprendęs vykti į ligoninę Antakalnyje, kur buvo anksčiau operuotas;

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės epikrizėje nurodyti duomenys neįrodo, kad ieškovui jau 2016 m. sausio 13 d. pasireiškė kojos išemija, nes epikrizėje šie duomenys įrašyti pagal ieškovo nurodytus nusiskundimus, be to, pats ieškovas Marijampolės GMP buvo nurodęs, kad kojos skausmas 2016 m. sausio 13 d. atsirado dėl kojos pakrypimo lipant iš automobilio, o 2016 m. sausio 14 d. dėl traumos buityje; tai, kad ieškovas neva informavo gydytojus apie anksčiau turėtas sveikatos problemas, susijusias su kraujotaka, sergamas lėtines ligas, turėtas operacijas, paneigia ieškovo apžiūros dokumentai, anamnezė, Komisijos sprendimas. 15.3.

Teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, nes spręsdamas klausimÄ , ar 2016 m. sausio 14 d. ieÅ¡kovui pasireiÅ¡kė Å«mus deÅ¡iniosios kojos kraujotakos nepakankamumas, vadovavosi byloje esančiais VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės, VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VÅ¡Ä® Vilniaus klinikinės ligoninės, Marijampolės GMPS ir medicininiais dokumentais, specialistų iÅ¡vadomis, ekspertizės aktu. 15.4. Liudytojo gydytojo M.

P. parodymai neįrodo, kad 2016 m. sausio 14 d. ieÅ¡kovui VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės gydytojai atliko netinkamÄ diagnostikÄ , anamnezę, jog ieÅ¡kovui pasireiÅ¡kė deÅ¡inės kojos iÅ¡emija, nes jis 2018 m. sausio 29 d. posėdžio metu patvirtino, kad pasakyti, kada ir kur įvyko Å«minė kojos iÅ¡emija, praktiÅ¡kai neįmanoma, 2016 m. sausio 14 d. nematė ieÅ¡kovo, todėl negali pasakyti, ar buvo trombozė. 15.5. PrieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovas, ekspertizės akte nėra konstatuota, kad 2016 m. sausio 14 d.

VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje pasireiÅ¡kė visi deÅ¡iniosios kojos trombozės simptomai, kad anamnezė netinkama ar buvo nustatyta klaidinga diagnozė, netinkamas gydymas. IeÅ¡kovas, manydamas, kad ekspertizės akto iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, galėjo teikti praÅ¡ymÄ teismui dėl pakartotinės ekspertizės, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. 15.6. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte ekspertai nurodė negalintys patvirtinti, kad 2016 m. sausio 17 d. ieÅ¡kovui VÅ¡Ä® Vilniaus universitetinėje ligoninėje atlikus trombektomijos operacijÄ , 2016 m. sausio 20 d. bÅ«tų galima iÅ¡vengti VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje deÅ¡inės kojos amputacijos, negalima daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovui nebÅ«tų atlikta deÅ¡inės kojos Å¡launies amputacija, jei trombektomija bÅ«tų buvusi atlikta VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje, kurioje bÅ«tinoji medicinos pagalba buvo atlikta ankščiau nei VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje. 15.7.

IeÅ¡kovas nepaneigė iÅ¡vadose, Komisijos sprendime nustatytų aplinkybių, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad ieÅ¡kovas nepakankamai rÅ«pinosi sveikata (ieÅ¡kovas nevartojo jokių antikoaguliantų ir antiagregantų, nors jam tai buvo rekomenduota po 2014 m. balandžio 28 d. atlikto Å¡unto protezu iÅ¡ Ao bifurkcijos į bendrÄ sias Å¡launies arterijas, ieÅ¡kovas dirbo vilkiko vairuotoju, nors pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovas negali dirbti darbų aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m, be to, toks darbas susijęs ne tik su sėdėjimu, bet ir su vibraciniu poveikiu, turinčiu įtakos trombų susidarymui kraujagyslių implantuose).

Be to, kaip nurodyta ekspertizės akto iÅ¡vadoje, ieÅ¡kovas savo priimtais sprendimais prisidėjo prie sveikatos bÅ«klės pablogėjimo – 2016 m. sausio 13 d. pirmojo GMP iÅ¡kvietimo metu ir 2016 m. sausio 15 d. iÅ¡kvietimo metu atsisakė vykti į ligoninę, 2016 m. sausio 14 d. nenuvyko į poliklinikÄ pagal gydytojo ortopedo traumatologo rekomendacijÄ , nesikreipė į medikus iki 2016 m. sausio 17 d. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas neįrodė, jog dėl atsakovės VšĮ Marijampolės ligoninės neteisėtų veiksmų netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas apeliantui buvo atlikta dešinės kojos šlaunies amputacija, sprendė, jog ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.

18. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAÄ®) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) reglamentuoja paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo galimybes, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. PTŽSAÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. KokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami (PTŽSAÄ® 2 straipsnio 8 punktas).

19. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimÄ . PTŽSAÄ® 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta žala yra apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Žalos atlyginimo sÄ lygos ir tvarka nustatyta minėto įstatymo V skyriuje, CK, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (PTIŽSAÄ® 13 straipsnis, 24 straipsnis). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga turi pareigÄ atlyginti pacientui padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas), jeigu bÅ«tų nustatytos jos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

20. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

21. Kasacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamÄ gydymÄ yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamÄ profesinių pareigų vykdymÄ , ji yra speciali neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros, kaip visuomenės veiklos srities, reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybės garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei.

Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisę taikyti specialiÄ sias žinias ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ , žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas.

Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartÄ . Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi bÅ«ti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbÄ , dėdamas maksimalias pastangas.

Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiÅ¡kia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertinta, ar jis veikė kaip sÄ Å¾iningas, atidus, atsargus, rÅ«pestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir kt.).

23. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ netenkinti ieÅ¡kinio, vadovaudamasis Komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendimo iÅ¡vadomis, teismo medicininės ekspertizės akto selektyviai atrinktomis iÅ¡vadomis, ignoruojant kitas (prieÅ¡ingas) Å¡io dokumento iÅ¡vadas, UAB „Unge“ (eksperto P. P.) teismo medicinos konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ , eksperto P. P., apeliantui operacijÄ atlikusio gydytojo kraujagyslių chirurgo M. P. paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog trombozė ieÅ¡kovo deÅ¡inėje kojoje jau buvo kreipimosi į VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninę dienÄ , Å¡ios ligoninės gydytojai nesurinko tinkamos anamnezės, neatliko visų bÅ«tinų tyrimų, todėl laiku nenustatė trombozės, dėl kurios buvo atlikta deÅ¡inės kojos Å¡launies amputacija. Tokiu bÅ«du apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino visų bylos įrodymų kaip visumos.

24. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, kad klausimo dėl civilinės atsakomybės gydytojo neteisėtais veiksmais padarius žalÄ pacientui taikymo nagrinėjimas yra iÅ¡skirtinis tuo, jog konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, tokiose bylose reikÅ¡mingais įrodymais yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai.

BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Vis dėlto, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

26. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi paskyrė teismo medicininę ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai atsakant į abiejų Å¡alių pateiktus klausimus.

27. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto ekspertizė atlikta įvertinus apelianto medicininius dokumentus (ligos istorijos VšĮ Viliaus miesto klinikinės ligoninės Gydymo stacionare, VšĮ Respublikonės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare, VšĮ Karoliniškių poliklinikos asmens sveikatos istorija, VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės, VšĮ Marijampolės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės, epikrizės), civilinėje byloje esančius duomenis.

Ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados, kad 2016 m. sausio 14 d. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje, atsižvelgiant apelianto K. K. nusiskundimus (deÅ¡inės kojos patinimas, skausmingumas), ligos anamnezę (trauma buityje, lipant ant laiptų pakrypo koja), instrumentinį radiologinį tyrimÄ (deÅ¡inės čiurnos sÄ nario rentgenogramoje trauminių pakitimų nekonstatuota), nustatyta diagnozė (deÅ¡inės čiurnos patempimas) bei suteikta bÅ«tinoji medicinos pagalba (paskirti leidžiami vaistai nuo skausmo į raumenis Ketanol 2 ml bei uždėta gipso longetė) buvo teisinga (1 punktas); nėra galimybės patvirtinti, jog 2016 m. sausio 17 d.

VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje apeliantui atlikus trombektomijos operacijÄ bÅ«tų galima iÅ¡vengti 2016 m. sausio 20 d. VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje deÅ¡inės kojos Å¡launies amputacijos (4 punktas); 2016 m. sausio 13 d. 14.17 val. apelianto atsisakymas važiuoti į ligoninę pirmojo GMP kvietimo metu vertinamas kaip veiksmas, galėjęs turėti nepalankios įtakos ligos eigai ir jos iÅ¡eičiai (5 punktas); apelianto nenuvykimas į poliklinikÄ pagal gydytojo ortopedo traumatologo rekomendacijÄ 2016 m. sausio 14 d., atsisakymas vykti į ligoninę, atvykus GMP 2016 m. sausio 15 d. 7.04 val., nesikreipimas į medikus iki 2016 m. sausio 17 d. vertintini kaip veiksmai, galėję turėti nepalankios įtakos ligos eigai ir jos iÅ¡eičiai (6 punktas); apeliantas pradėjo skųstis deÅ¡inės kojos skausmais 2016 m. sausio 13 d., bet priežastis nebuvo nustatyta, nes apeliantas atsisakė vykti į ligoninę (7 punktas).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus ekspertizės akte nurodytus duomenis, priešingai nei nurodė apeliantas, akte pateiktos išvados nėra prieštaraujančios viena kitai. Tai, kad nėra pagrindo ekspertizės akto išvadas vertinti kaip nepatikimas ar neteisingas, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 13 d. 14.17 val. (priėmimo laikas) ir 2016 m. sausio 15 d. 7.04 val. (priėmimo laikas) po iškvietimo atvykus GMP, apeliantas atsisakė vykti į ligoninę, 2016 m. sausio 15 d. kvietimo kortelėje pažymėta, kad paciento gipsas laisvas, koja nesutinusi, pulsas pakinklio ir pėdos arterijų srityje apčiuopiamas, kaip ypatinga aplinkybė nurodyta, jog pacientas yra vartojęs alkoholio (el. bylos t. 1, b. l. 30, 35, 165-171).

Pagal Komisijos 2017 m. gegužės 23 d. iÅ¡vadÄ , byloje esančius medicininius dokumentus (dėl paciento tyrimo priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapas) nustatyta aplinkybė, kad 2016 m. sausio 14 d. GMP atvežtas į VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninę apeliantas gydytojui traumatologui ortopedui nenurodė duomenų apie apelianto ligas, Å«mius susirgimus, nors 2013 m. jam buvo įstatytas kraujagyslinis protezas bei, jog iÅ¡leidžiant iÅ¡ ligoninės jam buvo nurodyta kreiptis į Å¡eimos gydytojÄ , tačiau apeliantas tik 2016 m. sausio 17 d. kreipėsi į gydytojus (el. bylos t. 1 , b. l. 15-19, 109-111).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog apeliantui diagnozuota kritinė dešinės kojos išemija, nustatyta, jog dešinė koja vėsesnė, pulsų nėra nuo kirkšnies (dopleriu dar girdima silpna kolateralinė kraujotaka iki pėdos (restrogradinės trombozės nėra) būtent 2016 m. sausio 17 d. GMP pristačius jį į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (el. bylos t. 1, b. l. 23).

29. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentu, jog liudytojas gydytojas M. P. 2018 m. sausio 29 d. posėdžio metu nenurodė, kad 2016 m. sausio 14 d. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje buvo netinkamai surinkta apelianto anamnezė. IÅ¡ minėto teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad liudytojas gydytojas M. P. (atlikęs apeliantui deÅ¡inės kojos Å¡launies amputacijÄ ) nurodė, jog iÅ¡ esmės negalima nustatyti, kada konkrečiai apeliantui įvyko trombozė, tačiau, jo nuomone, neįmanoma, kad gydytojas, įvertinęs situacijÄ , nepastebėtų, jei pacientui bÅ«tų susidariusi galÅ«nės iÅ¡emija (20:10 – 20:34 min); tačiau jis nematė paciento 5 diena prieÅ¡ operacijos atlikimÄ , todėl negali pasakyti, kada apeliantui įvyko trombozė (20:42 – 20:50 min).

30. Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde rėmėsi į bylÄ pateiktu UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacine gydytojo P. P. iÅ¡vada, kad VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje apeliantui medicininės paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir nekokybiÅ¡kai ir tai turėjo įtakos deÅ¡inės Å¡launies amputacijos atlikimui, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Å¡iuo atveju, Å¡i iÅ¡vada nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės gydytojų atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo principų pažeidimÄ bei tuo pagrindu taikyti civilinę atsakomybę.

Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009).

Taigi, iÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino apelianto pateiktÄ UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinę iÅ¡vadÄ , kuri parengta pagal apelianto atstovės advokatės praÅ¡ymÄ , kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , tačiau, esant kitiems (prieÅ¡ingiems) byloje surinktiems duomenims (Å¡ios nutarties 28-29 punktai), teismas turėjo pagrindÄ laikyti objektyviai patikimesniu įrodymu teismo paskirtos ekspertizės aktÄ . Atitinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninėje pagal apelianto nurodytus nusiskundimus buvo tinkamai įvertinta paciento bÅ«klė ir atlikti bÅ«tinosios medicinos pagalbos veiksmai, todėl, nenustačius atsakovės gydytojų klaidų, netinkamo gydymo paslaugų teikimo, negalima spręsti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė apelianto deÅ¡inės kojos Å¡launies amputacijÄ .

31. Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad dėl atliktos amputacijos, apeliantas galėjo patirti gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tiek fizinių, tiek psichologinių iÅ¡gyvenimų, tačiau savaime tokių aplinkybių nustatymas negali bÅ«ti pagrindu civilinei atsakomybei sveikatos priežiÅ«ros įstaigai taikyti. Žalos atlyginimui, kaip jau minėta, turi bÅ«ti konstatuotas civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimas (nutarties 20-22 punktai). Be kita ko, tokio pobÅ«džio bylose, vertintini reikÅ¡mingais ir paties paciento pastangos, elgesys, kurie gali turėti įtakos jos sveikatos bÅ«klei.

32. PTŽSAÄ® įtvirtintos ne tik paciento teisės, bet ir pareigos. Pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio nuostatas pacientas privalo: rÅ«pintis savo sveikata, sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiÅ«ros įstaigos specialistais ir darbuotojais (PTŽSAÄ® 12 straipsnio 2 dalis); kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiÅ«ros specialistams informacijos apie savo sveikatÄ , persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumÄ ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (PTŽSAÄ® 12 straipsnio 5 dalis); vykdyti sveikatos priežiÅ«ros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (PTŽSAÄ® 12 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas bei įvertinus aplinkybę, kad pats apeliantas neatskleidė GMP, VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės sveikatos priežiÅ«ros specialistams duomenų apie savo paties sirgtas (sergamas) ligas, atliktas operacijas, nesivadovavo 2016 m. sausio 14 d. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės gydytojo traumatologo ortopedo nurodymu kreiptis į Å¡eimos gydytojÄ , ne vienÄ kartÄ atsisakė vykti į ligoninę, nors Tarnybos 2014 m. gegužės 7 d. iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio sÄ lygų nurodyta, kad apeliantas negali dirbti darbų aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m, kai naudojama rankinė pastÅ«ma (e. bylos t. 1, b. l. 15-19, 159), bylos duomenimis apeliantas dirbo sunkvežimio–vilkiko vairuotoju, ilgÄ laikÄ kojos bÅ«davo nuleistos (sėdima padėtis), leidžia daryti prielaidÄ , jog galbÅ«t apeliantas nebuvo itin rÅ«pestingas savo sveikatos atžvilgiu, nevisai tinkamai vykdė savo, kaip paciento, pareigas.

33. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo bylos medžiagÄ , visus byloje surinktus įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu pateiktus paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir remdamasis aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, nenustatęs VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninės gydytojų neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, pagrįstai sprendė, jog civilinė atsakomybė atsakovei negali bÅ«ti taikytina. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, teisėto ir pagrįsto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Apeliacinio skundo netenkinus, spręstinas atsakovės prašymas priteisti patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 straipsnis).

35. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus (2018 m. gruodžio 27 d. sÄ skaita už teisines pasaugas Nr. S118-2018, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ banko sÄ skaitos apie 2018 m. sausio 8 d. atliktÄ mokėjimÄ ) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atsakovė patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

36. Pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“, (8.11 papunktis) maksimalus priteistinas užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dydis – 1 106,04 Eur (1,3 x 850,80 Eur (2017 m. 3 ketv.)).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, jo sudėtingumÄ , taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, Rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius, konstatuoja, jog atsakovės praÅ¡oma priteisti suma mažintina iki 1 100 Eur (CPK 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Marijampolės ligoninei (juridinio asmens kodas 165803154) 1 100 Eur (vienas tÅ«kstantis Å¡imtas eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Teisėjos Romualda Janovičienė Danguolė Martinavičienė JÅ«ratė Varanauskaitė