Legislator Case Law & Legislation
d5b9493b-e505-4698-a490-c050500646e6 AI generated

d5b9493b-e505-4698-a490-c050500646e6 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d5b9493b-e505-4698-a490-c050500646e6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18751-613/2009 pagal ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinį atsakovei AB SEB bankui, trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir sutarties atnaujinimo.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o 2007-09-28 kredito sutarties                            Nr. 0450718014598-75 nutraukimÄ pripažinti neteisėtu ir atnaujinti 2007-09-28 kredito sutartį                       Nr. 0450718014598-75 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-10 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Legislator headnote

AI generated

d5b9493b-e505-4698-a490-c050500646e6 · Klaipėdos apygardos teismas: Vadinasi, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio taisykles. Atskirasis skundas atmestinas.Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio teismingumo. Teisėjas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , patikrina, ar ieÅ¡kinys teismingas tam teismui. Tai reiÅ¡kia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiÅ«riu reikÅ¡mingas aplinkybes. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                   Civilinė byla Nr. 2S-554-460/2010Teisėja Giedrė Seselskytė                                                             Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                                       106.4   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. vasario 18 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18751-613/2009 pagal ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinį atsakovei AB SEB bankui, trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir sutarties atnaujinimo.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o 2007-09-28 kredito sutarties                            Nr. 0450718014598-75 nutraukimÄ pripažinti neteisėtu ir atnaujinti 2007-09-28 kredito sutartį                       Nr. 0450718014598-75 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-10 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio ginčas, nes ieÅ¡kovas ginčija sutarties, kurios pagrindu buvo suteiktas 113 233,84 EUR dydžio kreditas, nutraukimo neteisėtumÄ , be to reikalauja atnaujinti sutartį. IeÅ¡kinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi ieÅ¡kinio suma didesnė nei 100 000 Lt, todėl atsisakė jį priimti ir grÄ Å¾intino jį padavusiam asmeniui.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-10 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

Jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali bÅ«ti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieÅ¡kinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieÅ¡kiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Reikalavimas sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu – tai neturtinis reikalavimas, nes jis reiÅ¡kiamas dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, o reikalavimas atnaujinti sutartį – turtinio pobÅ«džio, tačiau jo negalima iÅ¡reikÅ¡ti pinigais bei nesukelia turtinių praradimų, todėl laikytinas neįkainotinu reikalavimu.

Vadinasi, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio taisykles. Atskirasis skundas atmestinas.Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio teismingumo. Teisėjas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , patikrina, ar ieÅ¡kinys teismingas tam teismui. Tai reiÅ¡kia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiÅ«riu reikÅ¡mingas aplinkybes. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga.

Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos teismingumÄ , vadovavosi CPK 27 str. 1 p. įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis.                          CPK 26, 27 straipsniuose yra įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas, iÅ¡skyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.).

CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 p.). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodymu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių.

CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiÅ¡kiami neturtinio pobÅ«džio ieÅ¡kiniai, taip pat ieÅ¡kiniai, kurie negali bÅ«ti įkainoti, arba kai reikalavimÄ Ä¯vertinti pinigais yra sudėtinga arba iÅ¡ viso neįmanoma. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali bÅ«ti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieÅ¡kinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , nes ieÅ¡kovas ginčija sutarties, kurios pagrindu buvo suteiktas kreditas, nutraukimo neteisėtumÄ , be to reikalauja atnaujinti sutartį.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir atnaujinus kredito sutartį, ieÅ¡kovo ir atsakovo turtinės teisės nepasikeistų, nes tai nepaÅ¡alintų ieÅ¡kovo M. B. turtinių įsipareigojimų atsakovui, kurie atsirastų pagal kreditavimo sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju priėmus sprendimÄ nė viena Å¡alis negaus turtinės naudos ar nepraras jos. Todėl, Å¡is ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas vertinamas kaip turtinis neįkainotinas ir turi bÅ«ti apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ieÅ¡kinio reikalavimas ir apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu, tačiau jis pripažintinas turtiniu ir, vadovaujantis CPK 27 str. 1 p., teismingas Klaipėdos apygardos teismui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ apylinkės teismui. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kinys apmokestinamas vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p.             Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                        AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                        Almantas Padvelskis