d5bb3bdb-2d9e-4dc0-943c-91f876f11b2b · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Baud?iamoji byla Nr                                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1-94-389/2016                                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51799-2015-2                                                                                                                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                                          1.2.5.4.; 2.3.6.4.5.;                                                                                                                                                          1.1.7.2.7.                                                                                                                                                       PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016-02-29Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė,sekretoriaujant Elonai Klemkienei, Ingai Madeikienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,gynėjai Reginai Butnevičienei,vertėjai Jurgitai Stumbrienei,nukentėjusiajai R.

V.,uždarame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeF. M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vokietijos pilietis, siras, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 6 klasių iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (LR BK) 145 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs įrodymus baudžiamojoje byloje, n u s t a t ė: Kaltinamasis F. M. R. 2015 m. rugsėjo 8 d., nukentėjusiajai R.

V. pabėgus iÅ¡ namų Vokietijoje ir atvykus į (duomenys neskelbtini), taip pat iÅ¡ Vokietijos atvyko į (duomenys neskelbtini) ir nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., per R. V. giminaičius ieÅ¡kojo R. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. V. baimę, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2015 m. rugsėjo 30 d., apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), daužė bei spardė savo sutuoktinės R. V. buto duris, Å¡aukė, kad jÄ užmuÅ¡, dėl ko nukentėjusiajai R. V. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, tokiu bÅ«du jis terorizavo nukentėjusiÄ jÄ R.

V., grasindamas padaryti pavojingÄ veikÄ jos gyvybei, sistemingai R. V. baugino, naudodamas psichinę prievartÄ .Kaltinamasis F. M. R. kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo buvusi sutuoktinė. R. anksčiau laikė žmona. Nei karto nebuvo panaudojęs peilio prieÅ¡ Å¡iÄ moterį. Ji pasakė, jei jis atvyks į LietuvÄ , ji jį iÅ¡durs (apgaus). Sirijoje pardavęs žemes, gavo 40 000 eurų. 2000 eurų iÅ¡leido dokumentams, advokatams. Tai buvo pinigai ne iÅ¡ banko, tai buvo juodi pinigai.

Tuos pinigus parsinešė į namus. Žmona tuo metu nežinojo, kad jis turi pinigus. Namų raktus turėjo abu. Tie pinigai 6 dienas prabuvo namuose, jis apie juos nekalbėjo. Savo bosui pasakė, kad nori pirkti namÄ . Jis pasakė, kad už namÄ reiks 47 000 eurų mokėti, gal dar kažkiek nuleis. TÄ namÄ bÅ«tų galėjęs pirkti tik žmonos vardu, kadangi norėjo moteriai padovanoti namÄ už kartu pragyventus metus. Sekmadienį su žmona vyko į turgų apsipirkti, ten viskas nebrangu, turėjo du kavos aparatus.

R. papraÅ¡ius pinigų važiuoti į Linksmerg, pasakė, kad neturi pinigų, tačiau ryt gaus iÅ¡ boso ir duos. Banko kortelė buvo pas R.. Skambino R., tačiau niekas neatsiliepė. Vėliau atsiliepusi pasakė, kad važiuoja ne į LietuvÄ . Pasakė, kad myli, jog grįžtų, tačiau ji pasakė, kad negrįš. Dar žmona pasakė, kad, jei jis atvažiuos į LietuvÄ , ji jį iÅ¡durs. Nuėjęs pasižiÅ«rėti pinigų, jų neberado. Ä® pakartotinius skambučius R. neatsakė. Per „skype“ bandė susisiekti, bet ji pasikeitė slaptažodį, nepavyko ir per „facebook“.

Rašė jai žinutes, jei ji nori pinigų, jai duos daugiau pinigų. Atvažiavęs į LietuvÄ , paskambino jos sÅ«nui, kuris pasakė, kad mama Lenkijoje, jog važiuotų namo. Grįžęs namo, dirbo, skambino sÅ«nui, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Paprašė draugo, kad Å¡is vokiÅ¡kai paraÅ¡ytų R. žinutę, kurioje nurodė, jog atvažiavęs į LietuvÄ , duos jai 2000 eurų, paprašė jos banko sÄ skaitos. Nenori turėti jokių problemų, atvažiavo į LietuvÄ , nes myli tÄ moterį.

Paskambinęs kaimynui į duris, paprašė, kad jis paskambintų į R. duris ir jÄ pakviestų, jis pasakė, jog yra jos automobilis, gal išėjo į parduotuvę. Pasibeldus iÅ¡girdo spynų trekÅ¡telėjimÄ , tada pasakė R., kad atvažiavo pas jÄ . Buto durų nespardė. Nesakė, kad jÄ užmuÅ¡. Policija jo paklausė, ar atvažiavo nužudyti žmonos. 2015-09-12, 2015-09-30 atvyko į LietuvÄ , norėdamas, kad žmona su visais pinigais grįžtų namo, nenorėjo problemų. Ikiteisminio tyrimo metu nekalbėjo apie pinigus, nes niekas jo nesiklausė.

Spalio mėnesį, kai buvo skirtas suėmimas, nieko nesakė, nes myli savo žmonÄ . Jo pinigai yra jos pinigai. Jei R. pasakys ne, tai nieko nekalbės. Nenorėjo Å¡eimoje jokių problemų, galvojo 10-15 dienų jį palaikys ir paleis. Paskutinį kartÄ , kai atvažiavo į LietuvÄ ir buvo sulaikytas, atvažiavo vienas autobusu. Prie R. V. buto durų su savimi rankoje turėjo maÅ¾Ä taÅ¡ytę, joje buvo telefonas, piniginė, taip pat turėjo 0,5 l talpos plastikinį vandens buteliukÄ , kurį pirko parduotuvėje „Maxima“ prie R. namų.

Akistatos metu ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad R. rodė filmus, kuriuose matyti, kaip žudomi žmonės Sirijoje. VienÄ kartÄ rodė ir pasakė R., kad žiÅ«rėtų, kokios nesÄ monės daromos Sirijoje. R. pasakė, kad jai nepatinka į tokius dalykus žiÅ«rėti. Tai buvo gal du kartus. VienÄ kartÄ rodė prie pusbrolio Z. I.. Kai R. vedė, pasakė, kad jam kitų moterų nereikia, tik jos. R. yra sakęs, kad jÄ labai myli ir, jei ji iÅ¡eis, jis bus miręs. R. yra labai gera moteris, todėl mano, kad R.

įtakÄ daro jos sesuo G., todėl ji davė parodymus prieÅ¡ jį. Kai R. iÅ¡važiavo į LietuvÄ , nesuprato, kad žmona jį paliko. Kai pirmÄ kartÄ atvažiavo jos ieÅ¡koti, nežinojo, kad R. grįžo į LietuvÄ . AntrÄ kartÄ atvažiavo, nes norėjo pasikalbėti su R., paklausti, kodėl ji taip daro, norėjo pasakyti, kad jÄ myli. Atvykdamas su savimi turėjo Sirijos ir Vokietijos pasus. IÅ¡ Sirijos valstybės dokumentų turėjo tik Sirijos pasÄ . Kitas dokumentas yra Vokietijos pasas, iÅ¡duotas trejiems metams.

Visiems naujai atvykusiems žmonėms duoda leidimÄ trejiems metams. Lietuvoje leidimÄ gyventi turėjo vieneriems metams, paskui pratęsė, paskui iÅ¡vyko į VokietijÄ . Nepatiko Lietuvoje, mat negavo darbo, o Vokietijoje yra darbų. R. atidarydavo jam „skype“, „facebook“, jokių peilių neturėjo. Nesupranta anglų kalbos, nes jam per daug sunku.             Nukentėjusioji R. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, susituokė Kipre, paskui įregistravo santuokÄ (duomenys neskelbtini).

Kai sudarė santuokÄ , jis sakė, kad nori, jog žmona visiÅ¡kai nedirbtų. Jis norėjo dirbti ir iÅ¡laikyti jÄ . Iki atvykimo į LietuvÄ susituokę trejus metus ir tris mėnesius gyveno Kipre. Važiavo į TurkijÄ , sutvarkė dokumentus ir atsivežė jį į LietuvÄ . Pati du darbus turėjo, dirbo vyr. buhaltere. Vyras Lietuvoje apie tris mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini) statybininku už minimalų atlyginimÄ . AtlyginimÄ jai atneÅ¡davo, rÅ«bus pirko, dantis jam sutvarkė. Lietuvoje gyveno iÅ¡ jos pinigų, Vokietijoje dirbo sutuoktinis.

Pradžioje dar turėjo savų santaupų, paskui jis pirko maistÄ . Sakydavo, kad eina dirbti statybose. Kokios jo pajamos bÅ«davo, nežino. Jis gaudavo paÅ¡alpÄ , duodavo pinigų maistui. Buvo kelis kartus nuvažiavę į turgų rÅ«bų nusipirkti. BÅ«nant Lietuvoje, taip pat ir Kipre, jam pakalbėjus su artimaisiais, jo aplinkos žmonėmis, užeidavo pyktis be priežasties. Atlėkdavo su peiliais, prikuldavo ir sakydavo, kad jÄ subjauros. Gyvenant Kipre, jai priėjus užsukti dujas, jis griebė jai už rankos, savo ranka suspaudė čiaupÄ taip, kad sutrupėjo.

Sutuoktinis sakydavo, kad neva jam pyktis užėjo, jis nieko prieÅ¡ jÄ neturėjo, sau norėdavo kažkÄ bloga pasidaryti. Pirko jam B grupės vitaminus. Grįžus į LietuvÄ , taip pat bÅ«davo tokių pykčių. Jis pasiimdavo peilį ir bėgdavo į gatvę, jo neiÅ¡leisdavo. Gyveno Lietuvoje 1,5 metų, per tÄ laikotarpį tokie atvejai buvo keli. IÅ¡vykus į VokietijÄ , jis sakė, kad jo giminė ten gyvena, gaus darbÄ , statysis namus, planavo ten bendrÄ ateitį. Pagalvojusi, kad sutuoktiniai turi bÅ«ti kartu, paliko darbÄ ir iÅ¡važiavo kartu su juo.

Atvykus į VokietijÄ , iÅ¡ pradžių gyveno normaliai. 2015 metų gegužės mėnesį jis jau turėjo savo pasÄ . Po gegužės mėnesio jos atžvilgiu vyro elgesys pasikeitė. Nuomavosi keturis kambarius, iÅ¡ kurių vienas buvo jo rÅ«komasis, ten jis interneto telefoninio ryÅ¡io programa „skype“ kalbėdavo su draugais, giminėmis. Kai pasiÅ¡nekėdavo po kelias valandas su savo aplinkos žmonėmis, jam užeidavo pykčiai. Atlėkdavo pas jÄ , pradėdavo ieÅ¡koti priekabių, tačiau ji stengdavosi nesivelti į ginčus.

Jis puldavo prie jos, einančios prie durų su į tašę sukrautais daiktais, traukdavo, nuplėšdavo rÅ«bus, liepdavo krautis daiktus, stumdydavo, neiÅ¡leisdavo. Pasiimdavo du didelius peilius, pripuldavo prie jos, sakydavo, kad jos ilgas liežuvis, jog jis jį nupjaus, tada rankas nukapos, kojas. Nuramindavo jį, sakydama, kad jį myli. Po to jis sakydavo, kad jį giminė sunervavo, jog jam blogai sekasi. VienÄ kartÄ nutempė jÄ nuo durų, nutvėrė iÅ¡ rozetės prailgintojÄ , apvyniojo jai aplink kaklÄ ir pradėjo smaugti, nutempęs į miegamÄ jį, smaugė rankomis.

BÅ«davo, kad išėjęs į darbÄ , po pusvalandžio grįžta, sekdavo jÄ . VienÄ dienÄ , po sutuoktinio pavartoto fizinio smurto jos atžvilgiu, kelis kartus matė vienÄ Å¾mogų, sutuoktinis sakydavo, kad tai jo pusbrolis. Jį vadindavo Z.. Jis gyveno Vokietijoje, toliau nuo jų. Ä®taria, kad jis jÄ stebėdavo. Buvo atvejis, kai jis atbėgęs užsimojo mažiuku peiliuku ir gal per sprindį tas peiliukas sustojo nuo jos. Pradėjo galvoti, kad vienÄ kartÄ ta ranka gali nebesustoti. Paskutinę savaitę beveik kasdien jis gaudavo smurtinio turinio vaizdo įraÅ¡us savo telefone su žmonių kankinimais, žudymu.

Tuos vaizdus rodydavo ir jai. Pati tų vaizdų nežiÅ«rėdavo, bet girdėdavo. Dažniausiai bÅ«davo vaizdai, kur moterys kankinamos rėkdavo. ŽiÅ«rint tuos įraÅ¡us, atrodė, kad žiÅ«rėdamas jautė malonumÄ . Jis juos rodydavo, norėdamas jÄ Ä¯bauginti. Kai tuos vaizdus pradėjo rodyti po kelias valandas, paklaustas, kaip galima žudyti žmones, vyras pasakė, kad pats penkis žmones yra nužudęs, bei paklausė, ko ji bijo, kai jis laksto su peiliais, juk vis tiek mirs. Sutuoktinis prieÅ¡ jÄ naudojo fizinę jėgÄ , varydavo iÅ¡eiti, bet paskui neiÅ¡leisdavo, sakydavo, kad jei ji pabėgs, jis jÄ vis tiek papjaus.

Jis sakė, kad ji jam priskirta kaip žmona, kad vedė visam laikui, kol gyva bus. VienÄ sekmadienį, grįžusi iÅ¡ turgaus, padarė kavos, sėdėjo virtuvėje, kitame kambaryje parÅ«kęs sutuoktinis pradėjo jai sakyti, kad europiečiai blogi. Pasakė jam, kodėl tada europiečiai, o ne Azijos Å¡alys padeda Sirijos žmonėms. Jis iÅ¡ lėto pasiėmė arbatÄ , pasidėjo ant rankos ir jai visu smÅ«giu trenkė į akį. Arbata iÅ¡tiÅ¡ko po visÄ koridorių, truputį pažeidė akį.

Atsistojusi angliÅ¡ku tekstu jam padėkojo ir nuėjo į kambarį. Tada galutinai nusprendė iÅ¡vykti į LietuvÄ . Suvaidino, kad lanko kursus, į kuriuos turėjo važiuoti pirmadienį. Naktimis iÅ¡ baimės purtydavo Å¡altis. Pirmadienį, paruoÅ¡usi pusryčius ir palaukusi, kol vyras iÅ¡eis į darbÄ , apie 8.30 val. automobiliu iÅ¡važiavo į LietuvÄ . Važiavo apie 160 km per valandÄ greičiu, turėjo navigacijÄ . Grįžęs po darbo, sutuoktinis jai paskambino ir paklausė, kur ji yra.

Pasakė sutuoktiniui, kad iÅ¡važiavo, jog jį palieka, kad tikrai negrįš, jog vienas kitam netinka ir nebegyvens kartu. Jis pasakė, kad atvažiuos į LietuvÄ , o tada jau galės atvažiuoti policija. Suprato, kÄ jis jai norėjo pasakyti. Važiuodama paskambino sesers dukrai K., pasakė, kad atvažiuoja į LietuvÄ . Grįžusi į (duomenys neskelbtini), susitiko su sese, buvo į kaimÄ nuvažiavusi. Tetai A. nesakė, kad grįžo į LietuvÄ . Apie grįžimÄ Å¾inojo sesers dukra, sÅ«nus.

Sesuo pamokė, kad prie savo namo nestatytų automobilio, taip ir padarė. 2015 m. rugsėjo 12 dienÄ , paskambinusi sÅ«naus draugui, paprašė, kad pakeistų spynÄ . Praėjus pusvalandžiui, iÅ¡girdo skambutį į duris. Prisėlinusi prie durų, pamatė, kad akutė uždengta. Labai iÅ¡sigando. Paskambinusi sesei, paklausė kÄ daryti. Seseriai patarus, dar kartÄ pasižiÅ«rėjo, tačiau nieko nebebuvo. Po kiek laiko paskambinusi sesuo pasakė, kad tikrai buvo sutuoktinis, nes kalbėjo telefonu su juo, jis sakė esÄ s pas A. (V.) kaime ir vėl ruoÅ¡iasi pas jÄ atvažiuoti.

Paskambino policijai ir paprašė pagalbos. Sesers dukrytė su drauge atlėkė jai į pagalbÄ ir pasisiÅ«lė pabÅ«ti kartu. Tada atvažiavo policija. Su policijos pareigÅ«nais bevažiuojant, pamatė jį ateinantį ir parodė pareigÅ«nams. Policijos pareigÅ«nai pasakė, kad kol nėra pareiÅ¡kimo, jie negali jo sulaikyti. Persėdo į sÅ«naus draugo maÅ¡inÄ , jis nuvežė jÄ iki jos automobilio, paskambino dukterėčiai, kuri pakvietė važiuoti pas jÄ Ä¯ kaimÄ . KitÄ dienÄ grįžo į (duomenys neskelbtini) ir prabuvo savaitę pas K. (M.), tada parašė pareiÅ¡kimÄ policijai.

Buvo kurį laikÄ iÅ¡važiavusi pas sÅ«nų. IÅ¡metė telefono kortelę. Kai jis atvyko 2015-09-12, iÅ¡vyko antradienį - 2015-09-14. Pamatė, kad jis jos negali pasiekti vienas, tai iÅ¡važiavo pagalbos. Mano, kad jis buvo atvažiavęs vienas. 2015-09-30, grįžusi į namus, automobilį pastatė prie namų. Kažkas paskambino į duris, per akutę matė kaimynÄ , tačiau durų nerakino. Po kito skambučio matė per akutę kaimynÄ , valgantį obuolį, bandė atrakinti duris, vienÄ spynÄ jau atrakinusi ir tuo pačiu metu žiÅ«rėdama per akutę, pamatė kaip iÅ¡ už kaimynų durų tekinas iÅ¡Å¡oko sutuoktinis.

Vėl užrakino tÄ spynÄ . Vienų durų buvo neatrakinusi. Jis paprašė atrakinti duris, kreipdamasis į jÄ â€žmeile“. Tada, jis įsiutęs, pradėjo daužyti, spardyti duris, laužti už rankenos. Jis pasakė, kad tikrai jÄ nužudys. Tie grasinimai realÅ«s buvo visÄ laikÄ . Jis gali vienÄ minutę sakyti, kad myli, kitÄ minutę su peiliais stovėti. Telefonu iÅ¡kvietė policijÄ . Sesuo žiÅ«rėjo per akutę ir sakė, kad jis turėjo kažkokį buteliukÄ , paskui iÅ¡bėgo tekinas laiptais.

Tada po kiek laiko atvažiavo policija. AntrÄ kartÄ jis buvo ne vienas atvažiavęs. Buvusi bendradarbė skambino ir pasakė, kad skambino jos (nukentėjusiosios) vyro draugas A. ir pasakė, kad jis dabar yra Lietuvoje prie Maximos. Tas žmogus neturi leidimo Vokietijoje gyventi. A. anksčiau gyveno Kipre. Jei bÅ«tų žinojusi, kad jis Vokietijoje, dar bÅ«tų pagalvojusi ar važiuoti į VokietijÄ . Tas žmogus neigiamas savo elgsena. Policijos pareigÅ«nai jį iÅ¡sivežė, dar kartÄ parašė pareiÅ¡kimÄ .

Jis atvažiavo iÅ¡ Vokietijos tikrai jÄ papjauti. Jis iÅ¡ prigimties yra Å¡ykÅ¡tus, nebÅ«tų Å¡iaip važiavęs. Gavusi 300 eurų pavedimÄ iÅ¡ vyro, padarė atgalinį pavedimÄ . Apie 40 000 eurų sumÄ jokios kalbos nebuvo. Jis tokios pinigų sumos neturėjo. VienÄ savaitę valgė tik baklažanus. Net valgyti nusipirkti nuvažiuodavo labai retai. SÅ«nus pervedė pinigų, kad atvažiuotų į LietuvÄ . Anksčiau nepabėgo iÅ¡ Vokietijos todėl, kad Vokietijoje buvo viena, nors ir turėjo sÅ«naus automobilį, tačiau anksčiau nebuvo taip toli važiavusi, be to, bijojo, kad sutuoktinis jÄ pagaus.

Vokietijoje nesikreipė į policijÄ , nes bijojo. Liudytoja A. V. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta kaip dukterėčios R. (V.) vyrÄ . R. pasakojo, kad Vokietijoje nieko gero, buvo liÅ«dna, verkė daugiau negu kalbėjo. 2015-09-12, apie 15.30 val., R. vyras atvažiavo su taksi į kiemÄ , su taksistu įbėgo į kiemÄ ir pradėjo Å¡aukti kur yra R.. Nežinojo, kad R. grįžusi. Jai buvo Å¡okas, visa purtytis pradėjo. Jis prašė duoti R. telefono numerį, tada iÅ¡traukė iÅ¡ jos telefonÄ , tačiau taksistas paėmė iÅ¡ jo telefonÄ .

Su kaltinamuoju bendravo lietuviÅ¡kai. Pasakė jam, kad pas jÄ nėra R.. Vakare jis vėl atvažiavo su kitu žmogumi. Jos (liudytojos) vyras nuėjo prie vartelių. Tas kitas vyriÅ¡kis buvo vertėjas, vėl teiravosi R.. VyriÅ¡kis angliÅ¡kai kalbėjo su kaltinamuoju, su vyru lietuviÅ¡kai kalbėjo. Abu su vyru pasakė, kad R. nėra. 2015-09-14, važiuodama autobusu, pastebėjo jį sėdintį, todėl bėgo į autobuso galÄ , kad liktų nepastebėta. IÅ¡lipusi iÅ¡ autobuso, paskambino ir perspėjo R.

V.. Pati labai iÅ¡sigando. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Liudytoja K. M. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta kaip tetos (R. V.) vyrÄ . Kai pasiskambindavo į VokietijÄ , teta niekada nedejuodavo, tačiau bÅ«davo liÅ«dna, be nuotaikos. Pirma sužinojo apie tai, kad teta 2015-09-12 grįžo į LietuvÄ . Pora dienų buvo ramu, paskui sužinojo, kad atsiveja jos vyras, tada bandė jÄ paslėpti pas save keletÄ dienų. Matė jos baimę, iÅ¡gÄ stį. Daug kartų jÄ lydėdavo, nes ji labai bijojo.

Ji pasakojo, kad buvo sutuoktinio smaugiama, jog peilius kilnojo prieÅ¡ jÄ , grasino, kad nužudys, papjaus. Ji minėjo, kad sutuoktinis žiÅ«rėdavo kažkokius vaizdus, kur rėkia kankinami žmonės, moterys klykia, kad jai pačiai siÅ«lė žiÅ«rėti. Giminių rate turėjo įtarimų, kad su R. kažkas blogai, bet R. nieko nesakė. Kai buvo grįžusi anksčiau, prašė tetos nebegrįžti į VokietijÄ , bet ji iÅ¡važiavo, greičiausiai iÅ¡ baimės. KaltinamÄ jį gyvai buvo susitikusi du kartus.

Su juo minimaliai bendravo, asmeniÅ¡kai pažinojo, bet jo apibÅ«dinti negali.Liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta kaip sesers (nukentėjusiosios R. V.) vyrÄ . Jis nori su seserimi susidoroti. Sesuo buvo atvažiavusi vasario mėnesį pasiimti automobilio, labai prašė nevažiuoti, bet ji iÅ¡važiavo, gal bijojo. Sesuo pasakojo, kad vyras rodydavo jai filmus, kaip kankina žmones, sakydavo, kad ji nežino kas jos laukia, tyčiojosi iÅ¡ jos, bandė smaugti, skriaudė. Kai grįžo į LietuvÄ , ji buvo didžiulėje baimėje, vis dairėsi ir bijojo.

Kai sesuo sužinojo, kad atvažiavo jos sutuoktinis ir jos ieÅ¡ko, ji buvo labai įbauginta, matė, kad ji tikrai bijo. Kaltinamasis buvo pas jÄ (liudytojÄ ) atvažiavęs 2015-09-12 vakare su kažkokiu žmogumi, buvo nervingas, sugniaužęs kumščius, ieÅ¡kojo R.. Jis kalbėjo savo kalba ar angliÅ¡kai, nesuprato, nes mokėsi vokiečių kalbÄ . Pati matė, kaip jis atvažiavęs daužė sesers buto duris, rėkė, kad jÄ nužudys. Su savimi jis turėjo kažkokį plastmasinį buteliukÄ , paskui kažko ieÅ¡kojo, ir iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės. R. visa drebėjo.

Tai buvo 2015-09-30, apie 15 valandÄ dienos, tÄ pačiÄ dienÄ , kai jį sulaikė policija. Liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta kaip tetos (R. V.) vyrÄ . Paskutinius metus teta gyveno baimėje, ji grįžo į LietuvÄ , nes bijojo dėl savo gyvybės. Grįžusi rugsėjo mėnesio pradžioje, teta pasakojo, kad vyras labai grubiai elgdavosi su ja, grasindavo, bet teta nutylėdavo daug kÄ , ji bÅ«davo liÅ«dna. Ji pasakojo, kad grįžo, bijodama dėl savo gyvybės, atsiguldama nežinodavo, ar ji gyva atsikels, vyras jai grasindavo, yra sakęs, kad jÄ papjaus.

Apie vyro grasinimus tetai žino tik iÅ¡ tetos pasakojimų. Teta viena dirbo Lietuvoje, abu iÅ¡laikė. Kai atvažiavo tetai į pagalbÄ , ji (nukentėjusioji) drebėjo, buvo Å¡oke, ji žinojo ko bijo, to negalima suvaidinti.Liudytojas G. A. parodė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ pažįsta kaip kaimynus. Kai kaimynas atėjo, gali bÅ«ti kad 2015-09-30, ir paskambino į duris, atidarė. kaltinamasis turėjo krepÅ¡iukÄ . IÅ¡ gestų pirÅ¡tais suprato, kad kaimynas norėjo pasakyti, kad nėra žmonos.

Nuėjęs prie virtuvės lango ir pamatęs, kad yra kaimynės automobilis, pasakė kaimynui, kad gal jo žmona išėjo į parduotuvę. Nuėjęs paskambino į kaimynės (R. V.) buto duris, kai nuspaudė mygtukÄ antrÄ kartÄ , iÅ¡girdo kaip viena spyna atsirakino, po to užsirakino, tada suprato, kad tai Å¡eimos konfliktas, todėl išėjo pas save ir užsirakino. Paskui pamatė policijÄ . Anksčiau jie abu gražiai gyveno, jokio triukÅ¡mo nebÅ«davo.Liudytojas B. G. M. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta kaip kaimynÄ , su kuriuo pasisveikindavo ir viskas. 2015-09-30, eidamas iÅ¡ parduotuvės, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Užlipęs į trečiÄ aukÅ¡tÄ , pamatė, kad jis spardo R. duris. Kaimynui pasakė, kad reiks kviesti policijÄ , tada jis nusikeikė ir išėjo. Kaimynas po pažastimi laikė su savimi turėjo 1,5 l skaidraus skysčio plastikinį butelį. Anksčiau jis buvo ramus, jokių tokių konfliktinių situacijų nėra buvę.                                                                       RaÅ¡ytinė bylos medžiaga IÅ¡ 2015-09-16 R.

V. pareiškimo (b.l. 5, t.

1) matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51799-15 pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., t.y. dėl grasinimo nužudyti. PareiÅ¡kime R. V. nurodė, kad prieÅ¡ jai atvykstant į LietuvÄ , F. M. R. jai buvo sakęs, jog labai paprasta nužudyti žmogų, kad jis nužudęs 5 žmones. Paskutiniu metu F. M. R. per savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Å¾iÅ«rėdavo vaizdus kaip prievartaujamos ir mėsinėjamos moterys ir tuos vaizdus rodydavo jai. Rodė filmuotÄ medžiagÄ , kaip elektriniu pjÅ«klu vienam žmogui pjovė galvÄ .           IÅ¡ 2015-09-30 R. V. pareiÅ¡kimo (b.l. 60, t.

1) matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54449-15 pagal LR BK 145 str. 1 d. 2015-10-01 nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-51799-15 ir 01-1-54449-15 sujungti į vienÄ , paliekant bendrÄ bylos Nr. 01-1-51799-15.          IÅ¡ 2015-09-30 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (b.l. 63-65, t.

1) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).           Iš 2015-10-21 akistatos protokolo (b.l. 45-48, t.

2) matyti, kad akistatos su F. M. R. metu nukentėjusioji R. V. patvirtino savo parodymus. F. M. R. akistatos metu aiškino, kad 2015-09-30 pas R. V. ėjo su gerais ketinimais, jokių grasinimų neišsakė. F. M. R., atsakydamas į R. V. parodymus, aiškino, jog smurtinius filmus Rimai rodydavo, kad ji pamatytų kaip žudomi žmonės Sirijoje, tuo jis jokio blogo tikslo neturėjo, peiliu negrasindavo, niekada žmonos nesmaugė, 2015-09-30 Rimos buto durų nespardė, negrasino.           Iš santuokos liudijimo (b.l. 39, t.

1) matyti, kad 2012-08-08 Kipre registruota R. V. ir F. M. R. santuoka.          Iš leidimo gyventi (b.l. 41, t.

1) matyti, kad 2014-08-14 F. M. R. buvo iÅ¡duotas leidimas Nr. LT7350439 laikinai gyventi Lietuvoje, asmens kodas-(duomenys neskelbtini) Å¡is leidimas galiojo iki 2015-08-14.           IÅ¡ daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 mobiliojo ryÅ¡io telefonai „Samsung“ ir pakrovėjas, kurie sulaikant F. M. R. buvo iÅ¡ jo paimti ir per Panevėžio apskr. VPK areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininkÄ G. M. perduoti ikiteisminiam tyrimui, priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugyklÄ , kvitas BBB Nr. 048509 (b.l. 18-27, t. 1). 2015-09-30 įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtas biologinis pėdsakas, priduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugyklÄ , kvitas BBB Nr. 048510 (b.l. 63-67, t. 1).

Byloje saugomas F. M. R. iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7350439 (b.l. 101, t. 2).             LR BK 145 str. 2 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . LR BK 145 str. 2 d. įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys:

1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ ;

2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ . Å ios veikos pripažįstamos alternatyviomis, todėl bet kurios iÅ¡ jų padarymas leidžia teigti apie baigtÄ Å¾mogaus terorizavimo veikÄ . LR BK 145 str. 2 d. numatytų nusikaltimų sudėtis formalioji, dėl to nusikaltimai laikomi baigtais nuo konkrečių veiksmų atlikimo momento.              Psichinė prievarta terorizuojant kitÄ Å¾mogų paprastai reiÅ¡kiasi kaip įvairaus pobÅ«džio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus.

BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Taigi, vertinant grasinimo realumÄ , svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimÄ . Sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiÅ¡kiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus. Sistemingo kito žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartÄ sudėtyje psichinė prievarta suprantama ne vien kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , bet ir kitais baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gÄ sdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutėmis ir pan.) vykdomas bauginimo procesas, objektyviai pasireiÅ¡kiantis baimės jausmo sukėlimu kitam žmogui.

Sistemingu žmogaus bauginimu gali bÅ«ti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raÅ¡tu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais bÅ«dais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmÄ , psichologinį diskomfortÄ nukentėjusiajam. Bauginamasis poveikis gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ir neteisėtu fiziniu poveikiu nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, turto sugadinimu ar sunaikinimu ir pan.             Teisminio nagrinėjimo metu F.

M. R. pripažino, kad du kartus buvo atvykęs į LietuvÄ ieÅ¡koti savo žmonos R. V., kuri, jam iÅ¡ anksto nepraneÅ¡usi, iÅ¡vyko iÅ¡ jų bendrų namų Vokietijoje. Kaltinamasis neigė, kad yra naudojęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ psichinę ar fizinę prievartÄ , neigė, kad 2015-09-30 spardė ir daužė jos buto duris bei grasino jÄ nužudysiÄ s. Savo atvykimo į LietuvÄ priežastis nurodė meilę žmonai bei norÄ parsivežti jÄ atgal į VokietijÄ su už parduotÄ Å¾emę gautais pinigais, kuriuos ji neva iÅ¡ jo pasiėmė.

Kaltinamasis pripažino rodęs nukentėjusiajai smurtinio pobÅ«džio įraÅ¡us, tačiau tik tam, kad ji žinotų, kas vyksta Sirijoje. Taigi kaltinamasis visiÅ¡kai nepripažino jam inkriminuoto kaltinimo. Tačiau jo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. F. M. R. kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis per R. V. giminaičius ieÅ¡kojo R. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. V. baimę nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Å iÄ aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai.

Nukentėjusioji R. V. nurodė, kad 2015-09-12, bÅ«dama namuose adresu (duomenys neskelbtini), sulaukė skambučio į duris, tačiau durų neatidarė, kadangi akutė iÅ¡ kitos durų pusės buvo uždengta. Pamaniusi, kad tai gali bÅ«ti iÅ¡ Vokietijos atvykęs jos vyras, nuo kurio ji pabėgo, labai iÅ¡sigando. Jos nuogÄ stavimus dėl vyro atvykimo patvirtino ir netrukus sesers G. S. telefonu praneÅ¡ta informacija, kad kaltinamasis buvo žmonos nuvažiavęs ieÅ¡koti pas tetÄ A. V. ir vėl ruoÅ¡iasi pas jÄ atvažiuoti, todėl nukentėjusioji paskambino policijai ir paprašė pagalbos.

Kadangi labia bijojo, į pagalbÄ pasikvietė dukterėčiÄ L. P. su drauge pabÅ«ti kartu. Liudytoja A. V. patvirtino, kad 2015-09-12 apie 15.30 val. kaltinamsis įbėgo į kiemÄ ir pradėjo Å¡aukti, klausdamas, kur yra R. (nukentėjusioji). Jai buvo Å¡okas, visa purtytis pradėjo. Jis prašė duoti R. telefono numerį, tada iÅ¡traukė iÅ¡ jos telefonÄ , tačiau taksistas paėmė iÅ¡ jo telefonÄ . Liudytoja taip pat parodė, kad 2015-09-14 mieste pamačiusi autobusu važiuojantį kaltinamÄ jį labai iÅ¡sigando, netgi stengėsi slėptis, kad liktų jo nepastebėta bei telefonu perspėjo nukentėjusiÄ jÄ .

Liudytoja K. M. 2015-09-12 sužinojo, kad tetÄ R. V. atsiveja jos vyras, tada bandė jÄ paslėpti pas save keletÄ dienų. Matė jos baimę, iÅ¡gÄ stį. Daug kartų jÄ lydėdavo, nes ji labai bijojo. IÅ¡ R. V. girdėjo, kad buvo sutuoktinio smaugiama, kad jis peilius kilnojo prieÅ¡ jÄ , grasino, kad nužudys, papjaus. Ji minėjo, kad sutuoktinis žiÅ«rėdavo kažkokius vaizdus, kur rėkia kankinami žmonės, moterys klykia, kad jai pačiai siÅ«lė žiÅ«rėti. Liudytoja G. S., nukentėjusiosios sesuo, parodė, kad R.

V. pasakojo, kad vyras rodydavo jai filmus, kaip kankina žmones, sakydavo, kad ji nežino kas jos laukia, tyčiojosi iÅ¡ jos, bandė smaugti, skriaudė. Kai grįžo į LietuvÄ , ji buvo didžiulėje baimėje, vis dairėsi ir bijojo. Kai sesuo sužinojo, kad atvažiavo jos sutuoktinis ir jos ieÅ¡ko, ji buvo labai įbauginta, matė, kad sesuo tikrai bijo. Kaltinamasis buvo pas jÄ (liudytojÄ ) atvažiavęs 2015-09-12 vakare ieÅ¡koti R. V. su kažkokiu žmogumi, buvo nervingas, sugniaužęs kumščius, ieÅ¡kojo R..

Liudytoja L. P. patvirtino nukentėjusiosios žodžius dėl didelio jos iÅ¡gÄ sčio į LietuvÄ atvykus kaltinamajam, parodydama, kad kai 2015-09-12 atvažiavo tetai (R. V.) į pagalbÄ , ji (nukentėjusioji) drebėjo, buvo Å¡oke, ji žinojo ko bijo, to negalima suvaidinti.             Dėl 2015-09-30 sutuoktinio atvykimo į LietuvÄ nukentėjusioji R. V. parodė, kad kažkas paskambino į duris, per akutę matė kaimynÄ , tačiau durų nerakino. Po kito skambučio matė per akutę kaimynÄ , valgantį obuolį, bandė atrakinti duris, vienÄ spynÄ jau atrakinusi ir tuo pačiu metu žiÅ«rėdama per akutę, pamatė kaip iÅ¡ už kaimynų durų tekinas iÅ¡Å¡oko sutuoktinis, todėl vėl užrakino tÄ spynÄ .

Kadangi ji nesutiko atrakinti durų, jis įsiutęs pradėjo daužyti, spardyti duris, laužti už rankenos bei pagrasino, kad tikrai jÄ nužudys. Nukentėjusioji teismo posėdyje pabrėžė, kad kaltinamojo grasinimai realÅ«s buvo visÄ laikÄ bei kad jis atvažiavo iÅ¡ Vokietijos tikrai jÄ papjauti. Liudytoja G. S. teisme patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis 2015-09-30 daužė sesers buto duris bei rėkė, kad jÄ nužudys. Liudytoja nurodė, kad tuo metu nukentėjusioji visa drebėjo. Liudytojas B.

G. M. patvirtino, kad 2015-09-30 iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ laiptinėje ir užlipęs į trečiÄ aukÅ¡tÄ , pamatė, kad F. M. R. spardo R. (V.) buto duris. Kaltinamajam pasakė, kad reiks kviesti policijÄ , tada jis nusikeikė ir išėjo.             Nagrinėjamoje byloje F. M. R. inkriminuotas sistemingas, nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. vykdytas psichinės prievartos naudojimas (terorizavimas) prieÅ¡ sutuoktinę R. V.. Vienu atveju psichinė prievarta reiÅ¡kėsi tiesioginiais grasinimais atimti gyvybę (Å¡aukiant iÅ¡reikÅ¡tu grasinimu nužudyti) bei neteisėtu fiziniu poveikiu jos turtui (buto durų daužymu bei spardymu), kitu atveju - bauginančios atmosferos kÅ«rimu (antrÄ kartÄ atvykęs į LietuvÄ ne pats skambino į nukentėjusiosios buto duris, tačiau paprašė tai padaryti kaimyno, bandydamas taip apgauti sutuoktinę, kad Å¡i atidarytų duris, o jai pradėjus rakinti vienÄ spynÄ , staiga netikėtai iÅ¡Å¡oko iÅ¡ už kaimyno durų, taip labai iÅ¡gÄ sdindamas nukentėjusiÄ jÄ ), trečiu atveju – per trečiuosius, nukentėjusiajai artimus asmenis (nuvykęs pas A.

V. Å¡aukdamas klausė, kur yra nukentėjusioji, bei griebė jai iÅ¡ rankų telefonÄ ; nuvykęs R. V. ieÅ¡koti pas nukentėjusiosios seserį G. S. buvo nervingas, sugniaužęs kumščius). IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais F. M. R. siekė sÄ moningai sudaryti sutuoktinei baimės ir nerimo atmosferÄ . Toks elgesys netraktuotinas vien tik kaip sutuoktinių nesutarimai ir konfliktai, o pasižymi nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį.

Veikos pavojingumÄ rodo ir tai, kad minėti veiksmai buvo atliekami bauginant ne tik sutuoktinę, bet ir jos giminaičius – nukentėjusiosios teta A. V. parodė, kad dėl agresyvaus kaltinamojo elgesio su ja 2015-09-12, kai jis ant jos Å¡aukė bei pagriebė iÅ¡ rankų telefonÄ , ji patyrė Å¡okÄ ir pradėjo purtytis, o 2015-09-14 pamačiusi jį mieste taip pat labai iÅ¡sigando ir bandė slėptis. Nukentėjusiosios bei liudytojų K. M., G. S. bei L. P. parodymai patvirtina, kad R. V. buvo labai įbauginta savo sutuoktinio veiksmų ir realiai baiminosi dėl savo sveikatos ir gyvybės, todėl slapstėsi pas giminaičius bei prašė jų pagalbos stengiantis iÅ¡vengti tiesioginio susitikimo su kaltinamuoju.

Nors F. M. R. neigė, kad grasino nukentėjusiajai bei spardė jos buto duris, bei teigė atvykęs į LietuvÄ neturėdamas blogų ketinimų, jo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, todėl jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai kaip bandymas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2 d.           Nors nukentėjusioji R. V. teisme parodė, kad gyvenant Vokietijoje F.

M. R. jos atžvilgiu naudojo fizinį bei psichologinį smurtÄ , tačiau byloje nesurinkta Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad ir anksčiau (nei nurodytas kaltinime laikotarpis) jis grasindavo nužudysiantis R. V. ar sunkiai sutrikdysiantis jos sveikatÄ .           Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Kaltinamojo F. M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Skiriant bausmę kaltinamajam F.

M. R., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, jog jis teisiamas pirmÄ kartÄ (b.l. 97, t. 1), padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri įstatymo (LR BK 11 str. 4 d.) priskiriama apysunkiems nusikaltimams, duomenų apie baustumÄ administracine tvarka byloje nėra (b.l. 96, t. 1), psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas (b.l. 103, t. 1), todėl bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam artimÄ minimaliam terminui laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis LR BPK 94 str., 303-305 str., 307 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

F. M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 145 str. 2 d., ir nubausti jį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimu.Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015-09-30 iki 2016-02-29 įskaitytinai ir F. M. R. laikyti atlikusiu jam paskirtÄ bausmę. KardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ -panaikinti, paleisti jį teismo salėje.Daiktus: 2 mobiliojo ryÅ¡io telefonus „Samsung“ ir pakrovėjÄ , perduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugyklÄ 2015-11-09, kvitas BBB Nr. 048509, grÄ Å¾inti teisėtam savininkui - F.

M. R.. 2015-09-30 įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtÄ biologinį pėdsakÄ , priduotÄ saugojimui į Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugyklÄ 2015-11-09, kvitas BBB Nr. 048510, sunaikinti. Byloje saugomÄ F. M. R. iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7350439 persiųsti Panevėžio apskrities VPK migracijos skyriui, kaip nebegaliojantį. Priteisti iÅ¡ F. M. R. 10,36 Eur (deÅ¡imties eurų 36 ct) proceso iÅ¡laidų bei 532,68 (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 68 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei.Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iame teisme.

Teisėja                                                                                                                  Gražina Kazilionienė