d5b808f5-781f-4cc0-abb0-697d45f0d463 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-196-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10791-2012-3Pirmosios instancijos teismo teisėjas Linas BaublysProcesinio sprendimo kategorija: 34.2;114.11;122.3;122.4;128.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus TamaÅ¡auskas apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14790-920/2012, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas A.

K. kreipėsi į teismÄ su 2012-08-02 pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas pratęsti praleistÄ 3 mėn. palikimo priėmimo terminÄ . Nurodė, kad 2007-03-18 mirus jo tetai J. R., kuri 1994-09-06 testamentu jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , paliko pareiÅ¡kėjui A. K., jis kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ 3 mėn. terminÄ negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes nuo 2007-03-18 iki 2007-03-26 jis buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose, 2007-03-26 buvo perkeltas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių. 2007-10-10 – 2007-11-13 jam buvo atlikta teismo psichiatrijos stacionari ekspertizė, nustatyta diagnozė – Å«mus polimorfinis sutrikimas su Å¡izofrenijos sindromais, dėl ko nuo 2007-12-19 jis buvo perkeltas priverstiniam gydymui į VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę.

Nuo 2007-12-19 iki Å¡iol pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ buvo gydomas Å¡ioje ligoninėje. Pagerėjus sveikatos bÅ«klei nuo 2012 m. pareiÅ¡kėjui buvo pradėtos teikti ligoninės socialinių darbuotojų konsultacijos ir jis kreipėsi teisinės pagalbos siekiant atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Teisinė pagalba suteikta, paskirta advokatė Kristina Mikolaitė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmetė, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Nurodė, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl to, kad pareiÅ¡kėjas A. K. nuo 2007-03-18 buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose, 2007-03-26 buvo perkeltas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių, nuo 2007-12-19 perkeltas priverstiniam gydymui į VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę, kur yra gydomas iki Å¡iol, be to, Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartimi nustatyta, kad A. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , t. y. tyčia nužudė J. R. ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 129 straipsnio 1 dalyje, taip pat A.

K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. remiantis LR BK 17 straipsniu, buvo nepakaltinamas, jam skirta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Tai reiÅ¡kia, kad teismas atskyrė baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos – tyčinio nužudymo padarymo faktÄ nuo galimybės atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už Å¡ios veikos padarymÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 17 straipsnis nepakaltinamumÄ sieja su galimybės atsakyti už padarytÄ pavojingÄ veikÄ pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ribojimu, teismas sprendė, kad A. K. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka LR CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punkto normÄ , draudžiančiÄ paveldėti pagal įstatymÄ bei testamentÄ asmeniui, kuris tyčia atėmė palikėjui gyvybę. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pratęsti palikimo priėmimo terminÄ teismas atmetė.

Atmetęs pareiÅ¡kimÄ , teismas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. K. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti, pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl pareiÅ¡kime nurodytų įrodymų, kurie pagrindžia svarbias priežastis, dėl kurių praleistas terminas priimti J. R. palikimÄ . Apelianto nuomone, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi LR CK 5.6 straipsnio nuostatomis.

Nurodo, kad Å¡ios nuostatos taikomos asmenims, kurie tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę, tačiau teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėjas dėl ligos poveikio buvusio įvykio metu teismo yra pripažintas nepakaltinamu, todėl tokios ligos poveikiui žmogus negali kÄ nors padaryti tyčia, be to, dėl J. R. mirties jam – pareiÅ¡kėjui, nepateikti jokie kaltinimai ir jis nėra pripažintas kaltinamuoju ir nuteistas, nes Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamais nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių, t. y subjekto.      Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo R.

K. praÅ¡o netenkinti atskirojo skundo ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. Ml-9-245/2012 nustatė, kad A. K. tyčiniais veiksmais atėmė gyvybę J. R., padarė nusikaltimÄ , tačiau nurodė, kad dėl ligos jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jiems vadovauti, todėl jam buvo paskirtas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos įstaigoje. Tai reiÅ¡kia, kad A.

K. tyčiniais veiksmais nusikalstamu bÅ«du nužudė J. R. ir neturi reikÅ¡mės ar jis pakaltinamas, nuteistas ir turi bÅ«ti gydomas. Mano, kad pareiÅ¡kėjo nužudytos J. R. turto paveldėjimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis), todėl negali bÅ«ti atnaujintas terminas palikimui priimti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ palikimui, atsiradusiam pagal jo tetos J. R. 1994 m. rugsėjo 6 d. testamentÄ , priimti, tačiau suinteresuotiems asmenims ginčijant pareiÅ¡kėjo teisę paveldėti, sprendžiamas klausimas, ar apskritai pareiÅ¡kėjas turi teisę paveldėti palikėjos turtÄ .Ä®pėdiniui praleidus CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ terminÄ palikimui priimti CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti vienu iÅ¡ įstatyme įvardytų bÅ«dų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Ä®pėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ , vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesÄ gali turėti įtakos jau palikimÄ priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti lemiamas teisei paveldėti ar palikimÄ jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai vieno asmens teisę įgyti palikimÄ ginčija kiti to paties palikėjo įpėdiniai, kyla ginčas dėl teisės paveldėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).  Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-03-18 mirė J. R., kuri 1994-09-06 testamentu jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, paliko pareiÅ¡kėjui A. K., kuris 2012-08-13 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, kuris nuo 2007-03-18 buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose, 2007-03-26 perkeltas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių, nuo 2007-12-19 perkeltas priverstiniam gydymui į VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę, kur yra gydomas toliau.

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartyje (baudž. bylos Nr. M1-9-245/2012, Liteko duomenys) nurodė, kad A. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , t. y. tyčia nužudė J. R. ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 129 straipsnio 1 dalyje, tačiau A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra, 2007-03-18, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmę ir jų valdyti, kad yra įstatyminis pagrindas A. K. pripažinti nepakaltinamu ir skirti jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. K. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka LR CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punkto normÄ , draudžiančiÄ paveldėti pagal įstatymÄ bei testamentÄ asmeniui, kuris tyčia atėmė palikėjui gyvybę.Kaltė, tai pagrindinis subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, ji bÅ«tinoji kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties dalis. Tyčia yra viena iÅ¡ kaltės formų, dėl kurios asmuo, padaręs BK numatytÄ veikÄ , traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė pavojingų padarinių kilimo galimybę (intelektualusis kaltės momentas) ir jų norėjo arba nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti ( valinis kaltės momentas). Baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik pakaltinami žmonės. Pakaltinamumas yra bÅ«tina kaltės sÄ lyga.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamas, neatsako pagal BK už padarytÄ pavojingÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo veiksmuose, nužudant savo tetÄ J. R. nėra tyčios (CPK 182 straipsnio 3 punktas), nes prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ jis įvykdė negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės paveldėti pagal testamentÄ , sutinkamai su CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nėra.

Esant aukščiau nurodytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisę, procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimÄ , dėl ko priėmė iÅ¡ esmės neteisingÄ sprendimÄ , todėl skundžiama teismo nutartis panaikintina ir grÄ Å¾intina byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo klausimo dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo (CPK 576 straipsnio 1 dalis).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 330 straipsniu, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                                      Egidijus TamaÅ¡auskas                                                                                                                                  Â