2018-10-23 Nr. AB-19102-3-62-3-00428-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2379-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00428-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės Maculevičienės (pirm.), Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–7, 13–26), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 10 d. iki skundo teismui pateikimo dienos bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 11 būryje 1 brigadoje, kurioje patalpų plotą sudarė 60 kv. m, o nuteistųjų skaičius yra 34. Taigi, jam pastoviai nebuvo užtikrinta vienam asmeniui teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Gyvenamosiose patalpose buvo parazitų (blakių, tarakonų, graužikų), netinkamas vėdinimas, šalta, drėgna. Nuolat buvo kandžiojamas blakių. Neužtikrintas natūralus apšvietimas, kas labai kenkia regėjimui. Dėl tokių kalinimo sąlygų ir netinkamo pareigūnų elgesio patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniu sukrėtimu, baime, nerimu, pažeminimu, stresu, bei kitais nepatogumais. Skundo reikalavimą pareiškėjas grindė Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Europos Žmogaus Teisingumo Teismo išaiškinimais, draudžiančiais nežmogišką ar žeminantį elgesį, pažeidžiantį žmogaus orumą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinę atsakomybę ir neturtinės žalos atlyginimą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir higienos norma HN 76:1999) 6.15 punktu, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m ploto, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų bylose.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 32–38) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko 2-ame sektoriuje gyvenamosiose patalpose, kuriuose jam teko 3,13 ir 3,18 kv. m ploto. Paaiškino, kad gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka. Darė išvadą, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama. Patalpos vėdinamos per atveriamus langus ir ventiliacines angas. Įstaigoje įrengti kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai. Matavimai, tyrimai dėl drėgmės ir pelėsio atlikti nebuvo, nes tam nebuvo poreikio. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą, esant būtinumui nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas su skundais dėl blogų gyvenimo sąlygų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Įstaiga taip pat užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą. Uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“ (toliau – ir UAB „Dezinfa“), su kurią Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį, periodiškai teikia kenkėjų kontrolės paslaugas, šios bendrovės atliktos paslaugos registruojamos įstaigos vidiniuose dokumentuose. Esant poreikiui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas. Be to, įstaigai teikiamos skalbimo paslaugos, pareiškėjas turi galimybę prašutis po dušų ne rėčiau kaip vieną kartą per savaitę. Teisės aktai nustato prievolę nuteistiesiems valyti įkalinimo įstaigos gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas. Pareiškėjas neinformavo Pravieniškių PN-AK administracijos apie drėgmę, pelėsį, blakes. Pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su įkalinimo sąlygomis, yra nepagrįsti. Pareiškėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktą. Pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu (b. l. 106–110) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2017 m. kovo 20 d. (skundo padavimo teismui dienos).

7. Teismas akcentavo CK nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas ir dėl pareiškėjui tenkančio ploto nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o pagal 111.2. punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantį plotą teismas skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2017 m. kovo 20 d. bausmę atliko 2-ojo sektoriaus 11 būrio 1 brigadoje, kurioje vienam asmeniui teko 3,18 kv. m ploto. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, jais rėmėsi. Pažymėjo, kad pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nurodytas nuteistųjų skaičius į bylą nepateikė. Teismas vertino, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičių šiuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentus dėl gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičiaus laikė deklaratyviais ir atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

9. Dėl natūralios apšvietos teismas nurodė šiai skundo daliai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010), galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d., 2, 6, 22 punktus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015), galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 3, 15 punktus. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdamas į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), teismas sprendė, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo apšvietimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

10. Dėl gyvenamųjų patalpų vedinimo, drėgmės teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per atidaromus langus, jose taip pat įrengtas mechaninis vėdinimas, o tai atitinka higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, tuo pačiu išvengiant ir drėgmės patalpose. Teismas pažymėjo, kad patalpas tinkamai prižiūrint, valant, vėdinant, pelėsis jose neatsiranda. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl vertinant į bylą pateiktus dokumentus, negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat teismas nenustatė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie netinkamą vėdinimą, drėgmę būtų informavęs įstaigos administraciją. Dėl nurodyto pareiškėjo teiginius dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės teismas laikė nepagrįstais.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikė duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu 2014 m. lapkričio 14 d. tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią paslaugų tiekėjas įsipareigoja lankyti objektą ir atlikti kenkėjų naikinimą. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Teismas nenustatė, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, be to, galiojantys teisės aktai pareiškėjui nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Šie įrodymai paneigė pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose.

12. Dėl šalčio gyvenamosiose patalpose teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pateiktais duomenimis įstaiga užtikrina temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamos patalpų temperatūros, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota netinkama kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, temperatūra. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus abstrakčius teiginius dėl netinkamos temperatūros, o atsakovo atstovas šiuos pareiškėjo teiginius paneigė nurodydamas, kad tinkama temperatūra patalpose yra užtikrinama, esant reikalui, nuteistiesiems išduodami oro šildytuvai ar ventiliatoriai, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo atstovo veiksmų.

13. Likusius pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas į psichologus dėl nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos pats nesikreipė. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata, taip pat teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

15. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų pataisos namuose yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas nesprendė apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį jo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįrodė ir žalos fakto.

III. 16. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde (b. l. 115–31) prašo: priteisti jam 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; reikalui esant, kviesti į teismo posėdį pareiškėją bei liudytojus – Pravieniškių PN-AK 11 būryje 1 brigadoje laikytus asmenys, t. y. D. B., A. G., 11 būrio buvusius viršininkus – P., Z., A. K. ir gydytoją M. B.; išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos atlikto tyrimo išvadą, kurioje užfiksuoti Pravieniškių PN-AK padaryti pažeidimai.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 135–137) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas, jame nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turi būti pakeistas ar panaikintas. Apeliaciniame skundė pareiškėjas nepateikia argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs procesinės ar materialinės teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje - ir Pravieniškių PN) laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2017 m. kovo 20 d. (skundo padavimo teismui dienos).

21. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

22. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl jo kalinimo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose neužtikrinant jam minimalios gyvenamojo ploto normos.

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2017 m. kovo 20 d. bausmę atliko 2-tro sektoriaus 11 būrio 1 brigadoje (b. l. 33, 39, 41). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu, nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2017 m. kovo 20 d., bausmę atliekant 2-tro sektoriaus 11 būrio 1 brigadoje, vienam asmeniui teko 3,18 kv. m. (b. l. 33, 41). Pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nurodytas nuteistųjų skaičius į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo argumentus dėl gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičiaus laikė deklaratyviais ir juos pagrįstai atmetė. Remdamasis atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2017 m. kovo 20 d. pareiškėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamo apšvietimo, kurie, teismo nuomone, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

25. Apeliacinis skundas iš esmės vertintinas kaip nemotyvuotas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes, neturi pagrindo laikyti nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjas skunde nurodytų, pareiškėjo vertinimu, atsakovo pažeidimų.

26. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo: priteisti jam 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; reikalui esant, kviesti į teismo posėdį pareiškėją bei liudytojus – Pravieniškių PN-AK 11 būryje 1 brigadoje laikytus asmenys, t. y. D. B., A. G., 11 būrio buvusius viršininkus – P., Z., A. K. ir gydytoją M. B.. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str.). Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nėra pagrindo kviesti nurodytus asmenis, nes teisėjų nagrinėjamos bylos medžiagos pakanka įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama, atsižvelgiant į skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, turinį, naujų argumentų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą apeliacine tvarka, nevertina.

26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga ir išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos.

27. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė