d5ad8fad-4f7d-4ebf-832f-e025fe6dea15 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1026-527/2015;                                                                     proceso Nr. 2-69-3-14921-2014-4;procesinio dokumento kategorijos: 44.2.2; 44.2.4; 44.5.2; 44.5.2.1; (S) 121.14; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir RÅ«tos Palubinskaitės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2351-918/2015 pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – S. M.), n u s t a t ė:                                       I.Ginčo esmėNagrinėjamoje byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ , įrodymų vertinimÄ (CPK 178 ir 185 str.), materialiosios teisės normų, nustatančių žalos nustatymo ir jos atlyginimo sÄ lygas ir principus aiÅ¡kinimo ir taikymo (CK 6.246–6.249, 6.266, 6.271, 6.1015 str.) byloje, kurioje draudimo bendrovė, iÅ¡mokėjusi draudimÄ iÅ¡mokÄ dėl transporto priemonė sugadinimų jai įvažiavus į kelio duobę, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens – kelio savininko.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir dublike prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 615,94 Lt (ekvivalentas – 1 626,49 Eur) turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012-04-19 transporto priemonė Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminta 2010 m., apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO), vairuojama trečiojo asmens, Žemaičių pl., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, kuri buvo pilna vandens ir nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Policijos pareigÅ«nai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo nenustatė, administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė.

Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys – priekinė deÅ¡inės pusės padanga; remontuojamos dalys – priekinis deÅ¡inės pusės ratlankis. Vėliau atlikus apžiÅ«rÄ UAB „JMA Kaunas“ autoservise nustatyta, jog reikalinga keisti ir rato guolį, guoliavietę bei amortizatorių ir atlikti ratų suvedimo remontÄ . Draudėjas pateikė ieÅ¡kovei 6 275,98 Lt remonto iÅ¡laidas patvirtinančiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

IeÅ¡kovė įvertino ir apskaičiavo, kad eismo įvykio metu sugadintų transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidos, bÅ«tinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 5 615,95 Lt (nes sumažinta 660,04 Lt už nesugadintos padangos keitimÄ ), ir jas kompensavo, iÅ¡mokėdama draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ . Kaune esantys vieÅ¡ieji keliai, taip pat ir Žemaičių pl., nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ juose privalo savininkas, t. y. atsakovė, tačiau ji neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos bÅ«klės buvo patirta turtinė žala.

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike su ieÅ¡kiniu nesutiko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2015-01-06 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 626,49 Eur turtinę žalÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-08-22) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 94,42 Eur teisines iÅ¡laidas. Teismas, atsižvelgęs į nustatytÄ Å½emaičių pl., Kaune duobės dydį ir gylį (kas rodo, jog duobė neatsirado staiga), konstatavo, kad atsakovė, kaip kelio savininkė, nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos bÅ«klę, laiku pastebėti bÅ«klės pokyčius bei užkirsti keliÄ tolimesniam kelio dangos irimui, nesiėmė jokių priemonių duobei pažymėti, kelio dangos bÅ«klei pataisyti ir suremontuoti.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog eismo įvykis atsitiko dėl kokių nors kaltų ar neatsargių vairuotojo veiksmų. Atvirkščiai, bylos duomenys tik patvirtina, kad trečiasis asmuo, nežinodamas apie gatvės bÅ«klę (t. y., kad gatvės važiuojamojoje dalyje yra didelė duobė), esant prietemai ir lyjant, matė didelę balÄ , važiavo nedideliu greičiu, bandė balÄ apvažiuoti. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, kad trečiasis asmuo negalėjo imtis jokių kitokių veiksmų ar kitaip elgtis, kad žalos bÅ«tų iÅ¡vengta ar kad ji bÅ«tų mažesnė.

Nesant pateiktų objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismas nekonstatavo, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo. Teismas atsakovės nurodytos Vertės nustatymo tvarkos ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nelaikė privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iÅ¡ Draudimo įstatymo, CK normų ir draudimo sutarties sÄ lygų.

Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, remonto sÄ mata, PVM sÄ skaita faktÅ«ra neginčijamai patvirtina priežastinį ryšį tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų, kurių dydžio pagrįstumu teismas nematė pagrindo abejoti. Nors Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte ir remonto sÄ matoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai skiriasi, tai nepatvirtina, jog vėliau nustatyti automobilio sugadinimai atsirado ne ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis: tiek policijos pareigÅ«nas, suraÅ¡ydamas nutarimÄ ir apraÅ¡ydamas eismo įvykį, tiek ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo, atlikęs pirminę automobilio apžiÅ«rÄ , nurodė tik akivaizdžiai matomus sugadinimus, tuo tarpu iÅ¡sami ir profesionali apžiÅ«ra atlikta tik autoservise.

SÄ matoje nurodyti apgadinimai gali atsirasti transporto priemonei priekiniu deÅ¡inės pusės ratu įvažiavus į kelio duobę, o tai, vairuotojo aiÅ¡kinimu, Å¡iuo atveju ir atsitiko. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, t. y., kad nebÅ«dingi trečiojo asmens nurodytoms įvykio aplinkybėms. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad už Å¡io įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atsako bÅ«tent atsakovė.

Tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes atsakovė, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiÅ«rėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . Ginčo atveju yra visos trys sÄ lygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sÄ lygas. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų (CK 6.210 str. 1 d.) nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2015-01-06 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ , dėl ko priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, turėjusias esminės reikÅ¡mės ginčo dėl tariamo eismo įvykio kilimui ir eigai, tinkamai neiÅ¡tyrė įrodymų tinkamumo, be to, nenustatė iki pažeidimo buvusios padėties, nors žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Negalint padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad priteista žala patirta bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, byloje neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto transporto priemonei, o užfiksuoti, neaiÅ¡ku kada atsiradę, transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į konkrečiÄ duobę. IeÅ¡kovė nepateikė teisės aktuose numatyto privalomo ginčo transporto priemonės vertinimo ir dokumentų, patvirtinančių nepriekaiÅ¡tingÄ ginčo transporto priemonės bÅ«klę iki eismo įvykio, o techninės apžiÅ«ros aktas, kuriuo rėmėsi teismas, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neturi juridinės galios, apart ginčo transporto priemonės vairuotojo paaiÅ¡kinimų, byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių įvykio buvimÄ .

Teismas nepagrįstai nesivadovavo Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta LR susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120 / 2000-04-14 Nr. 101 (toliau – Tvarka), kuri privaloma (visiems, nieko neiÅ¡skiriant) vykdant transporto priemonių vertinimÄ , siekiant nustatyti padarytÄ Å¾alÄ (2 ir 14.1 p.), taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais (14.2 p.). IeÅ¡kovė, prieÅ¡ iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ kaip žalos atlyginimÄ , nenustatė transporto priemonės rinkos vertės prieÅ¡ apgadinimÄ (Tvarkos 26.1 p.), nesudarė atkÅ«rimo (remonto) kalkuliacijos (Tvarkos 26.2 ir 29.3 p.), nenustatė transporto priemonės likutinės vertės (Tvarkos 26.4 ir 29.2 p.), neparengė vertinimo iÅ¡vadų (Tvarkos 26.5 ir 29.3 p.) ir pan., tačiau teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė ir atsakomybę dėl tariamų eismo įvykio pasekmių priskyrė tik atsakovei.

Nei viename bylos dokumentų nėra iÅ¡vados, kad bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei kad bÅ«tent tik dėl to buvo patirta teismo priteista žala. Teismas UAB „JMA Kaunas“ 2012-05-02 (įvykis 2012-04-19) automobilio remonto sÄ matÄ vertino kaip vertintojo ataskaitÄ , nors, remiantis Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos duomenimis (prieiga per internetÄ : www.atvi.lt), nėra įtraukta į IÅ¡orės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sÄ raÅ¡Ä .

Teismas net neatsižvelgė į tai, kad ieškovė 2012-04-20 (1 diena po įvykio) surašytame Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti apgadinimai: keičiamos dalys – priekinis dešinės pusės rato padanga; remontuojamos dalys – priekinis dešinės pusės ratlankis, ratų geometrija, papildomų apgadinimų nenustatė, kadangi pagal minėto Transporto priemonės techninio apžiūros akto 2 p. aiškiai nurodyta, kad „Galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti remonto metu.

Tuo atveju, prieÅ¡ juos paÅ¡alinant, apie tai raÅ¡tiÅ¡kai turi bÅ«ti praneÅ¡ta AB „Lietuvos draudimas“ klientų aptarnavimo departamentui, kuriuo darbuotojas suraÅ¡ys papildomos apžiÅ«ros aktÄ â€œ, tokio dokumento byloje nėra. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-04-19 nutarime (toliau – Nutarimas) nurodytas automobilio sugadinimas – priekinis deÅ¡inės pusės ratas ir padanga, kas atitinka ir minėtame Transporto techninės apžiÅ«ros akte užfiksuotus apgadinimus.

Vien tai, jog policijos pareigÅ«nų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiÅ¡kia, kad atsakovė privalo atlyginti visÄ ieÅ¡kovės reikalaujamÄ Å¾alÄ , o užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į konkrečiÄ duobę. Turi bÅ«ti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų byloje nepateikta, kaip ir nėra duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio.

Atsakovės pareiga taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismÄ juose negali bÅ«ti suabsoliutinta. Kauno miesto gatvės (viso apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Pvz. 2011 m. gatvių iÅ¡daužų tvarkymo lėšos (Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšos) atsakovę pasiekė tik balandžio mėn. Visos iÅ¡laidos, skirtos duobių tvarkymui Kauno miesto gatvėse, yra bÅ«tent tam ir panaudojamos.

Apie neefektyvų lėšų panaudojimÄ duomenų nėra. Be to, remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, neįmanoma visas duobes sutvarkyti iÅ¡ karto bei užtikrinti, kad jos neatsinaujintų. Atsakovė kelius prižiÅ«ri pagal turimas finansines galimybes, kurios neleidžia nuolat remontuoti ir rekonstruoti gatves taip, kad jos bÅ«tų be menkiausių trÅ«kumų. Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 12 punkte ir nėra numatyta Å¡iÄ funkcijÄ atlikti nepriekaiÅ¡tingai, o nurodyta jÄ atlikti taip, kad keliai bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas.

Kauno miesto gatvių iÅ¡daužų užtaisymo darbai atliekami iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšų, jų mastas, atlikimo laikas ir pan. yra priklausomi ne tik nuo atsakovės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija), todėl už Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ yra atsakinga ne tik atsakovė, bet ir Kelių direkcija, bÅ«tent kuri turi kontroliuoti tinkamÄ lėšų panaudojimÄ ir yra už tai atsakinga.

Atsakovė, bÅ«dama atsakinga už kontrolę, nėra nustačiusi, jog Kauno miesto gatvių tvarkymas bÅ«tų atliekamas netinkamai, kad neatitiktų Lietuvos standartų ir normų. Teismas į visa tai nepagrįstai neatsižvelgė. Dėl nepakankamo lėšų skyrimo gatvių tvarkymui (netinkamas lėšų panaudojimas neužfiksuotas; be atlygio niekas nesutinka tvarkyti) atsakomybę taikė tik atsakovei, nors už lėšų skyrimÄ ir jų tinkamÄ panaudojimÄ yra atsakinga ir Kelių direkcija.Be to, teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-08-22) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Šios bylos nagrinėjimas neužsitęsė, tuo labiau dėl atsakovės kaltės. Atsakovė pateikė visus procesinius dokumentus bei atliko kitus procesinius veiksmus nepraleisdama nurodytų terminų. Teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju netaikytinos.

LR vietos savivaldos įstatymas, pagal kurio 6 straipsnio 32 punktÄ savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų, nenumato palÅ«kanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo mokėjimo. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti Kauno apylinkės teismo 2015-01-06 sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino transporto priemonės vairuotojo veiksmų, susijusių su transporto priemonės valdymo atidumu ir atsargumu. Policijos pareigÅ«nų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga patvirtina, jog policijos pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ , apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, dislokacijÄ transporto priemonės atžvilgiu, reikÅ¡mingus atstumus.

Taigi, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykį buvus. Atsakovės argumentai, kad vairuotojas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atsakingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti įvažiavimo į gatvės iÅ¡dauÅ¾Ä , grindžiami vien prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, atsakovė nepateikė, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog vairuotojas buvo pakankamai atsargus ir rÅ«pestingas.

Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas nesivadovavo CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, jog už bendrai padarytÄ Å¾alÄ asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, kadangi nenustatyta nei viena LAT 2014-03-03 nutartyje c. byloje Nr. 3K-7-144/2014 paminėta solidariosios atsakomybės deliktiniams santykiams taikymui bÅ«tinų sÄ lygų. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias priežastinio ryÅ¡io nustatymÄ , t. y. neteisėtai pripažino priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų egzistavimÄ .

Priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos Å¡ioje byloje patvirtina policijos pareigÅ«nų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga – Kauno VPK Kelių policijos valdybos 2012-04-19 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , eismo įvykio vietos schema, Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio tarnybinis praneÅ¡imas, kuriuose užfiksuota, jog per eismo įvykį transporto priemonė buvo sugadinta, 2012-04-19 kelias Žemaičių pl., Kaune, turėjo trÅ«kumÄ â€“ buvo duobėtas.

Å i policijos pareigÅ«nų surinkta eismo įvykio medžiaga pagrindžia ir priežastinį ryšį CK 6.271 straipsnio atžvilgiu, nes iÅ¡ joje užfiksuotų aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog atsakovė pažeidė pareigÄ prižiÅ«rėti ir remontuoti Žemaičių pl., Kaune, esantį keliÄ . Teismas pagrįstai eismo įvykio tyrimo medžiagoje esančius dokumentus laikė oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ vertę (CPK 197 str. 2 d.). Be to, administravęs žalos bylÄ ieÅ¡kovės darbuotojas nustatė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai bÅ«dingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančiÄ duobę.

IeÅ¡kovės pateikti transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, remonto sÄ mata, policijos pareigÅ«nų surinkta medžiaga patvirtina priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų egzistavimÄ . Teismas tinkamai įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus pagrįstai sprendė, jog byloje egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė normas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymÄ .

Ä®vertinęs remonto sÄ matoje bei PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. SDR_0000214 nurodytus atliktus remonto darbus bylÄ administravęs ieÅ¡kovės darbuotojas draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiavo atmesdamas eismo įvykio metu nesugadintos padangos keitimo iÅ¡laidas, kas patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė vertino aplinkybes, ar atlikti remonto darbai bei keistos detalės buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ , ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė įrodė žalos dydį.

Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovės pateiktame transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte buvo užfiksuoti ne visi apgadinimai. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto pastabų 2 punktas yra skirtas SavanoriÅ¡kojo transporto priemonės draudimo sutarties Å¡alims, apžiÅ«ros metu pastebėtiems sugadinimams užfiksuoti, siekiant iÅ¡vengti ginčo tarp draudėjo ir draudiko dėl transporto priemonės sugadinimų. Draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta pagal draudėjo ir draudiko suderintÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SDR_0000214.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog draudikui buvo praneÅ¡ta apie apžiÅ«ros metu nustatytus apgadinimus, o draudėjui buvo atlyginta visa patirta žala, kadangi draudėjas iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos neginčijo ir dėl papildomų iÅ¡mokų į ieÅ¡kovę nesikreipė. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog nepateiktas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas ir Tvarkos nuostatos. Tvarkos 19 punkte yra nurodyta, jog „Transporto priemonės vertinimo sutartyje aptariamos darbo atlikimo sÄ lygos, terminai, atlyginimas ir kita“.

Tokia įstatymo nuostata suponuoja, jog Å¡i tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik iÅ¡orinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimÄ ir už jį moka. Turto vertinimÄ atlieka ieÅ¡kovės darbuotojai įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Teismas pagrįstai taikė nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu.

Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog teismas ieÅ¡kovės pateiktÄ remonto sÄ matÄ vertino kaip vertintojo ataskaitÄ . Teismas sprendime dėl remonto sÄ matos prilyginimo vertinimo ataskaitai nepasisakė. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė 5% metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, motyvuodama tuo, jog reikalavimas kildinamas iÅ¡ vieÅ¡osios teisės normų. IeÅ¡kovės reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ CK 6.1015 straipsnio, pagal kurį iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė įgyja subrogacijos teisę į atsakovės deliktu padarytos žalos atlyginimÄ pagal CK 6.266 bei 6.271 straipsnius ir tampa ieÅ¡kovės skolininke.

           IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.). Pažymėtina, jog, vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis – 2014-03-28 nutartimi teismingumo byloje Nr. T-38/2014, 2014-04-07 nutartimi teismingumo byloje Nr. T-22/2014 ir vėlesnėmis, byla pagrįstai iÅ¡nagrinėta bendrosios kompetencijos teisme.CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

Å ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama, jog apylinkės teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias priežastinio ryÅ¡io nustatymÄ , t. y., kad neteisėtai pripažino priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų egzistavimÄ . Apeliantė iÅ¡ esmės neginčija savo neteisėtų veiksmų, dėl kurių apdraustai transporto priemonei buvo padaryta žala, t. y. kad ji neįvykdė savininkės pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ginčo kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir užtikrinti joje saugų eismÄ , pripažindama, kad gatvių netinkamÄ priežiÅ«rÄ sÄ lygojo netinkamas finansavimas ir kad už tai, jos nuomone, kartu yra atsakinga ir Kelių direkcija.

Tačiau atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesant byloje pakankamai įrodymų padarė netinkamÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog reikalaujama atlyginti žala buvo patirta bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, kadangi vien duobės buvimo faktas ir netinkama forma konstatuoti transporto priemonės pažeidimais nesuponuoja žalos transporto priemonei padarymo fakto, t. y. neigia priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos Å¡ioje byloje, kolegijos nuomone, patvirtina ieÅ¡kovės pateikta policijos pareigÅ«nų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga – Kauno VPK Kelių policijos valdybos 2012-04-19 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , eismo įvykio vietos schema, Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio tarnybinis praneÅ¡imas.

Å ioje medžiagoje užfiksuota, jog per 2012-04-19 eismo įvykį transporto priemonė buvo sugadinta, o kelias (Žemaičių pl., Kaune) turėjo trÅ«kumÄ â€“ t. y. jame buvo duobė (1,5 m ilgio, 1,0 m pločio ir 0,2 m gylio). Kolegijos nuomone, Å¡ioje medžiagoje užfiksuotų aplinkybių pakanka padaryti iÅ¡vadai, jog atsakovė pažeidė pareigÄ prižiÅ«rėti ir remontuoti Žemaičių pl., Kaune esantį keliÄ . CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (LAT Civilinių bylų skyriaus 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Kadangi įvykio aplinkybes iÅ¡samiai iÅ¡tyrė kompetentingi asmenys – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, įvykio tyrimo medžiagÄ Ä¯formindami nustatytos formos dokumentais, todėl įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ vertę.

Policijos pareigÅ«nų surinkta medžiaga yra esminis įrodymas, patvirtinantis eismo įvykio priežastį bei aplinkybes ir dėl Å¡ios priežasties atsiradusiÄ Å¾alÄ , t. y. transporto priemonės sugadinimus. Atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, jog automobilio sugadinimai yra neaiÅ¡ku kada atsiradę, o eismo įvykį įvardindama tariamu, daro tik niekuo nepagrįstas prielaidas, tačiau nepateikia jokių nustatytas aplinkybes paneigiančių ir atsakovės atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Kolegijos nuomone, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad eismo įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, todėl visi eismo įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ vertę. Nors Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte ir remonto sÄ matoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai skiriasi, kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ir vėliau nustatyti paslėpti ir tik iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rėjus automobilį nematomi automobilio sugadinimai atsirado ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis: tiek policijos pareigÅ«nas, suraÅ¡ydamas nutarimÄ ir apraÅ¡ydamas eismo įvykį, tiek ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo, atlikęs pirminę automobilio apžiÅ«rÄ , nurodė tik akivaizdžiai matomus sugadinimus, tuo tarpu iÅ¡sami ir profesionali apžiÅ«ra atlikta tik autoservise.

Kolegijai nekyla abejonių, jog sÄ matoje nurodyti apgadinimai net dviejų metų neturėjusiam automobiliui atsirado transporto priemonei priekiniu deÅ¡inės pusės ratu įvažiavus į kelio duobę, kÄ patvirtina ir trečiojo asmens teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, jog jis, važiuodamas po įvykio, girdėjo garsus, kurių neturėjo bÅ«ti, ir tai, jog ieÅ¡kovės darbuotojas, administravęs žalos bylÄ , nustatė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai bÅ«dingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančiÄ duobę.

Atsakovas, nors ir nesutikdamas su ieÅ¡kiniu ir ginčydamas ieÅ¡kovo nustatytos ir paÅ¡omos priteisti žalos dydį, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, t. y., kad atsiradę apgadinimai yra nebÅ«dingi trečiojo asmens nurodytoms įvykio aplinkybėms, ar kad, pavyzdžiui, tiek guolis, tiek amortizatorius galėjo bÅ«ti natÅ«raliai susidėvėję. IeÅ¡kovės pateikti transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, remonto sÄ mata, policijos pareigÅ«nų surinkta medžiaga, kolegijos nuomone, patvirtina priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų egzistavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs Å¡alių pateiktų įrodymų visumÄ , kolegijos nuomone, visiÅ¡kai pagrįstai laikė nustatytu, jog yra priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilių apgadinimų, t. y. pripažino, kad nustatyti automobilio sugadinimai yra eismo įvykio, kilusio transporto priemonei įvažiavus į duobę, pasekmė. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat be teisėto pagrindo teigia, jog teismas pažeidė normas, reglamentuojančias žalos dydžio nustatymÄ .

Bylos duomenys patvirtina, jog žalos bylÄ administravęs ieÅ¡kovės darbuotojas, įvertinęs UAB „JMA Kaunas“ remonto sÄ matoje bei PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. SDR_0000214 nurodytus atliktus remonto darbus, draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiavo atmesdamas eismo įvykio metu nesugadintos padangos keitimo iÅ¡laidas. Å i aplinkybė patvirtina, kad ieÅ¡kovė, spręsdama draudimo iÅ¡mokos mokėjimo klausimÄ , vertino aplinkybes, ar atlikti remonto darbai bei keistos detalės buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais.

Tuo tarpu atsakovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės nei bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti iÅ¡laidos. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė savo argumentus dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio grindė tik prielaidomis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai laikė, jog ieÅ¡kovė įrodė žalos dydį.

Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės pateiktame transporto priemonės techninės apžiūros akte buvo užfiksuoti ne visi apgadinimai. Atsakovės minimas Transporto priemonės techninės apžiūros akto pastabų 2 punktas yra skirtas Savanoriškojo transporto priemonės draudimo sutarties šalims. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas yra skirtas transporto priemonės apžiūros metu pastebėtiems sugadinimams užfiksuoti, siekiant išvengti ginčo tarp draudėjo ir draudiko dėl transporto priemonės sugadinimų.

Kadangi draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta pagal draudėjo ir draudiko suderintÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SDR_0000214, tai leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog draudikui buvo praneÅ¡ta apie apžiÅ«ros metu vėliau nustatytus paslėptus apgadinimus, kurie negalėjo bÅ«ti pastebėti iÅ¡ karto po įvykio suraÅ¡ant Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ . Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, jog nepateiktas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas ir netaikytos LR susisiekimo ir finansų ministrų 2000-04-22 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka) nuostatos.

Tokiu bÅ«du atsakovė teigia, kad automobiliui padarytÄ Å¾alÄ galima nustatyti tik atestuoto turto vertintojo atlikto kilnojamojo turto vertinimo pagrindu, t. y. faktiÅ¡kai kelia įrodymo žalos dydžiui nustatyti leistinumo klausimÄ . Tačiau dėl Å¡io atsakovės apeliacinio skundo argumento yra iÅ¡samiai pasisakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė atsakovės nurodomo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas.

Kolegija, vadovaudamasi Å¡io įstatymo 2 straipsnio 7, 13 dalimis, 7 straipsniu, sprendžia, kad draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto ar verslo vertintojo sÄ vokÄ . Pažymėtina, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimÄ , o Å¡ios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimÄ , kai įvyksta draudiminis įvykis. Todėl draudiko pasitelkto turto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu ir leistinu įrodymu.

Be to, pagal LR Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ Å¾alos dydžio nustatymo tvarka yra draudimo taisyklių bÅ«tinoji dalis, o tai reiÅ¡kia, kad žalos dydžio nustatymas reglamentuojamas bÅ«tent draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Be to, nors Tvarkos 2 punkte nurodyta, kad ji yra privaloma transporto priemonių vertinimÄ atliekantiems subjektams, tačiau 19 punkte nuostata, jog „Transporto priemonės vertinimo sutartyje aptariamos darbo atlikimo sÄ lygos, terminai, atlyginimas ir kita“, suponuoja, jog Å¡i Tvarka taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik iÅ¡orinėms turto vertinimo reikmėms.

Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimÄ ir už jį moka. Turto vertinimÄ atlieka ieÅ¡kovės darbuotojai įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliantės argumentai, jog dėl žalos nustatymo turėjo bÅ«ti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ , patvirtintÄ LR susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir LR finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti taip pat pagrįstai, beje, remiantis ir jau suformuota teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartimi a. byloje Nr. A146-1265/2013, 2014-07-31 nutartimi a. byloje Nr. A858-1423/2014, 2015-01-19 nutartimi a. byloje Nr. A-602-1718-14 ir kt., o taip pat bendrosios kompetencijos teismų (pvz., Kauno apygardos teismo 2015-01-14 nutartis c. byloje Nr. e2A-255-343/2015, 2015-01-16 nutartis c. byloje Nr. e2A-134-436/2015, 2015-01-16 nutartis c. byloje Nr. e2A-168-173/2015 2015-01-19 nutartis c. byloje Nr. e2A-254-601/2015, 2015-02-19 nutartis c. byloje Nr. e2A-154-230/2015).

Å iose teismų nutartyse faktiÅ¡kai jau yra konstatuota, jog Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, nustatant žalÄ draudimo santykiuose, nėra privaloma, nes tokio reikalavimo nenumato nei Draudimo įstatymas, nei CK, nei draudimo sutarties sÄ lygos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai taikė nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu. Pažymėtina, jog atsakovė apeliaciniame skunde taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, jog teismas ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „JMA Kaunas“ remonto sÄ matÄ vertino kaip vertintojo ataskaitÄ , kadangi teismas sprendime dėl remonto sÄ matos prilyginimo vertinimo ataskaitai nepasisakė.

Dėl Å¡ios priežasties visiÅ¡kai nereikÅ¡mingas yra ir tas argumentas, jog UAB „JMA Kaunas“ Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos duomenimis (prieiga per internetÄ : www.atvi.lt), nėra įtraukta į IÅ¡orės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sÄ raÅ¡Ä .Apeliantė taip pat be jokio pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 6.279 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ už bendrai padarytÄ Å¾alÄ asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

Kasacinis teismas 2014-03-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, aiÅ¡kindamas solidariosios atsakomybės taikymÄ deliktiniams santykiams, konstatavo, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus. Atsakovė, skunde teigdama, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė turi bÅ«ti taikytina ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – Kelių direkcija), nenurodo nei vieno teisės akto, kuriame bÅ«tų nustatyta Kelių direkcijos atsakomybė už žalÄ , padarytÄ dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiÅ«ros, neatlikto jų remonto. PrieÅ¡ingai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, už Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ yra atsakinga bÅ«tent atsakovė, nes tai yra viena savarankiÅ¡kų savivaldybių funkcijų, nustatytų Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir kituose teisės aktuose, kuriuos įvardino pirmosios instancijos teismas.

Atsakovės pretenzijos Kelių direkcijai dėl nepakankamo finansavimo nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra grindžiamas atsakovės deliktine atsakomybe, kylančia dėl jos neveikimo vykdant savivaldybei priskirtas savarankiÅ¡kas funkcijas. Nepakankamo finansavimo ar netinkamo lėšų kelių priežiÅ«rai ir remontui paskirstymo klausimai spręstini atskira tvarka. Pažymėtina, kad kitoms valstybės institucijoms nustatytos pareigos saugaus eismo užtikrinimo srityje negali bÅ«ti traktuojamos kaip atleidžiančios kelio savininkÄ (valdytojÄ ) nuo jam įstatymuose įtvirtintų pareigų saugiam eismui užtikrinti – prižiÅ«rėti, taisyti nuosavybės teisėmis priklausančius vieÅ¡uosius kelius ir gatves, taip pat ir imtis saugų eismÄ užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliÅ«tį ženklais.Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino transporto priemonės vairuotojo veiksmų, susijusių su transporto priemonės valdymo atidumu ir atsargumu.

Byloje esanti policijos pareigÅ«nų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga, kolegijos nuomone, patvirtina, jog policijos pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ , apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, dislokacijÄ transporto priemonės atžvilgiu ir reikÅ¡mingus atstumus, kas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ eismo įvykį buvus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ matyti, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis, nes vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyti KET pažeidimai.

Tokiu bÅ«du administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatytas prejudicinis faktas (CPK 182 str. 2 p.), kad vairuotojas (trečiasis asmuo) nėra atlikęs neteisėtų veiksmų, kadangi nenustatytas KET pažeidimas. Atsakovė, teigdama, kad vairuotojas buvo nepakankamai atsargus, atidus ir turėjo galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio bei žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų vairuotojo neteisėtus veiksmus bei jų įtakÄ Å¾alos atsiradimui ar padidėjimui, nors tokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ numato CPK 178 straipsnis.

Kadangi Å¡ie atsakovės argumentai pagrįstai tik prielaidomis, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, atsakovė į bylÄ nepateikė, konstatuotina, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog transporto priemonės vairuotojas (trečiasis asmuo) buvo pakankamai atsargus ir rÅ«pestingas. Nenustačius, jog žala yra atsiradusi dėl kelių asmenų veiksmų, ginčo atveju netaikytina CK 6.279 straipsnio norma, numatanti atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl procesinių palÅ«kanų. Apeliantė teigia, jog teismas neturėjo priteisti 5 %% metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, todėl, kad bylos nagrinėjimas neužsitęsė, o atsakovė laiku pateikė procesinius dokumentus. Tačiau ginčas teisme kilo todėl, kad atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės 2012-08-28 pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo, žalos gera valia neatlygino, t. y. prievolės, kylančios iÅ¡ delikto neįvykdė, todėl turi pareigÄ mokėti įstatymo numatytas procesines palÅ«kanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kitas apeliantės argumentas, kuriuo ji ginčija sprendimo dalį dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, kildinamas iÅ¡ vieÅ¡osios teisės normų, kurios, atsakovės teigimu, nenumato tokių palÅ«kanų mokėjimo ir priteisimo. Kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovės reikalavimas yra grindžiamas CK 6.1015 straipsniu, pagal kurio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Deliktinės atsakomybės santykiai taip pat reguliuojami ne vieÅ¡osios teisės, o civilinės teisės normomis.

Be to, 5 procentų dydžio metinės palūkanos bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo yra priteisiamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., 2010-12-02 sprendimas a. byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis a. byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis a. byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis a. byloje Nr. A146-1265/2013; 2014-07-31 nutartis a. byloje Nr. A858-1423/2014; 2014-12-11 nutartis a. byloje Nr. A-624-1181-14, 2015-01-27 nutartis a. byloje Nr. eA-69-438/2015; 2015-01-19 nutartis a. byloje Nr. A-602-1718-14), ir bendrosios kompetencijos teismų (pvz., Kauno apygardos teismo 2015-01-14 nutartis c. byloje Nr. e2A-255-343/2015, 2015-01-16 nutartis c. byloje Nr. e2A-134-436/2015, 2015-01-16 nutartis c. byloje Nr. e2A-168-173/2015 2015-01-19 nutartis c. byloje Nr. e2A-254-601/2015, 2015-02-19 nutartis c. byloje Nr. e2A-154-230/2015).

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, visiÅ¡kai nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ atmeta, o teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:             atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                                  Jolita Cirulienė                                                                  Nerijus Meilutis                                                                                                        RÅ«ta Palubinskaitė