2024-12-18 Nr. AB-18379-3-62-3-01269-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-660-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01269-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-162-428/2021 buvo patvirtinta tarp pareiškėjo M. B. (toliau – ir pareiškėjas) ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) sudaryta taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis).

Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto priverstinio vykdymo skolininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atžvilgiu.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio nuostatomis ir nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-162-428/2021, buvo patvirtinta tarp pareiškėjo M. B. ir atsakovo NŽT sudaryta Taikos sutartis, kurios 2 punktu šalys susitarė, jog pareiškėjas per 1 mėnesį po nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pateiks atsakovui prašymą, kuriame bus nurodyta, kurioje kadastro vietovėje (-ėse) jis pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us) (jei pareiškėjas jo nebuvo pateikęs ar buvo pateikęs, bet pageidauja pakeisti kadastrinę vietovę), o atsakovas vykdys pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Taikos nutarties 2 punktą, pateikė atsakovui prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę kitose kadastrinėse vietovėse ir Kauno mieste. Atsakovas netenkino šio pareiškėjo prašymo dalies, NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. spalio 21 d. rašte Nr. 8SD-5566-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę kitoje vietoje“, nurodydamas, jog teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nėra numatyta galimybė nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu atsikurti Kauno mieste. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu sprendimu netenkinti prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę kitoje konkrečioje vietoje – Kauno mieste, taip siekdamas inicijuoti naują ginčą.

Teismas nurodė, jog taikos sutartis yra procesinis dokumentas, kuriuo šalys susitaria dėl tam tikrų veiksmų atlikimo, taip išspręsdamos ginčą taikiai ir užbaigdamos bylą. Teismas pažymėjo, kad Taikos sutarties 2 punktas numato specifinius veiksmus, kuriuos šalys turi atlikti po teismo nutarties įsiteisėjimo, tačiau tai nereiškia, kad bet koks galimas vėlesnis ginčas dėl sutarties vykdymo gali būti išsprendžiamas vykdomojo rašto išdavimu. Teismas konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju atsakovui priėmus pareiškėjo atžvilgiu nepalankų sprendimą, kyla naujas ginčas, kuris turėtų būti sprendžiamas naujo administracinio proceso inicijavimu. Teismas akcentavo, kad vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik siekiant priverstinai įgyvendinti teismo sprendimą ar taikos sutarties nuostatas.

Teismas nustatė, kad šuo atveju atsakovas jau atliko savo veiksmus pagal Taikos sutartį, t. y. išnagrinėjo pareiškėjo patikslintą prašymą ir priėmė sprendimą, nurodytą NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. spalio 21 d. rašte Nr. 8SD-5566-(14.8.125 E.), ir vien tai, kad šis prašymas yra nepalankus pareiškėjui, nesuteikia pagrindo reikalauti vykdomojo rašto išdavimo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas turi teisę ginčyti atsakovo priimtą sprendimą, ir pabrėžė, kad vykdomasis raštas negali būti naudojamas kaip priemonė pakeisti ar apskųsti jau priimtą atsakovo administracinį sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad Taikos sutartyje susitarta, jog atsakovas vykdys pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimą, priimdamas sprendimą dėl lygiaverčio turėtam žemės sklypo suteikimo kitoje kadastrinėje vietoje. Teismas nurodė, kad atsakovas įvykdė šį savo įsipareigojimą ir priėmė nepalankų sprendimą, išdėstytą NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. spalio 21 d. rašte Nr. 8SD-5566-(14.8.125 E.) dėl pareiškėjo prašymo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio vykdymo atsakovo atžvilgiu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto pagal pareiškėjo M. B. 2024 m. rugpjūčio 7 d. prašymą išdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, konstatavęs, kad pareiškėjas kelia naują ginčą, todėl jis turėtų reikšti reikalavimus atsakovui dėl pareiškėjui nepalankių atsakovo aktų panaikinimo naujoje byloje; 2) NŽT, priimdama 2021 m. spalio 21 d. raštą Nr. 8SD-5566-(14.8.125 E.), įvykdė Taikos sutarties reikalavimus.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, tinkamai nesusipažinęs su pareiškėjo prašyme pateikta informacija ir pateiktais įrodymais.

Pareiškėjas akcentuoja, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis apie tai, kad jis kartu su kita pretendente J. A. G. kreipėsi į teismą dėl NŽT aktų, be kita ko, dėl 2021 m. spalio 21 d. rašto Nr. 8SD-5566-(14.8.125 E.) panaikinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2925-428/2022 patenkino skundo dalį dėl pretendentės J. A. G. reikalavimų, o pareiškėjo reikalavimus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs nurodomą bylą apeliacine tvarka, 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-23-520/2024 panaikino pirmosios instancijos teismo dalį, kuria netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai, nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimus, išaiškindamas, kad atsakovo aktai yra priimti įsiteisėjusios Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-162-428/2021 vykdymo klausimais, jie negali būti skundžiami administraciniu bylų teisenos tvarka, o pareiškėjas, manydamas, kad atsakovas nevykdo Taikos sutarties, turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-23-520/2024 ir negalėjo priimti šiai nutarčiai prieštaraujančio procesinio sprendimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo nutarties privalomumo principą. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas pašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kelia naują ginčą, kuris turi būti nagrinėjamas atskiroje byloje, nes toks ginčas dėl atsakovo 2021 m. spalio 21 d. rašto Nr. 8SD-5566-(14.8.125 E.) panaikinimo buvo inicijuotas, tačiau byla buvo nutraukta.

Pareiškėjas, akcentuoja, kad, pagal Taikos sutarties 2 punktą, atsakovas yra įsipareigojęs atkurti pareiškėjui nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu ne atsakovo susigalvotoje, o pareiškėjo pasirinktoje kadastro vietovėje. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatkūrė nuosavybės teisių lygiaverčiu žemės sklypu pareiškėjo pasirinktoje kadastro vietovėje (Kauno mieste), taigi jis neįvykdė Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina visa apimtimi, klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčo pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-162-428/2021 patvirtintos taikos sutarties 2-o punkto priverstinio vykdymo skolininko Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI3-162-428/2021), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-860-(7.5.), Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 10 d. raštą Nr. 8SD-808-(14.8.94) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Skundžiamais sprendimais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. K. iki 1940 m. turėtą žemę lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo pasirinktas būdas ekvivalentine natūra nėra tapatus būdui lygiaverčiais žemės sklypais kitoje vietoje, be to, pareiškėjas iki 2003 m. balandžio 1 d. nenurodė, į kokį konkretų žemės sklypą pageidauja atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra. Atsakovas pateikė teismui taikos sutartį, kurioje proceso šalys prašė teismo patvirtinti tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-162-428/2021 patvirtino pareiškėjo ir atsakovo sudarytą Taikos sutartį, kuria, be kita ko, buvo susitarta, kad byloje ginčijami administraciniai aktai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimas „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. lSS-860-(7.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 10 d. atsakymas „Dėl prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę“ Nr. 8SD-808-(14.8.94.) – yra pripažįstami negaliojančiais nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (1 p.), pareiškėjas per 1 mėnesį po nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pateiks atsakovui prašymą, kuriame bus nurodyta, kurioje kadastro vietovėje (-ėse) jis pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us), (jei pareiškėjas jo nebuvo pateikęs ar buvo pateikęs, bet pageidauja pakeisti kadastrinę vietovę), o atsakovas vykdys pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us) kitoje vietoje (2 p.).

Byloje taip pat nustatyta, kad Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2925-428/2022, kurioje pareiškėjai Jadvyga A. G. ir M. B. prašė teismo: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1870-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. spalio 21 d. raštą Nr. 8SD-5566-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę kitoje vietoje“; 3) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 14 d. posėdžio protokolo Nr. 8PRT-17-(14.8.6.)-5 (toliau – ir Protokolas) dalį, kuria nutarta netenkinti M. B. prašymo dėl lygiaverčių naujų žemės sklypų Kauno mieste suteikimo G. K. ir J. A. G.; 4) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius M. B. tenkančius 0,08 ha buvusio savininko P. K. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios Vičiūnų k., Aukštosios Panemunės vlsč. (dabar – Kauno miestas), atkūrimo, perduodant pareiškėjui M. B. (kaip pretendentės G. K. teisių perėmėjui) neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (pagal vertę), t. y. įrašant jį į eilę piliečių, kuriems lygiaverčiai žemės sklypai perduodami nuosavybėn neatlygintinai; 5) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius J. A. G. tenkančius 0,08 ha buvusio savininko P. K. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios Vičiūnų k., Aukštosios Panemunės vlsč. (dabar – Kauno miestas), atkūrimo, perduodant pareiškėjai J. A. G. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (pagal vertę), t. y. įrašant ją į eilę piliečių, kuriems lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai (administracinė byla Nr. eI3-2925-428/2022).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2925-428/2022 tenkino pareiškėjų skundą iš dalies: 1) panaikino NŽT 2021 m. gruodžio 8 d. rašto dalį dėl pareiškėjos J. A. G. skundo netenkinimo; 2) panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. spalio 21 d. rašto dalį dėl neatkūrimo J. A. G. nuosavybės teisės lygiaverčiu nauju žemės sklypu Kauno mieste; 3) panaikino Protokolo dalį, kuria nutarta nesuteikti lygiaverčio naujo žemės sklypo Kauno mieste J. A. G.; 4) įpareigojo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius J. A. G. tenkančius 0,08 ha buvusio savininko P. K. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios Vičiūnų k., Aukštosios Panemunės vlsč. (dabar – Kauno miestas), atkūrimo, perduodant pareiškėjai neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (pagal vertę), t. y. įrašant ją į eilę piliečių, kuriems lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn; 5) atmetė kitą pareiškėjų skundo dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2925-428/2022, 2024 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-23-520/2024 nutarė: pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atmesti atsakovo apeliacinį skundą; pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir panaikinti jo dalį, kurią atmesti pareiškėjo M. B. skundo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1SS-1870-(5.59 E.), Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2021 m. spalio 21 d. rašto Nr. 8SD-5566-(14.8.125E) dalis, kuriomis atsisakyta atkurti pareiškėjui nuosavybės teises lygiaverčiu nauju žemės sklypu Kauno mieste, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus Komisijos Protokolo dalį, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl lygiaverčio naujo žemės sklypo Kauno mieste suteikimo G. K., įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į likusius pareiškėjui tenkančius 0,08 ha buvusio savininko P. K. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios Vičiūnų k., Aukštosios Panemunės vlsč. (dabar – Kauno miestas), atkūrimo perduodant pareiškėjui (kaip pretendentės G. K. teisių perėmėjui) neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (pagal vertę), t. y. įrašant jį į eilę piliečių, kuriems lygiaverčiai žemės sklypai perduodami nuosavybėn neatlygintinai, ir šią administracinės bylos dalį nutraukti; paliko nepakeistą kitą sprendimo dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas inicijavo administracinį ginčą dėl NŽT Kauno miesto skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais iš esmės atsisakyta vykdyti Taikos sutarties 2 punkte nurodytą sąlygą tokiu būdu, kaip ją aiškina ir supranta pareiškėjas, o ginčai, kurie kyla teismo sprendimo vykdymo metu, yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, išskyrus vykdymo išaiškinimo klausimus, kuriuos pavesta spręsti teismui, priėmusiam sprendimą.

2024 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2 punkto priverstinio vykdymo skolininko Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, konstatavęs, kad atsakovas jau atliko savo veiksmus pagal Taikos sutartį, t. y. išnagrinėjo pareiškėjo patikslintą prašymą ir priėmė sprendimą, nurodytą NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. spalio 21 d. rašte Nr. 8SD-5566-(14.8.125 E.); be to, pareiškėjas turi teisę ginčyti atsakovo priimtą sprendimą (2021 m. spalio 21 d. raštą).

Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad, atsakovui priėmus pareiškėjo atžvilgiu nepalankų sprendimą (2021 m. spalio 21 d. raštą), kyla naujas ginčas, kuris turėtų būti sprendžiamas naujo administracinio proceso inicijavimu.

Pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kartu su prašymu pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2925-428/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-23-520/2024, kurie patvirtina, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą, ginčydamas NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. spalio 21 d. raštą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo patikslintą prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-23-520/2024 nurodė, kad formaliąja prasme pareiškėjo skundžiami sprendimai (tarp jų – ir 2021 m. spalio 21 d. raštas) atitinka viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų, kurie galėtų būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau jie yra priimti, vykdant kitoje administracinėje byloje patvirtintą Taikos sutartį ir nėra savarankiški atsakovo sprendimai, kuriuos viešojo administravimo subjektai priima savo kompetencijos ribose, vykdydami funkcijas nuosavybės teisų atkūrimo srityje, todėl pareiškėjas, laikydamasis pozicijos, jog NŽT nepagrįstai atsisako vykdyti susitartą Taikos sutarties 2 punkto sąlygą, turėjo imtis veiksmų dėl priverstinio Taikos sutarties 2 punkto sąlygos vykdymo.

Taikos sutartis apibrėžiama kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 str. 1 d.).

ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis nustato, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus.

CK 6.985 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią; 2 dalis nustato, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 2 punkto priverstinio įvykdymo, pažymi, kad, kaip jau minėta, Taikos sutarties 2 punktu pareiškėjas įsipareigojo per 1 mėnesį po nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovui prašymą, kuriame bus nurodyta, kurioje kadastro vietovėje (-ėse) jis pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us), (jei pareiškėjas jo nebuvo pateikęs ar buvo pateikęs, bet pageidauja pakeisti kadastrinę vietovę), o atsakovas vykdys pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us) kitoje vietoje. Taigi minimu Taikos sutarties 2 punktu buvo nustatyti ne tik atsakovo, bet ir pareiškėjo įsipareigojimai, prisiimti abipusėmis nuolaidomis susitarus ginčą išspręsti taikiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi įvertinti abiejų Taikos sutartį sudariusių šalių įsipareigojimų įvykdymą / neįvykdymą, t. y. įvertinti, ar pareiškėjas buvo pateikęs prašymą atsakovui, kuriame nurodė, kurioje kadastro vietovėje (-ėse) jis pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (-us), iki Taikos sutarties pasirašymo ar tokį prašymą jis pateikė, jau pasirašius Taikos sutartį, ar, pasirašius Taikos sutartį, pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jis pageidauja pakeisti kadastrinę vietovę, koks pareiškėjo teikto (-ų) prašymo (-ų) turinys, ar, pagal Taikos sutarties sąlygas, pareiškėjas turėjo teisę prašyti suteikti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste, ar tokia pareiškėjo teisė buvo nustatyta tik prašant suteikti lygiavertį žemės sklypą kitose kadastrinėse vietovėse, išskyrus Kauno miestą; ar atsakovas tinkamai, laikydamasis Taikos sutarties sąlygų, išsprendė pareiškėjo prašymą (-us), ar buvo / yra galimybė atkurti nuosavybės teises pareiškėjo prašomu būdu (be kita ko, suteikiant lygiavertį naują žemės sklypą Kauno mieste (jeigu pareiškėjas turi tokią teisę) ir / ar kitose jo nurodytose kadastrinėse vietovėse), ar buvo surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas tinkamai išsprendė pareiškėjo prašymą (-us) ar jo (jų) dalį ir kt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Taikos sutartyje nėra expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nurodyta, kad pareiškėjas negali teikti prašymo suteikti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokiu atveju, jei bylos šalys mano, kad teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygos yra neaiškios, neaiški jų priverstinio vykdymo tvarka ir kyla abejonių dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų galiojimo, šis klausimas gali būti sprendžiamas proceso atnaujinimo tvarka. Procesas administracinėje byloje, užbaigtoje teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, kaip ir užbaigtoje teismo sprendimu, gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 str. 1 d.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl įsiteisėjusia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2-o punkto priverstinio vykdymo, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. atitinkamų Taikos sutarties nuostatų turinio ir šių nuostatų vykdymo aplinkybių, todėl jo priimta skundžiama nutartis, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys galbūt skirtingai supranta Taikos sutarties nuostatas ir iš jos kylančius įsipareigojimus, siūlytina teismui apsvarstyti klausimą dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo M. B. 2024 m. rugpjūčio 7 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl įsiteisėjusia Regionų apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2-o punkto priverstinio vykdymo skolininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atžvilgiu grąžinti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė