d5bc4cf1-9c09-4dbb-a3ea-c29cbc69c36c · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6489-907/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02798-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.4.1.6; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 24 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui Arimui Bagavičiui, atsakovo atstovei advokatei Vitalijai Mataitei, trečiajam asmeniui L. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui A.

S., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ A. S. nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3424-03/2003 dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir priteisti iÅ¡ A. S. iÅ¡laikymÄ G. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su L. M. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rÅ«pybos G. S. nustatymo (b. l. 1-4).

2. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2019-08-21 teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas A. S. turi nepilnametę dukterį G. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2004-07-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V.

S. bei iÅ¡ A. S. priteistas iÅ¡laikymas G. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 36 Eur (125 Lt) iki vaiko pilnametystės. Mergaitės motina V. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 2017-09-12 L. M. kreipėsi į Å iaulių Vaiko teisių apsaugos skyrių su praÅ¡ymu paskirti jÄ G. S. laikinÄ ja rÅ«pintoja, nes vaiko tėvas A. S. gyvena (duomenys neskelbtini), su dukterimi bendrauja epizodiÅ¡kai, iÅ¡laikymo neteikia bei neketina dukters auginti. 2017-09-13 G. S. raÅ¡tu sutiko, kad jos rÅ«pintoja bÅ«tų paskirta teta L.

M. bei nurodė, kad su tėvu bendrauja porÄ kartų per metus, kiek save pamena, visÄ laikÄ gyveno su mama. 2017-09-15 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1206 nuo 2017-09-12 G. S. nustatyta laikinoji rÅ«pyba, laikinÄ ja rÅ«pintoja ir turto administratore paskirta L. M.. 2017-10-23 globojamo vaiko aplankymo akto 4.1 punkte nurodyta, kad kalbant su G. S. ji nurodė, kad su tėvu A. S. bendrauja epizodiÅ¡kai. Iki mamos mirties tėvas paskambindavo du kartus per metus. Mirus mamai paskambino du kartus, nurodė, kad paskambins vėliau, bet taip ir nepaskambino. 2018-02-01 globojamo vaiko aplankymo akto 4.1 punkte nurodyta, kad kalbant su G.

S. ji paaiÅ¡kino, kad su tėvu bendravo prieÅ¡ Å¡v. Kalėdas, jis klausė, kokios dovanos ji norinti, kadangi ji nežinojo, tėvas jai pervedė 110 Eur. Taip pat G. S. paaiÅ¡kino, kad bendraujant su tėvu jis pasakė, kad ji gali bet kada pas jį atvykti, tačiau paklausus jo gyvenamosios vietos adreso, tėvas jo nepasakė ir po to nebeskambino. 2019-02-06 globojamo vaiko aplankymo akto 4.1 punkte nurodyta, kad kalbant su G. S. ji nurodė, kad su tėvu paskutį kartÄ bendravo 2018 metų kovo mėnesį, nuo to laiko jokio ryÅ¡io nepalaiko. 2019-01-15 Å iaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos Å¡eimai tarnyboje vykusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta, kad tikslinga kreiptis į teismÄ dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo A.

S. atžvilgiu, kadangi tėvas su vaiku nebendrauja, vaiko sveikata, ugdymu visiÅ¡kai nesidomi, iÅ¡laikymo vaikui neteikia. Tarp tėvo ir dukters emocinio ryÅ¡io nėra. 2019-02-06 L. M. skyriui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o kreiptis į teismÄ dėl nuolatinės rÅ«pybos G. S. nustatymo. 2019-02-06 G. S. skyriui pateikė sutikimÄ , kad teta taptų jos nuolatine rÅ«pintoja. 2019-04-11 skyriaus specialistams susisiekus telefonu su A. S., jis nurodė, kad sutinka, kad jam bÅ«tų neterminuotai apribota tėvo valdžia dukters G.

S. atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad elektroniniu paÅ¡tu atsiųs savo nuomonę dėl ieÅ¡kinio reikalavimų bei nurodys savo gyvenamosios vietos adresÄ . Nuo 2019-04-11 iki Å¡iol A. S. nei elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, nei kitais bÅ«dais susisiekęs nebuvo, nuomonės nepateikė. Atsakovas nevykdo savo pareigos visapusiÅ¡kai rÅ«pintis savo dukterimi G. S., dukterimi nesidomi, neiÅ¡laiko, bendrauja epizodiÅ¡kai, į skyrių su praÅ¡ymu susigrÄ Å¾inti G. S. kreipęsis nėra. Atstovas mano, jog Å¡iuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvo valdžia A.

S. jo dukters G. S. atžvilgiu apribotina neterminuotai, G. S. gyvenamoji vieta nustatytina su L. M.. Kadangi, apribojus tėvo valdžiÄ , iÅ¡lieka tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, atstovas mano, jog tikslinga padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui iÅ¡ atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Tai, kad atsakovas neturėjo dukters sÄ skaitos, nėra pagrindas neteikti iÅ¡laikymo.

Ä® skyrių atsakovas nei karto nesikreipė, kad jam sÄ skaitos numeris nėra nurodomas ir dėl to jis negali mokėti iÅ¡laikymo dukrai. Galėjo paimti dukrÄ ir auginti, galėjo jai teikti iÅ¡laikymÄ per senelį ar mergaitės krikÅ¡to tėvÄ â€“ savo brolį. RÅ«pinimasis vaiku nėra tik iÅ¡laikymo teikimas, jis faktiÅ¡kai nebendrauja su dukra, nežino, kokioje mokykloje mergaitė mokosi, nėra lankęsis mokymo įstaigoje, neturi prisijungimo prie dienyno, nesidomėjo mergaitės sveikata, nežino, pas kokiÄ Å¡eimos gydytojÄ ir kokioje gydymo įstaigoje dukra lankosi, nežino, kokia mergaitės užklasinė veikla, kokius bÅ«relius ji lanko, kÄ mėgsta veikti.

Du kartus per metus su dukra bendrauja, o tai nėra įrodymas, jog tarp jų yra emocinis ryÅ¡ys. Be to, bendrauja per socialinį tinklÄ per jo sutuoktinę, t. y., per trečiÄ jį asmenį, slepia savo adresÄ , nenurodo mergaitei telefono numerio.

3. Atsakovo A. S. atstovė advokatė Vitalija Mataitė su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 60-63). 2019-08-21 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad iki atsakovo buvusios sutuoktinės mirties problemų dėl bendravimo su dukra ir jos iÅ¡laikymo nebuvo. Atsakovas pervedinėdavo pinigų tiek, kiek buvusi sutuoktinė pasakydavo per MoneyGram sistemÄ . Motinai mirus, atsakovo bendravimas su dukra nenutrÅ«ko, ji buvo nuvykusi pas tėvÄ Ä¯ AnglijÄ pasisvečiuoti.

Darbo metu atsakovas negali skambinėti. Be to, mergaitė nėra labai bendraujanti, nekalba, uždara. Po teismo posėdžio dukra su juo nesusisiekė, neatvyko pas jį per atostogas. Atsakovas po skyrybų įsikÅ«rė Aglijoje, turi kitÄ Å¡eimÄ , vaikÄ â€“ 2-3 metų sÅ«nų, grįžti į LietuvÄ neketina. Jis dirba, kur, pasakyti negalėjo. Turi gyvenamÄ jį namÄ Ä¯sigijęs iÅ¡simokėtinai, ar turi transporto priemonę, atstovė pasakyti negalėjo. G. S. nemoka tiek anglų kalbos, kad galėtų tęsti mokslus ten, kai mokslus baigs, tėvo yra laukiama, gali atvykti ir toliau gyventi Anglijoje.

Emociniai ryÅ¡iai su dukra nėra nutrÅ«kę, pas atsakovÄ namuose ant sienos kabo dukters nuotraukos. Atsakovas nesutinka su reikalavimu jam neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ dukters atžvilgiu, su kitais reikalavimais sutinka.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje, L. M. su ieÅ¡kiniu sutiko ir 2019-08-21 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra G. S. teta, jos mirusios motinos sesuo. G. S. gyvena pas jÄ po motinos mirties. Jos sesuo V. S. ir atsakovas santuokÄ nutraukė, kai mergaitei buvo gal vieneri metukai, nes atsakovas vartojo alkoholį, rÅ«kė, smurtavo, nuolat kalbėjo pakeltu tonu, ji visada padėjo seseriai ir mergaitei. Kai mirė V. S., apie tai iÅ¡ karto informavo mergaitės tėvÄ A.

S.. Mergaitė norėjo, kad ji taptų jos rÅ«pintoja. Po motinos mirties mergaitei buvo labai sunku, prasidėjo ligos, emocijos, įvairÅ«s draugai, depresija susirgo, tėvo nebuvo, kad jai padėtų su tuo susitvarkyti, o ji buvo Å¡alia ir mergaitei padėjo. Po mamos mirties tėvo palaikymo nebuvo, tik keli skambučiai. Lankėsi pas psichologÄ , gulėjo stacionare, gydėsi sanatorijose, tėvas tuo nesidomėjo. Tėvas nesilankė mokykloje, nežino, kokie dukros pažymiai. Pažįsta A. S. dar nuo 1998 metų, buvo traktoristas toje įmonėje, kur ir ji dirbo.

EpizodiÅ¡kai skambindavo, priteisto iÅ¡laikymo mergaitei nemokėjo, dovanas mergaitė gaudavo gimtadienio ir Kalėdų proga, nėra Å¡iltų santykių su vaiku. Kai atsakovas sužinojo, kad ji tampa mergaitės rÅ«pintoja, labai apsidžiaugė, su tuo sutiko. Atsakovas jokios banko sÄ skaitos neprašė, kad pervestų pinigus mergaitei, o ji neprašė iÅ¡ jo pinigų. Kai mergaitei buvo 16 metų, darė jos gimtadienio Å¡ventę, pakvietė senelius, per Å¡ių metų Kalėdas mergaitę nuvežė pas senelius, tėvas mergaitę su gimtadieniu pasveikino per Facebook.

Mergaitė tėvo ilgai nemačiusi, neprisimena, jis jai svetimas žmogus. Pas tėvÄ užsienyje yra buvusi su mama ir dabar antrÄ kartÄ â€“ po mamos mirties viena, tėvas nupirko bilietÄ , skrido, buvo apie mėnesį laiko, grįžo su lauktuvėm. Å iÄ vasarÄ jos tėvas kaip ir nekvietė į AnglijÄ . Po motinos mirties tėvas vienÄ kartÄ pervedė 200 svarų ir viskas. Per telefonÄ santykiai nesukuriami. Kai pavartodavo alkoholį, skambindavo V. S., sakydavo, kad myli. Taip ir mergaitei iÅ¡gėręs paskambinęs pasako.

Daug žada, bet mažai daro. Jis neprieÅ¡taravo, kad ji taptų rÅ«pintoja, nei karto nesakė, kad prieÅ¡tarauja, kad grįš ir paims mergaitę, pats augins. Gabijos emocinis ryÅ¡ys yra didesnis su čia esančiais giminėmis, nei su tėvu. Ji vis sakydavo, kad mergaitė skambintų tėvui, bendrautų, o ji sako, kad ir tėvas turi rodyti iniciatyvÄ : skambinti, raÅ¡yti. Sutinka, kad bÅ«tų neterminuotai apribota tėvo valdžia, nustatyta G. S. gyvenamoji vieta su ja ir priteistas iÅ¡laikymas siekiantis 100,00 Eur.

Ieškinys tenkintinas. Dėl tėvo valdžios apribojimo 5. Iš byloje esančio gimimo liudijimo ir gimimo įrašo kopijų (b. l. 5, 6) matyti, kad G. S. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina V. S., kuri (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7-8), o tėvas – atsakovas A. S. (b. l. 9). Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3424-03/2003 (b. l. 10-11) matyti, kad V. S. ir A. S. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, nepilnametės dukters G.

S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. S., A. S. nepilnametės dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui nuo 2004 m. birželio 1 d. įsipareigoja kas mėnesį pervesti po 36 Eur (125 Lt) į V. S. asmeninę sÄ skaitÄ . IÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A-1306 dėl G. S. laikinosios rÅ«pybos nustatymo matyti, kad L. M. praÅ¡ymu ir G. S. sutikimu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. G. S. nustatyta laikinoji rÅ«pyba, rÅ«pintinės laikinÄ ja rÅ«pintoja ir turto administratore paskirta L.

M., rūpintinės gyvenamoji vieta nustatyta su rūpintoja (b. l. 12, 13, 14).

6. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 23 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. GAVT – 263 (b. l. 15-17) matyti, kad, kalbant su G. S., ji nurodė, kad su tėvu A. S. bendrauja epizodiškai. Iki mamos mirties tėvas paskambindavo du kartus per metus. Mirus mamai paskambino du kartus, nurodė, kad paskambins vėliau, bet taip ir nepaskambino (4.1 punktas). Pasak globėjos, tėvas mergaitei neskambina, ja nesidomi, šiuo metu dukters neišlaiko (5.3 punktas).

Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 2 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. GAVT – 43 (b. l. 18-21) matyti, kad, kalbant su G. S., ji paaiškino, kad su tėvu bendravo prieš šv. Kalėdas, jis klausė, kokios dovanos ji norinti, kadangi ji nežinojo, tėvas jai pervedė 110,50 Eur. Taip pat G. S. paaiškino, kad bendraujant su tėvu jis pasakė, kad ji gali bet kada pas jį atvykti, tačiau paklausus jo gyvenamosios vietos adreso, tėvas jo nepasakė ir po to nebeskambino (4.1 punktas).

Pasak globėjos, tėvas mergaitei neskambina, ja nesidomi, jos neiÅ¡laiko, teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo nemoka, nors jam sudarytos sÄ lygos visapusiÅ¡kai bendrauti su dukra (5.3 punktas).

7. IÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. vasario 6 d. globojamo (rÅ«pinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 6GVA – 115 (b. l. 22-24) matyti, kad, kalbant su G. S., ji nurodė, kad su tėvu visiÅ¡kai nebendrauja, paskutinį kartÄ bendravo 2018 metų kovo mėnesį, nuo to laiko jokio ryÅ¡io nepalaiko, bendraujant dažnai konfliktuodavo (4.1 punktas). 2019 m. sausio 15 d. Å iaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos Å¡eimai tarnyboje vykusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta, kad tikslinga kreiptis į teismÄ dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo A.

S. atžvilgiu, kadangi tėvas su vaiku nebendrauja, vaiko sveikata, ugdymu visiÅ¡kai nesidomi, iÅ¡laikymo vaikui neteikia, tarp tėvo ir dukters emocinio ryÅ¡io nėra (b. l. 25-28). 2019 m. vasario 6 d. L. M. skyriui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o kreiptis į teismÄ dėl nuolatinės rÅ«pybos G. S. nustatymo (b. l. 29). 2019 m. vasario 6 d. G. S. skyriui pateikė sutikimÄ , kad teta taptų jos nuolatine rÅ«pintoja (b. l. 30). 2019 m. balandžio 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams susisiekus telefonu su A.

S., jis nurodė, jog sutinka, kad jo nepilnametei dukrai G. S. bÅ«tų nustatyta nuolatinė rÅ«pyba tetos Å¡eimoje ir pažadėjo Skyriui atsiųsti raÅ¡ytinį sutikimÄ (b. l. 34). IÅ¡ VÄ® Registrų centro 2019 m. birželio 17 d. gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.4A-1119 (b. l.

52) matyti, jog atsakovas A. S. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokÄ su G. S., iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir G. S., liudytojų J. S. ir A. S. parodymų matyti, jog jis turi nepilnametį sÅ«nų.

8. Atsakovas A. S. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), kur jau daug metų gyvena ir dirba. IÅ¡ atsakovo atstovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas A. S. dirba, tačiau kur ir kuo, nėra žinoma, jo valandinis įkainis yra 9,30 svarų, metinis atlyginimas sudaro 20553 svarus (b. l. 78-79). Liudytojas J. S., atsakovo tėvas, teismo posėdžio metu parodė, jog sÅ«nus A. S. jau keturi metai yra vedęs, turi trejų metukų sÅ«nų O., dirba gamykloje operatoriumi, yra pasiėmęs paskolÄ bÅ«stui įsigyti, turi nekilnojamojo turto – gyvenamÄ jÄ namÄ ir transporto priemonę – lyg tai automobilį (duomenys neskelbtini). Tačiau pats atsakovas tokių duomenų nenurodė, jo atstovė to patvirtinti negalėjo, duomenų apie tai teismui nepateikė.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, jog A. S. savo dukters G. S. neaugina, ja nesirÅ«pina, su dukra ryÅ¡ius palaiko epizodiÅ¡kai, iÅ¡laikymo neteikia, nežino, nei kokiÄ mokyklÄ jo dukra lanko, nei koks jos pažangumas, neturi prisijungimo prie dienyno, nežino apie dukters sveikatÄ , kokioje gydymo įstaigoji ji lankosi, kÄ mėgsta veikti laisvalaikiu, kokios jai kyla problemos ar rÅ«pesčiai kamuoja, kokius bÅ«relius ji lanko, t. y., jis yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo dukros auginimo.

Nors praeito teismo posėdžio metu gavo dukters banko sÄ skaitÄ , tačiau iki Å¡iol nesugebėjo sumokėti jai turimo teikti iÅ¡laikymo įsiskolinimo, o sumokėjo tik 200 Eur. Dukra nenori su tėvu gyventi. Atsakovas nei karto neatvyko į LietuvÄ pasidomėti, kaip gyvena jo dukra. Kvietė atvykti pas save pasisvečiuoti, bet slėpė gyvenamosios vietos adresÄ ir telefono numerį. Su savo tėvu ir broliu bendrauja dažniau, nei su savo dukra. Vaiku domisi tik per trečiÄ jį asmenį, akivaizdu, jog atsakovo emocinio ryÅ¡io su dukra nėra iÅ¡likusio.

Trečiasis asmuo L. M. su ieškiniu sutiko, patvirtino ieškovo atstovo nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog kai mire mergaitės mama, tėvas labai apsidžiaugė, kad ji sutiko tapti mergaitės rūpintoja. Su mergaite bendravo epizodiškai, išlaikymo, net priteisto teismo sprendimu, nemokėjo, o ji neprašė, retkarčiais skambindavo, nesiteiravo nei apie mergaitės mokslus, nei apie ligas, nežinojo, jog mergaitė po motinos mirties susirgo depresija, nėra šiltų santykių su vaiku, mergaitė tėvo faktiškai nemačiusi, neprisimena.

Per telefonÄ santykių nesukursi. Be to, dažniausiai skambindavo, kai bÅ«davo neblaivus.

10. Atsakovo atstovė su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, nurodė, kad atsakovas su reikalavimu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nesutinka, kol V. S. buvo gyva, problemų dėl bendravimo su dukra ir jos iÅ¡laikymo nebuvo, atsakovas pervedinėdavo pinigus per MoneyGram sistemÄ . V. S. mirus, atsakovo bendravimas su dukra nenutrÅ«ko, ji buvo nuvykusi pas tėvÄ Ä¯ AnglijÄ pasisvečiuoti. Pati mergaitė nėra labai bendraujanti, nekalba, uždara. Po teismo posėdžio dukra su juo nesusisiekė, neatvyko pas jį per atostogas.

Atsakovas po skyrybų įsikÅ«rė (duomenys neskelbtini), turi kitÄ Å¡eimÄ , vaikÄ â€“ 2-3 metų sÅ«nų, gyvenamÄ jį namÄ yra įsigijęs įsimokėtinai, grįžti į LietuvÄ neketina. G. S. nemoka tiek anglų kalbos, kad galėtų tęsti mokslus (duomenys neskelbtini), todėl geriau bus, jeigu mokslus ji baigs čia. Baigus mokslus tėvo yra laukiama, gali atvykti ir toliau gyventi (duomenys neskelbtini), tėvas priims. Emociniai ryÅ¡iai su dukra nėra nutrÅ«kę, pas atsakovÄ namuose ant sienos kabo dukters nuotraukos.

11. Nepilnametė G. S. ne kartÄ aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, jog su tėvu gyventi nenori, tai patvirtino ir apklausiama 2019-08-21 teismo posėdyje. Parodė, jog tėvas jai skambino per dvejus metus tik tris kartus, vasarÄ pas jį į (duomenys neskelbtini) nenuvyko, nes jo gyvenamosios vietos adreso nežino, telefono numerio neturėjo, nepavyko susisiekti, kvietė, o po to dingo. (duomenys neskelbtini) pas tėvÄ buvo pora kartų: vienÄ kartÄ buvo su mama, o kitÄ kartÄ â€“ viena. Kai buvo viena, su tėvu nelabai sutarė, daug pykosi, tėvas be progos vartojo alkoholį keletÄ kartų, kartu gerdavo ir jo sutuoktinė.

VienÄ kartÄ jo sutuoktinė automobilį vairavo neblaivi, jos važiavo į turgų. Su tėvu neturi apie kÄ kalbėtis, su juo nejauku, nenorėtų gyventi. Labiau turėtų apie kÄ pasikalbėti ir norėtų kalbėtis su rÅ«pintoja, gyventi norėtų su rÅ«pintoja. Po motinos mirties jÄ iÅ¡laiko tik rÅ«pintoja, tėvas per dvejus metus tik vienÄ kartÄ paÅ¡tu atsiuntė 150 Eur, ji jo neprašė atsiųsti pinigų, vienÄ kartÄ pasveikino per gimtadienį. Ji bandė skambinti tėvui, bet neprisikambino, nes ne tÄ telefono numerį davė.

Neseniai krikÅ¡to tėvo paprašė, kad duotų jos tėvo telefono numerį, bet taip pat neprisiskambino, Å¡iandien iÅ¡ senelio gavo tėvo tikrÄ telefono numerį, dabar tik per teismo posėdį iÅ¡ senelio telefono pavyko su tėvu susisiekti ir pasikalbėti. Rašė jo sutuoktinei per Facebook, bet beveik neatrašė. Tėvas nekvietė atvykti ir gyventi pas jį (duomenys neskelbtini), tik lyg tarp kitko pasakė: “atvažiuok, jei nebus, kur gyventi”. Visi jo skambučiai dažniausiai bÅ«davo jam esant neblaiviam, bÅ«na, kad pasiteirauja apie mokyklÄ , banko sÄ skaitos numerio nei karto neprašė, jÄ turi jau gal dvejus metus.

Tėvas nežino, nei kokioje mokykloje ji mokosi, nei pas kokį gydytojÄ lankosi, kokius bÅ«relius lanko. Nori gyventi su teta Lietuvoje, su ja santykiai Å¡iltesni, čia mokytis geriau, o (duomenys neskelbtini) tėvo Å¡eima vartoja alkoholį. Rašė jam SMS žinutes, kad atskambintų, nes jis nemokamai gali skambinti į LietuvÄ , bet neatskambino. Nėra artimo ryÅ¡io su tėvu, nejauku važiuoti, nuolat pykčiai bÅ«davo dėl brolio priežiÅ«ros. Jeigu tėvas neslėptų numerio, tai ji gautų atsakymÄ nors per kelias dienas, o ne visai negautų.

Be to, norėtų, kad paskambinęs tėvas ne apie save pasakotų, o apie jÄ paklaustų.

12. Liudytojas J. S. 2019-08-21 teismo posėdyje parodė, jog yra atsakovo tėvas. AnÅ«kė buvo gal du kartus nuvykusi į (duomenys neskelbtini) pas tėvÄ , o dabar negali jam prisiskambinti, dvejus metus negali susiskambinti. Jam sÅ«nus sakė, kad iÅ¡laikymo nemoka, nes mergaitės banko sÄ skaitos neturi. Jam pinigų nesiuntė, praÅ¡ydamas, kad perduotų juos mergaitei. Po V. S. mirties į LietuvÄ atvykęs nebuvo. Jis tik per gimtadienį mergaitės buvo pas jÄ nuvykęs L. M. kvietimu, o per Å¡v. Kalėdas ji pas juos mergaitę atvežė.

Jis su mergaite palaiko draugiÅ¡kus ryÅ¡ius, bendrauja su ja per Skype, telefonu. Jis pats su atsakovu kas savaitę susisiekia. Mergaitė bendraujanti, kodėl negalėjo su tėvu susisiekti, nežino. SÅ«nus neklausia apie mergaitę, nepraÅ¡o pas jÄ nuvykti. Liudytojas A. S. parodė, kad yra atsakovo broils ir mergaitės krikÅ¡to tėvas. Jo brolis iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) gyventi gal jau 15 metų, į LietuvÄ grįžti neketina. Turi tris vaikus: pilnametę dukrÄ G. 22 metų amžiaus, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nepilnametę dukrÄ G. ir nepilnametį sÅ«nų O. 3 metų amžiaus.

Jo brolis gal prieÅ¡ 7-8 metus buvo grįžęs į LietuvÄ , G. pas jį į (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavusi gal prieÅ¡ dvejus metus, nežino, ar brolis mergaitę remia materialiai. Brolis paskambina jam per Skype per mėnesį kartÄ ar dažniau. Jis pats pas brolį (duomenys neskelbtini) buvo seniai. Nepastebėjo, kad brolis piktnaudžiautų alkoholiu. Brolis teiraujasi apie dukrÄ . Matė brolio bendravimÄ su dukra tik kai maža buvo, tada tėvas smurto jos atžvilgiu nevartojo. Gal prieÅ¡ metus jis pats su mergaite gyvai tik buvo susitikęs. Žino, kad mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini).

Pasakoja broliui apie mergaitę.

13. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuriÄ Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų – svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimÄ , procese turi bÅ«ti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms Å¡alims (Konvencijos 9, 12 str.). Taip pat teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis Å¡eimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str.).

14. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiÅ¡kia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir bÅ«ti jų auklėjamam bei aprÅ«pinamam, turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 str., 23 str., CK 3.161 str. 2 d., 3 d.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 str.), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme (CK 3.160 str. 2 d.) nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 str. 2 d.) (žr., pvz.:

Lietuvos Aaukščiausio Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.).

15. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikai bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžiÄ .

16. Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Å is principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir LR vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Å iuo principu vadovaujantis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi bÅ«ti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Visais iÅ¡vardytais atvejais turi bÅ«ti nustatyta tėvų kaltė.

Pabrėžtina, kad kiekvienu iÅ¡ Å¡ių prieÅ¡ingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaikui. Žala neturi bÅ«ti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; kt.). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviÅ¡koms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; kt.).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rÅ«pintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausiÄ tėvų valdžios apribojimo bÅ«dÄ yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimÄ , nagrinėjantis ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikÅ¡tų reikalavimų ir priima sprendimÄ , atsižvelgdamas į susidariusiÄ padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 str. 2 d.).

18. Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. S. nesutiko, kad jam bÅ«tų neterminuotai apribota tėvo valdžia vaiko G. S. atžvilgiu, tačiau nenurodė, kokių priemonių ketina imtis, kad susigrÄ Å¾intų vaikÄ , nei į vienÄ teismo posėdį neatvyko, savo uomonės tiesiogiai teisme neiÅ¡reiÅ¡kė, veikė tik per atstovÄ - advokatę, kuriÄ teismas jam paskyrė savo iniciatyva, kaip valstybės remiamam asmeniui, nors jis toks ir nėra, kol su juo nesusisiekė advokatė, teismui jokio dokumentų nepateikė, net prieÅ¡taravimo neiÅ¡reiÅ¡kė, nors teismo siųstus procesinius dokumentus gavo jo nurodytu ir naudojamu elektroniniu paÅ¡tu (b. l. 39).

Nors atsakovas per atstovę tvirtino, jog nieko iÅ¡ teismo negavo, tačiau iÅ¡ minėtų dokumentų matyti, jog jie buvo siunčiami atsakovo nurodytu elektroninio paÅ¡to adresu, kuriuo jis vėliau savo atstovei siuntė dokumentus dėl bylos (b. l. 64, 89), todėl jo argumentas apie tai, kad iÅ¡ teismo procesinių dokumentų negavo ir apie bylÄ nežinojo, atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, užsienyje dirbdami asmenys gauna mažiausiai dvi savaites atostogų ir kviečiami atvyksta į teismo posėdžius, pasiderina dėl to su teismu, tačiau atsakovas tokio noro neiÅ¡reiÅ¡kė ir teismo posėdžiuose nepasirodė, iÅ¡ to galima spręsti apie dukters vaidmenį jo gyvenime ir jos svarbÄ jam.

Beje, jis sutinka, kad mergaitės nuolatine rÅ«pintoja bÅ«tų paskirta teta ir mergaitės gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja, tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad neapribojus jo, kaip tėvo valdžios, mergaitės nuolatine rÅ«pintoja L. M. paskirti nėra jokio pagrindo ir logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, tokiu atveju - vaikÄ pasiimti auginti turėtų pats tėvas, bet jis tokio noro neiÅ¡reiÅ¡kė nei anksčiau, nei dabar.

19. Taip pat atsakovui primintina, kad CK 3.180 straipsnio 2 dalis numato, kad kai Å¡io kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte (kuris numato, kad vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų nesirÅ«pina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtÄ arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui) nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos (rÅ«pybos) nustatymo kreipiasi į teismÄ dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, iÅ¡skyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinÄ jÄ globÄ (rÅ«pybÄ ), tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ .

Atsakovo dukrai laikinoji rÅ«pyba nustatyta ne 60 dienų, o jau beveik dveji metai, o atsakovas iki Å¡iol nieko dėl vaiko nesprendė, jį tenbkina esama padėtis. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ , todėl atsakovas, siekdamas iÅ¡saugoti tėvo valdžiÄ , turėjo nuoÅ¡irdžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rÅ«pintis vaiku.

20. IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo ir trečiojo asmens L. M. paaiÅ¡kinimų, nepilnametės G. S. parodymų, liudytojų J. S. ir A. S. parodymų matyti, kad mirus V. S. atsakovui apie tai buvo praneÅ¡ta, tačiau jis neiÅ¡reiÅ¡kė noro pasiimti ir toliau auginti mergaitę, neatvyko į LietuvÄ , nepasidomėjo, kaip jo dukra gyvena, kokiomis sÄ lygomis, ar jai nieko netrÅ«ksta. PrieÅ¡ingai, jis labai apsidžiaugė, kai sužinojo, kad jo dukra gyvens su teta. Kad atsakovas Lietuvoje nebuvo seniai, nurodė tretysis asmuo L.

M., pati G. S., tai patvirtino liudytojai J. S. ir A. S.. Dukra pas jį į (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti buvo nuvykusi tik porÄ kartų: su mama ir viena. Motinai mirus, atsakovas mergaitei vengė skambinti, bijodamas, kad ji neatvyktų pas jį ir neapsigyventų. Mergaitės teigimu, jis jÄ kvietė apsigyventi (duomenys neskelbtini), bet tik tuo atveju, jeigu ji visai neturės kur gyventi, kvietė atvykti per atostogas, tačiau nenurodė nei savo adreso, nei telefono numerio, sakė, kad dar paskambins, bet dingo.

G. S. savo turimu tėvo telefono numeriu jam neprisiskambino, prašė telefono numerio savo krikšto tėvo, bet ir jo duotu negalėjo tėvui prisiskambinti, tik kai senelis J. S. atvyko į teismo posėdį apklausai, iš jo telefono numerio prieš teismo posėdį pavyko tėvui prisiskambinti ir mergaitei pavyko su juo pasikalbėti, minėtas aplinkybes patvirtino L. M., liudytojai J. S. ir A. S.. Tačiau su broliu atsakovas kalba nuolat, kaip nurodė liudytojas A. S. – 2-3 kartus per mėnesį, su tėvu J.

S. atsakovas taip pat susiskambina kas savaitę, tai nurodė liudytojas J. S., tačiau su dukra jis negali susisiekti faktiÅ¡kai dvejus metus, t. y., atsakovas su dukra beveik nebendrauja. Bendravimu su dukra jis matyt vadina tai, kad apie savo dukrÄ klausia brolio, tėvo net neklausia, tačiau jie su mergaite taip pat retokai bendrauja, daugiausia elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, o gyvai – tik L. M. iniciatyva, todėl, teismo nuomone, faktiÅ¡kai neturi jokios informacijos apie mergaitę ir nelabai kÄ gali papasakoti.

Nei senelis, nei krikÅ¡to tėvas nežino, nei kokioje mokykloje mergaitė mokosi, nei kaip mokosi, nei kokioje gydymo įstaigoje lankosi, nei apie jos sveikatÄ ar laisvalaikį. Mergaitė teigė, jog tėvas dažniausiai jai skambindavo bÅ«damas neblaivus ir pasakodavo apie save, o ji norėtų, jog tėvas ne tik apie save pasakotų, bet ir jÄ iÅ¡klausytų. Tai patvirtino trečiasis asmuo L. M.. Nors liudytojai J. S. ir A. S. tvirtino prieÅ¡ingas aplinkybes, tačiau jų argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, nes jie nemato vaiko bendravimo su tėvu, negirdi, kaip jie tarpusavyje bendrauja, patį atsakovÄ abu yra matę labai seniai, pačiÄ mergaitę – gal tik prieÅ¡ metus laiko, todėl nelabai kÄ ir galėjo pasakyti.

21. Atsakovas taip pat neiÅ¡laiko savo dukros, jis teisinasi, jog neturi jos banko sÄ skaitos numerio. Tačiau laikinoji mergaitės rÅ«pintoja nurodė, jog jis niekada mergaitės banko sÄ skaitos ir neprašė jos pasakyti, savo sÄ skaitÄ banke mergaitė turėjo jau tada, kai antrÄ kartÄ viena vyko pas tėvÄ pasisvečiuoti į (duomenys neskelbtini), bet jis to neklausė. V. S. esant gyvai iÅ¡laikymÄ jis mokėjo tik epizodiÅ¡kai, jai mirus, jis padarė tik vienÄ paÅ¡to perlaidÄ â€“ 150 Eur kitai mergaitės tetai, iÅ¡laikymo neteikė, o jo pinigų neprašė nei laikinoji rÅ«pintoja, nei pati mergaitė.

Minėtas aplinkybes patvirtino ir G. S.. Kad atsakovas mergaitei iÅ¡laikymo neteikė, nes neturėjo jos banko sÄ skaitos, minėtÄ aplinkybę patvirtino ir jo tėvas liudytojas J. S.. Nors mergaitės banko sÄ skaitos neturėjo, atsakovas dėl to nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos skyrių, neprašė, kad pinigus perduotų ar sÄ skaitÄ banke sužinotų jo artimieji giminaičiai – tėvas ir brolis. Liudytojai J. S. ir A. S. patvirtino, jog per juos atsakovas iÅ¡laikymo dukrai neteikė, pinigų perduoti niekada neprašė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvedus eurÄ ir padidėjus prekių ir paslaugų kainoms, 36 Eur iÅ¡laikymui per mėnesį yra aiÅ¡kiai per maža suma paauglei, tačiau ir tokio mažo dydžio teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo atsakovas nesugebėjo mokėti dukrai. Teismo posėdžio metu jo atstovei sužinojus iÅ¡ pačios G. S. jos banko sÄ skaitÄ , tėvas mergaitei pervedė tik 200 Eur, t. y., nesumokėjo net susidariusios iÅ¡laikymo skolos už tuos dvejus metus.

22. IÅ¡ nepilnametės G. S. ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovas tik kartÄ mergaitę pasveikino su gimtadieniu, jokių dovanų gimtadienio dienos proga ar per Å¡v. Kalėdas mergaitė iÅ¡ tėvo negauna. Tai įrodo ir paties atsakovo į bylÄ pateikti kvitai (b. l. 66-69, 90). Be to, tėvas su ja faktiÅ¡kai nebendrauja, ji tėvÄ pasveikina ir pokalbius bando užmegzti per jo sutuoktinę Facebook pagalba, tačiau atsakymų nesulaukia po kelis mėnesius ar visai niekas jai neatraÅ¡o, o mergaitė norėtų juos gauti tuoj pat arba bent kelių dienų laikotarpyje, beje, minėtas aplinkybes patvirtina ir paties atsakovo pateiktas susiraÅ¡inėjimas (b. l. 65).

Mergaitės fotonuotraukos (b. l. 91, 92), pakabintos ant sienos kažkuriame iÅ¡ atsakovo kambarių, neįrodo atsakovo bendravimo su dukra, jo iÅ¡laikymo dukrai teikimo, jo rÅ«pinimosi dukra bei Å¡iltų santykių su dukra. Mergaitė aiÅ¡kiai nurodė teismo posėdyje, jog toliau gyventi nori tik su teta L. M., su tėvu nenorėtų gyventi, nes nėra artimo ryÅ¡io su juo, nejauku važiuoti, ji nenori gyventi Å¡eimoje, kurioje nuolat vartojamas alkoholis, bendravimÄ lydi nuolatiniai konfliktai, nors ji su tėvu pabuvo tik vos mėnesį laiko, tačiau jau apsisprendė.

G. S. nurodė, jog tėvas nieko nežino apie jos mokyklÄ , pažymius, lankomus bÅ«relius, laisvalaikį, sveikatÄ , lankomas gydymo įstaigas, nes niekada nesiteiravo. Nors abu liudytojai J. S. ir A. S. nurodė, kad atsakovui apie mergaitę pasakoja, kai jis paklausia, tačiau ir patys negalėjo nurodyti, nei kur mergaitė mokosi, kokius bÅ«relius lanko ir t. t., tai kÄ jie atsakovui gali tada papasakoti apie mergaitę, jeigu patys nieko nežino.

23. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas A. S. nesiekia tinkamai rÅ«pintis vaiku, yra jam pasyvus ir abejingas, ryÅ¡ius palaiko epizodiÅ¡kai, iÅ¡laikymo faktiÅ¡kai neteikia, dėl vaiko grÄ Å¾inimo su praÅ¡ymu nesikreipė, į teismo posėdį neatvyko, nenurodė, kÄ ketina daryti ateityje, t. y. nededa jokių pastangų ir nesiekia, kad vaikas grįžtų pas jį, vien dėl to, kad jis dirba ir galimai turi turto, nesudaro pagrindo neapriboti jo, kaip tėvo valdžios, vaiko atžvilgiu, nes jis sÄ moningai vengia rÅ«pintis vaiku, su juo bendrauti.

Be to, nepilnametis vaikas G. S. ne kartÄ aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo nuomonę, nurodydama, jog su tėvu gyventi nenori, jog tarp jų nėra Å¡iltų santykių, jai nejauku, ir tai logiÅ¡ka, nes tėvas dukros beveik nėra matęs, jie bendrauja labai mažai, nes tėvas slepia net savo telefono numerį. Teismo nuomone, nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji rÅ«pyba negali tęstis iki pat jos pilnametystės, telefonu emocinis ryÅ¡ys tarp vaiko ir tėvo negali bÅ«ti sukurtas, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamÄ pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas deda realias pastangas vaikui susigrÄ Å¾inti.

24. Teismo vertinimu, atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip tėvo pareigas vaiku rÅ«pintis, jį auklėti, prižiÅ«rėti, sudaryti sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ .

Teismas sprendžia, jog atsakovas A. S. vengia atlikti minėtas jo, kaip tėvo, pareigas, savo elgesiu (vaiko nepriežiÅ«ra, iÅ¡laikymo neteikimas, epizodiÅ¡kas bendravimas, kontaktų slėpimas) daro žalÄ vaiko vystymuisi, vaiko ir tėvo beveik nesieja jokie emociniai ryÅ¡iai, vaiko motinai mirus, vaikas liko ne tik be motinos, bet ir be tėvo globos, nes jis vaiku nesirÅ«pino, dėl jo sÄ lygų auginti dukrÄ teismui nėra žinoma, nes jis duomenų apie savo dabartinę padėtį beveik (iÅ¡skyrus duomenis apie darbo užmokestį) neteikia, nebendradarbiauja su specialistais iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus, nepriima jų pagalbos, nevykdo jų nurodymų, vengia nurodyti savo tiksliÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , vengia priimti teismo siunčiamus dokumentus, neatsiliepia, kas rodo, jog noro susigrÄ Å¾inti vaikÄ neturi.

Nors jo atstovė ir teigė, kad tėvas yra pasirengęs vaikÄ priimti, tačiau jo pastangų teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų nemato.

25. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas A. S. dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko G. S. atžvilgiu: rÅ«pintis ja, jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiÅ«rėti, užtikrinti jai tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sÄ lygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytÄ turtinę pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , dėl ko jo nepilnamečiui vaikui G.

S. buvo įsteigta laikinoji rÅ«pyba tetos Å¡eimoje. Teismo nuomone, tėvo, nevykdančio savo pareigų Å¡iam nepilnamečiui vaikui, veiksmai ar neveikimas, laikytini prieÅ¡ingais teisei. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 str., nesirÅ«pina nepilnamečiu vaiku, bendrauja epizodiÅ¡kai, vengia nurodyti vaikui savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir telefono numerį, yra nusiÅ¡alinęs nuo jo auklėjimo, savo elgesio keisti nenori, nors su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, tačiau nenurodė, ar ketina vaikÄ auginti, mano, jog vaikui geriau pas tetÄ , nerodo nei noro, nei pastangų rÅ«pintis vaiku, galbÅ«t net neturi tam tinkamų sÄ lygų.

Atsakovas savo elgesiu bei veiksmais (žada paskambinti ir nepaskambina, kviečia per atostogas pas jį pasisvečuoti ir dingsta, vartoja alkoholį kartu su sutuoktine vaiko akivaizdoje, nebando rasti su vaiku bendrÄ kalbÄ , atkurti ryšį, bet konfliktuoja, skambina bÅ«damas neblaivus, kuo dar labiau atitolina nuo savęs vaikÄ ) daro ir ateityje darys žalÄ nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jo elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovui taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnamečio vaiko G.

S. atžvilgiu (CK 3.180 str.).

26. IÅ¡aiÅ¡kintina atsakovui, kad apribojus tėvo valdžiÄ , tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 str. 4 d.). Ä®siteisėjus sprendimui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitÄ (CK 3.219 str. 2 d.). Tačiau neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko perdavimas rÅ«pybai rÅ«pintojai yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (turint pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tinkamÄ vaikui augti ir vystytis, nevartojant alkoholio, esant įrodymams, kad tėvas gali pradėti tinkamai rÅ«pintis vaiku), vaikas tėvo raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu teismui gali bÅ«ti grÄ Å¾intas į biologinę Å¡eimÄ , jeigu Å¡is vaikas dar nebus įvaikintas (CK 3.181 str., 3.182 str. 4 d.), t. y. tėvo valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams ir jei vaikas neįvaikintas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rÅ«pybos nustatymo 27. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rÅ«pybos) įstaigoje, nurodytais ieÅ¡kinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia iÅ¡laikymÄ vaikui.

Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia iÅ¡laikymÄ vaikui.

28. Nagrinėjamu atveju Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. A-1306 dėl G. S. laikinosios rÅ«pybos nustatymo nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. G. S. nustatyta laikinoji rÅ«pyba, rÅ«pintinės laikinÄ ja rÅ«pintoja ir turto administratore paskirta L. M., rÅ«pintinės gyvenamoji vieta nustatyta su rÅ«pintoja (b. l. 12, 13, 14). IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su laikinÄ ja rÅ«pintoja L. M. jos gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rÅ«pybos vaikui nustatymo, tam neprieÅ¡tarauja atsakovas ir trečiasis asmuo, todėl nepilnamečio vaiko G.

S. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje vaiko buvimo vietoje su laikinÄ ja rÅ«pintoja jos gyvenamojoje vietoje. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo 29. CK 3.183 str. 4 d. numato, kad priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia iÅ¡laikymÄ vaikui. Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, o materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

IÅ¡laikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas iÅ¡laikymas turi tenkinti jo bÅ«tinus poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Turi bÅ«ti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ iÅ¡lieka ir apribojus tėvų valdžiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

30. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas faktiÅ¡kai neteikia vaikui iÅ¡laikymo, Å¡ios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas, nurodydamas, jog banko sÄ skaitos, į kuriÄ galėtų pervesti pinigus, neturėjo, sutikdamas su ieÅ¡kinio reikalvimu dėl vaiko iÅ¡laikymo priteisimo, su praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydžiu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo tenkintinas. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

31. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ tenka tėvams pagal Å¡ių sugebėjimus ir finansines galimybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti savo turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Sprendžiant klausimÄ dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti.

32. Atsakovas A. S. sutiko, kad iÅ¡ jo vaikui bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas, sutiko su jo dydžiu. Jis dirba, per mėnesį jo gaunamos pajamos sudaro apie 1713 svarų, galimai turi savo vardu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir transporto priemonę, tačiau apie tai teismui duomenų neteikė nei pats tiesiogiai, nei per atstovę, nors teismas jį buvo įpareigojęs, turi nepilnametį sÅ«nų, apie kurį atsakovas teismui taip pat duomenų neteikė, galimai yra paėmęs iÅ¡ banko paskolÄ , bet tokių duomenų teismui taip pat nėra pateikta (b. l. 78-79), yra darbingas, duomenų byloje, kad jis bÅ«tų neįgalus, nėra, nepilnametis vaikas Å¡iuo metu yra 17 metų amžiaus, turintis sveikatos problemų, specialių poreikių neturi, teismo nuomone, praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma iÅ¡ atsakovo yra nedidelė, galinti patenkinti tik bÅ«tinuosius vaiko poreikius, atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę teikti dukrai tokio dydžio iÅ¡laikymÄ .

33. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3424-03/2003 dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo vaikui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis tenkintinas, iÅ¡laikymas vaikui priteistinas nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos, t. y., nuo 2019 m. gegužės 3 d., iki vaiko pilnametystės, nes Å¡ios kategorijos bylose teismas gali virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 ir 4 dalys), nėra saistomas pareikÅ¡tų reikalavimų ir priima sprendimÄ atsižvelgdamas į susidariusiÄ padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis), o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kaip kad praÅ¡o ieÅ¡kovas, nes vaikui iÅ¡laikymas reikalingas dabar ir kiekvienÄ dienÄ , o duomenų, kad atsakovas jį mokėtų, byloje nėra.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti trečiajam asmeniui – rūpintojai L. M. uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis). Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

34. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko nuolatinio rūpintojo paskyrimo (CPK 4961 str.). Dėl bylinėjimosi išlaidų 35. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo A. S. valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.):

žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl tėvo valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo bei iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, atsakovui suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 53), į tai, kad prioritetas teiktinas jo turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iÅ¡ atsakovo nepriteistinos, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidos (advokatės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos) valstybei iÅ¡ atsakovo taip pat nepriteistinos, visos bylinėjimosi iÅ¡laidos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 376, 400-407, straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 4961 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su laikinÄ ja rÅ«pintoja L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rÅ«pybos vaikui nustatymo.

Pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3424-03/2003 dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų, 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos (2019-05-03) iki vaiko pilnametystės, sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Paskirti L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir iÅ¡laikymo vykdyti skubiai. Priimti atskirÄ nutartį, kuria pradėti nuolatinės rÅ«pybos nustatymo procesÄ . Sprendimo patvirtintÄ kopijÄ po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas iÅ¡siųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose.

Teisėja Asta Čebatoriūtė