2016-12-13 Nr. AB-23689-3-61-3-01938-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1707-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01938-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 36; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. D. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Tauragės kurjeris“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. SPR-17 dalį, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo leidžiamame laikraštyje publikacijoje „Kaimo kavinėje – ispaniškos aistros“ („Tauragės kurjeris“, 2014-10-14, Nr. 78) teiginiuose: „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“ ir „Teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad merginai stipriai sutrenktas skruostikaulis“ (toliau – ir Teiginiai) paskelbta informacija padarytas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas ir už tai pareiškėjui skirtas įspėjimas, bei priteisti 21 Eur žyminio mokesčio ir kitas patirtas atstovavimo išlaidas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčijama sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Pasak pareiškėjo, atsakovas pats neteisingai interpretavo teismo medicinos eksperto A. G. išvados turinį. Atsakovo išvados prieštarauja įstatymui, bendriesiems teisingumo, protingumo principams bei logikai. Atsakovas neištyrė visų byloje reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių, netinkamai vertino Įstatymo nuostatas. Teigia, kad ginčijamuose teiginiuose paskleista informacija yra tiksli, teisinga ir nešališka. Laikraštis, rengdamas publikaciją, tinkamai atliko žurnalistinį tyrimą. Laikraščio žurnalistė susisiekė su ekspertu A. G., kuris ir patvirtino, kad moteriai buvo stipriai sutrenktas skruostikaulis. Rėmėsi ir iš S. V. gauta informacija. Atsakovas nesusiekė su ekspertu, tik formaliai pritaikė įstatymą ir nusprendė, kad publikacijos teiginiai pažodžiui neatitiko ekspertizės akte padarytos išvados, todėl jie neteisingi.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad laikraštis neteisingai interpretavo ekspertizės duomenis ir teigė, kad laikraštis ne interpretavo, o tik nurodė, ką pakomentavo teismo ekspertas A. G.. Teismo eksperto žodžiai nelaikytini interpretacija. Pastebėjo, kad nežymus sveikatos sutrikdymas yra įstatymuose įtvirtinta kategorija ir teiginys „stipriai sutrenktas skruostikaulis“ yra apibendrintas teiginys ir negali būti vertinama, kad padarius nežymų sveikatos sutrikdymą negali būti stipriai sutrenktas skruostikaulis. Teigė, kad laikraštis nepateikė jokios neteisingos, netikslios ir nešališkos informacijos, kuri galėtų sudaryti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Aplinkybė, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorija neminima laikraščio publikacijoje, o minimas tik konkretus tą nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlęs stiprus skruostikaulio sutrenkimas, negali būti laikomas Įstatymo pažeidimu. Publikacijoje nurodytas teiginys buvo pateiktas visuomenei suprantamais žodžiais, nevartojant specialiuose teisės aktuose nustatytų sąvokų, yra labiau informatyvus. Atsakovo sprendimas yra ne tik formalus, bet ir prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Akcentavo, kad spauda demokratinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį ir iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus informacijos tikslumo. Iš publikacijos turinio matyti, kad ja buvo siekiama informuoti visuomenę apie Griežpelkių kaimo turizmo sodyboje galimai įvykdytą nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Tokia informacija prisideda prie nusikalstamumo prevencijos. P. D. yra minėtos sodybos bendrasavininkas. Šioje sodyboje vyksta gyvos muzikos vakarai, renkasi įvairaus amžiaus žmonės ir ši sodyba yra strategiškai svarbi vieta apylinkėje. Pareiškėjo nuomone, kaimo turizmo sodybos ir jų savininkų veikla laikytina visuomeniškai svarbia ir visuomenė apie tai turi teisę žinoti. Ginčijamame sprendime buvo ignoruojama saviraiškos laisvė.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo argumentą, kad teismo medicinos ekspertas A. G. patvirtino Teiginius žurnalistei, atmetė kaip nepagrįstą. Rėmėsi R. R., publikaciją rengusios žurnalistės, paaiškinimu, iš kurio matyti, kad ji nebuvo susisiekusi su teismo medicinos ekspertu A. G., negavo jo komentaro, o juo labiau patvirtinimo apie „stiprų sutrenkimą“. Publikacijoje teiginys „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“ yra pateiktas kaip atskiros publikacijos dalies pavadinimas, jis nėra pateiktas kabutėse, nėra nurodyta, kad tai A. G. žodžiai. Be to, iš toliau publikacijoje pateiktos informacijos ir R. R. paaiškinimų matyti, kad visų specialistų, su kuriais redakcija susisiekė, žodžiai yra aiškiai išskirti, t. y. nurodyta, kad tam tikra informacija suteikta būtent to specialisto, tokie duomenys pateikiami su atitinkama tiesioginės kalbos skyryba, nurodant informacijos šaltinį. Skelbiant informaciją apie S. V. nustatytus sužalojimus, to nebuvo padaryta, nes pati R. R. nurodė, jog ne A. G. patvirtino, kad mergina patyrė stiprų sutrenkimą, o pati mergina taip tvirtino redakcijai. Teiginius paskelbė pareiškėjas, pasitikėdamas S. V. žodžiais ir neteisingai interpretuodamas teismo medicinos eksperto A. G. išvados turinį. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog Teiginiai yra A. G. komentaras ar atkartojamos jo mintys. Pareiškėjas, raštu pateikdamas atsakovui paaiškinimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens skundo, nenurodė, jog publikaciją rengusi žurnalistė susisiekė su teismo ekspertu A. G., kuris pats neva ir patvirtino žurnalistei Teiginius, ir tai vertino kaip siekį išvengti atsakomybės.

Pažymėjo, kad atlikdamas tyrimą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovas vadovavosi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tauragės poskyrio specialisto (teismo medicinos eksperto A. G.) išvada G 320/14(11), kuri yra laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu. Atlikęs tyrimą teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad S. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog minėtoje specialisto išvadoje pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, atsakovas neturėjo pagrindo papildomai kreiptis į teismo ekspertą A. G..

Nurodė, kad nekilo ginčo, jog pareiškėjui (jo žurnalistei) buvo žinomas tikslus minėtos teismo medicinos eksperto išvados turinys ir S. V. sužalojimų pobūdis bei mastas, todėl pareiškėjas, profesionaliai atlikdamas žurnalistinį tyrimą, turėjo objektyvią galimybę atspindėti realų išvados turinį. Išvadoje niekur nėra fiksuota, kad S. V. buvo padarytas „stiprus sutrenkimas“. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį atsakomybė pasireiškia neatsargumu, kai turėdamas galimybę viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas imasi nepakankamų priemonių, kad būtų užtikrintas įstatymų reikalavimų laikymasis tam tikru individualiu atveju. Teigė, kad atsakovas priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. D. atsiliepime į skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, kompromituojantis ir žeidžiantis P. D.. S. V. kavinėje išdirbo 7 mėnesius. Ji P. D. norėjo išprovokuoti. P. D. neigė S. V. trenkęs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad P. D. 2014 m. lapkričio 5 d. pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl publikacijoje „Kaimo kavinėje – „ispaniškos“ aistros“ („Tauragės kurjeris“, 2014-10-14, Nr. 78) paskelbtos informacijos. Tarnyba 2014 m. lapkričio 17 d. raštu, vadovaudamasi Įstatymo 50 straipsnio 4 dalimi, pasiūlė patikslinti skundą. Tarnyboje 2014 m. gruodžio 2 d. buvo gautas P. D. patikslintas skundas, kuriame P. D. skunde nurodė, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija: „<...> P. D., norėdamas ją atleisti iš darbo, įžeidinėjo, atėmė mobilųjį telefoną ir, negana to, smogė į veidą“, „Teigia buvusi sumušta“, „Prasidėjo grumtynės“, „Mergina sako, kad paskutinis atlyginimas jai taip ir nebuvo sumokėtas <...>“, „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“, „Teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad merginai stipriai sutrenktas skruostikaulis“. P. D. jautėsi apšmeižtas, pažemintas, teigia, jog rašiniu buvo pakenkta įmonės prestižui ir dirbančiam personalui, P. D. nepilnamečio sūnaus interesams. Pareiškėjas prašo įvertinti, ar korespondentė, rašydama jį ir jo šeimą žeminančią publikaciją, nepažeidė Žurnalistų etikos kodekso, išsamiai neištyrusi aplinkybių, parašė straipsnį, žeminantį jį ir jo šeimą. Žurnalistų etikos inspektorius 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (SK-169)S-668 kreipėsi į UAB „Tauragės kurjeris“ direktorių, prašydamas iki 2014 m. gruodžio 22 d. paaiškinti P. D. ginčijamuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitiktį tikrovei įrodančias aplinkybes bei pateikti viešosios informacijos rengėjo / skleidėjo poziciją dėl skundo argumentų.

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ redaktorė R. R. 2014 m. gruodžio 23 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad skundžiamoje publikacijoje pateikta informacija yra atitinkanti tikrovę ir nepažeidžia P. D. asmeninių interesų, apie pastarojo asmeninį gyvenimą publikacijoje neminima, o nagrinėjama problema, susijusi su vieša maitinimo įstaiga. Pasak redaktorės, visuomenė turi teisę žinoti, ar saugu joje lankytis ir dirbti. R. R. paaiškino, kad ginčo teiginys „<...> P. D., norėdamas ją atleisti iš darbo, įžeidinėjo, atėmė mobilųjį telefoną ir, negana to, smogė į veidą“ yra ištrauktas iš publikacijos konteksto ir Tarnybai pateiktas ne visas.

Tikrasis teiginys, redaktorės teigimu, yra visiškai kitoks: „Į redakciją besikreipusi padavėja Alina (vardas pakeistas) pasakojo, kad kavinės savininkės vyras P. D., norėdamas ją atleisti iš darbo, įžeidinėjo, atėmė mobilųjį telefoną ir, negana to, smogė į veidą“. Redaktorė teigė, kad minėtas teiginys yra tiesa – nurodomoje kaimo kavinėje dirbusi padavėja iš tikrųjų kreipėsi į redakciją ir išsakė savo teiginius. R. R. nurodė, kad redakcija turi pokalbio su šia moterimi garso įrašą ir Tarnybai pageidaujant, galės jį pateikti.

R. R. pabrėžė, jog redakcija neteigia, kad P. D. smogė moteriai į veidą ar atėmė iš jos telefoną, redakcija teigia, kad padavėja kreipėsi į redakciją, išsakydama savo poziciją. Be to, laikraščio redaktorė nurodė, kad P. D. ginčijamas teiginys „Teigia buvusi sumušta“ taip pat atitinka tikrovę, nes į redakciją besikreipusi mergina iš tikrųjų teigė buvusi sumušta. R. R. pažymėjo, jog redakcija neteigia, kad P. D. merginą sumušė, redakcija tik perteikė kaimo turizmo sodybos kavinėje dirbusios moters žodžius, tuo pačiu suteikdama teisę P. D. paaiškinti arba paneigti merginos nupasakotą situaciją.

Redaktorės teigimu, sakinys „Prasidėjo grumtynės“ taip pat ištrauktas iš publikacijos konteksto. Redaktorė nurodė, kad šis sakinys yra merginos, kuri kreipėsi į redakciją tiesioginės kalbos dalis. Tai, anot redaktorės, parodo ir publikacijoje naudojama tiesioginės kalbos skyryba. R. R. paaiškino, kad visi merginos išsakyti žodžiai yra tokie: „- Prasidėjo grumtynės. Kadangi aš sėdėjau, o jis buvo atsistojęs, sukdamasis jis alkūne trenkė man į dešinį skruostikaulį. Atsistojau ir pradėjau šaukti, kad atiduotų telefoną, - pasakojo mergina“.

Redaktorė nurodė, kad paneigti ar iškraipyti kito žmogaus išsakytų žodžių redakcija negali ir neturi teisės. R. R. teigimu, redakcija suteikė teisę į juos atsakyti P. D., o jis šia teise pasinaudojo. Redaktorė nurodė, kad publikacijoje skelbiamas tikslus jo atsakymas, o dėl savo redakcijai išsakytų žodžių P. D. neprieštaravo. Redaktorė nurodė, kad ginčo teiginys „Mergina sako, kad paskutinis atlyginimas jai taip ir nebuvo sumokėtas <...>“ taip pat ištrauktas iš konteksto, o visas sakinys yra toks: „Mergina sako, kad paskutinis atlyginimas jai taip ir nebuvo sumokėtas, ji gavusi tik pinigus už nepanaudotas atostogas“.

Šis teiginys, R. R. teigimu, taip pat yra tikras, nes mergina taip redakcijai teigė. Redaktorė paaiškino, kad P. D. apie tai buvo informuotas ir į šiuos kaltinimus atsakė, redakcija skaitytojus apie tai informavo. R. R. paaiškino, kad pati mergina informavo redakciją, jog patyrė sunkų sutrenkimą, parodydama žurnalistei teismo medicinos eksperto išvadą. Redaktorės teigimu, šia išvada redakcija pasitikėjo, be to, anot redaktorės, pastarųjų publikacijos teiginių teismo medicinos ekspertas A. G. neapskundė. Redaktorės nuomone, jie laikomi tiesa.

R. R. paaiškinime teigia, kad P. D. tokio dokumento neturi, todėl jo turinio nežino ir negali teigti kitaip, nei parašyta publikacijoje. Redakcija yra įsitikinusi, kad P. D. savo poelgiais ir viešai išsakytais žodžiais pats menkina savo orumą, nes viešoje vietoje elgiasi netinkamai, kalbinamas žurnalistų, visada juos įžeidinėja ir teigia, kad tai, kas vyksta jo kavinėje, yra tik jo asmeninis reikalas. Redaktorė pažymėjo, kad Griežpelkių kaimo turizmo sodybos kavinė yra vieša vieta, kur teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, vyksta vieši šokių vakarai, todėl šios įstaigos lankytojai, o ir kiti tauragiškiai turi teisę žinoti, kas joje vyksta, ar ten saugu.

Juolab, kad ši kavinė dažnai ieško darbuotojų. Redaktorė teigia, kad visuomenė, ieškodama darbo, turi teisę žinoti apie darbdavio ir darbuotojų santykius, kurie iškyla į viešumą. Redakcijos nuomone, publikacijoje minima moteris turėjo teisę išsakyti savo poziciją, redakcija negalėjo jos neišklausyti, kitaip būtų apkaltinta esanti neobjektyvi ir suinteresuota, kad panašūs incidentai į viešumą neiškiltų. Juolab, kad į konflikto vietą iš tikrųjų buvo kviečiami policijos komisariato pareigūnai ir jie šį faktą patvirtino.

Redaktorė paaiškino, kad policijos atstovė „Tauragės kurjeriui“ patvirtino, jog P. D. iš tikrųjų trenkė merginai per galvą ir atėmė iš jos telefoną, kurį pareigūnas po to rado ir grąžino savininkei. Redaktorė atkreipė dėmesį, kad šių policijos atstovės teiginių P. D. neskundžia, todėl, redaktorės nuomone, jie yra tiesa. Taip pat R. R. nurodė, jog merginos vardą redakcija pakeitė, nes ji pageidavo, kad jos tapatybė nebūtų atskleista. Redaktorė paaiškino, kad siekė išsaugoti šaltinio paslaptį, todėl taip ir padarė.

Redaktorė nurodė, kad P. D. neskelbti jo pavardės nepageidavo. R. R. teigė, kad kai kurių Tarnybai nurodytų skundo teiginių net neįmanoma suprasti, nes jo sakiniai nelogiški ir su klaidomis. Be to, skunde P. D. teigia pats pateikęs merginai dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo, o tai, redaktorės įsitikinimu, reiškia, kad jis oficialiai rūpinasi kavinės veikla, nors ankstesniame skunde teigia esąs paprastas pensininkas ir su kaimo turizmo sodybos veikla tiesiogiai nesusijęs. Redakcija yra įsitikinusi, kad rašydamas skundus Tarnybai, P. D. rašo netiesą ir mano, kad už savo garbę ir orumą yra atsakingas pats, o ne „Tauragės kurjerio“ redakcija.

Redaktorė pabrėžė, kad išklausydama visas konflikto puses redakcija nepažeidė nei Žurnalistų etikos kodekso, nei Įstatymo nuostatų. Publikacija buvo siekiama tik informuoti visuomenę apie viešoje vietoje kilusias problemas. R. R. pažymėjo, kad jokių frazių apie asmeninį (duomenys neskelbtini) šeimos gyvenimą publikacijoje nėra, todėl yra įsitikinusi, kad jokie šios šeimos asmeniniai interesai pažeisti nebuvo.

Tarnyba 2015 m. sausio 19 d. raštu Nr. (SK-169)S-23 kreipėsi į Tauragės apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, kuris 2015 m. sausio 22 d. raštu Nr. 85-S-2657 pranešė, kad 2014 m. spalio 6 d. buvo registruotas S. V. pareiškimas dėl to, kad kaimo turizmo sodyboje „Griežpelkiai“ patalpose P. D. jai sudavė per veidą, atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir iškoneveikė necenzūriniais žodžiais ir dėl šio įvykio priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Žurnalistų etikos inspektorius 2015 m. vasario 27 d. sprendime SPR-17, vadovaudamasis Įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 3 dalies 1 punktu, P. D. skundą pripažino iš dalies pagrįstu ir įspėjo UAB „Tauragės kurjeris“ dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas buvo nesąžiningas ar piktnaudžiavo savo teisėmis publikuodamas S. V. suteiktą informaciją teiginiuose „<...> P. D., norėdamas ją atleisti iš darbo, įžeidinėjo, atėmė mobilųjį telefoną ir, negana to, smogė į veidą“, „Teigia buvusi sumušta“, „Prasidėjo grumtynės“, „Mergina sako, kad paskutinis atlyginimas jai taip ir nebuvo sumokėtas <...>“ ir padarė išvadą, kad remiantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punktu, UAB „Tauragės kurjeris“ nuo redakcinės atsakomybės atleistinas, o už minėtuose teiginiuose paskleistą informaciją atsakingas jų autorius, t. y. S. V.. Žurnalistų etikos inspektorius „Tauragės kurjerio“ redaktorės R. R. paaiškinimą dėl ginčo Teiginiuose „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“ ir „Teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad merginai stipriai sutrenktas skruostikaulis“ paskelbtos informacijos įvertino kaip nepagrįstą. P. D. turėjo ir žinojo teismo medicinos eksperto išvados turinį, pateikė jį žurnalistų etikos inspektoriui bei pagrįstai gali teigti kitaip, nei parašyta skundžiamoje publikacijoje. Nagrinėjamu atveju nustatė, kad P. D. ginčijamuose Teiginiuose paskleista informacija neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Ginčo Teiginius, neteisingai interpretuodamas teismo medicinos eksperto A. G. išvados turinį, paskelbė pats viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas, todėl laikytinas tinkamu atsakomybės už Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą, subjektu.

Iš teismo medicinos eksperto išvados Nr. G320/14(11) teismas nustatė, kad S. V. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio skruostikaulio audinių patinimas ir poodinė kraujosruva jame. Atlikęs tyrimą teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad S. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip nustatyta anksčiau, laikraščio redaktorė R. R. paaiškinime nurodė, kad redakcijos žurnalistei S. V. parodė minėtą teismo medicinos eksperto išvadą. Taigi, išvados turinys žurnalistei buvo žinomas. Teismas sutiko su atsakovo sprendime padaryta išvada, kad viešosios informacijos rengėjui / skleidėjui buvo žinomas tikslus jos turinys ir S. V. sužalojimų pobūdis bei mastas.

Akivaizdu, kad P. D., turėdamas minėtą specialisto išvadą, įvertinęs publikacijoje nurodytus Teiginius, negalėjo sutikti, kad juose nurodyta informacija yra tiksli ir atitinka specialisto išvadą. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais kad medicinos ekspertas A. G. patvirtino Teiginius. Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė 2014 m. gruodžio 18 d. paaiškinimuose Tarnybai tokių argumentų nebuvo nurodžiusi. Tik skunde teigė, kad žurnalistė buvo susisiekusi su teismo ekspertu. Paaiškinime ji nenurodė, kad buvo susisiekusi su teismo medicinos ekspertu A.

G., todėl ir negalėjo gauti pastarojo komentaro ar patvirtinimo apie „stiprų sutrenkimą“, padarytą S. V.. Įvertinus publikacijos turinį, sutiktina su atsakovo vertinimu, kad teiginys „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“ yra pateiktas kaip atskiros publikacijos „Kaimo kavinėje – „ispaniškos“ aistros“ dalies pavadinimas. Pavadinimas neišskirtas kabutėmis, nenurodyta pagal tiesioginės kalbos skyrybos reikalavimus, kad tai A. G. žodžiai. Be to, toje pačioje publikacijoje pagal tiesioginės kalbos reikalavimus buvo pateikti visų kitų specialistų, su kuriais laikraščio redakcija susisiekė, išsakyti žodžiai.

Pažymėtina, kad publikacijoje nurodyta informacija, teikta kitų specialistų, išskirta pagal tiesioginės kalbos skyrybos reikalavimus, nurodant konkretų informacijos šaltinį, t. y. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai G. P., Darbo inspekcijos Tauragės skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius A. F.. Nagrinėjamu atveju laikraščio redaktorė R. R. paaiškinime nurodė, kad ne A. G. patvirtino, jog mergina patyrė stiprų sutrenkimą, o būtent pati S. V. taip tvirtino redakcijai. Teismas sutiko su atsakovo pateiktu aplinkybių vertinimu sprendime, kad pareiškėjas neįrodė, jog Teiginiai yra teismo medicinos eksperto A.

G. komentaras ar atkartojamos jo mintys. Teismo vertinimu, tai yra pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už Įstatymo pažeidimą. Jokių duomenų, kad realiai redaktorė buvo susisiekusi su teismo ekspertu, pareiškėjas nepateikė. Be to, nenurodė ir aplinkybių, dėl kokių priežasčių paaiškinime redaktorė nenurodė aplinkybių dėl pokalbio su ekspertu. Taip pat nepaaiškino, kodėl Tarnybai vėliau po paaiškinimo pateikimo redaktorė negalėjo pateikti papildomų paaiškinimų ir duomenų, patvirtinančių, kad redaktorė su ekspertu buvo susisiekusi.

Pažymėtina, kad redaktorės paaiškinimas buvo išsamus, todėl atsakovas, įvertinęs jame pateiktą informaciją, pagrįstai konstatavo Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, nesistengė išsiaiškinti bylai svarbių aplinkybių, nes Tarnyba nesusisiekė su ekspertu A. G. Teismas pažymėjo, kad įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, matyti, kad atsakovas vadovavosi laikraščio redaktorės pateiktais paaiškinimais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tauragės poskyrio specialisto (teismo medicinos eksperto A. G.) išvada G 320/14(11), kuri yra oficialus rašytinis įrodymas ir redaktorei buvo žinomas jos turinys. Atsakovas neturėjo pareigos papildomai kreiptis į teismo ekspertą A. G. ir rinkti papildomą informaciją. Pareiškėjui (jo žurnalistei) buvo žinomas tikslus minėtos teismo medicinos eksperto išvados turinys ir S. V. sužalojimų pobūdis bei mastas. Taigi, pareiškėjas, profesionaliai atlikdamas žurnalistinį tyrimą, turėjo objektyvią galimybę atspindėti realų išvados turinį, kurioje nėra užfiksuota, jog S. V. buvo padarytas „stiprus sutrenkimas“. Laikraščio redakcija, atsižvelgus į anksčius nustatytas aplinkybes, turėjo realią galimybę imtis priemonių, kad išvengtų Įstatymo pažeidimo.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjas Teiginius pateikė taip, kad visuomenei būtų suprantamiau ir aiškiau, negali paneigti reikalavimo laikytis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti tikslią, teisingą ir nešališką informaciją. Teismo vertinimu, atsakovo tyrimas yra išsamus, jame įvertintas laikraščio redaktorės paaiškinimas, teismo medicinos eksperto išvada, policijos komisariato pateikta informacija. Teismas nenustatė, kad atsakovas šališkai ir neobjektyviai būtų tyręs P. D. skundo aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad Žurnalistų etikos inspektorius, atlikęs išsamų aplinkybių vertinimą ir nustatęs Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui skyrė įspėjimą. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pareiškėjas išspausdindamas teiginius „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“ ir „Teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad merginai stipriai sutrenktas skruostikaulis“ nepadarė įstatymo pažeidimo, nes parašė tai, kas nurodyta specialisto išvadoje. Pareiškėjas, vadovaudamasis protingumo principu, nemano, kad atspindėjo išvadą nerealiai, netiksliai ar neaiškiai. Visas teismo medicinos eksperto parengtas dokumentas vadinasi „Specialisto išvada“. Specialisto išvadoje aiškiai pasakyta, kad vyriškis vieną kartą stipriai sutrenkė į veidą, t. y. į skruostikaulį iš dešinės rankos; kad dėl skruostikaulio sutrenkimo atsirado dešinio skruostikaulio audinių patinimas ir poodinė kraujosruva jame, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Galiausiai, nurodytas sveikatos sutrikdymo mastas – nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi visa ši informacija surašyta specialisto išvadoje – vientisame dokumente. Iš esmės, teismas nurodė, kurią teismo medicinos ekspertizės išvados dalį pareiškėjas privalėjo atspausdinti. Manytina, kad tokios tiek inspektoriaus, tiek teismo išvados nepagrįstai riboja žodžio laisvę ir suvaržo teisę laisvai skleisti informaciją. Jeigu pareiškėjas būtų stengęsis iškreipti specialisto išvados tekstą, tokiu atveju būtų galima konstatuoti įstatymo pažeidimą, tačiau šiuo atveju pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir visuomenei nurodė tikslias ir realias aplinkybes – kad kaimo kavinės darbuotojai trenkta į veidą.

2. Žodžiai „suduoti“ ir „sutrenkti“ yra sinonimai ir reiškia tą patį (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas). Tai, kad pareiškėjas savo publikacijoje pavartojo sinonimus, nereiškia, kad buvo padarytas įstatymo pažeidimas. Negalima situacijos aiškinti taip, kad įstatymas neleidžia vartoti sinonimų. Tokiu atveju, būtų neprotingai varžoma žodžio laisvė, pažeistas teisingumo ir protingumo principas. Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovavosi tik įstatymo raide, itin formaliai įvertino situaciją, nors atsižvelgiant į protingumo principą, manytina, kad kiekvienas vidutiniškai išsilavinęs žmogus pasakytų, jog šioje situacijoje buvo realus išvados turinio atspindėjimas ir kažkokios atskiros nuo specialisto išvados interpretacijos nebuvo daromos. Esmė, kad veido sudavimo (sutrenkimo) faktas yra patvirtintas. O tai, kad pareiškėjas nenurodė sužalojimo masto, yra publikacijos rengėjo pasirinkimas, kokią informaciją skelbti, o kokios ne. Žurnalistams keliami aukšti informacijos sklaidos principų standartai ir reikalavimai negali būti suabsoliutinami.

3. Skruostikaulio sutrenkimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas yra iš esmės analogiškos kategorijos, kur be vienos, nebūtų įmanoma konstatuoti kitos. Nežymus sveikatos sutrikdymas yra įstatymuose numatyta ir apibrėžta kategorija, tuo tarpu teiginys „stipriai sutrenktas skruostikaulis“ yra apibendrinantis teiginys, tai neįstatyminė kategorija, tai reiškia, kad padarius nežymų sveikatos sutrikdymą gali būti stipriai sutrenktas skruostikaulis. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima įvairius sveikatos sutrikdymus, kuriems konkrečiai apibūdinti naudojami konkrečiam įvykiui būdingi terminai, žodžiai, kalbos dalys. Kadangi nagrinėjamu atveju S. V. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jai stipriai sutrenkiant skruostikaulį, laikraštis apie tai ir pranešė, t. y. parašė, kad merginai buvo stipriai sutrenktas skruostikaulis, nepateikė jokios neteisingos, netikslios ar nešališkos informacijos, kuri galėtų sudaryti Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Tai, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorija nėra minima laikraščio publikacijoje, o minimas tik konkretus tą nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlęs stiprus skruostikaulio sutrenkimas, neleidžia konstatuoti, kad laikraštis pažeidė teisės normas. Laikraštis neskleidė jokios klaidinančios, netikslios informacijos. Publikacijoje nurodyti teiginiai yra bendra visuomenei suprantamais žodžiais pateikta informacija. Teiginys „stipriai sutrenktas skruostikaulis“ yra labiau informatyvus, be to jis atskleidžia, kokį sužalojimą konkrečiai patyrė S. V., nes paprastas teiginys, kad buvo patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas nieko apie tai nepasako.

4. Pareiškėjas rašydamas teiginius elgėsi sąžiningai, tinkamai atliko žurnalistinį tyrimą, pirmiausiai išsiaiškino visas įvykio aplinkybes, įsitikino S. V. pasakotų faktinių aplinkybių tikrumu ir tuomet paskelbė ginčijamus teiginius publikacijoje. Laikraščio žurnalistė, rengusi ginčijamą publikaciją, susiekė su ekspertu A. G., kuris pats ir patvirtino žurnalistei tokius teiginius, t. y. kad moteriai buvo stipriai sutrenktas skruostikaulis. Manytina, kad net tuo atveju, jeigu žurnalistė nebūtų susisiekusi su ekspertu, pareiškėjo publikacija negalėjo pažeisti P. D. interesų, kadangi laikraštis neparašė nieko, ką galima būtų laikyti šmeižiančia, žeminančia garbę ir orumą informacija. Faktų, kad S. V. patyrė darbdavio smurtą tikrumas buvo patikrintas policijoje bei darbo inspekcijoje. Tai patvirtino ir atsakovas savo sprendime, šios sprendimo dalies P. D. neskundė. Šiuo atveju pareiškėjas elgėsi sąžiningai, jokių faktų neiškraipė ir realiai nurodė specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, kad S. V. buvo stipriai sutrenktas (stipriai suduota į) skruostikaulis. Dešinio skruostikaulio audinių patinimas ir poodinė kraujosruva atsirado būtent dėl to, kad buvo suduota (trenkta) į veidą. Todėl nėra logiška sakyti, kad pareiškėjas siekė iškraipyti išvados turinį.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, visiškai nepagrįstas yra apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas formaliai taikant įstatymo raidę bei formaliai vertinant bylos aplinkybes, įrodymus. Teismas bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino objektyviai, visapusiškai, iš esmės, todėl priėmė teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino apelianto redaktorės R. R. atsakovui pateiktus paaiškinimus, kuriuose ji labai aiškiai ir sąžiningai nurodė Teiginių paskelbimo aplinkybes. Taigi atsakovo sprendime padaryta išvada, kad viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) buvo žinomas tikslus jos turinys ir S. V. sužalojimų pobūdis bei mastas, yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad įvykio aplinkybių, papasakotų pačios S. V., negalima prilyginti eksperto išvadai, su ja sutapatinti.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė apelianto argumentą, jog teismo medicinos ekspertas A. G. patvirtino Teiginius žurnalistei. Iš pacituoto R. R. paaiškinimo matyti, kad publikaciją rengusi pareiškėjo žurnalistė nebuvo susisiekusi su teismo medicinos ekspertu A. G., negavo jo komentaro, o juo labiau patvirtinimo apie „stiprų sutrenkimą“. Nagrinėjamu atveju Teiginius, pasitikėdamas S. V. žodžiais ir neteisingai interpretuodamas teismo medicinos eksperto A. G. išvados turinį, paskelbė pareiškėjas. Todėl atsakovo manymu, nėra pagrindo teigti, jog Teiginiai yra A. G. komentaras ar atkartojamos jo mintys.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, raštu pateikdamas atsakovui paaiškinimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens skundo, nenurodė, jog publikaciją rengusi žurnalistė susisiekė su teismo ekspertu A. G., kuris pats neva ir patvirtino žurnalistei Teiginius, todėl vėlesnis tokių argumentų pateikimas skunde teismui visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip apelianto gynybinė pozicija. Šį pirmosios instancijos teismo vertinimą dar labiau sustiprina aplinkybė, kad apelianto atstovas advokatas J. U. tik 2015 m. spalio 9 d. (jau po apeliacinio skundo pateikimo) kaip papildomą įrodymą paprašė prijungti teismo eksperto A. G. 2015 m. spalio 9 d. raštą, kuriuo jis neva patvirtina, jog apelianto žurnalistai su juo buvo susisiekę kelis kartus, atpasakoja įvykio aplinkybes ir nurodo, jog apelianto laikraštyje eksperto išvada atspindėta tiksliai ir objektyviai. Atsakovo nuomone, šį naują įrodymą reikėtų vertinti itin kritiškai. Pirmiausia, toks dokumentas galėjo būti pateiktas atsakovui nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens skundą kartu su redaktorės R. R. paaiškinimu arba pirmosios instancijos teismui su skundu, arba bent jau teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą, tačiau to nebuvo padaryta. Akivaizdu, kad minėtas teismo eksperto A. G. raštas prieštarauja apelianto redaktorės R. R. paaiškinimui, yra nenuoseklus, atspindi tik įvykio aplinkybes, nurodytas pačios S. V.. Be to, teismo ekspertas A. G. viršija savo kompetenciją, minėtame rašte konstatuodamas, kad apelianto laikraštyje eksperto išvada atspindėta tiksliai ir objektyviai. Visuomenės informavimo priemonių turinio atitikimą pagrindinių visuomenės informavimo principų (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnis) laikymosi požiūriu vertina atsakovas arba teismas. Kitiems subjektams tokia funkcija yra nepriskirta. Atsižvelgiant į tai, reikėtų remtis apelianto redaktorės R. R. sąžiningai pateiktu paaiškinimu atsakovui, kuriame ji nenurodė jokių aplinkybių dėl pokalbio su ekspertu, o ne siekiant išvengti atsakomybės pateiktu A. G. 2015 m. spalio 9 d. raštu.

Teismas Sprendime teisingai nustatė, kad pareiškėjas (apeliantas), profesionaliai atlikdamas žurnalistinį tyrimą, turėjo objektyvią galimybę atspindėti realų išvados turinį, kurioje nėra užfiksuota, jog S. V. buvo padarytas „stiprus sutrenkimas“.

Apeliantas visiškai nepagrįstai pareigą laikytis pagrindinių visuomenės informavimo principų, t. y., viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai (Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d.), prilygina savotiškai cenzūrai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas Teiginius pateikė taip, kad visuomenei būtų suprantamiau ir aiškiau, negali paneigti reikalavimo laikytis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti tikslią, teisingą ir nešališką informaciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai nurodo, kad gavęs pareiškėjo persiųstą teismo eksperto A. G. 2015 m. spalio 9 d. raštą, kuriame, jo nuomone, iškraipomas to paties eksperto Išvados turinys, pats kreipėsi į šį ekspertą dėl rašto išaiškinimo. Teismo eksperto 2015 m. lapkričio 9 d. atsakyme aiškiai nurodoma, kad S. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai, P. D. teigimu, paneigia pareiškėjo publikacijoje nurodytą neteisingą informaciją

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. SPR-17 pagrįstumo ir teisėtumo.

Skundžiamu sprendimu atsakovas pripažino P. D. skundą dėl publikacijos „Kaimo kavinėje – ispaniškos aistros“ („Tauragės kurjeris“, 2014-10-14, Nr. 78) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstų ir įspėjo pareiškėją UAB „Tauragės kurjeris“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

Žurnalistų etikos inspektorius nustatė, kad pareiškėjo laikraštyje „Tauragės kurjeris“ publikacijoje „Kaimo kavinėje – ispaniškos aistros“ (2014-10-14, Nr. 78) teiginiuose: „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“ ir „Teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad merginai stipriai sutrenktas skruostikaulis“ paskleista informacija neatitinka teisingumo, tikslumo ir nešališkumo kriterijų. Šiuos teiginius, neteisingai interpretuodamas teismo medicinos eksperto išvados turinį, paskelbė pats viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sutiko su atsakovo sprendime padaryta išvada, kad viešosios informacijos rengėjui / skleidėjui buvo žinomas tikslus Išvados turinys ir S. V. sužalojimų pobūdis bei mastas. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad medicinos ekspertas A. G. patvirtino Teiginius, pažymėjo kad laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė 2014 m. gruodžio 18 d. paaiškinimuose Tarnybai tokių argumentų nebuvo nurodžiusi. Teismas sutiko su atsakovo sprendime pateiktu aplinkybių vertinimu, kad pareiškėjas neįrodė, jog Teiginiai yra teismo medicinos eksperto A. G. komentaras ar atkartojamos jo mintys. Jokių duomenų, kad realiai redaktorė buvo susisiekusi su teismo ekspertu, pareiškėjas nepateikė. Redaktorės paaiškinimas buvo išsamus, todėl atsakovas, įvertinęs jame pateiktą informaciją, pagrįstai konstatavo Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturėjo pareigos papildomai kreiptis į teismo ekspertą A. G. ir rinkti papildomą informaciją. Pareiškėjui (jo žurnalistei) buvo žinomas tikslus minėtos teismo medicinos eksperto išvados turinys ir S. V. sužalojimų pobūdis bei mastas. Taigi, pareiškėjas, profesionaliai atlikdamas žurnalistinį tyrimą, turėjo objektyvią galimybę atspindėti realų išvados turinį, laikraščio redakcija turėjo realią galimybę imtis priemonių, kad išvengtų Įstatymo pažeidimo.

Teismas vertino, jog aplinkybė, kad pareiškėjas Teiginius pateikė taip, kad visuomenei būtų suprantamiau ir aiškiau, negali paneigti reikalavimo laikytis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti tikslią, teisingą ir nešališką informaciją. Teismo vertinimu, atsakovo tyrimas yra išsamus, jame įvertintas laikraščio redaktorės paaiškinimas, teismo medicinos eksperto išvada, policijos komisariato pateikta informacija. Teismas nenustatė, kad atsakovas šališkai ir neobjektyviai būtų tyręs P. D. skundo aplinkybes.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka, kad Teiginiai neatitinka Išvados turinio. Pažymi, kad visuomenei nurodė tikslias ir realias aplinkybes – kad kaimo kavinės darbuotojai trenkta į veidą. Jo nuomone, atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstai riboja žodžio laisvę ir suvaržo teisę laisvai skleisti informaciją. Nurodo, kad teiginys „stipriai sutrenktas skruostikaulis“ yra labiau informatyvus, atskleidžia, kokį konkrečiai sužalojimą patyrė S. V., nei konstatavimas, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjas pažymi, kad laikraščio žurnalistė, rengusi ginčijamą publikaciją, susiekė su ekspertu A. G., kuris pats ir patvirtino žurnalistei tokius teiginius, t. y. kad moteriai buvo stipriai sutrenktas skruostikaulis. Mano, kad bet kuriuo atveju publikacija negalėjo pažeisti P. D. interesų, kadangi laikraštis neparašė nieko, ką galima būtų laikyti šmeižiančia, žeminančia garbę ir orumą informacija.

Pareiškėjo atstovas 2015 m. spalio 9 d. teismui pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio 2015 m. spalio 9 d. raštą, kuriame teismo ekspertas A. G., atsakydamas į 2015 m. spalio 2 d. pareiškėjo paklausimą, nurodo, kad laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistai dėl Išvados su juo buvo susisiekę kelis kartus (prieš ir po 2014 m. spalio 14 d. publikacijos paskelbimą). Eksperto nuomone, laikraštyje eksperto išvada atspindėta tiksliai ir objektyviai.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalis numato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako išreikalauti įrodymus, kai dalyvaujantis byloje asmuo pats jų gauti negali, arba įrodymas atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir keičia ginčo situacijos vertinimą, kai nauji įrodymai yra priemonė paneigti kitos šalies apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus teiginius. Nustačius, jog tam tikras įrodymas galėjo būti pateiktas dar pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nutartimi tokį įrodymą atsisako priimti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-999/2009, 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 1361/2008, 2007 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-244/2007, 2008 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-2377/2008).

Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-832-492/2016).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina pateikto apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija taip pat atskirai nevertins pareiškėjo pateikto Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio 2015 m. spalio 9 d. rašto ir P. D. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad būtent apeliacinio proceso metu iškilo tokių naujų įrodymų pateikimo būtinybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė Visuomenės informavimo priemonės funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymuose. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi bendrą pareigą visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje. Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina teisę turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, 2002 m. spalio 23 d. nutarimą, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787/2011). Tačiau informacijos skleidimui yra keliami tam tikri reikalavimai, dalis kurių įtvirtinti Visuomenės informavimo įstatyme.

Visuomenės informavimo įstatymo (ginčui aktuali 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Teisėjų kolegija, bylai aktualaus reglamentavimo ir teisminės praktikos kontekste įvertinusi Išvados ir straipsnyje paskelbtos informacijos turinį, mano, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo Teiginių nepagrįsta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, publikacijoje „Kaimo kavinėje – ispaniškos aistros“ panaudoti teiginiai: „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“ ir „Teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad merginai stipriai sutrenktas skruostikaulis“ pagal prasmę neprieštarauja Teismo eksperto A. G. pateiktai išvadai. Publikacijos autorė gautą informaciją apie Išvadą ir jos turinį perteikė savo žodžiais, nenukrypdama nuo Išvados esmės.

Pažymėtina, kad Išvadoje nurodytos įvykio aplinkybės: „<...> S. V., vyriškis vieną kartą stipriai sudavė į veido, t. y. į skruostikaulį iš dešinės rankos alkūnės. <...>“.

Ekspertas padarė išvadą, kad „<...> buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio skruostikaulio audinių patinimas ir poodinė kraujosruva jame“; „Šie sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis“; „<...> padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas“.

Teisėjų kolegijos nuomone, apibendrinimas „stiprus skruostikaulio sutrenkimas“ nagrinėjamoje situacijoje pakankamai aiškiai atspindi S. V. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad publikacijoje, sprendžiant iš jos turinio, nebuvo cituojama nei Išvada, nei eksperto žodžiai. Vertinant publikacijos teksto struktūrą ir informacijos pateikimą matyti, kad po antrašte (vienos iš publikacijos dalių pavadinimu) „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“ toliau pateikiama S. V. pozicija, ką parodo ir žodžiai „Pasak Alinos, jai buvo atlikta kūno sužalojimų ekspertizė.“ Atitinkamai minėta antraštė ir šioje publikacijos dalyje esantis sakinys „Teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad merginai stipriai sutrenktas skruostikaulis“ vertintini kaip visuomenei suprantamais žodžiais pateikta apibendrinta informacija apie S. V. atliktą medicinos ekspertizę ir jos patirtą sveikatos sutrikdymą. Kitoje publikacijos dalyje „Ikiteisminio tyrimo nepradėjo“ pateikiami policijos, darbo inspekcijos atstovų komentarai tekste aiškiai išskirti, kaip ir P. D. pozicija paskutinėje publikacijos dalyje.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo poziciją, kad pareiškėjas šiuo atveju turėjo įrodyti, jog Teiginiai yra teismo medicinos eksperto A. G. komentaras ar atkartojamos jo mintys, ar pateikti duomenis, kad pareiškėjo atstovai tikrai bendravo su teismo ekspertu. Kaip minėta, ginčo Teiginiai nebuvo pateikti kaip Išvados ar eksperto žodžių citatos. Publikacijos autorė, susipažinusi su Išvados turiniu, apibendrintai pateikė informaciją apie atliktą ekspertizę ir jos rezultatą. Pateikta informacija apie stiprų veido sutrenkimą neprieštarauja eksperto Išvados turiniui ir konstatavimui, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo pagrindo daryti išvados, kad Teiginiuose paskleista informacija neatitinka teisingumo, tikslumo ir nešališkumo kriterijų – publikacijoje pateikta minimali apibendrinta informacija apie Išvadą jos turiniui neprieštarauja.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir išaiškinęs materialinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. SPR-17 dalį, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo leidžiamame laikraštyje publikacijoje „Kaimo kavinėje – ispaniškos aistros“ („Tauragės kurjeris“, 2014-10-14, Nr. 78) teiginiuose: „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“ ir „Teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad merginai stipriai sutrenktas skruostikaulis“ paskelbta informacija padarytas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

Kadangi sprendimas priimtas pareiškėjo UAB „Tauragės kurjeris“ naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Šioje byloje teismas pasisako tik dėl pareiškėjo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pagrįstumo. Pareiškėjo prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas pateikdamas apeliacinį skundą prašė atlyginti sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį ir pateikė 2015 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymo kopiją. 2016 m. vasario 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas pateikė prašymą priteisti apeliacinio skundo parengimo išlaidas – 300 Eur. Kartu su prašymu pateikė advokato J. U. 2015 m. rugsėjo 29 d. pateiktos sąskaitos AD 2015/058 ir 2015 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymo pagal šią sąskaitą kopijas. Byloje yra pareiškėjo su advokatu J. U. 2015 m. kovo 25 d. sudarytos atstovavimo sutarties kopija.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi apeliacinio skundo parengimo paslauga suteikta 2015 m. IV ketvirtyje (2015 m. spalis), šiuo atveju taikytinas 2015 m. II ketvirčio darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. II ketvirtį sudarė 713,9 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą, maksimali suma, galima priteisti už apeliacinio skundo parengimą, sudaro 1784,75 Eur (2,5 x 713,9 Eur). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 300 Eur suma Rekomendacijų nustatyto dydžio neviršija, teismo vertinimu yra pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo (ABTĮ 44 str. 6 d.). Taip pat pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 21 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą (ABTĮ 44 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės kurjeris“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Tauragės kurjeris“ skundą tenkinti.

Panaikini skundžiamą Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. SPR-17 dalį, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo leidžiamame laikraštyje publikacijoje „Kaimo kavinėje – ispaniškos aistros“ („Tauragės kurjeris“, 2014-10-14, Nr. 78) teiginiuose: „Teismo medicinos eksperto išvada: stiprus sutrenkimas“ ir „Teismo medicinos ekspertas A. G. konstatavo, kad merginai stipriai sutrenktas skruostikaulis“ paskelbta informacija padarytas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės kurjeris“ iš Žurnalistų etikos inspektoriaus 321 Eur (tris šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė