Legislator Case Law & Legislation
d5b730be-b528-4f90-a93c-9b36dda04e46 AI generated

Court dismissed parole appeal, ruling risk reduction insufficient to justify early release from prison.

Case Number d5b730be-b528-4f90-a93c-9b36dda04e46
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the prisoner's appeal against the district court's refusal to grant early release from a correctional institution. The prisoner argued that his risk of reoffending had decreased and that his positive behavior and family life warranted release. The court held that while the prisoner's risk reduction was noted, it did not meet the statutory threshold for early release, as the correctional process cannot be tied merely to a minimal portion of the sentence served.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d. – Early release from a correctional institution requires a sufficient reduction in the risk of reoffending, not merely the completion of a portion of the sentence.

Keywords

AI generated
early release from prison risk of reoffending correctional institution parole conditions sentencing reduction

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso kodekso 364 str. 8 d. 9 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr. 1S-496-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Å virino, nerengiant teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo P. J. (toliau – P. J.) skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas P. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 95-52 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, n u s t a t ė :

P. J. 2004 m. liepos 15 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p. bei nuteistas galutine subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2002 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 20 d..2016 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 95-52 Komisija, konstatavusi, kad nuteistasis per nustatytÄ laikotarpį neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra P. J..Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. kovo 9 d. nutartimi P. J. skundÄ atmetė.Skundu apygardos teismui nuteistasis praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizika yra nepakankama, kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo – nuo 56 iki 38 balų. Nepagrįsti, nuteistojo įsitikinimu, ir teismo argumentai dėl jo padarytų nusikalstamų veikų. Veikų padarymas negali turėti lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , kadangi jos nekinta visÄ nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ . Skundu teigiama, kad nagrinėjamu atveju P. J. buvo nuteistas pirmÄ kartÄ , jau tris metus nėra padaręs jokių nusižengimų, 2014 m. vasario 18 d. sukÅ«rė Å¡eimÄ , palaiko glaudžius ir Å¡iltus socialinius ryÅ¡ius tiek su savo sutuoktine, tiek ir sÅ«numi, yra atlikęs 5/6 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, pataisos įstaigoje buvo skatintas net 11 kartų, lygtinio paleidimo atveju turės darbÄ , ruoÅ¡iasi tęsti studijas Vilniaus pedagoginiame universitete.

Nuteistojo P. J. skundas atmetamas. BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iÅ¡ esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ .

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad P. J. priklauso žemos rizikos grupei – 38 balai, kas visumoje leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, be Å¡ių aplinkybių, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga jÄ mažinant, kuri turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Remiantis apygardos teismui pateiktais duomenimis, P. J. praÅ¡ymas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra svarstomas ne pirmÄ jį kartÄ .

Ankstesnio svarstymo metu, lygtinio paleidimo institutas nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikytas (2015 m. rugpjūčio 26 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartimi), nustatant jam tam tikras rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, siekti įsidarbinti pataisos įstaigoje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Vykdydamas Komisijos nustatytas rekomendacijas, nuteistasis per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tačiau 2015 m. spalio 13 d. jam pasiÅ«lius mokamÄ darbÄ , P. J. jo atsisakė, savo sprendimÄ motyvuodamas sveikatos problemomis.

Už šį pažeidimÄ P. J. drausminė nuobauda nebuvo paskirta, apsiribota nuteistojo elgesio svarstymu drausminėje komisijoje. Vertinant P. J. atsisakymÄ dirbti, atkreiptinas dėmesys į BVK 111 str. nuostatas, pagal kurias nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.

Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, jog P. J. 2015 m. spalio 13 d. jam pasiÅ«lius darbÄ turėjo sveikatos problemų, dėl kurių jo darbas pataisos įstaigoje nebuvo įmanomas, nėra – pastovus nedarbingumas jam nėra nustatytas.

Toks nuteistojo atsisakymas dirbti, turint Å¡eimÄ (sutuoktinę ir sÅ«nų), kuriÄ dirbdamas galėtų paremti finansiÅ¡kai ar bent jau nebÅ«ti finansiÅ¡kai priklausomu nuo artimųjų, verčia abejoti nuteistojo pastangomis pasitaisyti bei jo gebėjimu laisvėje užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo Å¡altinį (prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde). Abejoti P. J. pasiruoÅ¡imu kurti savo gyvenimÄ laisvėje teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis verčia ir 2016 m. vasario 1 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai bei P. J. pastangos (ar veikiau jų nebuvimas) mažinant jų įtakÄ savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenų, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai bei tai, kad jis pasirenka situacijas, kurios padidina jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra susirÅ«pinęs savo statusu draugų kompanijoje, bÅ«damas kompanijoje su panaÅ¡iomis vertybėmis save vertina itin teigimai, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, gali sudaryti prielaidas nuteistajam nusikalsti ateityje.

Å iuo atveju tai, kad P. J. kriminalinio pasaulio subkultÅ«ros neformaliÄ sias tradicijas palaiko siekdamas nuteistųjų bendrijoje iÅ¡laikyti jo lÅ«kesčius atitinkantį statusÄ iki Å¡iol, reiÅ¡kia, kad nuteistasis Å¡io kriminogeninio veiksnio neÅ¡alina ir nesistengia Å¡alinti, o tai vėlgi kelia abejonių pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių draugų. Å iame kontekste įvertintina ir tai, kad P. J. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, nusikalstamos veikos padarytos iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų.

Vertinant nuteistojo mÄ stymÄ bei elgesį atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, P. J. greitÄ veikimÄ vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, siekdamas kitų paklusimo, naudojo smurtÄ , kas įvertinus jam inkriminuotų nusikaltimų pobÅ«dį, neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, jog iÅ¡ savo nusikalstamo elgesio iÅ¡vadų jis nedaro ir toliau prioritetÄ teikia labiau neigiamoms savo charakterio savybėms. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina ir tai, kad P. J.

Å¡iuo metu vis dar apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes. Analizuojant nuteistojo elgesio korekcijÄ bei pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuo 2002 m. balandžio 9 d. P. J. vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 38 kartus, įskaitant ir itin Å¡iukščius drausmės pažeidimus – alkoholio vartojimas pataisos namuose, iÅ¡ jų 27 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 9 d. iki 2009 m. liepos 9 d. jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo drausmės grupės sÄ lygomis, kas neabejotinai neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog Å¡iuo metu P. J. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , akcentuotina ir tai, kad paskutinis P. J. drausmės pažeidimas užfiksuotas 2015 m. spalio 13 d., po Å¡io pažeidimo jis buvo paskatintas tik vienÄ kartÄ â€“ 2016 m. sausio 27 d. už gerÄ elgesį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, galima pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme pastebima tik nuo 2015 m. spalio 13 d. (paskutinysis drausmės pažeidimas), kas įvertinus jo atliekamos bausmės laikÄ , leidžia pagrįstai pritarti tiek Komisijos nutarime, tiek ir pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotoms iÅ¡vadoms dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir iÅ¡ esmės teigiamai P. J. apibÅ«dinančios aplinkybės. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. J. įgijo kompiuterio operatoriaus ir staliaus specialybes, dalyvavo įvairiuose projektuose, seminaruose bei socialinės reabilitacijos programose (ne tik privalomose), 2009 metais mokėsi ir Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos institute (mokslus atidėjo dėl finansinių ir techninių aplinkybių), palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, už gerÄ elgesį, dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje buvo skatintas 11 kartų.

Neabejotina, jog sprendžiant P. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , Å¡ios aplinkybės yra svarbios, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, jos tik įrodo, jog analizuojamu atveju nuteistasis elgiasi taip, kaip pataisos įstaigoje privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir, įvertinus jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę P. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Manyti prieÅ¡ingai, Å¡ioje P. J. bausmės atlikimo stadijoje, aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia ir sumažėjęs jo pakartotinio nusikalstamumo vertinimo rezultatas, kuris vis dar iÅ¡lieka artimas vidutiniam (38 balai pagal OASys).

Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiais, kad nei nusikalstamų veikų sunkumas, nei likusios bausmės dalis kaip lygtinio paleidimo netaikymo sÄ lygos nėra įtvirtintos BVK 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Å¡ias aplinkybes sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimÄ . Atsakant į tokius nuteistojo argumentus, pažymėtina, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tuo tarpu sprendžiant ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, o toks elgesio vertinimas neatsiejamas su bausmės atlikimo trukme, kadangi pataisos procesas negali bÅ«ti siejamas vien su minimalia atliktos bausmės dalimi, kuriai esant galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad P. J. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .Tokiu bÅ«du, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo P. J. skundÄ dėl 2016 m. vasario 8 d.

Komisijos nutarimo Nr. 95-52 netaikyti P. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo P. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 20116 m. kovo 9 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Albinas Antanaitis Teisėjai :                                                                                           Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                                                                                                                 Rimas Švirinas