2018-03-28 Nr. AB-6513-3-64-3-02404-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1382-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02404-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (b. l. 2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau ‒ ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. gegužės kalėjo Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo pažeidžiamos minimalios, vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos. Tai pareiškėjui sukėlė daug nepatogumų, diskomfortą, psichinę – psichologinę įtampą, pažeminimą. Be to, pareiškėjui kamerose teko gulėti dviaukštės lovos antro aukšto gulte, o tai sukeldavo įvairių nepatogumų, t. y. kildavo konfliktai su pirmo aukšto gulte gulinčiu asmeniu, nes keldamasis naktį bijodavo jį prižadinti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (b. l. 12–17) į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. kamerose Nr. 41, 92, 74 ir 32, vienas arba su dar 1–5 asmenimis, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,79 iki 8,7 kv. m. Taigi, pareiškėjui visą laikotarpį kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į kameros plotą, kuris yra užstatytas baldais, tačiau nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo skaičiuojant minimalų kameros plotą išskaičiuoti užstatytą kameros plotą. Be to, nors sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto.

5. Atsakovas teigė, kad visose kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Visos kameros aprūpintos reikalingu inventoriumi – lovomis, spintelėmis, stalais, taburetėmis, maisto produktų lentyna, kamerose yra veidrodžiai, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge. Gyvenamosiose kamerose dirbtinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

6. Atsakovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl atsakovas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Jokie teisės aktai neįtvirtina, kad dviaukščiai gultai turi būti su kopetėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nebuvo pažeistas.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai nulemtus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu.

II. 8. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą atmetė.

9. Teismas, remdamasis 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. 60/09-40173 (b. l. 19–21), nustatė, kad pareiškėjas M. M. Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., iš viso 92 dienas. Gyvenamojoje kameroje Nr. 41, kurios plotas 23,1 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. sausio 25 d. ir nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. kovo 18 d. su dar 3–5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,85 iki 5,77 kv. m, kameroje Nr. 92, kurios plotas 18,95 kv. m – nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 16 d. ir nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., su dar 2–4 asmenimis ir jam teko nuo 3,79 iki 6,31 kv. m, kameroje Nr. 74, kurios plotas 8,7 kv. m – nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. kovo 24 d. vienas arba su dar 1 asmeniu ir jam teko nuo 4,35 iki 8,7 kv. m, ir kameroje Nr. 32, kurios plotas 20,91 kv. m, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., su dar 3–4 asmenimis ir jam teko nuo 4,18 iki 5,22 kv. m. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas konstatavo, kad visas 92 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

10. Dėl pareiškėjo teiginių apie patirtus nepatogumus gulint antro aukšto gulte, teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 punkto 6–9 papunkčiuose nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d. pažymoje Nr. 62/08-754 (b. l. 23) nurodyta, jog Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vnt.), spintelės (1 asmeniui – 1 vnt.), stalas, taburetės (vienam asmeniui – 1 vnt.) arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kai kuriose kamerose dėl vietos stokos suoliukų arba taburečių gali būti mažiau, maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt. patalpai), sieninė drabužių pakaba (1 vnt. patalpai), šiukšlių dėžė, sanitarinis mazgas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vnt. patalpai). Remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, teismas pareiškėjo teiginius dėl nepatogumų, susijusių su dviaukštėmis lovomis, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų nepatogumų į Šiaulių TI administraciją su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 22).

III. 11. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde (b. l. 48) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą.

12. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pažyma apie nuteistųjų skaičių kamerose. Taip pat pareiškėjas pažymi, jog teismas, skaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą, nepagrįstai neišskaičiavo baldų užimamo ploto. Pareiškėjo nuomone, toks skaičiavimas yra netinkamas, nes kameros plotas negali būti užstatytas papildomais baldais.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 63–65), kuriuo prašo pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo nuomone, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

15. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, jog sanitarinių mazgų ir kameroje esančio inventoriaus plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo išskaičiuoti užstatytą kameros plotą skaičiuojant minimalų kameros plotą. Taigi, preziumuojama, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas skaičiuojamas jį padalijus iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus, o tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3224-520/2016).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl, pareiškėjo nuomone, patirtos neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių TI jam kalint netinkamomis sąlygomis.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga

19. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

20. Pažymėtina, kad asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Įsakymas) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

21. Akcentuotina, kad Šiaulių TI kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o šis reikalavimas yra nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015). Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į kameros plotą, kuris yra užstatytas baldais, tačiau nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama pareiškėjo skundo argumentą, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m (atskaičiavus baldų užimamą plotą), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas.

22. Įvertinusi minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, pagrįstai vadovavosi atsakovo nurodyta medžiaga ir visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai nenustatė kiek dienų pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

23. Nagrinėjamu atveju Šiaulių TI pateikė duomenis, kurie įrodo, jog pareiškėjui kalint Šiaulių TI kamerose buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta ploto norma. Nors pareiškėjas ir teigia, kad šie duomenys yra klaidingi, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių kitų argumentų (pavyzdžiui, asmenų, kurie buvo kalinami kartu su pareiškėju vardų, pavardžių ir pan.). Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su nacionalinės teisės aktuose (Įsakymo 1.3.1 p.) nustatytu minimalaus ploto reikalavimu.

24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius