d5aca9dc-ff67-4cea-b08d-306fe04a46c6 · Kauno apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-3025-428/2015  Teisminis proceso Nr. 3-61-3-02093-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 2 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V.

S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 1-2), praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau LAVL arba Ligoninė) laikymo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos. PareiÅ¡kėjui gydantis ligoninėje teko mažesnis nei įstatymuose numatytas plotas, palatose buvo drėgna, prastas apÅ¡vietimas. Palatose įrengtas sanitarinis mazgas netinkamai atitvertas, dėl to pareiÅ¡kėjui teko atlikinėti gamtinius reikalus kitiems matant.

Tokiomis sÄ lygomis gydantis pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5000 Eur. Atsakovė, Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atsiliepimu (b.l. 11-13) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodė, jog ligoninės palatos minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat atnaujinamas. Pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 35.5 punktÄ , sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka minėto Taisyklių punkto reikalavimus. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuleistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės akluose nustatytos ploto normos, vienam asmeniui, galėjo būti viršytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių).

Taip pat, Ligoninė privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose, be to, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad Ligoninės Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas (9-10 laikotarpiais), pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nuo 6.00 val. ryto iki 22.00 vai. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Todėl, Ligoninės manymu, trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiÅ¡kėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti žalÄ nepagrįstas jokiais įrodymais, tariama žala apibÅ«dinama bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LAVL, atlyginimo.

Šalių rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiais nuo 2012-05-29 iki 2012-06-07, nuo 2012-06-09 iki 2012-06-11, nuo 2012-07-10 iki 2012-07-18, nuo 2012-08-29 iki 2012-09-12, nuo 2012-10-17 iki 2012-11-23, nuo 2013-01-12 iki 2013-02-21, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-15, nuo 2013-03-21 iki 2013-04-12, kamerų tipo palatose, o laikotarpiais nuo 2013-07-30 iki 2013-08-06, nuo 2013-12-10 iki 2013-12-17 palatose, kuriose nuo 6.00 iki 22.00 val. laisvu laiku nuo procedūrų, galėjo laisvai judėti skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Ginčo dėl pareiÅ¡kėjo gydymo laikotarpio byloje nėra. PareiÅ¡kėjas teigia, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų LAVL, t.y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos palatose pažeidimo, bei antisanitarinių sÄ lygų, t.y. palatose kaupėsi drėgmė, buvo prastas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, sanitarinis mazgas įrengtas neatitveriant jo nuo patalpos.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jam gydantis LAVL buvo pažeista ploto norma.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau –Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m.

Nagrinėjamos bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjas atskirais laikotarpiais nuo 2012-05-29 iki 2012-06-07, nuo 2012-06-09 iki 2012-06-11, nuo 2012-07-10 iki 2012-07-18, nuo 2012-08-29 iki 2012-09-12, nuo 2012-10-17 iki 2012-11-23, nuo 2013-01-12 iki 2013-02-21, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-15, nuo 2013-03-21 iki 2013-04-12, kamerų tipo palatose, o laikotarpiais nuo 2013-07-30 iki 2013-08-06, nuo 2013-12-10 iki 2013-12-17 palatose, kuriose nuo 6.00 iki 22.00 val. laisvu laiku nuo procedūrų, galėjo laisvai judėti skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma palatose kartu su pareiškėju (atsiliepime nurodė, jog tokie duomenys nefiksuojami). Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė negali nurodyti, kiek tiksliai buvo laikoma asmenų kartu su pareiškėju minėtoje palatoje, vertintina pareiškėjo naudai ir tikėtina, jog tuo metu kartu su pareiškėju buvo gydomi ir kiti asmenys (ne vienas pareiškėjas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimo našta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma, tenka atsakovei.

Tai ne kartÄ pažymėjo ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas bei Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje. Kadangi LAVL nepateikė duomenų kiek kiekvienu laikotarpiu kartu su pareiÅ¡kėju palatose buvo gydoma asmenų, skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis plotas atsižvelgiant į palatoje esančių lovų skaičių. PareiÅ¡kėjas posėdžio metu patvirtino, jog palatose nebuvo daugiau asmenų laikoma, nei palatos buvo pritaikytos, tačiau visos palatų lovos bÅ«davo užimtos.

IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL tenkanti ploto norma svyravo nuo 2,12 kv.m. iki 4,7 kv.m (b.l. 11-12). PareiÅ¡kėjas LAVL, ginčo laikotarpiu, viso buvo gydomas 105 paras, iÅ¡ jų 89 paras kamerų tipo palatose, 16 parų palatose, kuriose jam nebuvo suvaržyta teisė judėti nuo 6.00 val. iki 22.00 val. laisvu nuo medicininių procedÅ«rų metu. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius Laisvės vietų atėmimo ligoninės neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ä®vertinus byloje LAVL pateiktus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu gydantis LAVL buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti gydomam įstatymų nustato ploto palatose, kuomet asmeniui tenka ne mažiau nei 5,1 kv.m.Dėl skunde nurodytų aplinkybių, jog palatose kaupėsi drėgmė, buvo prastas apÅ¡vietimas, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo patalpos.PareiÅ¡kėjo teigimu, jo laikymo Ligoninėje metu buities sÄ lygos neatitikimo Lietuvos Respublikos higienos normose numatytų reikalavimų.

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – vėdinimu, apÅ¡vietimu. DaugumÄ Å¡ių klausimų reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Pažymėtina, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 62 straipsnio 2 dalį, laisvės vietų atėmimo ligoninė prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tačiau visi Å¡ie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 punktas).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos (palatos). Tai paneigia į bylÄ pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys – foto lentelės (41-44), iÅ¡ kurių matyti, jog palatoje sanitarinis mazgas yra atskirtas tinkamo aukščio sienele, bei yra užkabinta užuolaida. Atsakovės atstovė atsiliepime akcentavo, kad palatose sanitarinio mazgo sienelės nuo likusio kameros ploto atitvertos ne žemesne nei 1,5 metro aukščio pertvara. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad teisinis reguliavimas didesnius reikalavimus įrengiant sanitarinius mazgus (sanitarinio mazgo įrengimÄ atskirose patalpose, oro Å¡alinimo sistemos įrengimas ir kt.), numato tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams, pripažintina, kad atsakovė teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog palatose kaupėsi drėgmė, buvo prastas natūralus ir dirbtinis palatų apšvietimas. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad remonto darbai buvo atliekami periodiškai, pateikė darbų priėmimo aktus, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, tačiau, visi pateikti aktai yra arba neaktualiu laikotarpiu, arba palatų, kuriose pareiškėjas nebuvo gydomas. Nurodyta aplinkybė, jog įstaiga turi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija, negali būti vertinama, kaip paneigianti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kadangi ji suteikia įstaigai teisę verstis medicinos praktika, tačiau neatspindi įstaigoje esančių palatų būklės. Todėl atsakovės pateikti duomenys, negali būti vertinami, kaip pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiantys įrodymai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavęs, kad Å¡io pobÅ«džio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje Hacioglu prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todėl pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje Nedayborshch prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje Antipenkov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Pshenichnyy prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje Gridin prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Vertinant byloje esančius duomenis, pareiÅ¡kėjo parodymus, teismas mano, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ .Dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo hospitalizavimo Ligoninėje metu (atskirais laikotarpiais nuo 202012-05-29 iki 2013-12-17), nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, atsakovas nepateikė, pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl palatose besikaupusios drėgmės ir prasto apšvietimo, paneigiančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalimo sÄ lygų praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad patyrė didelius nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, buvo pažemintas, sugniuždytas, prarado pasitikėjimÄ savimi, buvo padaryta žala sveikatai. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui kalint nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, jausti, kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jo žmogiÅ¡kasis orumas, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent laikymas pažeidžiant nustatytÄ reikalavimus pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų. Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui jo hospitalizavimo Ligoninėje metu (atskirais laikotarpiais nuo 2012-05-29 iki 2013-12-17), nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus palatos plotas, tenkantis vienam asmeniui, be to atsakovas nepateikė Teismui paneigiančių duomenų, dėl pareiÅ¡kėjo laikymo užtikrinant kamerose Higienos normas, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.).

Ä®vertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ bei informacijos, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi LAVL administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės vietų atėmimo ligoninės, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jolanta Medvedevienė