2024-01-24 Nr. AB-1568-3-61-3-01366-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-28-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01366-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 2022 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 3IN-164(8.1E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir ŽŪM 2022 m. kovo 8 d. sprendimas) (toliau – ir reikalavimas Nr. 1); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Druskininkų skyriaus žemėtvarkos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) patvirtinti 2020 m. rugsėjo 18 d. 1,0096 ha ploto žemės sklypo planą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), pagal plano taškus Nr. 1, 14, 15, 16, kurių koordinatės: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir reikalavimas Nr. 2); 3) įpareigoti Tarnybą patvirtinti 2020 m. rugsėjo 18 d. 2,0171 ha ploto žemės sklypo planą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), pagal plano taškus Nr. 1, 2, 3, 4, kurių koordinatės: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir reikalavimas Nr. 3); 4) įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl geodezinių matavimų (toliau – ir reikalavimas Nr. 4).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams, susijusiems su reikalavimu Nr. 1, pašalinti.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, padavė 2022 m. balandžio 21 d. skundą (gautas 2022 m. balandžio 25 d.), prašydamas panaikinti ŽŪM 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir įpareigoti ŽŪM išspręsti pareiškėjo keliamą reikalavimą (problemą) iš esmės ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, priimant šiuo klausimu privalomą sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje, be kita ko, nutarė priimti pareiškėjo 2022 m. balandžio 21 d. skundą (gautas 2022 m. balandžio 25 d.).

Atsakovas ŽŪM pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nutarė priimti atsakovo ŽŪM atsiliepimą į skundą, baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą, išsiųsti pareiškėjui gautą atsiliepimą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. gegužės 10 d. gautas pareiškėjo 2023 m. gegužės 9 d. pareiškimas „Dėl tinkamo atsakovo administracinėje byloje“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 9 d. pareiškimas).

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas pranešėjas byloje elektronine rezoliucija netenkino 2023 m. gegužės 9 d. pareiškime nurodyto prašymo pakeisti atsakovą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartyje bylai nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 6 d. 13.20 val.

2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas, atsakovo ŽŪM atstovas. Teisėjų kolegija atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2023 m. lapkričio 20 d. 15 val.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. priėmė nutartį, kurioje nutarė priimti pareiškėjo teismo posėdyje žodžiu pateiktą pareiškimą atsisakyti skundo, nutraukti bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui ŽŪM dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nustatė, kad teismo posėdyje, įvykusiame 2023 m. lapkričio 6 d., pareiškėjas žodžiu pareiškė, jog skundo nebepalaiko, jo atsisako, prašo bylą nutraukti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu, nenustatęs kliūčių priimti pareiškėjo žodinį pareiškimą dėl skundo atsisakymo, padarė išvadą, kad pareiškėjo žodinis pareiškimas dėl skundo atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 104 straipsnio 3 dalimi, išaiškino pareiškėjui, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas pažymėjo, kad tai nėra kliūtis pareiškėjui pareikšti reikalavimus kitam atsakovui.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį, neišsprendė kilusio ginčo iš esmės, nebuvo aktyvus, nesutiko pakeisti atsakovo, nenurodydamas aiškių motyvų. Pareiškėjo vertinimu, ne ŽŪM, o NŽT suteikta kompetencija spręsti pareiškėjo keliamą problemą. ŽŪM, net ir teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, nėra kompetentinga atlikti (įvykdyti) teismo įpareigojimus pagal pareiškėjo skundo reikalavimus. Todėl pareiškėjas 2023 m. lapkričio 6 d. vykusiame teismo posėdyje žodžiu pateikė prašymą pakeisti atsakovą. Teismui nusprendus netenkinti šio prašymo, pareiškėjas žodžiu pareiškė, kad atsisako skundo.

Atsakovas ŽŪM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą. ŽŪM atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo procesine galimybe patikslinti skundo dalyką ar pagrindą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylos nutraukimas neužkerta kelio pareiškėjui pareikšti naują skundą kitiems atsakovams. ŽŪM pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde neneigia, jog 2023 m. lapkričio 6 d. vykusiame teismo posėdyje jis žodžiu pareiškė, kad jis nebepalaiko skundo ir atsisako jo. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas jo žodžiu pateiktas pareiškimas ir byla nutraukta, turėtų būti panaikinta ir ginčas toliau turėtų būti nagrinėjamas teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria priimtas pareiškėjo žodžiu pareikštas pareiškimas atsisakyti skundo ir byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui ŽŪM dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukta, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad teismas nepagrįstai, pareiškėjui prašant, atsisakė spręsti klausimą dėl atsakovo pakeitimo, dėl to pareiškėjas turėjo atsisakyti skundo, nes, jo vertinimu, nepakeitus atsakovo, bylos nagrinėjimas tampa beprasmis.

ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį; teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui; jeigu pareiškėjas atsisako skundo, bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Atitinkamai ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte, be kita ko, nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. ABTĮ 104 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. To paties straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas išaiškina pareiškėjui skundo atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per kitus asmenis. ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta teismo pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad jose yra įtvirtintas skundą padavusiam asmeniui taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį skundą padavęs asmuo turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymo saugomus interesus, ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (pvz., 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-345-756/2017). Skundo atsisakymo institutas yra taikomas išimtinai asmens, padavusio skundą, iniciatyva ir priklauso tik nuo jo paties apsisprendimo (yra susijęs su jo valine išraiška) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-148/2011; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-726-552/2019). Skundo atsisakyme turi būti aiškiai išreikšta asmens, padavusio skundą, valia, jame paprastai nurodomos atsisakymo priežastys bei pažymima, kad asmuo, padavęs skundą, suprato skundo atsisakymo pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-778-442/2017). Todėl teismas kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad skundo atsisakoma laisva valia, kad šis procesinis veiksmas išreikštas ABTĮ nustatyta forma ir tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-8-520/2019; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-315-629/2021; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-372-662/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-712-602/2022).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad byloje priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimai – panaikinti ŽŪM 2022 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo paliktas nenagrinėtu pareiškėjo 2022 m. vasario 25 d. skundas „Dėl Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo“ dėl ŽŪM 2022 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 3IN-114(8.1E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. sausio 18 d. skundą „Dėl skundo nagrinėjimo“ dėl NŽT veiksmų, sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenų patvirtinimo), ir įpareigoti ŽŪM iš esmės išspręsti pareiškėjo keliamą reikalavimą (problemą) dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 kadastro duomenų patvirtinimo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo nustatyta tvarka, priimant šiuo klausimu privalomą sprendimą.

Išklausius 2023 m. lapkričio 6 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pareiškėjas teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad, jo manymu, tinkamas atsakovas byloje yra NŽT; nurodė, kad atsisako palaikyti skundą, jeigu teismas atsisako pakeisti atsakovą; teismui atsisakius pakeisti atsakovą, pareiškėjas prašė nutraukti bylą; teismui paklausus, ar pareiškėjas atsisako skundo, pareiškėjas patvirtino atsisakymą, nurodydamas, kad, teismui nepakeitus atsakovo, skundo nagrinėjimas nebeturi reikšmės. Teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą.

Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį, kurioje teismas nutarė priimti pareiškėjo žodžiu pareikštą pareiškimą atsisakyti skundo ir nutraukti bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui ŽŪM dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo žodžiu pareikštas skundo atsisakymas iš esmės atitinka ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pakankamą pagrindą padaryti priešingą išvadą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pareiškėjas prie atskirojo skundo pridėjo 2023 m. lapkričio 24 d. Medicinos banko Sepa mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas išimtis, o apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str., 151 str.). Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. ABTĮ 36 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo atskirąjį skundą, neišsprendė sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, pareiškėjui grąžinamas sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui J. D. sumokėtą 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis