2023-01-12 Nr. AB-1265-3-61-3-00041-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-704-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00041-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 31; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Cgates“) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Init“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT, ir Tarnyba) 2020 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (62.8Mr)1B-3597 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti RRT atlikti kabelinės televizijos ir fiksuoto interneto paslaugų rinkos tyrimą (duomenys neskelbtini) mieste ir priimti sprendimą dėl rinkos tyrimų rezultatų. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skundo argumentai:

3. Pareiškėjas 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. su pareiškimais kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti rinkos tyrimą, kadangi 2020 m. liepos 20 d. sandoriu dėl optinio kabelinio tinklo perleidimo, sudarytu tarp trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Cgates“ ir UAB „Pašilės tinklas“ (toliau – ir Sandoris) buvo pažeista veiksminga elektroninių ryšių paslaugų konkurencija (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė atlikti (duomenys neskelbtini) rinkos tyrimą, nustatyti, kad UAB „Cgates“, veikdamas savo tinkle ir iš UAB „Pašilės tinklas“ įsigytame tinkle, tampa didelę įtaką (duomenys neskelbtini) rinkoje turinčiu ūkio subjektu, įpareigoti „UAB „Cgates“ nenutraukti UAB „Init“ prieigos prie optinio kabelio tinklo (duomenys neskelbtini), užtikrinant sąžiningą konkurenciją (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgiant į UAB „Cgates“ 2020 m. spalio 21 d. raštą Nr. 182, skubiai informuoti UAB „Cgates“, kad pastaroji neatliktų sąžiningą konkurenciją pažeidžiančių veiksmų ir nenutrauktų bendrovei „Init“ prieigos prie optinio kabelio tinklo (duomenys neskelbtini), kol RRT neatliks tyrimo.

4. Skundžiamu Raštu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlikti rinkos tyrimą (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad RRT svarstytų dėl rinkos tyrimo atlikimo anksčiau nei 3 metai nuo praėjusio atlikto rinkos tyrimo tuo atveju, jei įvyktų reikšmingi pokyčiai rinkoje, tačiau 2020 metais UAB „Cgates“ įsigyta AB „Pašilės tinklas“ iš esmės nepakeitė situacijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, t. y. didelę įtaką turinčiu ūkio subjektu išliko Telia Lietuva, AB, todėl nėra pagrindo šiuo metu inicijuoti centrinės prieigos ir / ar vietinės prieigos rinkų tyrimų. Pareiškėjo nuomone, Raštu pateiktas atsisakymas atlikti veiksmus (kabelinės televizijos ir interneto paslaugų rinkos tyrimą (duomenys neskelbtini) mieste) yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to RRT įpareigotinas atlikti šios rinkos tyrimą pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą (toliau – ERĮ).

5. Atsakovas privalo atlikti rinkos tyrimą 2021 m., nes šiais metais sueina treji metai nuo atlikto rinkos tyrimo ir atsakovas rinkos tyrimą turėtų atlikti įstatymo numatytu laiku (2021 m.), o tai privaloma pagal ERĮ 16 straipsnio 9 dalį. RRT išvada, kad 2020 m. UAB „Cgates“ įsigyta UAB „Pašilės tinklas“ iš esmės nepakeitė situacijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nėra pagrįsta skaičiavimais ir faktiniais duomenimis. Dėl to atsakovas neatsakė į pareiškėjo pareiškime suformuluotus klausimus aiškiai ir išsamiai, nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad situacija po 2017 m. (paskutinio tyrimo metu analizuoti duomenys) iki 2020 m. liepos mėnesio nepasikeitė. Taip pat, Rašte nenurodyta, kaip elektroninių ryšių paslaugų rinka (duomenys neskelbtini) pasikeis po Sandorio, kai UAB „Cgates“ įsigytas tinklas bus išplėstas iki 4096 abonentų, o iš rinkos bus pašalintas pareiškėjas. Atsisakydamas atlikti rinkos tyrimą pagal pareiškėjo 2020 m. spalio 29 d. pareiškimą, RRT neužtikrina Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1029 (toliau – ir Nuostatai), įtvirtintų RRT tikslų.

6. Atsisakydamas atlikti veiksmus, RRT pažeidė savo pareigą užtikrinti veiksmingą konkurenciją rinkoje, taip pat pareigą užkirsti kelią didelę įtaką turintiems ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje, kadangi po Sandorio pareiškėjas negali teikti elektroninių ryšių paslaugų (duomenys neskelbtini) mieste ir buvo eliminuota konkurencija (duomenys neskelbtini), rinkoje liekant dviem dominuojantiems ūkio subjektams – Telia Lietuva, AB ir UAB „Cgates“. Rašte nebuvo tirtos aplinkybės dėl situacijos (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje 2017–2020 m., todėl padaryta nepagrįsta išvada, jog situacija (duomenys neskelbtini) mieste yra nepakitusi. Be to, Rašte nenurodoma, kad jis yra skųstinas, neišaiškinta Rašto apskundimo tvarka ir terminai.

7. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas pažymėjo, jog teismas turėtų atsižvelgti, inter alia (lot. be kita ko), ir į ekonominio pobūdžio aplinkybes, susijusias su sąžininga konkurencija ir ūkio subjekto galimybėmis konkuruoti atitinkamoje rinkoje. Rinkos tyrimui nėra būtinas Europos Komisijos sprendimas, nes pagal ERĮ 16 straipsnio 4 dalį, rinkos tyrimas pradedamas ūkio subjekto prašymu, valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu ar RRT iniciatyva. Pareiškėjas susiduria su kliūtimis teikti elektroninių ryšių paslaugas (duomenys neskelbtini) per Telia Lietuva, AB tinklus ir konkretiems elektroninių ryšių sektoriuje susiklosčiusiems teisiniams santykiams gali būti taikomos ir ERĮ, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos.

8. Atsakovas RRT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsiliepimo į skundą argumentai:

10. Pareiškėjo pareiškimuose nurodytas prašymas atlikti kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą (duomenys neskelbtini) mieste savaime neįpareigoja RRT jį atlikti, o atsisakymas pradėti rinkos tyrimą yra pagrįstas ir teisėtas. Rinkos tyrimas yra specifinis elektroninių ryšių rinkos reguliavimo instrumentas ir ERĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta RRT diskrecijos teisė pačiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, priimti sprendimą, ar atlikti rinkos tyrimą gavus suinteresuoto ūkio subjekto prašymą, dėl to pareiškėjo prašymas nesudaro absoliutaus pagrindo tokį prašymą tenkinti.

11. Vadovaujantis ERĮ 16 straipsnio 6 dalimi, RRT, tirdama rinkas, vadovaujasi Europos Sąjungos teise, atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos BEREC priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas. 2014 m. spalio 9 d. Europos Komisijos rekomendacijoje dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 2014/710/ES 18 pastraipoje pažymėta, jog „didmeninėms rinkoms taikomas ex ante reguliavimas turėtų būti laikomas pakankamu norint išspręsti galimas konkurencijos problemas susijusioje (-iose) galutinės grandies rinkoje (-ose). Galutinės grandies rinkai ex ante reguliavimas turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu toje rinkoje vis dar yra didelės įtakos rinkoje atvejų, nepaisant ex ante reguliavimo susijusioje (-iose) didmeninėje (-ėse) galutinės grandies rinkoje (-ose). Atsižvelgiant į reguliavimo priemonėmis pasiektą pažangą konkurencijos srityje, šioje rekomendacijoje nurodomos tik atitinkamos didmeninės rinkos. Manoma, kad jas reguliuojant gali būti pašalintas veiksmingos konkurencijos trūkumas didmeninėse rinkose, dėl kurio atsiranda nustatytų rinkos nepakankamumo problemų susijusiose mažmeninėse rinkose. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija vis dėlto įrodytų, kad intervencinės priemonės didmeninėse rinkose nedavė naudos, ex ante reguliavimas gali būti taikomas atitinkamai mažmeninei rinkai, jeigu nacionalinė reguliavimo institucija nustatė, kad tenkinamas trijų kriterijų testas, nustatytas šioje rekomendacijoje“.

12. Europos Komisija 2020 m. gruodžio mėn. priėmė naują rekomendaciją, pakeičiančią 2014 m. rekomendaciją, ir joje nurodomos tik 2 didmeninės rinkos. Europos Komisijos rekomendacijose nėra nurodyta nė viena mažmeninė rinka, kurią turėtų ištirti nacionalinės reguliavimo institucijos ir rekomendacijų nuostatos akivaizdžiai parodo, kad mažmeninių rinkų reguliavimas turi būti vykdomas tik kaip ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė), tik esant aiškiems įrodymams, kad atitinkamų didmeninių rinkų reguliavimas nedavė siektino rezultato.

13. Pareiškėjas skundą dėl Rašto teisėtumo grindžia vien ekonominio tikslingumo pobūdžio argumentais, nepagrįsdamas savo reikalavimo konkrečiomis teisės aktų normomis, įrodančiomis RRT atsisakymo pradėti rinkos tyrimą nepagrįstumą ir neteisėtumą. Nesutiktina, kad be UAB „Cgates“, kitų ūkio subjektų patekimas į mažmeninę „(duomenys neskelbtini) rinką“ galimas tik nutiesus / įrengus savo atskirą optinio kabelio tinklą, kas susiję su didelėmis laiko, administracinėmis bei finansinėmis sąnaudomis ar jungiantis prie Telia Lietuva AB infrastruktūros, o prisijungimo prie šios infrastruktūros sąlygos (kainos ir terminai) yra tokios, kad ūkio subjektas iš esmės negali efektyviai įeiti į (duomenys neskelbtini) rinką. Šie teiginiai – pareiškėjo nuomonė, nepagrįsta įrodymais.

14. Pareiškėjo teiginys, jog po 2020 m. liepos 20 d. pareiškėjas negali teikti elektroninių ryšių paslaugų (duomenys neskelbtini) mieste ir jame buvo eliminuota konkurencija rinkoje liekant dviem dominuojantiems ūkio subjektams, Telia Lietuva AB ir UAB „Cgates“, yra nepagrįstas. Kiekvienas operatorius Lietuvos Respublikoje turi teisę vykdydamas elektroninių ryšių veiklą sudaryti komercinius sandorius su kitais asmenimis, tačiau tik kiekvieno sandorio sudarymo faktas (o sandorių kiekis ir jų sudarymo dažnumas nėra ribojamas) nelaikytinas pakankamu pagrindu RRT kiekvieną kartą iš naujo atlikti atitinkamos elektroninių ryšių rinkos tyrimą.

15. Pareiškėjas savo galimai pažeistas teises šiuo metu gina Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3824-910/2020. Be to, Rašto apskundimo tvarkos nurodymas nėra esminis Viešojo administravimo įstatymo pažeidimas, jei toks pažeidimas nesutrukdo asmeniui laiku ir nustatyta tvarka pasinaudoti teismine gynyba, o Raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu, kadangi nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cgates“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

17. Atsiliepimo į skundą argumentai:

18. ERĮ 16 straipsnio 4 dalis suteikia atsakovui teisę pačiam nuspręsti, ar tenkinti suinteresuotų ūkio subjektų prašymus atlikti rinkos tyrimus. Pagal Sandorį UAB „Cgates“ įsigijo optinio kabelio tinklą (duomenys neskelbtini) mieste su tikslu jį pritaikyti taip, kad jis būtų naudojamas paslaugoms UAB „Cgates“ klientams teikti. UAB „Cgates“ šio tinklo integravimu planavo pagerinti esamą UAB „Cgates“ infrastruktūrą kokybiniu aspektu, kadangi šis tinklas yra naujausios kartos technologijos ir jis pilnai persidengia su turima infrastruktūra. Nors UAB „Pašilės tinklas“ ir pareiškėjo nesiejo jokie sutartiniai arba kitokio teisinio pobūdžio santykiai, buvo leidžiama naudotis šiuo optinio kabelio tinklu savo paslaugų teikimui, tačiau pagal dabartinę (duomenys neskelbtini) pasyvaus tinklo topologiją, du operatoriai vienu metu paslaugų tame pačiame tinkle teikti negali. Norint tinklą pritaikyti taip, kad vienu metu juo galėtų naudotis du operatoriai, buvo reikalingos ženklios papildomos investicijos, o UAB „Cgates“ tinklą pirko su aiškiu tikslu jį integruoti į savo esamą sistemą.

19. Pareiškėjas apie Sandorį buvo informuotas ir pareiškėjo prašymu UAB „Cgates“ 2020 m. rugpjūčio mėnesį vykusio susitikimo metu pateikė du pasiūlymus, susijusius su optinio kabelio tinklu: pareiškėjo klientų perdavimas UAB „Cgates“ už sutartą mokestį arba optinio kabelio tinklo pardavimas pareiškėjui už pasiūlytą kainą, tačiau abu šie pasiūlymai pareiškėjo buvo atmesti, nurodant, kad UAB „Cgates“ pasiūlymas pareiškėjai yra ekonomiškai nenaudingas. Santykis tarp pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens yra kompleksinis, o ši pareiškėjo inicijuota administracinė byla yra tik vienas iš daugybės teisinių procesų, inicijuotų be teisinio pagrindo.

20. Pagal ERĮ 16 straipsnio 9 dalį, RRT yra įpareigota atlikti rinkos tyrimus ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo. Paskutinis rinkos tyrimas buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjo teiginys, kad po UAB „Pašilės tinklas“ ir UAB „Cgates“ sandorio (duomenys neskelbtini) konkurencinė situacija pasikeitė taip, kad atsirado naujų konkurencijos problemų, kurių nesprendžia esamas reguliavimas, yra nepagristas, taip pat nepagrįstas teiginys, kad pareiškėjas nebeturi techninių galimybių dėl UAB „Cgates“ veiksmų teikti elektroninių ryšių paslaugas (duomenys neskelbtini).

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Cgates“ iš pareiškėjo 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ERĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta RRT diskrecijos teisė pačiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, priimti sprendimą, ar atlikti rinkos tyrimą, gavus suinteresuoto ūkio subjekto prašymą, todėl nagrinėjamu atveju vien tik pareiškėjo prašymas atlikti kabelinės televizijos ir fiksuoto interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą (duomenys neskelbtini) mieste nesudaro absoliutaus pagrindo tokį prašymą tenkinti. Be to, pareiškėjas skundžia Raštą remdamasis vien ekonominio tikslingumo argumentais, tačiau rinkos tyrimas yra specifinis elektroninių ryšių rinkos reguliavimo instrumentas, o pareiškėjas savo argumentų negrindžia teisės aktų nuostatomis, įrodančiomis RRT atsisakymo pradėti rinkos tyrimą nepagrįstumą ir neteisėtumą.

23. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog atsisakydama atlikti kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą (duomenys neskelbtini) mieste, RRT pažeidė pareigą užtikrinti veiksmingą konkurenciją rinkoje, taip pat pareigą užkirsti kelią didelę įtaką turintiems ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, kad 2019 m. RRT atlikus didmeninių Centrinės prieigos ir Vietinės prieigos rinkų tyrimus ir RRT direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1V–766 „Dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB turinčio didelę įtaką Didmeninėje centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje“ bei RRT direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1V-768 „Dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB, turinčio didelę įtaką Didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje“ Telia Lietuva, AB nustačius įpareigojimus, elektroninių ryšių paslaugų teikėjams sudaryta galimybė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (taip pat ir (duomenys neskelbtini) savivaldybėje) RRT reguliuojamomis sąlygomis gauti Telia Lietuva, AB teikiamas tiek centrinės prieigos, tiek vietinės prieigos, tiek ir prieigos prie ryšių kabelių kanalų sistemos (toliau – ir RKKS) paslaugas ir jų pagrindu teikti mažmenines kabelinės televizijos ir / ar fiksuotojo interneto prieigos paslaugas. Dėl to reguliuodama didmenines rinkas RRT sudarė sąlygas konkurencijai atitinkamose mažmeninės rinkose, tai atitinka Europos Komisijos 2014 m. rekomendacijos 18 pastraipoje nurodytas reguliavimo priemones.

24. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas skunde nepagrindė, kad situacija mažmeninių kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugų rinkose (duomenys neskelbtini) būtų pasikeitusi taip, kad konkurencinėms problemoms šiose rinkose spręsti nepakanka Centrinės prieigos ir Vietinės prieigos rinkose RRT nustatyto ex ante reguliavimo ir yra būtinos kitos naujos ar papildomos reguliavimo priemonės, taip pat, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie įrodytų, kad pareiškėjas tikrai negali iš Telia Lietuva, AB pirkti didmeninės prieigos (centrinės, vietinės, prieigos prie RKKS) paslaugas ir jų pagrindu teikti mažmenines kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugas (duomenys neskelbtini). Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog vieno komercinio sandorio sąlygotas nemotyvuotas pareiškėjo pareiškimas RRT nelaikytinas pakankamu ir įpareigojančiu patenkinti pareiškėjo prašymą ir inicijuoti rinkos tyrimo atlikimą, nes pareiškėjas nepagrindė, jog (duomenys neskelbtini) po sandorio sudarymo konkurencinė situacija pasikeitė taip, kad atsirado naujų konkurencijos problemų, kurių nesprendžia esamas reguliavimas.

25. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl Rašto apskundimo tvarkos ir terminų, nurodydamas, jog netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas nėra esminis Viešojo administravimo įstatymo pažeidimas, jei toks pažeidimas nesutrukdo asmeniui laiku ir nustatyta tvarka pasinaudoti teismine gynyba ir šis procedūrinis pažeidimas neturėjo jokios įtakos ginčo sprendimo teisėtumui, kadangi pareiškėjas suprato skundimosi tvarką Be to, Rašte paaiškinta, jog dėl pareiškėjo pareiškime pateiktos informacijos apie UAB „Cgates“ ir AB „Pašilės tinklas“ veiksmus, galimai pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo nuostatas, būtų kompetentinga pasisakyti Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba).

26. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nesuinteresuotas bylos baigtimi, kadangi minimas asmuo yra įsigijęs (duomenys neskelbtini) tinklą, todėl suinteresuotas žinoti apie galimus tyrimus ir turi teisę ginti savo teises į įgytą nuosavybę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, teismas tenkino trečiojo suinteresuoto asmens „Cgates“ prašymą atlyginti 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. 27. Pareiškėjas UAB „Init“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

28. Apeliacinio skundo argumentai:

29. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas skundą grindė vien tik ekonominio pobūdžio argumentais. Pagal ABTĮ 3 straipsnį, teismas nustato, inter alia, ar skundžiamas aktas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta. Šiuo atveju pareiškėjo skundžiamas atsakovo Raštas prieštarauja RRT tikslams ir uždaviniams, įtvirtintiems ERĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir Nuostatų 8 punkte, t. y. užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių, pirmiausia perduodant informacijos turinį elektroninių ryšių tinklais, rinkose, taip pat užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas. Atsakovui atsisakius atlikti rinkos tyrimą buvo pažeisti RRT steigimo tikslai ir neužtikrintos veiksmingos konkurencijos sąlygos (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas ir pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir ekonominio pobūdžio aplinkybes, susijusias su sąžininga konkurencija ir ūkio subjekto galimybėmis konkuruoti atitinkamoje rinkoje. Išvada, jog ginčas dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, rinkos konkurencingumo ir ūkio subjekto įtakos atitinkamoje rinkoje yra nepatenkantis į teismo kompetenciją, prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijai.

30. RRT turi teisę atlikti rinkos tyrimą, inter alia, suinteresuotų ūkio subjektų prašymu. Pareiškėjas, kaip suinteresuotas ūkio subjektas, kreipdamasis į RRT, pareiškime išdėstė išsamius argumentus, kurie pagrindė būtinybę atlikti rinkos tyrimą, tačiau Raštu buvo lakoniškai ir nepagrįstai atsisakyta tai daryti, nurodant, jog situacija (duomenys neskelbtini) rinkoje nepasikeitė. Be to, iš viešai prieinamų duomenų, rinkos tyrimas niekada nebuvo atliekamas ūkio subjekto prašymu, dėl to manytina, jog ERĮ nuostata realiai praktikoje yra netaikoma ir yra tik iliuzinė, nors RRT diskrecijos laisvė atlikti rinkos tyrimą nėra absoliuti.

31. Paskutinis rinkos tyrimas buvo atliktas už 2015–2017 m., o pagal ERĮ 16 straipsnio 9 dalį, rinkos tyrimas turi būti atliktas ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus. Paskutinis rinkos tyrimas RRT buvo atliktas atsižvelgiant į Europos Komisijos 2014 m. spalio 9 d. rekomendaciją 2014/710/ES dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (OL 2014 L 295, p. 79), tačiau nuo šios rekomendacijos praėjo 7 metai ir per šį laikotarpį situacija rinkoje pasikeitė. Be to, pagal ERĮ 16 straipsnio 4 dalį, rinkos tyrimui atlikti nėra būtinas Europos Komisijos sprendimas.

32. Atsakovas Rašte nevertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. jog pareiškėjas susidurs su kliūtimis teikti elektroninių ryšių paslaugas (duomenys neskelbtini) per Telia Lietuva, AB tinklus, nes prisijungimo prie šios bendrovės infrastruktūros sąlygos (kainos ir terminai) yra tokios, kad ūkio subjektas iš esmės negali efektyviai patekti į (duomenys neskelbtini) rinką. Dėl to paslaugų teikimas taps nekonkurencingas dėl išaugusių paslaugų kainų, nors iki tinklo įsigijimo pareiškėjas teikė paslaugas mažiausiomis kainomis lyginant su UAB „Cgates“ ir Telia Lietuva, AB. Pareiškėjas teiravosi Telia Lietuva, AB apie sąlygas teikti paslaugas naudojantis Telia Lietuva, AB tinklais ir pareiškėjui buvo nurodyta, jog tai galėtų būti įgyvendinta tik ne per trumpesnį nei 6 mėn. laikotarpį, o faktiškai tai užimtų dar ilgesnį laiko tarpą, nes Telia Lietuva, AB per mėnesį gali perjungti tik apie 40 pareiškėjo abonentų ir pareiškėjas per Telia Lietuva, AB tinklus negalėtų teikti didžiosios dalies savo teikiamų paslaugų, kurias galėjo teikti per iš UAB „Pašilės tinklas“ nuomojamą optinio kabelio tinklą.

33. Be to, kiti smulkieji operatoriai (UAB „Mezon“, UAB „ECOFON“ ir kt.), teikdami paslaugas per Telia Lietuva, AB neturi ženklaus abonentų skaičiaus, nes jų teikiamos paslaugos yra brangios ir vartotojams nepatrauklios. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog po Sandorio (duomenys neskelbtini) liko du didelę įtaką turintys ūkio subjektai, Telia Lietuva, AB ir UAB „Cgates“, ir jau 2015–2017 m. šie subjektai (duomenys neskelbtini) užėmė dominuojančią padėtį. Po 2020 m. liepos 20 d. sandorio UAB „Cgates“ padidino savo įtaką rinkoje, todėl konkurencija (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra veiksminga, tačiau bet kokie įpareigojimai gali būti taikomi tik prieš tai atlikus rinkos tyrimą.

34. Atsakovui Rašte nenurodant akto apskundimo tvarkos buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą, nes gavęs Raštą, pareiškėjas turėjo dėti pastangas, kreiptis į teisininkus, siekdamas išsiaiškinti šio akto apskundimo tvarką, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog akto apskundimo tvarkos nenurodymas nėra esminis Viešojo administravimo įstatymo pažeidimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Cgates“, nes ši bendrovė į bylą buvo įtraukta nepagrįstai, teismo sprendimas neturės jokios įtakos UAB „Cgates“ teisėms ir pareigoms, nes šiuo atveju skundžiamas aktas, kuriuo atsisakyta atlikti tyrimą, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų skųsti tik sprendimą dėl rinkos tyrimų rezultatų. Dėl to UAB „Cgates“ neturėjo suinteresuotumo bylos baigtimi ir negalėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o laikantis priešingos pozicijos, į bylą reikėjo įtraukti ir Telia Lietuva, AB bei kitus operatorius. Be to, pirmosios instancijos teismo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą lėmė tai, jog teismo posėdis 2021 m. rugpjūčio 23 d. vyko rašytinio proceso tvarka ir tai yra absoliutus teismo sprendimo naikinimo pagrindas.

35. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas dėl keliamų klausimų turėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą, nes tarp RRT ir Konkurencijos tarybos egzistuoja kompetencijos pasiskirstymas ir šis sąžiningos konkurencijos pažeidimo atvejis (duomenys neskelbtini) nėra tipiškas, nes tai įvyko ne per koncentraciją, o per neva teisėtą Sandorį. Dėl to konkurencijos teisės pažeidimą, kuris buvo sąlygotas nesąžiningo civilinio sandorio sudarymo, turėtų nustatyti RRT, ištirdama (duomenys neskelbtini) rinką ir nustatydama tam tikrus įpareigojimus Telia Lietuva, AB ir UAB „Cgates“.

36. Be to, nors įsigijus iš UAB „Pašilės tinklas“ optinio kabelio tinklą ir pašalinus iš (duomenys neskelbtini) rinkos UAB „Init“ rinkos koncentracija padidėjo, pagal Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, šis atvejis nepatenka į Konkurencijos tarybos veiklos sritį, nes nei suminės ūkio subjektų veiklos pajamos, nei kiekvieno iš koncentracijoje dalyvaujančių subjektų bendrosios pajamos neatitinka šioje nuostatoje įtvirtintų kriterijų. RRT, o ne Konkurencijos taryba, gali atlikti kabelinių tinklų techninių parametrų tyrimą ir nustatyti, ar nėra galimybės teikti elektroninių ryšių paslaugas ne tik per Telia Lietuva, AB, bet ir per UAB „Cgates“ tinklus ar taikyti kitus įpareigojimus pagal ERĮ 21 straipsnį, tačiau tam būtina atlikti rinkos tyrimą ir nustatyti, ar atitinkamas subjektas turi didelę įtaką rinkoje.

37. Pareiškėjo įsitikinimą, jog UAB „Cgates“ veikia nesąžiningai, sustiprino Konkurencijos tarybos 2021 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 1S-110 (2021) „Dėl UAB „Cgates“ veiksmų teikiant neteisingą ir ne visą koncentracijos nagrinėjimui reikalingą informaciją“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo UAB „Cgates“ skirta 215 100 Eur bauda už padarytus pažeidimus. Susipažinus su šiuo nutarimu, darytina prielaida, jog UAB „Cgates“ vidiniuose dokumentuose buvo planuojamas ir įtakos išplėtimas (duomenys neskelbtini) rinkoje eliminuojant iš jos pareiškėją nuperkant iš UAB „Pašilės tinklas“ nuo 2017 m. faktiškai nuomojamą tinklą ir tokiu būdu atjungiant pareiškėjo abonentus. Šiuo atveju pareiškėjas prarado savo verslą (duomenys neskelbtini) ir dėl to kenčia elektroninių ryšių paslaugų vartotojai, nes konkurencinis spaudimas rinkoje sumažėjo ir kainos vartotojams liko tokios pačios arba padidėjo. Pareiškėjas prašo prijungti Nutarimą prie bylos, nes Nutarimas priimtas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo ir šis rašytinis įrodymas yra svarbus grindžiant poziciją dėl RRT neteisėto neveikimo.

38. Atsakovas RRT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

39. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

40. Pareiškėjas prašo įpareigoti RRT atlikti mažmeninių, t. y. kabelinės televizijos ir fiksuotosios interneto prieigos paslaugų, rinkų tyrimus „(duomenys neskelbtini) mieste“. Vadovaujantis ERĮ 16 straipsnio 6 dalimi, RRT, tirdama rinkas, vadovaujasi Europos Sąjungos teise, atsižvelgia į Europos Komisijos gaires bei rekomendacijas, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos BEREC priimtas nuomones ir bendrąsias pozicijas. Europos Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. rekomendacijos (ES) 2020/2245 dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, preambulės 20 konstatuojamojoje dalyje yra nurodoma, kad „kaip ir 2014 m. rekomendacijoje (2014 m. spalio 9 d. Komisijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 2014/710/ES), atsižvelgiant į konkurencijos raidą, įskaitant infrastruktūra grindžiamą konkurenciją, šioje rekomendacijoje nurodomos tik atitinkamos rinkos didmeniniu lygmeniu. Didmeniniu lygmeniu taikomas ex ante reguliavimas turėtų būti laikomas pakankamu norint išspręsti galimas konkurencijos problemas susijusioje (-iose) galutinės grandies mažmeninėje (-ėse) rinkoje (-ose)“. Atsižvelgiant į tai, minėtoje Europos Komisijos rekomendacijoje nurodomos tik dvi didmeninės rinkos (2014 m. rekomendacijoje buvo nurodytos 4 didmeninės rinkos) ir nėra nurodyta nė viena mažmeninė rinka, kurią turėtų ištirti nacionalinės reguliavimo institucijos. Europos Komisijos 2020 m. rekomendacijos nuostatos akivaizdžiai parodo, kad mažmeninių rinkų reguliavimas turi būti vykdomas tik kaip ultima ratio priemonė, tik esant aiškiems įrodymams, kad atitinkamų didmeninių rinkų reguliavimas nedavė siektino rezultato.

41. RRT paprastai neatlieka mažmeninių paslaugų rinkų tyrimų, tačiau atlieka didmeninių rinkų tyrimus ir nustato didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje turintiems ūkio subjektams ERĮ 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus kaip priemonę spręsti atskirose mažmeninių paslaugų rinkose identifikuojamas konkurencijos problemas. Atsižvelgiant į RRT diskreciją nuspręsti dėl rinkos tyrimo atlikimo poreikio ar būtinumo pagal ERĮ 16 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nėra įtvirtinta RRT pareiga suinteresuoto ūkio subjekto prašymo pagrindu atlikti rinkos tyrimą, nėra nurodyti atsisakymo atlikti rinkos tyrimą pagrindai, taip pat nėra įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti ir / ar konkrečios aplinkybės, kurias turi įvertinti RRT. Dėl to atsakovui suteikta diskrecija pagal suinteresuoto ūkio subjekto prašyme pateiktus duomenis ir įvertinus visas sprendimui priimti būtinas aplinkybes, pačiam spręsti dėl tokio rinkos tyrimo atlikimo.

42. ERĮ 16 straipsnio 9 dalyje nurodytas 3 metų rinkos tyrimo atlikimo terminas, tačiau šiuo metu į nacionalinę teisę yra perkeliamos 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (toliau – ir EERK), nuostatos, kurios 61 straipsnio 5 dalyje, kuri bus perkelta į ERĮ, nustatytas 5 metų nuo ankstesnių nustatytų įpareigojimų peržiūros ir rinkų tyrimo atlikimo terminas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas subjektyviai vertina situaciją, nepatekdamas objektyvių įrodymų, kaip pasikeitė situacija didmeninėse rinkose (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

43. Vadovaujantis 2018 m. Europos Komisijos komunikato 2018/C 159/01 „Rinkos tyrimo ir didelės įtakos rinkoje vertinimo pagal ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą gairės“ 58 punktu, konkurencinė analizė RRT atliekamuose rinkų tyrimuose nėra atliekama tik pagal vieną kriterijų – rinkos dalis. Atliekant rinkų tyrimus, naudojamas visas kompleksas skirtingų ekonominės analizės pjūvių, t. y. rinkų tyrimų metu nagrinėjamos ne tik atitinkamos rinkos dalys, bet ir įėjimo į rinką barjerai, vertikaliai ir horizontaliai susijusių paslaugų teikimas, potenciali konkurencija, pirkėjo derybinė galia ir kt. kriterijai. Todėl pareiškėjo nurodytas teiginys, kad įsigijus UAB „Pašilės tinklas“ UAB „Cgates“ tapo didele įtaką turinčiu ūkio subjektu kaip Telia Lietuva, AB yra niekuo nepagrįstas ir neteisingas. Be to, pagal šį pareiškėjo teiginį nėra aišku, kokioje, didmeninėje ar mažmeninėje, ir kokioje konkrečiai, rinkoje po Sandorio UAB „Cgates“ tapo didelę įtaką turinčiu ūkio subjektu.

44. Pareiškėjas bandė pagrįsti UAB „Cgates“ buvimą didelę įtaką rinkoje turinčiu ūkio subjektu nepateikdamas rinkos dalies pagal mažmeninių paslaugų teikimą pasikeitimo po Sandorio, bet rodydamas potencialo pasikeitimą, t. y. kad po Sandorio UAB „Cgates“ įsigytu tinklu bus galima pasiekti papildomus 4096 potencialius abonentus, t. y. tinklas padengs papildomas 4096 gyvenamąsias patalpas, tačiau tai nereiškia, kad visi iš šių potencialių abonentų apskritai pageidaus pirkti mažmenines paslaugas. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl UAB „Cgates“ pripažinimo didelę įtaką turinčiu ūkio subjektu yra nepagrįsti.

45. Pareiškėjo vertinimu, jis skunde išdėstė aplinkybes, susijusias su kliūtimis teikti elektroninių ryšių paslaugas (duomenys neskelbtini) per Telia Lietuva, AB tinklus, kadangi prisijungimo prie Telia Lietuva, AB, infrastruktūros sąlygos, t. y. kainos ir terminai, yra tokios, kad ūkio subjektas iš esmės negali efektyviai įeiti į „(duomenys neskelbtini) rinką“. Šių teiginių klaidingumą pagrindžia tai jog, RRT duomenimis, 2020 m. pabaigoje (po Sandorio sudarymo), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje mažmenines elektroninių ryšių paslaugas, naudojantis iš Telia Lietuva, AB perkamomis didmeninėmis centrinės prieigos paslaugomis, teikė UAB „Mezon“, UAB „ECOFON“, UAB „CSC TELECOM“, UAB „Consilium optimum“, Kertinis valstybės telekomunikacijų centras, UAB „Bitė Lietuva“. Taip pat, pareiškėjas yra informavęs RRT, jog prieigos prie Telia Lietuva, AB RKKS paslaugomis taip pat pati naudojasi ir Birštono savivaldybėje, Druskininkų savivaldybėje, Jonavos rajono savivaldybėje, Kauno miesto savivaldybėje, Kauno rajono savivaldybėje, Mažeikių rajono savivaldybėje, Trakų rajono savivaldybėje, Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniaus rajono savivaldybėje.

46. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, negali būti sutapatinami RRT ir Konkurencijos tarybos uždaviniai ir funkcijos vykdant konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje. RRT siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje (t. y. atlieka vadinamąją ex ante konkurencijos priežiūrą), o Konkurencijos taryba vykdo konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą (t. y. atlieka vadinamąją ex post konkurencijos priežiūrą). RRT pavesta vykdyti reguliuotojo funkcijas – reguliuoti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčius ūkio subjektus, nustatyti jiems tam tikrus įpareigojimus ir bausti už reguliavimo priemonių pažeidimus. Ūkio subjektų veiksmų, kurie riboja konkurenciją ir kuriems taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos, priežiūra tenka Konkurencijos tarybai, kuri tiria tokius veiksmus ir taiko Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas.

47. Pareiškėjo prašomas prie bylos prijungti Nutarimas yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama administracine byla, nes byloje ginčas kilęs dėl Rašto bei atsisakymo atlikti „(duomenys neskelbtini) rinkos tyrimą“ pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to Konkurencijos tarybos pagal šios institucijos kompetenciją priimtas Nutarimas dėl UAB „Cgates“ ir bendrovei skirta bauda dėl nevisos ar klaidingos informacijos pateikimo niekaip nesusijusi ir negali būti susijusi su Raštu ir diskrecija spręsti dėl elektroninių ryšių rinkos tyrimo poreikio. Be to, netinkamas Rašto apskundimo tvarkos nurodymas nėra esminis pažeidimas, jei toks pažeidimas nesutrukdo asmeniui laiku ir nustatyta tvarka pasinaudoti teismine gynyba, o atsižvelgus į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, Raštas nėra laikytinas administraciniu sprendimu, kadangi nesukėlė Pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cgates“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

49. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

50. RRT neturi pareigos atlikti rinkos tyrimą pagal pareiškėjo prašymą. ERĮ 16 straipsnis reguliuoja RRT atliekamo rinkos tyrimo atlikimo sąlygas ir šio straipsnio 3 dalyje numatomi atvejai, kuomet RRT privalo atlikti rinkos tyrimą, tačiau 4 dalyje numatomi atvejai, kuomet atsakovas turi teisę savo diskreciją nuspręsti atlikti tyrimą. Pareiškėjas savo pateikiamos ERĮ 16 straipsnio 4 dalies interpretacijos negali pagrįsti jokia aktualia teisės norma ar teismų praktika, todėl apeliacinį skundą grindžia ekonominio tikslingumo rodikliais. Be to, RRT ir Konkurencijos tarybos veikla yra reguliuojama skirtingų teisės aktų – Konkurencijos įstatymo ir ERĮ, skiriasi šių institucijų veiklos tikslai, todėl pareiškėjo pozicija, jog ginče dėl RT veiksmų galima taikyti analogiją iš bylų, susijusių su Konkurencijos tarybos veikla, ar kelti reikalavimus, keliamus Konkurencijos tarybos veiklai, yra nepagrįsta, kadangi ši teismų praktika nagrinėjamai bylai neturi precedentinės galios.

51. Dabartinis didmeninių rinkų reguliavimas, kurio tikslas sudaryti visiems vienodas sąlygas teikti mažmenines paslaugas, t. y. visi, įskaitant Telia Lietuva, AB, konkuruoja tomis pačiomis sąlygomis, yra pakankamas ir efektyvus tam, kad būtų užtikrinta konkurencija mažmeninių paslaugų rinkose ir apsaugoti vartotojų interesai bei suteikta jiems galimybė pasirinkti elektroninių ryšių paslaugų teikėją, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę, apimančią (duomenys neskelbtini) miestą. Pareiškėjo nurodytų teiginių klaidingumą pagrindžia ir tai, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje mažmenines elektroninių ryšių paslaugas, naudojantis iš Telia Lietuva, AB perkamomis didmeninėmis centrinės prieigos paslaugomis, teikė UAB „Mezon“, UAB „ECOFON“, UAB „CSC TELECOM“, UAB „Consilium optimum“, Kertinis valstybės telekomunikacijų centras, UAB „Bitė Lietuva“, o pats pareiškėjas naudojasi Telia Lietuva, AB paslaugomis bent devyniose savivaldybėse. Dėl to neaišku, kodėl tokiomis pačiomis paslaugomis pareiškėjas negali naudotis ir (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, jei taikomi įkainiai nuo to nesiskiria.

52. Rašto apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti savo teise ginti tariamai pažeistas teises ir apskųsti Ratą teismui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apskundimo tvarkos nenurodymas yra esminis Viešojo administravimo įstatymo pažeidimas. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog UAB „Cgates“ buvo nepagrįstai įtrauktas į bylą, nes UAB „Cgates“ yra suinteresuotas žinoti apie galimus tyrimus ir ginti savo teises į teisėtai įgytą nuosavybę. Kadangi pareiškėjas (duomenys neskelbtini) rinkos tyrimo akivaizdžiai prašo tik tam, kad galėtų tyrimo rezultatus panaudoti gindamas savo tariamą teisę į optinio kabelio tinklą, šio tinklo savininkas, UAB „Cgates“, turi turėti galimybę išdėstyti savo poziciją. UAB „Cgates“ įsigijus optinio kabelio tinklą, pareiškėjas ne tik inicijavo civilinę bylą Nr. e2-1085-910/2021 Vilniaus apygardos teisme, tačiau pradėjo ir eilę kitų teisinių procesų, įskaitant įvairius prašymus RRT, siekdamas, jog būtų pripažinta, kad Sandoris buvo sudaryta neteisėtai arba UAB „Cgates“ būtų įpareigotas suteikti galimybę UAB „Init“ toliau naudotis optinio kabelio tinklu.

53. Taip pat, nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl to, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes pareiškėjas skunde neišreiškė motyvuoto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, jog jo manymu, byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Be to, neaišku kodėl po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 18 d. paskyrė teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas nepateikė prašymo nagrinėti bylos žodiniame teismo posėdyje. Priešingai, pareiškėjas teismui pateikė savo rašytinius paaiškinimus, baigiamąja kalba ir šiuose dokumentuose apibendrino savo poziciją, tačiau organizuoti žodinio teismo posėdžio neprašė. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo prašymas prie bylos prijungti Nutarimą, nes šioje byloje yra nagrinėjamas skundas dėl Rašto. Konkurencijos tarybos Nutarimas yra priimtas dėl UAB „Cgates“ ir kitos bendrovės koncentracijos, todėl šios bylos yra niekaip nesusijusios, o Nutarimas yra paskelbtas viešai Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, kurioje skelbiami visi šios institucijos priimami galutiniai aktai, todėl šio akto prijungimas prie bylos būtų, be kita ko, perteklinis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 54. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl RRT atsisakymo pradėti rinkos tyrimą teisėtumo ir pagrįstumo.

55. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl atsakovo Rašto ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nurodydamas, jog ERĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta RRT diskrecijos teisė priimti sprendimą, ar atlikti rinkos tyrimą gavus suinteresuoto ūkio subjekto prašymą, pareiškėjas grindžia reikalavimus vien ekonominio tikslingumo argumentais, be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą abejoti atsakovo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, nurodo, jog šiuo atveju atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodytus duomenis dėl pasikeitusios konkurencinės aplinkos (duomenys neskelbtini) mieste ir kitas apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, dėl to netinkamai sprendė dėl RRT atsisakymo pradėti rinkos tyrimą teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi ir šiuo atveju nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

57. ERĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog elektroninių ryšių rinkos tyrimą atlieka RRT. RRT atliekamo elektroninių ryšių rinkos tyrimo tikslas – siekti, kad elektroninių ryšių srityje būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, o didelę įtaką turintiems ūkio subjektams būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti savo įtaka atitinkamoje rinkoje. RRT nustato elektroninių ryšių rinkos tyrimo taisykles.

58. RRT atlieka elektroninių ryšių rinkos tyrimą Europos Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, arba sprendimą, nustatantį Europos Sąjungos rinką, arba pakeitus šiuos teisės aktus (ERĮ 16 str. 3 d.). Taip pat, RRT turi teisę atlikti elektroninių ryšių rinkos tyrimą: 1) suinteresuotų ūkio subjektų prašymu; 2) valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu; 3) savo iniciatyva (ERĮ 16 str. 4 d.).

59. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2020 m. spalio 29 d. pareiškimu „Dėl UAB „Cgates“ ir UAB „Pašilės tinklas“ veiksmų atitikties LR Konkurencijos bei LR Elektroninių ryšių įstatymams“, 2020 m. lapkričio 3 d. pareiškimu „Dėl abonentų atjungimo ir trukdymo teikti elektroninių ryšių paslaugas“ ir 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškimu „Dėl UAB „Cgates“ veiksmų“, prašydamas atlikti kabelinės televizijos ir fiksuotojo interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą (duomenys neskelbtini) mieste. Prašymą grindė argumentu, jog integravus iš UAB „Pašilės tinklas“ įsigytą tinklą, UAB „Cgates“ taps vieninteliu kabelinės televizijos operatoriumi (neskaitant AB Telia (duomenys neskelbtini)).

60. Tarnyba ginčijamu 2020 m. gruodžio 7 d. Raštu atsisakė inicijuoti centrinės prieigos ir / ar vietinės prieigos rinkos tyrimus. Nurodė, jog Tarnybos 2019 metais atliktuose Didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkos ir Didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams tyrimuose buvo tirta ir konkurencinė situacija (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Tarnyba, atlikdama tyrimus, nustatė, jog visose Lietuvos savivaldybėse egzistuoja iš esmės vienodos (homogeniškos) konkurencijos sąlygos ir, siekiant išvengti daug išteklių reikalaujančios ir sudėtingos mikroanalizės, kuri galėtų sukelti rinkos susiskaldymą, nėra tikslo nagrinėti kiekvienos savivaldybės atskirai, todėl šių rinkų geografinė teritorija buvo apibrėžta kaip nacionalinė.

Tarnyba, atlikusi konkurencijos veiksmingumo analizę, Tarnybos direktoriaus įsakymais ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką vietinės bei centrinės prieigos rinkose, pripažino Telia Lietuva, AB (toliau – Telia), kuriai paliko galioti arba pakeitė anksčiau nustatytus ERĮ 17 straipsnyje numatytą įpareigojimą suteikti prieigą, nediskriminavimo, skaidrumo, sąnaudų apskaitos ir kainų kontrolės bei sąnaudų atskyrimo įpareigojimus. Todėl elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi galimybę praktiškai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) savivaldybę) Tarnybos reguliuojamomis sąlygomis gauti Telia teikiamas tiek centrinės prieigos, tiek vietinės prieigos, tiek ir prieigos prie ryšių kabelių kanalų sistemos paslaugas.

ERĮ 16 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad rinkų tyrimai atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus. Tarnyba svarstytų dėl rinkos tyrimo atlikimo anksčiau nei 3 metai nuo praėjusio atlikto rinkos tyrimo tuo atveju, jei įvyktų reikšmingi pokyčiai rinkoje. Tarnybos nuomone, 2020 m. UAB „Cgates“ įsigyta AB „Pašilės tinklas“ iš esmės nepakeitė situacijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, t. y. didelę įtaką turinčiu ūkio subjektu išliko Telia, todėl nėra pagrindo šiuo metu inicijuoti centrinės prieigos ir / ar vietinės prieigos rinkos tyrimų.

Atkreipė dėmesį, jog remiantis Konkurencijos įstatymo 18 straipsniu šio įstatymo priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, todėl dėl pareiškėjo pareiškime pateiktos informacijos apie UAB „Cgates“ ir AB „Pašilės tinklas“ veiksmus, galimai pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo nuostatas, būtų kompetentinga pasisakyti Konkurencijos taryba.

61. Pagal ERĮ 14 straipsnio 2 dalį konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba, o pagal to paties straipsnio 1 dalį RRT siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje.

62. Vadovaujantis ERĮ 16 straipsnio 1 dalimi, RRT siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje (t. y. atlieka vadinamąją ex ante konkurencijos priežiūrą), o Konkurencijos taryba vykdo konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą (t. y. atlieka vadinamąją ex post konkurencijos priežiūrą). Taigi RRT atliekamas rinkos tyrimas, kurio metu nustatoma, ar konkurencija atitinkamoje rinkoje yra veiksminga, įvardijami didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintys ūkio subjektai bei parenkami įpareigojimai jiems, ir šio tyrimo metu iš esmės yra atliekamas į ateitį orientuotas ekonominis vertinimas, kuriuo siekiama parinkti įpareigojimus, galinčius geriausiai spręsti numatomas problemas (tam tikrų prevencinių priemonių taikymas elektroninių ryšių reguliavimo srityje). Ex ante reguliavimas yra orientuotas į ateitį ir juo siekiama sudaryti sąlygas naujiems rinkos dalyviams lygiais pagrindais įsitvirtinti rinkoje ir sėkmingai konkuruoti su jau esančiais rinkos dalyviais.

63. ERĮ 16 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad RRT privalo atlikti atitinkamos rinkos tyrimą ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus nuo ankstesnio galutinio sprendimo dėl šios rinkos tyrimo rezultatų priėmimo, tuo atveju, jeigu atitinkama rinka anksčiau buvo tirta, arba ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus Europos Komisijai pakeitus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas, jeigu atitinkama rinka nebuvo tirta. RRT, suderinusi su Europos Komisija, turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą 3 metų terminą, bet ne ilgiau kaip 3 papildomais metais. Kadangi ERĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta RRT diskrecijos teisė, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, priimti sprendimą, ar atlikti rinkos tyrimą, gavus suinteresuoto ūkio subjekto prašymą, pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien tik pareiškėjo prašymas atlikti kabelinės televizijos ir fiksuoto interneto prieigos paslaugų rinkos tyrimą (duomenys neskelbtini) mieste nesudaro absoliutaus pagrindo tokį prašymą tenkinti.

64. Atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškinta, kad RRT paprastai neatlieka mažmeninių paslaugų rinkų tyrimų, tačiau atlieka didmeninių rinkų tyrimus ir nustato didelę įtaką atitinkamoje didmeninėje rinkoje turintiems ūkio subjektams ERĮ 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus kaip priemonę spręsti atskirose mažmeninių paslaugų rinkose identifikuojamas konkurencijos problemas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į RRT diskreciją nuspręsti dėl rinkos tyrimo atlikimo poreikio ar būtinumo pagal ERĮ 16 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nėra įtvirtinta RRT pareiga suinteresuoto ūkio subjekto prašymo pagrindu atlikti rinkos tyrimą, bet numatyta, kad RRT pagal suinteresuoto ūkio subjekto prašyme pateiktus duomenis ir įvertinusi visas sprendimui priimti būtinas aplinkybes turi diskreciją spręsti dėl tokio rinkos tyrimo atlikimo.

65. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-789-912/2022, kuriame konstatuota, kad „atsakovė UAB „Cgates“ neteisėtai nutraukė ją ir UAB „Init“ siejusią sutartį dėl bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir neteisėtai atjungė nuo įsigyto tinklo visus UAB „Init“ abonentus (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokių neteisėtų veiksmų atlikimas ir Elektroninių ryšių įstatymo bei jį detalizuojančio poįstatyminio teisės akto (Taisyklių) nuostatų pažeidimas negali būti laikomas sąžiningu. Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Cgates“ tuo pačiu neteisėtu sutarties nutraukimo veiksmu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos draudžiama atlikti pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį“, pabrėžtina, kad Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama byla dėl esamų rinkos dalyvių veiksmų ir jų įtakos konkurencijai atitinkamoje mažmeninėje rinkoje, o tai yra ex post konkurencijos priežiūra, kurios neužtikrina RRT.

66. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad paskutinis rinkos tyrimas buvo atliktas už 2015–2017 metus, o 2019 m. Tarnybai, atlikus didmeninių Centrinės prieigos ir Vietinės prieigos rinkų tyrimus ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1V–766 „Dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB turinčio didelę įtaką Didmeninėje centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje“ bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1V-768 „Dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB, turinčio didelę įtaką Didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje“ Telia Lietuva, AB nustačius įpareigojimus elektroninių ryšių paslaugų teikėjams sudaryta galimybė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant ir (duomenys neskelbtini)savivaldybę) Tarnybos reguliuojamomis sąlygomis gauti Telia Lietuva, AB teikiamas tiek centrinės prieigos, tiek vietinės prieigos, tiek ir prieigos prie RKKS paslaugas ir jų pagrindu teikti mažmenines kabelinės televizijos ir (ar) fiksuotojo interneto prieigos paslaugas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė reikalaujamo tyrimo poreikio objektyviais įrodymais, jog padėtis tam tikroje rinkoje reikšmingai pasikeitė, t. y. pablogėjo. Ginčijamame akte pakankamai aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, išdėstyti motyvai, dėl kurių RRT neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl rinkos tyrimo atlikimo (duomenys neskelbtini). Be to, Rašte paaiškinta, jog dėl pareiškėjo pareiškime pateiktos informacijos apie UAB „Cgates“ ir AB „Pašilės tinklas“ veiksmus, galimai pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo nuostatas, būtų kompetentinga pasisakyti Konkurencijos taryba.

67. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pažymėtina, jog pareiškėjas neišreiškė aiškios valios dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, be to, apeliaciniame nenurodė argumentų, kokias papildomai ginčui reikšmingas aplinkybes norėjo paaiškinti teismo posėdyje, kurių neištyrė pirmosios instancijos teismas.

68. Teisėjų kolegija, taikydama įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir atsakė į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus, pakankamai sprendimą motyvavo bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

69. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Cgates“ iš pareiškėjo 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

70. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Pareiškėjo skundą atmetus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Cgates“ teisės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Cgates“ priteisė bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

71. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako kaip neturinčių teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

72. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

73. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cgates“ 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi šia nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, pripažintina, kad UAB „Cgates“ turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad rengdamas atsiliepimą į pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą patyrė 822,80 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos). Atsižvelgiant į UAB „Cgates“ rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, kilusio ginčo pobūdį, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad UAB „Cgates“ naudai iš pareiškėjo priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė