2017-09-05 Nr. AB-16086-3-63-3-00074-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1135-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00074-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dujų sfera“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir pareiškėjas, VĮ Turto bankas) kreipėsi į teismą (b. l. 4–10), prašydamas:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-5116 nederinti teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos;

2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti detaliojo plano koncepciją ir ją suderinti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėju sudarė teritorijų planavimo inicijavimo sutartį Nr. (10.9-52-14)-T8-145, kuria šalys susitarė inicijuoti planuojamos teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo procesą, tai yra dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo ir finansavimo. Detaliojo plano dokumento rengėju buvo pasirinkta UAB „Dujų sfera“ ir su ja 2014 m. sausio 31 d. sudaryta detaliojo plano rengimo sutartis Nr. (10.9-52-14)-T8-15.

Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ parengė teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją (toliau – ir Koncepcija). Paruošta Koncepcija 2015 m. kovo 10 d. buvo pateikta Palangos miesto savivaldybės administracijos pritarimui. Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. kovo 31 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1062 atsisakė derinti Koncepciją ir pateikė pastabas. Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“, ištaisęs Koncepciją, 2015 m. balandžio 30 d. raštu vėl kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pritarti pakoreguotai detaliojo plano koncepcijai.

Palangos miesto savivaldybės administracija tik po priminimų priėmė sprendimą dar kartą nepritarti Koncepcijai, pasiūlydama pateikti alternatyvų Koncepcijos variantą, kuriame dominuotų vienas pastatas ir teritorija nebūtų skaidoma sklypais, su teritorijos vizualizacija ir maketu. Pareiškėjas pažymėjo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus (toliau – ir Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius) išduotose teritorijų planavimo sąlygose nebuvo reikalavimo formuoti vieną sklypą, o teritorijos vizualizaciją su maketu rengti po Koncepcijos patvirtinimo. 2015 m. birželio 17 d. atsakovui dar kartą buvo pateikta pataisyta Koncepcija, tačiau atsakovas ir vėl jai nepritarė, esminę nederinimo priežastį nurodydamas teritorijos skaidymą sklypais.

Vėliau ne kartą buvo kreiptasi į atsakovą dėl Koncepcijos suderinimo, tačiau atsakovas atsisakydavo derinti Koncepciją, pateikdamas vis naujus reikalavimus ar nurodydavo iš esmės neargumentuotas bei neaiškias nederinimo priežastis. Šioje byloje skundžiamu 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-5116 Palangos miesto savivaldybės administracija nepritarė pateiktai detaliojo plano koncepcijai, sprendime nenurodydama aiškių ir teisėtų motyvų, o tik pateikė nuorodą į 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte išdėstytas pastabas. Pareiškėjo teigimu, 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3375 nurodytos pastabos dėl nepilnai atliktos urbanistinės analizės, automobilių stovėjimo aikštelių apimčių, vietos ir kitos pastabos yra neteisėtos ir nepagrįstos, kadangi detaliojo plano koncepcijos aiškinamajame rašte buvo pateikta teritorijos urbanistinė analizė, kurioje atskiromis dalimis išanalizuotas užstatymo tipas, mastelis, pastatų proporcijos bei medžiagiškumas, o taip pat atsižvelgta į gretimų esamų ir suplanuotų teritorijų užstatymo ypatumus ir kraštovaizdį.

Stovėjimo aikštelių vietos pažymėtos Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinyje, o jų aikštelių apimtys nurodytos šio brėžinio Sklypų rodiklių lentelėje. Atsižvelgiant į tai, kad požemines automobilių aikšteles siūloma numatyti požeminėje planuojamo užstatymo dalyje, šis sprendinys neturės įtakos planuojamo užstatymo antžeminei daliai, o taip pat ir esamam kraštovaizdžiui. Pareiškėjas pažymėjo, jog planuojamų sklypų užstatymo architektūriniai projektiniai pasiūlymai buvo pateikti Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinyje, nors pagal teritorijų planavimo sąlygų Nr. 55 8.3 punktą, planuojamų sklypų užstatymo architektūrinius projektinius pasiūlymus nurodyta pateikti bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, tačiau ne kaip Koncepcijos sudedamąją dalį.

Atsakovo 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3375 5 punkte nurodyta nepagrįsta pastaba ir dėl to, kad pagal Koncepcijos brėžinį sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti planuojamas bendro naudojimo būdo ir be užstatymo reglamentų, nors šiame sklype užstatymo nėra numatoma. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė ir tai, jog nepritaria Koncepcijai, kadangi nepilnai įvykdytas 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte (4.17)-D3-3375 nurodytos 4 punkto pastabos reikalavimas, t. y. pateiktas sprendinys dėl parkavimo vietų, numatytų prie (duomenys neskelbtini), prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.

Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, reikalavimams ir reikalaujama suplanuoti automobilių aikštelę su atskiru įvažiavimu. Ši pastaba taip pat yra nepagrįsta, nes iš viso planuojamoje teritorijoje numatoma 292 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių 260 numatoma požeminėse automobilių parkavimo aikštelėse. Jei visi automobiliai per dieną išvažiuos ir grįš po vieną kartą, tuomet ties planuojama teritorija automobilių srautas padidės 584 automobiliais per dieną (12 val.), t. y. 48 automobiliai/val.

Planuojama teritorija yra išsidėsčiusi prie aptarnaujančios C1 kategorijos (duomenys neskelbtini), todėl gautas skaičius reikšmingos įtakos automobilių srauto padidėjimui (duomenys neskelbtini)neturės. Patekimas į planuojamą teritoriją numatomas esamu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), todėl esama funkcionuojanti susisiekimo sistema nebus suardyta. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsakovas skundžiamo sprendimo 2 punkte nurodė naują reikalavimą – suplanuoti automobilių aikštelę su atskiru įvažiavimu, kuris nebuvo numatytas išduotose teritorijos planavimo sąlygose.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 45–46) nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nepritarė detaliojo plano koncepcijai, nes parengta Koncepcija nėra pagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei skaičiavimais. Teigia, jog urbanistinė analizė yra nepilnos apimties, nenurodytas konkretus mastelis ir pastatų proporcijos, be to, nepateiktos požeminių automobilių stovėjimo aikštelių apimtys ir vietos grafinėje dalyje, jų įtaka planuojam užstatymui ir kraštovaizdžiui. Planuojamoje teritorijoje numatomos 292 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių 260 numatoma požeminėse automobilių parkavimo aikštelėse, tačiau nenurodomos konkrečios jų statymo vietos, t. y. apsiribojama teiginiu, kad parkavimo vietos bus po žeme. Automobilių parkavimo vietos yra numatytos ir už sklypo ribos – (duomenys neskelbtini), nors pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, parkavimo vietų turi užtekti sklypo ribose. Nurodo, jog nepateikta įvažiavimo į planuojamą teritoriją rekonstravimo koncepcija, įvertinant planuojamą automobilių srautą, atitinkanti Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, reikalavimus, tik apsiribojama lakonišku teiginiu, kad 584 automobilių per dieną (12 val.) srautas reikšmingos įtakos automobilių srauto padidėjimui (duomenys neskelbtini) neturės. Miestų miškai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai ir jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. UAB „Dujų sfera“ faktiškai egzistuojančiame miške numatė suformuoti sklypą ir nustatyti užstatymo rodiklius.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu (b. l. 63–70) pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-5116 nederinti teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti detaliojo plano koncepciją.

Teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-5116 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo nederinta teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcija, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti detaliojo plano koncepciją ir ją suderinti.

Teismas bylos medžiaga nustatė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. A1-845 „Dėl teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ pradėjo rengti teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Planuojama teritorija), detalųjį planą, kuriuo tikslai – žemės sklypų formavimas, naudojimo būdo keitimas, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas;

žemės juostų suformavimas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje. Planavimo organizatorius – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, plano rengimą inicijuoja VĮ Turto bankas. Minėto įsakymo 3 punktu nustatyta, jog įsakymas įsigalioja šalims pasirašius teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį.

Palangos miesto savivaldybės administracija ir VĮ turto bankas 2014 m. rugsėjo 29 d. sutartimi Nr. (10.9-52-14)-T8-145/4328 susitarė inicijuoti teritorijų planavimo procesą dėl Planuojamos teritorijos, t. y. dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo ir finansavimo (sutarties 1 punktas). Sutarties 2 punktu buvo įtvirtinti planavimo tikslai, kurie buvo nustatyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. A1-845 „Dėl teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ 2 punkte.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-1197 patvirtino teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo darbų programą. 2014 m. spalio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius išdavė planavimo sąlygas Planuojamos teritorijos detaliajam planui rengti, kurių 8.3 punkte nustatė bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengti detaliojo plano koncepciją, atlikti urbanistinę analizę (tipologijos, mastelio, užstatymo tipo, pastatų proporcijų, medžiagiškumo, galimybių plėtotės aspektais) bei planuojamų sklypų užstatymo architektūrinius projektinius pasiūlymus ir pateikti planavimo organizatoriui pritarimui.

Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ 2015 m. kovo 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė detaliojo plano Koncepciją, kurią atsakovas atsisakė derinti, nurodant jos trūkumus. Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ ne kartą koregavo Koncepciją bei 2015 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 2015/0224, 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. 2015/0315, 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 2015/0422, 2015 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas jai pritarti. Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-1886, 2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (4.17.)-D3-2363, 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (4.17.)-D3-3375, 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (4.17.)-D3-3842 atsisakydavo suderinti pateiktą Koncepciją.

Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 2015/0567 paskutinį kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pritarti pateiktai Koncepcijai arba pateikti aiškius ir teisės aktais pagrįstus motyvus, dėl kurių Koncepcijai nėra pritariama. Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu sprendimu – 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-5116 – dar kartą nusprendė nepritarti detaliojo plano koncepcijai.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

1) parengiamasis;

2) rengimo;

3) baigiamasis. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte inter alia (be kita ko) rengimo etapo stadijoje numatytas esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas ir sprendinių konkretizavimas. Bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, atitinkamai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti.

Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, o planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p.). Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalis nustato, jog kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Vertinant minėtas nuostatas, darytina išvada, jog išduotose planavimo sąlygose numačius parengti koncepciją, ji privalo būti parengta ir jai turi būti pritarta planavimo organizatoriaus (nagrinėjamoje byloje Palangos miesto savivaldybės administracijos), kadangi koncepcijai nepritarus, negali būti pradėta kita kompleksinio teritorijų planavimo proceso stadija.

Nagrinėjamoje byloje planavimo organizatorius Palangos miesto savivaldybės administracija nepritaria parengtai Koncepcijai, todėl yra užkertamas kelias tolimesnei detaliojo plano rengimo eigai. Šiuo atveju teismas privalo nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai nepritaria Koncepcijai, tokiu būdu neleisdamas pereiti prie kitos teritorijų planavimo proceso stadijos.

Teismas nustatė, jog detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 2015/0567 kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad detaliojo plano rengėjui neaiškios ir suprantamos priežastys, dėl kurių nepritarta detaliojo plano Koncepcijai, taip pat nepaaiškinta, kaip nustatytus trūkumus pašalinti. Pažymėjo, jog detaliojo plano rengėjui neaišku, į kokias Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3375 nurodytas pastabas neatsižvelgta. Detaliojo plano rengėjas UAB „Dujų sfera“ prašė Palangos miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pritarti pateiktai detaliojo plano koncepcijai arba pateikti aiškius ir teisės aktais pagrįstus motyvus, dėl kurių Koncepcijai nėra pritariama.

Atsakydama į minėtą detaliojo plano rengėjo UAB „Dujų sfera“ 2015 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 2015/0567 (savivaldybėje gautas 2015 m. lapkričio 27 d.), Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-5116 nusprendė nederinti Koncepcijos, kadangi:

1) neatsižvelgta į 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3375 nurodytų pastabų 1, 2, 3, 5 punktus;

2) nepilnai įvykdytas 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17)-D3-3375 nurodytos pastabos 4 punkto reikalavimas. Pateiktas sprendinys dėl parkavimo vietų, numatytų prie (duomenys neskelbtini), prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, reikalavimams. Suplanuoti automobilių aikštelę su atskiru įvažiavimu. Skundžiamo sprendimo turinys leidžia spręsti, jog atsakovas iš esmės neatsakė į 2015 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 2015/0567 suformuotus detaliojo plano rengėjo klausimus.

Atsakovas nurodė, kad nepritaria Koncepcijai bei pateikė nuorodą į 2015 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. (4.17.)-D3-3375 teigdamas, jog neatsižvelgta į jame nurodytų pastabų 1, 2, 3, 5 punktus ir nepilnai įvykdytas 4 punktas, tačiau nedetalizuota, kuo pasireiškia neatsižvelgimas į pastabas ar nepilnas jų įvykdymas. Skundžiamame sprendime nėra detaliai paaiškintos priežastys, dėl kurių Koncepcijai nepritariama, nenurodoma kaip ištaisyti Koncepcijos trūkumus, nors detaliojo plano rengėjas prašė pateikti motyvuotą atsakymą bei paaiškinti kaip ištaisyti Koncepcijos trūkumus.

Atsakovas skundžiamą sprendimą iš esmės grindžia nuoroda į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. (4.17.)-D3-3375, kuriame yra pateiktos pastabos, kuriomis remdamasis ir anksčiau atsakovas buvo nepritaręs pateiktai Koncepcijai. Todėl teismas privalo įvertinti, ar šios pastabos yra pagrįstos, ar detaliojo plano rengėjui buvo paaiškinti esminiai Koncepcijos trūkumai, dėl kurių jai nepritariama. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. (4.17.)-D3-3375 1 punkto matyti, jog vienas iš detaliojo plano Koncepcijos nepritarimo motyvų buvo tas, jog pagal Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintų teritorijų planavimo sąlygų Nr. 55 8.3 punktą atlikta urbanistinė analizė yra nepilnos apimties, nustatant užstatymo tipą, mastelį, pastatų proporcijas, medžiagiškumą.

Neatsižvelgta į gretimų esamų ir suplanuotų teritorijų užstatymo ypatumus ir kraštovaizdį. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintų teritorijų planavimo sąlygų Nr. 55 8.3 punkte nurodyta bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengti detaliojo plano koncepciją, atlikti urbanistinę analizę (tipologijos, mastelio, užstatymo tipo, pastatų proporcijų, medžiagiškumo, galimybių plėtotės aspektais) bei planuojamų sklypų užstatymo architektūrinius projektinius pasiūlymus ir pateikti planavimo organizatoriui pritarimui.

Byloje pateikta UAB „Dujų sfera“ parengta detaliojo plano Koncepcija Nr. 4 leidžia spręsti, jog Koncepcijos aiškinamajame rašte (12-20 psl.) pateikta teritorijos urbanistinė analizė, kurioje atskiromis dalimis išanalizuotas užstatymo tipas, mastelis, pastatų proporcijos, medžiagiškumas, taip pat atsižvelgta į gretimų esamų ir suplanuotų teritorijų užstatymo ypatumus ir kraštovaizdį. Nurodyta, jog analizuojama teritorija yra svarbioje Palangos vietoje, jai taikomi aukščio apribojimai, planuojamos teritorijose sklypuose statinių su ant jų sumontuotais įrenginiais absoliutus aukštis neturi viršyti 110 m.

Analizuojamos teritorijos (kvartalo P14) maksimalus pastatų aukštingumas yra 4 aukštai. Pastatų proporcijos ir medžiagiškumo dalyje nurodyta, kad P14 kvartale esančių pastatų aukštingumas neviršija 7 aukštų, didžioji dalis pastatų 2–3 aukštų, išsidėstę nedideliais kvartalais ir kt. Dominuojantis užstatymas – mūriniai pastatai. Pastatų proporcijos ir medžiagiškumo dalyje pažymėta, kad siekiant panaudoti ilgaamžes, natūralias medžiagas ir tuo pačiu išlaikyti tam tikrą medžiaginį kontekstualumą, siūloma fasadų apdailoje naudoti plytas, medį, tinką.

Architektūrinius pastatų sprendinius reikia projektuoti kompleksiškai sprendžiant fasadų kompoziciją, spalvinį sprendimą, apdailai naudojant medžiagas ir spalvas, būdingas Palangos kurorto rekreacinei ir sodybų (šlaitiniai stogai, verandos, mansardos) architektūrai, derinanti prie aplinkinio kraštovaizdžio. Atliktoje teritorijos urbanistinėje analizėje nurodytos visos privalomosios dalys, kurios buvo privalomos pagal Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotų teritorijų planavimo sąlygų 8.3 punktą. Palangos miesto savivaldybės administracija teigdama, jog atlikta urbanistinė analizė yra nepilnos apimties (nustatant užstatymo tipą, mastelį, pastatų proporcijas, medžiagiškumą ir, kad neatsižvelgta į gretimų esamų ir suplanuotų teritorijų užstatymo ypatumus ir kraštovaizdį), nenurodė priežasčių, dėl kurių ši analizė nėra atlikta pilnai, nenurodė konkrečių teritorijos urbanistinės analizės trūkumų bei kaip šiuos trūkumus pašalinti.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-3375 nurodyta ir tai, jog nepritarta detaliojo plano Koncepcijai, nes: <...> 2) nepilni inžinerinės infrastruktūros (susisiekimo, inžinerinių tinklų plėtros įtaka miesto infrastruktūrai) Koncepcijos sprendiniai. Nepateiktos požeminių automobilių stovėjimo aikštelių apimtys ir vietos grafinėje dalyje, jų įtaka planuojama užstatymui ir kraštovaizdžiui;

3) pagal Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintų teritorijų planavimo sąlygų Nr. 55 8.3 punktą, nepateikti planuojamų sklypų užstatymo architektūriniai projektiniai pasiūlymai;

4) nepateikta įvažiavimo į planuojamą teritoriją rekonstravimo koncepcija, įvertinant planuojamą automobilių srautą, atitinkantį STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus. Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinyje (dok. 2014/02/MDP/KONC/L3/06) yra nurodomos esamos ir naujai planuojamos automobilių stovėjimo vietos, įvažiavimai, išvažiavimai, eismo kryptys, planuojami pėsčiųjų takai, nurodyti esami ir naujai projektuojami keliai, esami pastatai, naujai projektuojami pastatai ir kt.

Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo sklypų rodiklių lentelėje pateikiamas antžeminių ir požeminių automobilių stovėjimų aikštelių skaičius (1 sklype – 100 vnt., 2 sklype – 104 vnt., 3 sklype – 88 vnt.), pastatų bendrasis plotas (pastatų bendras plotas: 1 sklype – 6400 kv. m, 2 sklype – 6096 kv. m, 3 sklype – 6540 kv. m), apytikslis apartamentų skaičius (1 sklype – 70, 2 sklype – 65, 3 sklype – 70), pastatų aukštis (1, 2 bei 3 sklypų pastatų aukštis – 12,5 m). Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, jog Koncepcijoje buvo nurodytas susiekimas, automobilių stovėjimo aikštelės, jų apimtys, pateikti planuojamų sklypų užstatymo architektūriniai projektiniai pasiūlymai.

Atsakovas 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. (4.17.)-D3-3375 2 bei 3 punktuose nurodydamas pastabas, nedetalizavo Koncepcijos trūkumų (nenurodė konkrečių trūkumų), nepateikė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurioms prieštarautų detaliojo plano Koncepcijos Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinyje nurodytas susiekimas, stovėjimo aikštelės ar pateikti projektiniai pasiūlymai. Atsakovas minėto rašto 4 pastaboje, pateikdamas nuorodą į STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, nenurodė koks(-ie) šio akto punktai yra pažeidžiami, t. y. kurių punktų detaliojo plano Koncepcija neatitinka.

Teismas atkreipė dėmesį, jog skundžiamame Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. (4.17)-D3-5116 šis punktas patikslintas ir iškelta sąlyga – suplanuoti automobilių stovėjimo aikštelę su atskiru įvažiavimu, tačiau tokios sąlygos nebuvo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintose teritorijų planavimo sąlygose. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, jog atsakovo 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-3375 pateiktos pastabos 1, 2, 3 ir 4 yra abstrakčios, neaiškios, nepagrįstos teisės aktų nuostatomis, be to, atsakovas 2015 m. gruodžio 28 d. skundžiamame sprendime Nr. (4.17)-D3-5116 nepagrįstai kelia naujas sąlygas, kurių nebuvo nurodęs Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintose teritorijų planavimo sąlygose Nr.

55. Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. (4.17.)-D3-3375 5 pastaboje buvo nurodžiusi, jog detaliojo plano Koncepcijai nepritariama ir dėl to, kad pagal koncepcijos brėžinį sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti planuojamas bendro naudojimo būdo ir be užstatymo reglamentų. Iš Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinio (dok. 2014/02/MDP/KONC/L3/06) matyti, jog sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso nėra užstatomas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-5116 turi esminių trūkumų, dėl kurių akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teismas pažymėjo, jog panaikinus skundžiamus administracinius aktus, kai jie yra neteisėti, teismas gali institucijas įpareigoti iš naujo svarstyti prašymą (-us), tačiau teismas negali įpareigoti institucijų išspręsti prašymus atitinkamu būdu, kadangi administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, tačiau nesprendžia tokių prašymų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013).

Nagrinėjamu atveju įstatymais nustatyta teisė ir pareiga suderinti ar teisės aktų nustatyta tvarka atsisakyti suderinti Koncepciją yra priskirta būtent Palangos miesto savivaldybės administracijai (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas tenkintas iš dalies ir atsakovas įpareigotas iš naujo svarstyti detaliojo plano Koncepciją.

III. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 73–74) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nepritarė teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijai, nes parengta koncepcija nėra pagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei skaičiavimais. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl atsakovo motyvo, kad planuojamoje teritorijoje numatomos 292 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių 260 numatoma požeminėse automobilių parkavimo aikštelėse, tačiau nenurodomos konkrečios jų statymo vietos, t. y. apsiribojama lakonišku teiginiu, jog parkavimo vietos bus po žeme. Vien tai įrodo, kad koncepcija parengta atmestinai, įrašant joje niekuo nepagrįstus teiginius, o tai buvo pagrindas nederinti koncepcijos. Automobilių parkavimo vietos yra numatytos ir už sklypo ribos – (duomenys neskelbtini), nors pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ parkavimo vietų turi užtekti sklypo ribose. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškinęs, kurioje vietoje po žeme įmanoma sutalpinti 260 automobilių, konstatavo, kad „spręstina, jog Koncepcijoje buvo nurodytas susisiekimas, automobilių stovėjimo aikštelės, jų apimtys, pateikti planuojamų sklypų užstatymo architektūriniai projektiniai pasiūlymai.“ Nenurodant, kurioje vietoje po žeme įmanoma sutalpinti 260 automobilių, teismas galbūt būtų pripažinęs pagrįstu ir tai, kad po žeme galima sutalpinti dešimtis tūkstančių automobilių. Šiuo teiginiu atsakovas nori paaiškinti tai, kad pareiškėjas turėjo nurodyti ir pagrįsti, kurioje vietoje po žeme bus sutalpinti 260 automobilių. Savivaldybės administracija, laikydamasi pozicijos, kad iš esmės turi būti keičiamas įvažiavimas į sklypą, nesutinka su Koncepcijoje nurodytu teiginiu, jog 584 automobilių per dieną (12 val.) srautas reikšmingos įtakos automobilių srauto padidėjimui (duomenys neskelbtini) neturės.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79–81) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas skundžiamame sprendime išanalizavo užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo brėžinį ir nustatė, kad brėžinyje yra nurodomos esamos ir naujai planuojamos automobilių stovėjimo vietos, įvažiavimai, eismo kryptys, planuojami pėsčiųjų takai, nurodomi esami ir naujai projektuojami keliai, esami pastatai, naujai projektuojami pastatai ir kt. Sklypų užstatymo architektūrinio projektinio pasiūlymo sklypų rodiklių lentelėje pateikiamas antžeminių ir požeminių automobilių stovėjimo aikštelių skaičius (1 sklype – 100 vnt., 2 sklype – 104 vnt., 3 sklype – 88 vnt.), pastatų bendras plotas (pastatų bendras plotas: 1 sklype – 6 400 kv. m, 2 sklype – 6 096 kv. m, 3 sklype – 6 540 kv. m).

Požeminės automobilių aikštelės numatytos požeminėje planuojamo užstatymo dalyje ir šis sprendinys neturės įtakos planuojamo užstatymo antžeminei daliai, o taip pat esamam kraštovaizdžiui. Taip pat savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti detaliojo plano koncepcijos rengimo etape, konkrečiai nurodyti automobilių stovėjimo vietų, nes tai techninio projekto dalis. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrįsto pagrindo teismui analizuoti aplinkybių, kurios neturės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Taip pat reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl šalies išsakyto kiekvieno argumento.

Taigi teismas visapusiškai išanalizavo aplinkybes skundžiamo Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo ribose. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ aktualios redakcijos XIII sk. 30-tos lentelės 1.3 punktą, gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučių) pastatų vienam butui minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius yra 1 vieta, o sklypuose iš viso numatyti 205 apartamentai. Vadovaujantis minėtais statybos techniniais reglamentais, stovėjimo vietų sklypuose iš viso turi būti ir tilpti 205 automobilių parkavimo vietos.

Remiantis Koncepcijos sprendiniais sklypuose iš viso numatytos 292 galimos stovėjimo vietos, iš kurių tik 205 yra privalomos. Visos kitos automobilių stovėjimo vietos, numatytos (duomenys neskelbtini) koridoriuje, ir išdėstytos už planuojamų sklypų ribų, yra rekomendacinio pobūdžio sprendinys. Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas 2015 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (4.17)-D3-5116 2 punkte nurodė naują reikalavimą – suplanuoti automobilių aikštelę su atskiru įvažiavimu, t. y. nustatė naują sąlygą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme yra aiškiai numatyta, kad planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, jog šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos pateiktų planavimo sąlygas prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, o šioje detaliojo plano rengimo stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 4 d., 5 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, atsakovas reikalavimą - suplanuoti automobilių aikštelę su atskiru įvažiavimu, turėjo nurodyti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintose teritorijų planavimo sąlygose, o ne kelti vis naujas sąlygas koncepcijos derinimo procese. Taip pat atsakovas, išreikšdamas nesutikimą su 2015 m. spalio 5 d. rašte nurodytu teiginiu, kad 584 automobilių per dieną (12 val.) srautas reikšmingos įtakos automobilių srauto padidėjimui (duomenys neskelbtini). neturės, absoliučiai jo nepagrindė, todėl nėra aišku dėl kokių priežasčių nepritaria šiam teiginiui.

Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė nei vienos procesinės ar materialiosios teisės normos, kurią pirmosios instancijos teismas galbūt netinkamai aiškino. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tik savo subjektyviais paaiškinimais, kurie neįrodo nei vienos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios pirmosios instancijos teismo netinkamą nagrinėtos bylos išsprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pirmosios instancijos teismas panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-5116, kuriuo atsisakyta derinti teritorijos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją, ir tuo pačiu sprendimu įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti detaliojo plano koncepciją. Skundžiamas sprendimas priimtas nustačius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nepaisymą.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendime, atsisakant pritarti Koncepcijai, tai iš esmės yra grindžiama Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte įvardytais Koncepcijos trūkumais, lėmusiais nepritarimą Koncepcijai (b. l. 32). Taigi pastarasis dokumentas sudėtinė 2015 m. gruodžio 28 d. dokumento dalis, kuris turėjo ir buvo tiriamas bei vertinamas, sprendžiant dėl nepritarimo Koncepcijai 2015 m. gruodžio 28 d. (b. l. 14).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovo 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-3375 pateiktos pastabos 1, 2, 3 ir 4 punktuose yra abstrakčios, neaiškios, nepagrįstos teisės aktų nuostatomis, su kuo visiškai sutiktina.

Teritorijų planavimo sąlygose, išduotose 2014 m. spalio 14 d., 8.3 punkte nurodoma parengti detaliojo plano koncepciją, atlikti urbanistinę analizę (tipologijos, mastelio, užstatymo tipo, pastatų proporcijų, medžiagiškumo, galimybių plėtotės aspektais), planuojamų sklypų užstatymo architektūrinius projektinius pasiūlymus.

2015 m. rugsėjo 23 d. dokumento 1 punkte teigiama, kad pagal Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. patvirtintų teritorijų planavimo sąlygų Nr. 55 8.3 punktą, atlikta urbanistinė analizė yra nepilnos apimties, nustatant užstatymo tipą, mastelį, pastatų proporcijas, medžiagiškumą. Neatsižvelgta į gretimų esamų ir suplanuotų teritorijų užstatymo ypatumus ir kraštovaizdį, o tai viena iš kliūčių Koncepcijos pritarimui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, ką tik paminėtas trūkumas, kaip trukdis, pritarti Koncepcijai, aiškiai abstraktaus pobūdžio, ką teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Aptariamoje dalyje nėra galimybės suprasti, kokia turėjusios būti visumos dalis liko nepaliesta Koncepcijoje. Nurodymas, jog urbanistinė analizė nepilnos apimties – bendro pobūdžio, niekuo neparemtas teiginys, kaip ir tvirtinimas dėl neatsižvelgimo į gretimas užstatytas teritorijas bei kraštovaizdį. Tai nesuderinama su viešojo administravimo sistemos subjekto pareigomis, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. dokumento 1 punkte minimas trūkumas buvo nekonkretus ir negalėjo būti vienu iš pagrindų Koncepcijos nepritarimui 2015 m. gruodžio 28 d.

Sutinkant bei nebeatkartojant Klaipėdos apygardos administracinio teismo išdėstytų argumentų dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nesilaikymo ir kitose 2015 m. rugsėjo 23 d. dokumento dalyse, o taip pat sutinkant ir dėl 2015 m. gruodžio 28 d. dokumento 2 punkto argumentacijos, skundžiamas sprendimas yra tvirtinamas, pripažįstant nesuderinamumą su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimais.

Pasisakant dėl motyvacijos momento, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Be kita ko, Lietuvos vyriausias administracinis teismas šioje byloje atkreipia dėmesį ir į tai, kad Koncepcijos pritarimo/nepritarimo klausimas, kaip matyti iš bylos medžiagos, sprendžiamas pakankamai ilgą laiko tarpą, o tokia situacija, manytina, prasilenkia su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – valstybė remia visuomenei naudingas pastangas ir iniciatyvą, todėl priimant sprendimus, kuriais paneigiama galima ūkinė veikla, turi būti itin aiškiai bei konkrečiai nurodyta, kodėl atsisakoma leisti pradėti, tęsti, užbaigti atitinkamą procesą susijusį su ūkine veikla, kuriai reikalingas valstybės ar savivaldos institucijos sprendimas. Pastarojo pobūdžio sprendimui keliami aukšti teisiniai reikalavimai, nes tik esant faktiniam konkretumui bei teisiniam aiškumui (nurodžius teisinę kvalifikaciją) tampa įmanoma suprasti, kodėl užkertamas kelias ūkinei - komercinei veiklai, tik tada galima tinkamai suformuluoti bei pateikti kontrargumentus, kreiptis į teismą teisminės gynybos, o teismui patikrinti, ar priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Išskirtiniu atveju ir pats teismas jau gali bei turi įvykdyti viešojo administravimo sistemos subjektui priskirtas funkcijas, taip nutraukiant tokio subjekto nulemtą galimą proceso vilkinimą.

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-336/2014 yra nurodęs, kad „<...> Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte numatyta, jog išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. <...> asmens teisių gynimas turi būti realus, o ne iliuzinis. Teisminės valdžios paskirtis ne tik išspręsti teisinius konfliktus, bet ir išspręsti juos taip, kad būtų paneigtas vilkinimas, piktnaudžiavimas, nenoras veikti taip kaip numato teisės aktai. Teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2261-556/2016).

Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė