d5aa487f-bf5d-48c0-bbdb-dc17e2f19952 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-852-794/2017Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.3.4.1.; 3.3.4.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs trečiojo asmens (apelianto) A. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

S. prevencinį ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilo bitė“ ir trečiajam asmeniui A. D. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė 2017 m. sausio 20 d. trečiasis asmuo A. D. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-238-141/2006 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 7 punktais. Trečiasis asmuo taip pat nurodė proceso atnaujinimo pagrindus, įtvirtintus CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktuose.

Atnaujinus procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-238-141/2006 trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-238-141/2006 įsiteisėjo 2006 m. liepos 6 d., trečiasis asmuo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-238-141/2006 kreipėsi praėjus daugiau kaip deÅ¡imčiai metų nuo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis penkerių metų terminas pasibaigęs, teismas nurodė, jog trečiojo asmens praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme. Taip pat teismas nurodė, jog trečiasis asmuo tais pačiais teisiniais pagrindais jau buvo pateikęs praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens praÅ¡ymÄ , Å¡i teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas trečiojo asmens praÅ¡ymÄ vertino kaip pakartotinį, pateiktÄ tuo pačiu teisiniu pagrindu, todėl, teismo vertinimu, praÅ¡ymas negalimas pagal CPK 374 straipsnį.

III. Atskirojo skundo argumentai Apeliantas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atnaujinti civilinę bylÄ Nr. A2-8625-1012/2017. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Prevenciniam ieÅ¡kiniui ir negatoriniams reikalavimams netaikoma ieÅ¡kinio senatis, todėl teismai nepagrįstai atsisako atnaujinti civilinį procesÄ . Teismas ignoruoja įstatymus ir tuo jau ilgÄ laikÄ pasižymi Vilniaus apylinkės teismas, netaikydamas Konstitucijos, kuri yra tiesiogiai taikoma.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

BÅ«tent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ , kuris vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje 3K-3-303/2007; kt.).

Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, tačiau tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suteikia asmenims teisę į teisminę gynybÄ , tačiau Å¡i suteikta teisė nėra absoliuti ir jÄ Ä¯gyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis.

CPK 366 straipsnyje įtvirtintas galutinis proceso atnaujinimo pagrindų sÄ raÅ¡as, o CPK 368 straipsnyje nustatyti praÅ¡ymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, iÅ¡skyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

Taigi, matyti, jog minėtoje normoje nurodyti dviejų rūšių terminai – atnaujinamasis ir naikinamasis. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 straipsnio 4 dalis), o naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 6 dalis).

Taigi, CPK 368 straipsnio kontekste, asmuo dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, nuo kurios pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , Å¡is terminas gali bÅ«ti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis). Tačiau praėjus penkeriems metams po sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti spręstinas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). ). Nagrinėjamu atveju, apeliantas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje 2006 m. birželio 7 d. buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, sprendimo įsiteisėjimo diena yra 2006 m. liepos 6 d.

Akivaizdu, jog po sprendimo įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei penkeri metai. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog apeliantas (trečiasis asmuo) praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs penkerių metų naikinamÄ jį terminÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto praÅ¡ymÄ (CPK 370 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas gretina iÅ¡ esmės skirtingus terminus – ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir naikinamÄ jį terminÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. IeÅ¡kinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . IeÅ¡kinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas sudaro savarankiÅ¡kÄ teisinį pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį).

O procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai, prieÅ¡ingai negu ieÅ¡kinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomiÅ¡kÄ bylų iÅ¡nagrinėjimÄ . Taigi ieÅ¡kinio senaties ir procesiniai terminai skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais.

Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir asmens subjektinė teisė neiÅ¡nyksta (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmÄ iÅ¡nyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, prieÅ¡ingai negu ieÅ¡kinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo Å¡alių valios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013.

Nagrinėjamu atveju apeliantas praleido procesinį terminÄ , t. y. terminÄ , per kurį jis galėjo įgyvendinti savo procesinę teisę – kreiptis dėl civilinės bylos atnaujinimo, o ne terminÄ , per kurį jis gali kreiptis į teismÄ su prevenciniu ieÅ¡kiniu. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas tais pačiais teisiniais pagrindais jau buvo pateikęs 2016 m. birželio 3 d. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Å¡i teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl toks praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti atsisakytas priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 374 str.).Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens A. D. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,             n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas