Legislator Case Law & Legislation
2022-05-12 Nr. AB-12307-3-62-3-03268-2021-8 AI generated

2022-05-12 Nr. AB-12307-3-62-3-03268-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-05-12 Nr. AB-12307-3-62-3-03268-2021-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. N. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. N. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-05-12 Nr. AB-12307-3-62-3-03268-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja H. N. S. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35688 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 6K-1935 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2418-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03268-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. N. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. N. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja H. N. S. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35688 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 6K-1935 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad yra (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji bijo gyventi (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nuolatos puolami, be to, (duomenys neskelbtini) vyresnieji viską sprendžia už ją. (duomenys neskelbtini) vyresnieji kreipėsi į (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėja nesutiko su Sprendimo argumentais, kad nėra pagrindo jai suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Ji nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to sulaukia grasinimų. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) dėl grasinimų (duomenys neskelbtini), kyla reali grėsmė pareiškėjos sveikatai.

2.3. Atsakovo (duomenys neskelbtini) interpretacija dėl (duomenys neskelbtini) padėties nagrinėjamu atveju yra iš esmės klaidinga. Atsakovas neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) įvardytas individualias aplinkybes, tokias kaip gyvenamoji vieta, lytis ir kt., kurios lemia didesnį pažeidžiamumą. Įvertinus pareiškėjos individualias aplinkybes, į tai, kad ji buvo (duomenys neskelbtini), pareiškėja patenka į pažeidžiamų asmenų grupę, kuriai gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini).

2.4. Migracijos departamentas netinkamai vertino pareiškėjai gresiančios stigmatizacijos reikšmę, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos gyvenimas dėl (duomenys neskelbtini) pagal kilmės valstybės papročius ir tradicijas tapo nenormalus. Atsakovas nevertino tam tikrų pareiškėjos teiginių, pvz., kad (duomenys neskelbtini) vyresnieji neleidžia moterims nieko spręsti. Moterys, (duomenys neskelbtini). Jeigu pareiškėja bus grąžinta į (duomenys neskelbtini), jai gresia prievarta prieš jos valią būti ištekintai už užsieniečio, nes (duomenys neskelbtini).

2.5. Migracijos departamentui neįvykdžius pareigos savo iniciatyva atlikti tyrimą ir įvertinti aplinkybes, kurios yra visuotinai žinomos, liko tinkamai neatskleista ir neištirta pareiškėjos individuali padėtis (duomenys neskelbtini) dėl jos patirties praeityje ((duomenys neskelbtini)) ir su tuo susijusių pasekmių. Pareiškėja yra pažeidžiama dėl išgyventos baisios patirties praeityje, todėl pareiškėjos apklausos Migracijos departamente metu privalėjo dalyvauti tos pačios lyties asmenys, t. y. moterys, turinčios psichologinių, teisinių žinių, kad būtų išsamiai atskleista pareiškėjos individuali situacija, grąžinus į kilmės šalį, tačiau, pažeidžiant procedūras, to nebuvo atlikta. Migracijos departamentas nepasisakė dėl to, kaip pareiškėjos gyvenimą (duomenys neskelbtini) paveiks visuomenės požiūris į praeityje (duomenys neskelbtini), jos patirta trauma, kokiomis sąlygomis gyventų pareiškėja ją išsiuntus, šios sąlygos prilygtų nežmoniškoms, o prieglobsčio teisėje vertinama būtent ateityje kylanti grėsmė. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

2.6. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, ji neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjos veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus. Komisijos sprendime nurodyta, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvyko teisėtumą. Taip pat Komisijos vertinimu maksimalus draudimo atvykti laikotarpio nustatymas atitinka proporcingumo principą. Tokie teiginiai, pareiškėjos manymu, nepagrįsti. Vien ta priežastis, kad pareiškėja neteisėtai kirto sieną ar jos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, negali būti formaliu pagrindu nustatyti tokias neigiamas pasekmes. Migracijos departamentas, nustatydamas tokį draudimo atvykti laikotarpį iš esmės baudžia pareiškėją už tai, kad ji kreipėsi dėl prieglobsčio. Maksimalūs draudimo atvykti laikotarpiai taikomi tik išskirtiniais atvejais, esant, pavyzdžiui, grėsmei valstybės saugumui. Šioje byloje nėra nustatytos grėsmės valstybės saugumui, taip pat nėra iš esmės nurodyta, kodėl ir kokiu būdu pareiškėja piktnaudžiauja prieglobsčio ir (ar) migracijos sistema. Vien pats faktas už neteisėtą sienos kirtimą negali nulemti tokių neigiamų pasekmių.

2.7. Pareiškėja buvo nurodžiusi, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime Migracijos departamento Komisijos metu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjai pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu atsakovas nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas nerasta. Atsakovas taip pat nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl buvo padaryta išvada, jog ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad jos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Todėl prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimų kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

3.2. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjos skundą nagrinėjusi Migracijos departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pati pareiškėja. Vien tai, kad pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvardintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra nepagrėstas ir neteisingas. Prieglobsčio procedūros metu pareiškėja buvo apklausta, jai sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus laisvo pasakojimo metu, vėliau buvo užduodami patikslinamieji klausimai.

3.3. Pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.4. Taip pat įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją, kuri neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė kyla šiuo metu (pati pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini)), konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog prieglobsčio prašytojai grįžimo į kilmės šalį atveju ateityje kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės motyvavo informacija apie praeityje, t. y. (duomenys neskelbtini) ir bendrą situaciją kilmės valstybėje. Migracijos departamentas atlikdamas tyrimą nenustatė, taip pat pati pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas ar diskriminavimas dėl išpažįstamos religijos, jog dėl beatodairiško smurto (duomenys neskelbtini) kyla reali grėsmė pareiškėjos sveikatai ir gyvybei. Nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja situacijos.

3.5. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėja yra darbingo amžiaus, jos šeimos nariai: tėvai, trys seserys, trys broliai, gyvena (duomenys neskelbtini), o trys seserys ir du broliai Europoje. Pareiškėja visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), o iš surinktos kilmės valstybės informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) nevaldo šios teritorijos, bendrai aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, (duomenys neskelbtini) strateginis pajėgumas yra ribotas, pareiškėjos gyvenamoji vieta kilmės valstybė ((duomenys neskelbtini)) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėja savo pasakojimo kontekste vadovavosi bendra kilmės valstybės informacija ir, pareiškėjos teigimu, 2016 m. jai nutikusiais įvykiais, tačiau atliktos apklausos metu nenurodė, kad nuo 2016 m. patirtų įvykių būtų sulaukusi grasinimų ar persekiojimo. Prieglobstis suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą, o kaip apsauga nuo gresiančio pavojaus, kuris kiltų prieglobsčio prašytojai, ją grąžinus į užsienio valstybę.

3.6. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtusi valstybės sieną neleistinoje vietoje, nėra turėjusi leidimo gyventi Lietuvoje, neturi šeimyninių ir kitokių ryšių su Lietuvos Respublika ir joje gyvenančiais asmenimis, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, Lietuvos Respublikoje yra tik jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Taip pat pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos vaikinas. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo į kilmės šalį, pareiškėja gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti, gali pateikti tokį prašymą. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėja iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pareiškėja nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį, tai taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėja buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), buvo persekiojama ir (duomenys neskelbtini), todėl prašo prieglobsčio Lietuvoje.

5.2. Migracijos departamente 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu ji nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Ji teigė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini). Grįžti į (duomenys neskelbtini) jai būtų didelis pavojus, jau geriau ji mirtų čia, nei grįžtų atgal. (duomenys neskelbtini) vyresnieji kreipėsi į užsienyje gyvenančius vyrus, kad jie (duomenys neskelbtini).

5.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Taip pat nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, privaloma ikiteismine tvarka pateikė skundą Komisijai. Komisija Komisijos sprendimu pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento ir Komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Įstatymo nuostatas, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

7. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą Migracijos departamente 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurią atliko Migracijos departamento specialistė, dalyvaujant vertėjams. Teismo vertinimu, priešingai negu nurodyta skunde, pareiškėjos apklausos protokolas ir garso įrašas patvirtina atsakovo pastangas nuodugniai atkleisti prašymo esmę, visapusiškai išsiaiškinti su ginču susijusias aplinkybes. Iš pareiškėjos apklausos Migracijos departamente 2021 m. rugsėjo 27 d. turinio matyti, jog buvo atlikta išsami pareiškėjos apklausa. Išklausius pareiškėjos pasakojimą, jai pateikti klausimai, susiję su dabartine jos padėtimi kilmės šalyje. Tačiau jokių aplinkybių ir tai pagrindžiančių įrodymų dėl grėsmės pastaruoju metu pareiškėja nenurodė, tik rėmėsi 2014–2016 metų situacija dėl jos pačios ir bendro pobūdžio argumentais dėl bendrai (duomenys neskelbtini) ir jos šeimos persekiojimo. Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė nei (duomenys neskelbtini) vardo, nei jo ir jos pačios pagrobimo aplinkybių. Nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikta jokių, kad ir netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos patirtą smurtą ir pastaruoju metu patiriamą grėsmę dėl jos persekiojimo.

8. Teismas pažymėjo, kad remiantis (duomenys neskelbtini) moterys, kurias buvo (duomenys neskelbtini), gali susidurti su visuomenės stigmatizacija, tačiau pareiškėja apklausos metu nenurodė, jog būtų patyrusi neigiamą aplinkinių požiūrį ar netinkamą elgesį. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta jokių duomenų apie šeimos sprendimą (duomenys neskelbtini). Iš Apklausos protokolo, Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjos pasakojimas buvo laikomas pakankamai detaliu, tačiau nei atsakovui, nei teismui pareiškėja nepateikė jokių jos prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad Migracijos departamentas jos pasakojimą pagal surinktą kilmės valstybės informaciją, atsižvelgdamas į Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatas, pagrįstai vertino kaip nevisiškai patikimą. Iš Migracijos departamento pateiktos medžiagos matyti, jog Migracijos departamente buvo gauti pareiškėjos 2021 m. lapkričio 24 d. papildomi paaiškinimai dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau teismas padarė išvadą, jog minėti duomenys nepagrindžia pareiškėjos pasakojime išdėstytų aplinkybių pagrįstumo dėl grėsmės pastaruoju metu, nes juose dėstomi argumentai susiję su bendra šalies situacija dėl (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų veiksmų, dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo priežasčių, bet nėra pateikta pareiškėjos situaciją pagrindžiančių konkrečių duomenų.

9. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri pagal (duomenys neskelbtini) nustatytus kriterijus priskiriama prie padidėjusios rizikos asmenų, galinčių patirti smurtą, taip pat, kad moterys, kurias (duomenys neskelbtini), gali susidurti su visuomenės stigmatizacija, tačiau vertindamas pareiškėjos individualią situaciją, teismas padarė išvadą, jog nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Teismas, spręsdamas tiek iš Migracijos departamento, tiek iš pareiškėjos paaiškinimų ir jos skunde nurodytos informacijos, kad (duomenys neskelbtini) vis dar fiksuojami šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, nurodė, jog ši informacija savaime nėra pagrindu pripažinti pareiškėjos baimę būti persekiojamai esant visiškai pagrįstą, nes persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, o to nagrinėjamu atveju konstatuoti nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvertino ir bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo atskirose teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę.

10. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos pasakojimu Migracijos departamento apklausos metu, išklausęs pareiškėją teismo posėdžio metu, nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina apklausos metu pasitelkti papildomai specialių žinių turinčių specialistų (psichologų, teisininkų ir pan.), pareiškėjos atstovo teigimu, tos pačios lyties, nes pareiškėjos pasakojimas buvo logiškas, nuoseklus. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų ir pagrindo teigti, kad pareiškėja dėl galimai praeityje patirtos skriaudos ir išgyvenimų būtų nepajėgi savarankiškai gyventi, pasirūpinti savimi, jog šios aplinkybės būtų trukdę jai išreikšti mintis, jausmus, poreikius. Tokio pobūdžio medicininių dokumentų nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikta.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo nurodytus argumentus dėl neatskleistos ginčo esmės, dėl nevisapusiško ir neobjektyvaus pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo. Teismo nuomone, priimant Sprendimą pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio, vertinant aplinkybes, susijusias su jos praeityje galimai patirtu smurtu, (duomenys neskelbtini) buvo atsižvelgta į pareiškėjos individualią situaciją ir pasekmes.

12. Teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, jos asmenines savybes ir jos santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija, pagrįstai nenustatė, kad šiuo metu ji dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojama ar diskriminuojama. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėja gyvena teritorijoje, kurioje beatodairiškas smurtas, remiantis (duomenys neskelbtini) duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja į Lietuvą atvyko ne dėl iškilusios grėsmės, o dėl ekonominių priežasčių, siekdama gyventi Europos Sąjungos valstybėje.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kalėjimas arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl, teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, pareiškėjos atveju atsakovas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją jos kilmės valstybėje, o pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais ar (ir) įrodymais priešingai neįrodė.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog jos skundas Migracijos departamento Komisijos turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka, kadangi Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas vyksta ikiteismine rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėja savo skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

15. Pasisakydamas dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas. Teismas nurodė, kad Direktyvos 2008/115/EB straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, jog pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus pareiškėjos atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtusi Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikyta pareigūnų, prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas). Be to, nei iki Sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti jai savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Todėl teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė ją išsiųsti būtent į šią šalį.

16. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nenustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios pareiškėjai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas vertino, kad toks terminas negali būti proporcingu ir protingu. Todėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį sumažino nuo 5 metų iki 3 metų, teismas taip pat atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

17. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą ir Komisijos Sprendimą, todėl atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 18. Pareiškėja pateikė du apeliacinius skundus, kuriuose prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

19. Pareiškėjos apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami šiais argumentais:

19.1. Pareiškėja prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad yra (duomenys neskelbtini), kuri buvo pagrobta ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji bijo gyventi (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nuolatos puolami, be to, (duomenys neskelbtini) vyresnieji viską sprendžia už ją. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal (duomenys neskelbtini) nustatytus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) yra priskiriami prie padidintos rizikos asmenų grupės. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuriai gresia patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti (duomenys neskelbtini), moterys ir merginos buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) persekioja ir kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios grupuotės, o (duomenys neskelbtini) vyriausybės pajėgos neapsaugo (duomenys neskelbtini) nuo patiriamo priekabiavimo. Be to, (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko. (duomenys neskelbtini) toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini). Atsakovas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė.

19.2. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad grįžti į (duomenys neskelbtini) nenori, nes ten nėra darbo, buvo nuolat diskriminuojama dėl savo tikėjimo ypatumų, todėl negali jaustis užtikrinta dėl savo ateities. Ji mano, jog Europoje yra laisvė, gali kalbėti ką nori ir laisvai gyventi. Teismas buvo suklaidintas Migracijos departamento sprendimų ir dėl šios priežasties netinkamai įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl nepagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą.

19.3. Teismas nepasisakė dėl skunde ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytų esminių argumentų ir iškeltų klausimų, todėl liko neatskleista jos bylos esmė. Teismas nevertino pareiškėjos naujai pateiktos informacijos bei neištaisė Migracijos departamento pabėgėlių teisės taikymo klaidų ir tokiu būdu pažeidė pareigą atlikti išsamų, visapusišką faktinių bei teisinių aplinkybių nagrinėjimą, kaip nustatyta prieglobsčio teisėje. Įvertinus šias aplinkybes, prieglobsčio prašymas turėtų būti išnagrinėtas iš naujo, kartu atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis bei ištaisius atsakovo atlikto tyrimo trūkumus. Teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes buvo neatsižvelgta į Migracijos departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovui nesurinkus objektyvios informacijos apie pareiškėjos individualią situaciją ir jos padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, Atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjos padėtį, o bylą nagrinėjant pirmąja instancija, šie trūkumai nepašalinti, kas sudaro pagrindą sprendimą naikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti.

19.4. Teismas netinkamai vertino individualią pareiškėjos padėtį. Tiek teismo, tiek atsakovo (duomenys neskelbtini) interpretacija dėl (duomenys neskelbtini) padėties yra iš esmės klaidinga. Tiek teismas, tiek atsakovas neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) įvardytas individualias aplinkybes, tokias kaip gyvenamoji vieta, lytis ir kt., kurios lemia didesnį pažeidžiamumą. Įvertinus pareiškėjos individualias aplinkybes, pareiškėja patenka į pažeidžiamų asmenų grupę, kuriai gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini).

19.5. Teismas netinkamai vertino pareiškėjai gresiančios stigmatizacijos reikšmę. Teismas neatsižvelgė nei į pareiškėjos individualią situaciją, nei į atsakovo darbo trūkumus, atliekant apklausą. Be to, teismas klaidingai vertina ir praeityje patirtų veiksmų reikšmingumą. Teismas nepasisakė ir nevertino to, kaip pareiškėjos gyvenimą (duomenys neskelbtini) paveiks visuomenės požiūris į praeityje (duomenys neskelbtini), jos patirta trauma bei kokiomis sąlygomis gyventų pareiškėja ir, ar ją išsiuntus, šios sąlygos prilygtų nežmoniškoms, o prieglobsčio teisėje vertinama būtent ateityje kylanti grėsmė. Teismas bei Migracijos departamentas, interpretuodami pareiškėjos teiginius, esą ji nepatyrė jokių netinkamų veiksmų, ir atsižvelgdami išskirtinai tik į šį aspektą, neįvykdė pareigos tyrimą dėl prieglobsčio prašytojui kylančių rizikų atlikti akylai ir rūpestingai. Be to, teismas, teigdamas, kad į Lietuvą pareiškėja atvyko ne dėl kilusios grėsmės, o dėl ekonominių priežasčių, siekdama gyventi Europos Sąjungoje, daro subjektyvią ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstą prielaidą, ypatingai atsižvelgus į jos praeityje patirtą persekiojimą ((duomenys neskelbtini)).

19.6. Nei teismas, nei Migracijos departamentas neatsižvelgė į pareiškėjos pažeidžiamumą. Teismas nepasisakė dėl to, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, nepaisant to, jog pareiškėja yra patyrusi (duomenys neskelbtini) bei netinkamą elgesį, kaip nustatyta Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje yra pažeidžiamas asmuo. Dėl jos pažeidžiamumo, jos prieglobsčio prašymas turėjo būti nagrinėjamas bendra tvarka, kas užtikrintų išsamų prieglobsčio prašymo tyrimą. Duomenų apie tai, kad Migracijos departamento darbuotojai, kurie atliko pareiškėjos apklausas ar vertino prieglobsčio prašymą, būtų supažindinti su darbo su pažeidžiamais asmenimis specifika (pvz. kaip tinkamai užduoti klausimus, kaip tinkamai vertinti pažeidžiamų asmenų pasakojimo patikimumą ir pan.) byloje nėra, o teismas to taip pat nevertino.

19.7. Teismas netinkamai įvertino (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini). Teismas neidentifikavo atsakovo darbo klaidų ir konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento sprendimu, tačiau teismas visiškai neatsižvelgia į atsakovo netinkamai surinktą kilmės valstybės informaciją. Teismo ir atsakovo pozicija prieštarauja naujausiai kilmės valstybės informacijai. Migracijos departamento ir teismo išvada, jog informacijos apie (duomenys neskelbtini) persekiojimą nerasta, parodo, kad nebuvo surinkta visapusiška kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu vykdant tyrimą dėl pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste buvo pažeistos Tvarkos aprašo nuostatos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad remiantis aktualia kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) moterys, patyrusios (duomenys neskelbtini), yra itin pažeidžiamos, joms nėra prieinama pagalba, nėra atliepiami jų poreikiai, jos patiria diskriminaciją. Taigi (duomenys neskelbtini), o ypač moterims, patyrusioms (duomenys neskelbtini), nėra saugu (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos prieglobsčio prašymas turi būti išnagrinėtas iš naujo pateiktos naujos kilmės valstybės informacijos kontekste. Atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę, apie įstatymus ir jų taikymo būdą, nesurinko aktualios medžiagos apie (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenų tiesioginės diskriminacijos problematiką. Atsakovas neištyrė ir nenustatė, koks yra (duomenys neskelbtini) tiesioginės diskriminacijos laipsnis ir intensyvumas pareiškėjos kilmės šalyje. Atsakovas apsiribojo prielaida, kad pareiškėja vien dėl sunkių ekonominių priežasčių buvo priversta palikti kilmės šalį.

19.8. Sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti ir pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Atsakovas net nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, o tai yra privalu. Atsakovas vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Taigi atsakovo surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko (duomenys neskelbtini) valdžios režimą, neatspindi tikrosios pareiškėjos kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę.

19.9. Tiek Sprendime, tiek teismo sprendime yra formaliai išdėstytos teisinės nuostatos ir nėra niekaip įvertinta ar pasisakyta, kodėl būtent pareiškėjai turėtų būti taikytinos šios nuostatos. Dėl šios priežasties nuostatos dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti laikotarpio nustatymo nėra niekaip motyvuotos faktinėmis pareiškėjos aplinkybėmis. Vien ta priežastis, kad pareiškėja neteisėtai kirto sieną ar jos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, negali būti formaliu pagrindu nustatyti tokias neigiamas pasekmes. Teismo sprendimas, kad pareiškėjos atžvilgiu turi būti įvestas 3 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, neargumentuotas ir nenurodyta, kodėl taikomas būtent 3 metų draudimo terminas. Nors formaliai nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, tačiau neįvardijamos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos atžvilgiu taikomas būtent Kriterijų tvarkos 44.4.1 papunktis, o ne 44.3 ar 44.2 papunkčiai, kurie numato mažesnį draudimo laikotarpį. Tam, kad būtų taikomas Kriterijų 44.1.1 papunktis, turi būti tenkinamos tam tikros sąlygos, o pareiškėjos atveju šios sąlygos nėra tenkinamos. Draudimo atvykti laikotarpis neturėtų būti taikomas, kaip bausmė už prieglobsčio prašymo pateikimą, ypač šiuo atveju, kai prieglobsčio prašytoja priklauso grupei, patiriančiai rimtas žmogaus teisių problemas (duomenys neskelbtini).

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą vadovaudamasis iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo tokius argumentus:

20.1. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų dėl konkrečių aplinkybių, dėl kurių, jos manymu, jai asmeniškai kyla reali grėsmė ateityje susidurti su netinkamu elgesiu savo kilmės šalyje, nei tyrimo metu, nei skundo nagrinėjimo metu nenustatyta duomenų, kad pareiškėja po to, kai 2016 m. (duomenys neskelbtini), būtų susidūrusi su persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmais, todėl Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra informacijos, kuri leistų vertinti, jog pareiškėjai yra kilusi individuali grėsmė patirti persekiojimą ar nežmonišką elgesį grįžus į (duomenys neskelbtini). Tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir skunde.

20.2. Nei Įstatyme, nei jokiame kitame teisės akte nėra nustatyta, kad pažeidžiamų asmenų grupei priskiriamų asmenų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo privalo būti nagrinėjami bendra tvarka ir negali būti nagrinėjami skubos tvarka. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja turėtų būti priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei. Tačiau aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas, taip pat aplinkybė, ar tai buvo nustatyta prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, savaime nereiškia, jog prieglobsčio prašytojo prašymas yra pagrįstas ir kad jam automatiškai turi būti suteiktas prieglobstis. Bet kokiu atveju, sprendimas dėl prieglobsčio prašymo priimamas individualiai įvertinus prieglobsčio prašytojo situaciją, jo paaiškinimus, kilmės valstybės informaciją, kitus duomenis.

20.3. Pasisakydamas dėl surinktos kilmės valstybės informacijos aktualumo, atsakovas nurodo, kad nepaneigia ginčijamo sprendimo išvadų ir skunde pateikta kilmės valstybės informacija, kuri arba yra senesnė, nei Migracijos departamento surinkta, arba yra nesusijusi su pareiškėjos individualia situacija.

20.4. Pasisakydamas dėl skunde minimos informacijos apie padėtį stovyklose, kuriose gyvena (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad pareiškėja neminėjo, jog ji (duomenys neskelbtini) gyvena stovykloje, ji (duomenys neskelbtini) gyveno su šeima, buvo persikėlusi į skirtingus miestus, todėl tokia skunde cituojama informacija nėra susijusi su pareiškėjos individualia situacija. Dėl skunde minimo straipsnio dėl N. M. vizito Lietuvoje, nurodė, kad pačiame straipsnyje taip pat kalbama apie tai, jog (duomenys neskelbtini) praeityje patyrė genocidą, tačiau nekalbama apie tai, kad jiems grėstų persekiojimas ateityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35688 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 6K-1935 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 84 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

23. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat EŽTT aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, jog įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

24. Pareiškėja apeliaciniuose skunduose prašo juos nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų būti tiesiogiai išklausyta ir galėtų teikti paaiškinimus. Šiuo atveju turėtų būti paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas, kadangi šioje byloje liko neatskleista bylos esmė, esminiai paaiškinimai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

25. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjos apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

26. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Byloje nustatyta, kad užsienietė, (duomenys neskelbtini) pilietė, baimę būti persekiojama grindžia tuo, kad savo kilmės šalyje yra patyrusi (duomenys neskelbtini), nes yra (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji bijo gyventi (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nuolat puolami, be to, (duomenys neskelbtini) vyresnieji viską sprendžia už ją. Jai gresia (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjos teigimu, ji patenka į pažeidžiamų asmenų grupę, kuriai gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini).

28. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo ir ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šioje teismo nutartyje taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus.

29. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui atsakovas surinko informaciją.

30. Byloje surinkti duomenys apie kilmės šalį patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) priskiriami prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau (duomenys neskelbtini) nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo (duomenys neskelbtini), gali susidurti su visuomenės stigmatizacija).

31. Šiuo atveju individualių aplinkybių, lemiančių pareiškėjos teisinę padėtį, vertinimą, atliktą atsakovo, teisėjų kolegija pripažįsta nepakankamu tam, kad būtų teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjos nurodomų faktų nebuvo ir smurto, prievartos bei persekiojimo pavojai jai negresia.

32. Kaip matyti iš Apklausos protokolo ir atsakovo Sprendimo, pareiškėjos pasakojimas buvo laikomas pakankamai detaliu. Tačiau pareiškėjos nurodomos aplinkybės (Sprendimo 27 p.), bendrosios šalies situacijos kontekste, suponuoja migracijos pareigūnams prievolę imtis ne minimalių, o visų įmanomų priemonių tikrajai faktinei situacijai nustatyti. Tai šios bylos kontekste reiškia, kad privalėjo būti atliekamos specializuotos pareiškėjos apklausos, kuriose aktyviai dalyvautų specialistai (psichologai, analitikai ir pan.), turintys migrantų apklausų patirties. Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjos apklausos metu, kai kalbėta apie prieš pareiškėją naudotą (duomenys neskelbtini), su tuo susijusius įvykius, nesiekta konkretumo, aiškaus situacijos vaizdo apibrėžčių, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad aplinkybių tyrimui nebuvo skirtas pakankamas dėmesys, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos argumentai dėl (duomenys neskelbtini) prieš ją yra paneigti (ABTĮ 56 str. 7 d.).

33. Teisėjų kolegija, be to, pažymi, kad Migracijos departamentui įvykdžius pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes atliekant tikslines specializuotas pareiškėjos apklausas, galutiniam sprendimui dėl pareiškėjos teisinės padėties priimti būtų svarbios jau šiuo metu nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, kad (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos tėvas ir broliai, taigi ji turi vyriško palaikymo aplinką. Tačiau ir šios aplinkybės, priklausomai nuo apklausų metu gautų duomenų, gali kisti, todėl taip pat turėtų būti vertinimo dalykas.

34. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliaciniai skundai patenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – panaikinamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 21S35688 ir Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos H. N. S. apeliacinius skundus patenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35688 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos H. N. S. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 6K-1935.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė