Legislator Case Law & Legislation
d5a6405f-5151-441b-9fe2-01a8ecb50377 AI generated

d5a6405f-5151-441b-9fe2-01a8ecb50377 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number d5a6405f-5151-441b-9fe2-01a8ecb50377
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sporto infrastruktÅ«ra“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

d5a6405f-5151-441b-9fe2-01a8ecb50377 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, praÅ¡o: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) 2022 m. kovo 10 d. sprendimÄ Nr. (21)SN-213)SP-14 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu teikiant paslaugas „Girstučio“ baseine tyrimo“ (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text



Administracinė byla Nr. eI2-4079-811/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01492-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sporto infrastruktÅ«ra“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, praÅ¡o: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) 2022 m. kovo 10 d. sprendimÄ Nr. (21)SN-213)SP-14 „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu teikiant paslaugas „Girstučio“ baseine tyrimo“ (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Sprendimu konstatuota, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Lygių galimybių įstatymas) 8 straipsnio 1 punkte numatytas pareigas, t. y. padarė lygių galimybių pažeidimÄ , nesudariusi skundÄ Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – Tarnyba) pateikusiam asmeniui vienodų sÄ lygų pasinaudoti bendrovės teikiamomis baseino paslaugomis.

PaaiÅ¡kina, kad Tarnyboje 2021 m. gruodžio 16 d. buvo gautas Ž. P. skundas dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu, teikiant paslaugas „Girstučio“ baseine. Skunde lankytoja nurodė, jog dėl jos negalios (lankytoja yra (duomenys neskelbtini)) „Girstučio baseino darbuotojai atsisakė jÄ ir jos 11 metų dukrÄ Ä¯leisti į baseinÄ , nors Å¡iame baseine ji lankėsi ir anksčiau. Lankytoja Tarnybai nurodė, kad buvo neįleista į baseinÄ dėl to, kad buvo kartu su mažamečiu vaiku.

Pažymi, kad Tarnybai paaiÅ¡kino ir nurodė, kad lankytoja kartu su nepilnamečiu vaiku į „Girstučio“ baseinÄ atvyko 2021 m. gruodžio 15 d. 17.42 val. Patikrinus lankytojos asmens duomenis baseino valdymo sistemoje (nSoft), lankytojos asmens duomenų nebuvo rasta, todėl jos buvo papraÅ¡yta užpildyti kliento anketÄ . Pildant anketÄ , paaiÅ¡kėjo, kad lankytoja turi negaliÄ . Anketoje yra įtrauktas punktas, kad klientas sutinka su „Girstučio“ baseino vidaus tvarkos taisyklėmis ir yra atsakingas už vaikų saugumÄ . Lankytojos buvo pasiteirauta, kas bus atsakingas už mažamečio vaiko saugumÄ ir ar ji pati galės pasirÅ«pinti savimi ir ar galės užtikrinti vaiko saugumÄ vandenyje. Lankytoja atsakė, kad jos nepilnametė dukra yra jÄ lydintis asmuo ir kad ji pati prižiÅ«rės savo mažametį vaikÄ . Lankytoja nesutiko, kad jos nepilnamečiam vaikui yra bÅ«tina suaugusiojo priežiÅ«ra baseine. PareiÅ¡kėjos darbuotojai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) negaliÄ turinti lankytoja negalės užtikrinti mažamečio vaiko saugumo baseine, o lydinčio pilnamečio asmens lankytoja neatsivedė, todėl pasiÅ«lė lankytojai gelbėtojo palydÄ . Gelbėtojas lankytojÄ ir jos nepilnametę dukrÄ palydėjo iki persirengimo kambarių ir sutarė, kad jas persirengusias pasitiks baseino erdvėje, tačiau lankytojos ir jos dukros nesulaukė, nes Å¡i su vaiku nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ baseino.

Nesutinka su Tarnybos atliktu situacijos vertinimu ir Sprendimu. Pažymi, kad Tarnybai paaiÅ¡kino, kad „Girstučio“ baseino paslaugomis naudojasi daug klientų su negalia, įskaitant (duomenys neskelbtini) negaliÄ . Å ie negaliÄ turintys asmenys atvyksta su vaikais, tačiau visais atvejais juos lydi suaugęs asmuo, kuris padeda persirengti ir patekti į baseino zonÄ , o baseine prižiÅ«ri jų mažamečius vaikus. Pabrėžia, kad Å¡iuo atveju negaliÄ ((duomenys neskelbtini)) turinti lankytoja negalėjo pasirÅ«pinti savimi, o jeigu jai bÅ«tų prireikę pagalbos (palydos), ji bÅ«tų jos papraÅ¡iusi ir pagalba (palyda) jai bÅ«tų suteikta, tačiau lankytoja dėl objektyvių priežasčių ((duomenys neskelbtini)) negalėtų užtikrinti mažamečio vaiko saugumo vandenyje, nes jo nematytų, todėl jai buvo pasiÅ«lyta pagalba.

Akcentuoja, kad Tarnybai paaiÅ¡kino, jog negaliÄ turintys asmenys lankosi baseine tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Nurodo, kad bendradarbiauja su Lietuvos (duomenys neskelbtini) sÄ junga, kurios nariai aktyviai naudojasi baseino paslaugomis ir nei karto nebuvo susidÅ«rę su diskriminacija. Dėl padidintos rizikos baseine (nuskęsti) vaikams lankytis baseine galima tik su suaugusiojo priežiÅ«ra, o negaliÄ turintiems asmenims reikalinga suaugusiojo palyda tik tada, kai to reikalauja jų pačių sveikatos bÅ«klė. Å ios iÅ¡lygos numatytos baseino vidaus tvarkos taisyklėse. Pabrėžia, kad Å¡io ginčo nagrinėjimo atveju lankytojos negalia turėjo įtakos ne jos pačios apsilankymui baseine, o jos nepilnamečio vaiko saugumo užtikrinimui baseino zonoje (vandenyje), nes dėl objektyvių priežasčių ((duomenys neskelbtini)) lankytoja nematytų nepilnamečio vaiko, jeigu jam kiltų grėsmė (skęstų).

Teigia, kad Tarnyba Sprendime pateikė visiÅ¡kai neteisingÄ pareiÅ¡kėjos pozicijos vertinimÄ , Sprendime nurodžiusi, kad pagal baseino taisykles ir pareiÅ¡kėjos pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ (duomenys neskelbtini) negaliÄ turintiems asmenims reikalingas lydintis asmuo, o pati pareiÅ¡kėja neturėtų imtis vertinimo, ar neįgaliam asmeniui dėl jo sveikatos bÅ«klės reikia kito asmens priežiÅ«ros. Pirma, baseino taisyklės nenumato jokių iÅ¡lygų (duomenys neskelbtini) negaliÄ turintiems asmenims. Antra, baseino taisyklių 10 punktas numato, kad negaliÄ turintys asmenys, kuriems dėl jų sveikatos bÅ«klės yra reikalinga kito asmens priežiÅ«ra, baseine gali lankytis tik lydimi jį prižiÅ«rinčio pilnamečio asmens. Trečia, su taisyklėmis supažindinami ir jų savanoriÅ¡kai sutinka laikytis visi lankytojai. Lankytojai, sutikdami su taisyklėmis ir įsivertinę savo sveikatos bÅ«klę ir savo galimybes, sprendžia, ar lankytis baseine jiems yra leidžiama ir saugu. Pažymi, kad Tarnybos vertinimas, kad pareiÅ¡kėja vertino, ar lankytojai galėjo bÅ«ti suteiktos baseino paslaugos, yra neteisingas ir tai įrodo pačios lankytojos skunde nurodytos aplinkybės, kad problema kilo dėl jos mažametės dukros.

Akcentuoja, kad lankytojai nebuvo atsisakyta suteikti paslaugas (dėl bet kokios priežasties), o tik buvo pasiteirauta, kas prižiÅ«rės jos nepilnametį vaikÄ vandenyje (didelės rizikos zonoje).

Pažymi, kad Å¡iuo ginčo atveju lankytojai užtikrino geresnes sÄ lygas, nei bet kuriam kitam asmeniui, nes pareiÅ¡kėja vaikų priežiÅ«ros paslaugų baseine (vandenyje) neteikia. PrieÅ¡ingai, nei nurodė Tarnyba Sprendime, lankytojai buvo užtikrintas paslaugų teikimas. Lankytoja už paslaugas sumokėjo, su mažamečiu vaiku nuėjo į persirengimo kambarius, jų baseino erdvėje jau laukė gelbėtojas, tačiau lankytoja priėmė sprendimÄ paslaugomis nesinaudoti ir išėjo.

Nurodo, kad priimdama SprendimÄ Tarnyba situacijÄ analizavo ir vertino lygių galimybių aspektu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į vaiko interesus ir nesiaiÅ¡kino, kaip bÅ«tų užtikrintas vaiko interesas bÅ«ti saugiam baseine (vandenyje), kai jį prižiÅ«ri visiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) negaliÄ turintis asmuo. Pažymi, kad ginčo situacijoje elgėsi prieÅ¡ingai, sprendė situacijÄ tik dėl vaiko interesų, nes dėl negaliÄ turinčios lankytojos teisės lankytis baseine klausimų nekėlė. Lankytojai nurodžius, kad ji yra mažametį vaikÄ lydintis asmuo su (duomenys neskelbtini) negalia ((duomenys neskelbtini)), pareiÅ¡kėja sprendė, kad lankytoja negalės užtikrinti vaiko saugumo vandenyje, todėl pasiÅ«lė gelbėtojo pagalbÄ . BÅ«tent gelbėtojo pagalbos pasiÅ«lymas ir užtikrinimas buvo traktuojamas kaip nelygios galimybės, suteikiant baseino paslaugas. Tarnyba dėl vaiko interesų užtikrinimo Sprendime nepasisakė, tik nurodė, kad pareiÅ¡kėja nežinojo, kaip elgtis ginčo situacijoje, todėl pasiÅ«lė pasitikslinti baseino taisykles.

Mano, kad sprendžiant bet kokį ginÄÄ ar klausimÄ , kuriame kyla dviejų interesų konfliktas, vaiko saugumo interesas turėtų nusverti bet kokius kitus interesus. Akcentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsniu įtvirtintÄ reglamentavimÄ .

Teigia, kad lankytojai pasiÅ«lius gelbėtojo pagalbÄ jos vaikÄ prižiÅ«rėti baseino erdvėje negalėjo bÅ«ti pažeisti lankytojos, kaip neįgalaus asmens, interesai. Nesutinka su Sprendimu, nes lankytojai, kaip ir visiems kitiems asmenims, buvo sudarytos vienodos sÄ lygos lankytis „Girstučio“ baseine, lankytoja susipažino su taisyklėmis, pasirašė reikiamus dokumentus, įėjo į persirengimo kambarius. Lankytojai buvo pasiÅ«lyta gelbėtojo pagalba prižiÅ«rint jos vaikÄ vandenyje, baseine ir aplink baseinÄ - didelės rizikos zonoje, taip užtikrinant vaiko saugumÄ . Å is pasiÅ«lymas ir pagalbos vaikui užtikrinimas negali bÅ«ti laikomas diskriminavimu negalios pagrindu, nevienodų sÄ lygų teikiant paslaugas sudarymu. Mano, kad tokie veiksmai (papildomos pagalbos suteikimas vaikui) negali bÅ«ti pripažinti pažeidžiančiais lankytojos teises Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio prasme.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodo su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinkanti ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atkreipia dėmesį į Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi įtvirtintÄ netiesioginės diskriminacijos ir minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi įtvirtintÄ tiesioginės diskriminacijos apibrėžimÄ ir pažymi, kad vadovaujantis tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apibrėžtimis, tiriant galimos diskriminacijos fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , yra lyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar panaÅ¡iomis aplinkybėmis jie traktuojami vienodai.

Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 16 d. Tarnyboje buvo gautas Ž. P. skundas dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu teikiant paslaugas „Girstučio“ baseine. Ž. P. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 15 d. kartu su savo vienuolikmete dukra nuvyko į „Girstučio“ baseinÄ . „Girstučio" baseino darbuotojai pastebėję, kad Ž. P. yra (duomenys neskelbtini), atsisakė jÄ ir jos dukrÄ Ä¯leisti į baseinÄ . Darbuotojai motyvavo tuo, kad Ž. P., turėdama (duomenys neskelbtini) negaliÄ , negali prižiÅ«rėti savo vaiko, todėl negali bÅ«ti įleista į baseinÄ . Galiausiai „Girstučio“ baseino darbuotojai rado sprendimÄ - paprašė gelbėtojo labiau atkreipti dėmesį į Ž. P. ir jos dukrÄ , jei joms prireiktų pagalbos. Tada Ž. P. ir jos dukra buvo įleistos į baseinÄ , bet jautėsi įskaudintos, pažemintos ir nesmagiai nusiteikusios, taigi nusprendė nepasinaudoti paslaugomis. Atsižvelgiant į Ž. P. skundÄ , tyrimo metu buvo vertinama, ar pareiÅ¡kėja, teikdama „Girstučio“ baseino paslaugas, nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkto nuostatų. Vertinimui reikÅ¡mės taip pat turėjo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (ypatingai 9 straipsnis) nuostatos bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto 2014 m. gegužės 22 d. Konvencijos 9 straipsnio „Prieinamumas" Bendroji pastaba Nr. 2.

Atkreipia dėmesį, kad, nagrinėjamu atveju, situacija susijusi ne vien su negaliÄ turinčio asmens naudojimusi baseino paslaugomis, bet kartu ir negaliÄ turinčio asmens vaiko naudojimosi baseino paslaugomis galimybe, t. y., su jų buvimu baseine vienu metu. Pasak pareiÅ¡kėjos, jeigu Ž. P. bÅ«tų atvykusi viena, paslaugos jai bÅ«tų suteiktos be kliūčių, o problema kilo, kai Ž. P. atvyko su savo vienuolikos metų amžiaus vaiku. Pagal pareiÅ¡kėjÄ - (duomenys neskelbtini) negaliÄ turintis asmuo dėl savo negalios negali baseine prižiÅ«rėti savo dukros. Lygių galimybių kontrolierė pažymėjo, kad iÅ¡ esmės Ž. P. dukra dėl savo sÄ sajos su savo mama, kuri turi (duomenys neskelbtini) negaliÄ , patenka į mažiau palankiÄ padėtį. Tokiu atveju pasireiÅ¡kia asocijuotos (siejamosios) diskriminacijos požymiai - situacija, kai su asmeniu elgiamasi mažiau palankiai dėl jo sÄ sajos su asmenų grupe, turinčia tam tikrÄ tapatybės požymį. Dėl Å¡ios priežasties buvo ypatingai svarbu vertinti (duomenys neskelbtini) negaliÄ turinčio žmogaus ir jo vaiko galimybes lankytis baseine ir gauti paslaugas kartu. Atliktam tyrimui nebuvo taip svarbu įvertinti, ar vienas (duomenys neskelbtini) negaliÄ turintis asmuo galėtų gauti reikalingas paslaugas, bet siekiant atlikti iÅ¡samų tyrimÄ Å¡ios aplinkybės taip pat buvo vertinamos.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja teigė, kad (duomenys neskelbtini) negaliÄ turintiems asmenims nėra kliūčių naudojantis baseino paslaugomis. Å iame kontekste buvo aktualios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sporto infrastruktÅ«ra“ direktoriaus 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. SP-V2020-05 patvirtintos Baseino vidaus tvarkos taisyklės (toliau - Taisyklės), bÅ«tent 10 punkto nuostatos. Lygių galimybių kontrolierė pažymėjo, kad Taisyklių 10 punkte numačius reikalavimÄ negaliÄ turintiems asmenims turėti lydintį asmenį, jei „dėl jų sveikatos bÅ«klės yra reikalinga kito asmens priežiÅ«ra“, pareiÅ¡kėja neturėtų imtis pati vertinti, kokiais atvejais asmeniui dėl jo / jos sveikatos bÅ«klės yra reikalinga pagalba. Pats negaliÄ turintis asmuo turėtų įvertinti savo galimybes savarankiÅ¡kai naudotis baseino paslaugomis. Dėl Å¡ių aplinkybių kilo abejonių, ar visais atvejais negaliÄ (nebÅ«tinai (duomenys neskelbtini)) turintys asmenys galėtų sėkmingai pasinaudoti baseino paslaugomis ir nekiltų problemų praktinėse situacijose (pavyzdžiui, baseino darbuotojui klaidingai pritaikius Taisyklių nuostatas teigti, kad kokiÄ nors (nebÅ«tinai (duomenys neskelbtini)) negaliÄ turinčiam asmeniui dėl jo sveikatos bÅ«klės privaloma kito asmens priežiÅ«ra).

Akcentuoja, kad pagal skundo aplinkybes, Ž. P. ir jos dukra pirmiausia susidÅ«rė su atsisakymu suteikti paslaugas, siejant tai iÅ¡imtinai su Ž. P. negalia. Nors 2022 m. balandžio 7 d. skunde teismui pareiÅ¡kėjas neigė, kad iÅ¡vis buvo atsisakyta suteikti paslaugas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tuo pačiu Ž. P. ir jos dukrai paslaugos nebuvo suteiktos sklandžiai ir iÅ¡ karto, t. y., Ž. P. pirmiausia susidÅ«rė su požiÅ«riu, kad ji ir jos dukra negali naudotis baseino paslaugomis, o tik vėliau buvo sudarytos sÄ lygos (pakviestas gelbėtojas) gauti paslaugas.

Pabrėžia, kad Ž. P. nurodė, kad kartu su dukra patyrė papildomus negatyvius iÅ¡gyvenimus, kurie kilo iÅ¡ esmės dėl pareiÅ¡kėjos darbuotojų veiksmų (pirminio atsisakymo suteikti paslaugas) sužinojus apie Ž. P. regos negaliÄ . Ž. P. susidÅ«rė su iÅ¡ankstiniu požiÅ«riu, kad jai ir jos dukrai negali bÅ«ti teikiamos paslaugos, o atsisakymo priežastis buvo susijusi su jos negalia. Nors vėliau buvo rastas sprendimas ir paslaugas buvo sutikta teikti, tokia situacija suponuoja, kad Ž. P. gavo siÅ«lomas paslaugas ne tokiomis pat sÄ lygomis, kaip negalios neturintys asmenys (žeminant asmenį teikiamos paslaugos negali bÅ«ti laikomos kaip teikiamos lygiavertiÅ¡komis sÄ lygomis).

Pažymi, kad Ž. P. nurodyti negatyvÅ«s iÅ¡gyvenimai primena priekabiavimo (pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas - vienos iÅ¡ diskriminacijos formų) apibrėžimÄ - nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, prieÅ¡iÅ¡ka, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas). BÅ«tent papildomi negatyvÅ«s iÅ¡gyvenimai, kilę dėl Ž. P. negalios, yra vertinti kaip aplinkybė, lėmusi ne tokį patį asmenų traktavimÄ , t. y., diskriminacijÄ . Dėl Å¡ios priežasties Sprendimu buvo pripažinta diskriminacija negalios pagrindu.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjos 2022 m. balandžio 7 d. skundas teismui rėmėsi klaidinga interpretacija, dėl kokių priežasčių lygių galimybių kontrolierė nustatė diskriminacijos negalios pagrindu faktÄ . PareiÅ¡kėja teigia, kad lygių galimybių kontrolierė pareiÅ¡kėjos darbuotojų suteiktÄ papildomÄ gelbėtojo pagalbÄ Ä¯vertino kaip paslaugų teikimÄ ne tokiomis pat sÄ lygomis. Atkreipia dėmesį, kad, kaip buvo nurodyta ir Å¡iame atsiliepime, tokie pareiÅ¡kėjos teiginiai neatitinka tikrovės - skirtingas asmenų traktavimas (diskriminacija) negalios pagrindu buvo nustatytas dėl Ž. P. ir jos dukrai sukeltų negatyvių iÅ¡gyvenimų (kilusių dėl baseino darbuotojų pirminės reakcijos į Ž. P. (duomenys neskelbtini) negaliÄ ), dėl kurių paslaugų teikimas buvo pripažintas kaip nelygiavertiÅ¡kas.

Tarnyba pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra aktualu užtikrinti vaiko interesus ir svarbu užtikrinti saugias sÄ lygas naudotis baseinu tiek (duomenys neskelbtini) negaliÄ turinčiam asmeniui, tiek jos vaikui, tiek joms abejoms kartu vienu metu. Pabrėžia, kad Tarnyba nesiÅ«lė tiesiog leisti Ž. P. ir jos dukrai naudotis baseino paslaugomis neprižiÅ«rimoms (sutiktina, kad tokiu atveju galėtų kilti pavojus tiek žmogaus su negalia, tiek jo vaiko sveikatai ir / ar gyvybei), bet siekė, kad joms bÅ«tų sudarytos galimybės saugiai ir lygiavertiÅ¡kai naudotis baseino paslaugomis, pavyzdžiui, kaip ir buvo galiausiai pasiÅ«lyta baseino darbuotojų - baseino gelbėtojui suteikiant pagalbÄ ir papildomai prižiÅ«rint, kad bÅ«tų užtikrinamas saugumas. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. toks variantas buvo pasiÅ«lytas, akivaizdu, kad PareiÅ¡kėjas yra tikrai pajėgus teikti paslaugas tokiu bÅ«du, t. y., užtikrindamas saugumÄ visiems asmenims.

Pastebi, kad pareiÅ¡kėja savo 2022 m. balandžio 7 d. skunde teismui teigia, kad Ž. P. užtikrino geresnes sÄ lygas, nei bet kuriam kitam asmeniui. Atsakovė pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, aktuali yra netiesioginės diskriminacijos sÄ voka, įtvirtinta Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimÄ bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto pastabas, pabrėžia, jog negaliÄ turintiems asmenims nėra pakankama tiesiog leisti naudotis paslaugomis, bet bÅ«tina sudaryti tinkamas sÄ lygas, kad negaliÄ turintis asmuo galėtų lygiavertiÅ¡kai pasinaudoti paslaugomis, kad nepatirtų netiesioginės diskriminacijos dėl savo negalios, t. y., kad dėl savo negalios nesusidurtų su kliÅ«timis, su kuriomis sÄ veikaujant patektų į mažiau palankiÄ padėtį. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjos galiausiai pasiÅ«lytas variantas, kaip teikti paslaugas Ž. P. ir jos dukrai (pasitelkiant gelbėtojo pagalbÄ ) turėtų bÅ«ti laikytinas ne geresnėmis sÄ lygomis nei bet kuriam kitam asmeniui, bet bÅ«tinu paslaugų pritaikymu ir tinkamų sÄ lygų sudarymu (kliūčių kompensavimu), kad (duomenys neskelbtini) negaliÄ turintis asmuo ir jos vaikas galėtų lygiavertiÅ¡kai pasinaudoti baseino paslaugomis.

Primena, kad nagrinėjamu atveju diskriminacija buvo nustatyta dėl Ž. P. sukeltų negatyvių iÅ¡gyvenimų, kurie kilo dėl „Girstučio" baseino darbuotojų reakcijos į Ž. P. negaliÄ ir jos siekį kartu su savo vaiku pasinaudoti baseino paslaugomis (pirminio atsisakymo suteikti paslaugas), kÄ galimai sÄ lygojo aiÅ¡kios tvarkos nenustatymas ir darbuotojų nesupažindinimas, kaip turėtų bÅ«ti pritaikytos paslaugos, teikiama pagalba, kai jas siekia gauti asmenys turintys negaliÄ ir jų vaikai.

Atsižvelgiant į visa tai, Sprendimu PareiÅ¡kėjui buvo rekomenduota nustatyti aiÅ¡kias procedÅ«ras savo darbuotojams, kaip aptarnauti (duomenys neskelbtini) negaliÄ turinčius asmenis kartu su vaikais, t. y., kad panaÅ¡iose situacijose teikiant paslaugas nebÅ«tų galimybių klientams sukurti orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų.

Konstatuoja, kad Sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, dėl to jo keisti arba kitaip tenkinti pareiškėjos skunde teismui išdėstytų reikalavimų nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. P. atsiliepimo į skundÄ nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad Tarnyboje 2021 m. gruodžio 16 d gautas Ž. P. skundas dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu, teikiant paslaugas „Girstučio“ baseine. Skunde buvo nurodyta, kad Ž. P. 2021 m. gruodžio 15 d. nuvyko į „Girstučio“ baseinÄ Kaune kartu su vienuolikmete dukra. „Girstučio“ baseino darbuotojai, pastebėję, kad Ž. P. yra (duomenys neskelbtini), pusę valandos atsisakė jÄ ir jos dukrÄ Ä¯leisti į baseinÄ , nors Å¡iame baseine, taip pat ir kituose, ji buvo lankiusi jau anksčiau, kai vaikai dar buvo gerokai mažesni. Darbuotojos motyvavo tuo, kad Ž. P., turėdama (duomenys neskelbtini) negaliÄ , negali prižiÅ«rėti savo vaiko, todėl negali bÅ«ti įleista į baseinÄ . Ž. P. pabrėžė, kad viena augina du vaikus, jokia pagalba vaikų priežiÅ«ros srityje negaliÄ turintiems asmenims nėra numatyta. Baseino darbuotojos nurodė, kad Ž. P. pati negali prižiÅ«rėti vaikų baseine. Ž. P. ir jos dukra jautėsi įskaudintos dėl tokio nepagarbaus ir neetiÅ¡ko elgesio su jomis. Po pusvalandžio „Girstučio“ baseino darbuotojos rado tinkamÄ sprendimÄ - paprašė gelbėtojo labiau atkreipti dėmesį į Ž. P. ir jos dukrÄ , jei joms iÅ¡ tiesų prireiktų pagalbos. Gelbėtojas maloniai sutiko ir Ž. P. ir jos duktė, pagaliau susimokėjusios, buvo įleistos. Tačiau po tokio nemalonaus ir varginančio sutikimo Ž. P. ir jos dukra jautėsi įskaudintos, pažemintos ir nesmagiai nusiteikusios, todėl dukra pasiÅ«lė nebesimaudyti, o eiti namo, nes nuotaika buvo sugadinta. Dėl Å¡ios priežasties jos nebepasinaudojo baseino paslaugomis ir tiesiog išėjo namo.

Kontrolierė, vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2021 m. gruodžio 22 raÅ¡tu Nr. (21)SN-213)S-696 kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ ir paprašė motyvuotai paaiÅ¡kinti, ar 2021 m. gruodžio 15 d. Ž. P. buvo atvykusi į „Girstučio“ baseinÄ , ar Ž. P. buvo sudarytos galimybės pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, jei ne – dėl kokių priežasčių, ar (duomenys neskelbtini) negaliÄ turintys asmenys gali pasinaudoti „Girstučio“ baseino paslaugomis kartu su savo vaikais, jei ne – buvo papraÅ¡yta pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, kaip „Girstučio“ baseinas užtikrina, kad negaliÄ turintys asmenys arba jų prižiÅ«rimi asmenys galėtų gauti siÅ«lomas baseino paslaugas lygiai su kitais asmenimis, ar baseinas teikia kokiÄ nors informacijÄ apie asmenų su negalia aptarnavimÄ , teikiant paslaugas. Taip pat buvo papraÅ¡yta pateikti kitÄ su atliekamu tyrimu susijusiÄ informacijÄ .

Tarnyboje 2022 m. sausio 3 d. gautas pareiškėjos 2021 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. S-7 „Rašytiniai paaiškinimai dėl skunde nurodytų aplinkybių“, kuriuo buvo pateikiami atsakymai į Tarnybos pateiktus klausimus.

PareiÅ¡kėja 2022 m. sausio 24 d. elektroniniu laiÅ¡ku papraÅ¡yta pateikti papildomas aplinkybes ir atsakyti į klausimus, kaip nustatoma, kad negaliÄ turinčiam asmeniui dėl jo sveikatos bÅ«klės yra reikalinga kito asmens priežiÅ«ra, ar (duomenys neskelbtini) negaliÄ turintis asmuo, atvykęs į baseinÄ vienas (be lydinčio asmens) galėtų pasinaudoti baseino paslaugomis.

PareiÅ¡kėja 2022 m. sausio 27 d. elektroniniu laiÅ¡ku pateikė Tarnybai praÅ¡omÄ informacijÄ .

Kontrolierius skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad Ž. P. ir jos dukrai nebuvo sudarytos vienodos sÄ lygos pasinaudoti bendrovės teikiamomis paslaugomis, taigi, bendrovė pažeidė Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkte numatytas pareigas, t. y. padarė lygių galimybių pažeidimÄ , bei vadovaudamasis Lygių galimybių įstatymo 16, 17 straipsniais, 29 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 30 straipsnio 3 dalimi nusprendė kreiptis į pareiÅ¡kėjÄ ir siÅ«lyti sudaryti lygias galimybes (duomenys neskelbtini) negaliÄ turintiems asmenims ir jų vaikams lankytis pareiÅ¡kėjos valdomame „Girstučio“ baseine, įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡nagrinėti šį sprendimÄ ir apie nagrinėjimo rezultatus bei sprendimo vykdymÄ informuoti lygių galimybių kontrolierių per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos su sprendimu supažindinti pareiÅ¡kėjÄ ir Ž. P..

Ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau - Konvencija) 9 straipsnyje „Prieinamumas“ įtvirtinta pareiga valstybėms, Å¡ios Konvencijos Å¡alims, siekti, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiÅ¡kai ir visapusiÅ¡kai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imtis atitinkamų priemonių, užtikrinant neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryÅ¡ių, įskaitant informacijos ir ryÅ¡ių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumÄ tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Å ios priemonės, kurios apima prieinamumo kliūčių ir trukdžių nustatymÄ ir paÅ¡alinimÄ , inter alia taikomos: pastatams, keliams, transporto priemonėms ir kitokiems vidaus ir lauko objektams, įskaitant mokyklas, bÅ«stÄ , medicinos įstaigas ir darbo vietas; informacijos, ryÅ¡ių ir kitokioms tarnyboms, įskaitant elektronines ir avarines tarnybas. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatas valstybės įpareigojamos imtis atitinkamų priemonių, siekiant rengti ir skleisti visuomenei prieinamų objektų ar jai teikiamų paslaugų prieinamumo bÅ«tiniausius standartus ir gaires bei kontroliuoti, kaip jie įgyvendinami; suteikti galimybę pasinaudoti įvairių pagalbininkų ir tarpininkų paslaugomis, įskaitant gidus, skaitovus ir profesionalius gestų kalbos vertėjus, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos patekti į pastatus ir kitus visuomenei prieinamus objektus; skatinti kitokias atitinkamas pagalbos ir paramos neįgaliesiems formas, kad jiems bÅ«tų užtikrinta galimybė gauti informacijÄ .

Pagal Konvencijos 19 straipsnį „SavarankiÅ¡kas gyvenimas ir integracija į bendruomenę“ neįgalieji turi teisę gyventi bendruomenėje ir dalyvauti bendruomenės veikloje: gali laisvai ir savarankiÅ¡kai pasirinkti, kur jie nori gyventi ir su kuo; jie neprivalo gyventi konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje; turėtų pasinaudoti įvairia pagalba tam, kad nebÅ«tų atskirti nuo bendruomenės ir negyventų uždaro gyvenimo; pagalba gali bÅ«ti įvairi: teikiama kito žmogaus arba specialios paslaugos. Pagal Konvencijos 30 straipsnio „Dalyvavimas kultÅ«riniame gyvenime, aktyvus poilsis, laisvalaikis ir sportas“ 5 dalies e punktÄ valstybės įpareigojamos užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę gauti paslaugas asmenų, organizuojančių rekreacinę, turizmo, laisvalaikio ir sporto veiklÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Pagal Lygių galimybių įstatymo 1 straipsnį Å¡io įstatymo paskirtis - užtikrinti, kad bÅ«tų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimÄ varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu.

Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį diskriminacija - tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 9 dalį tiesiogine diskriminacija laikomas elgesys su asmeniu, kai dėl pirmiau iÅ¡vardintų pagrindų asmeniui taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų taikomos kitam asmeniui.

Nagrinėjamuoju atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. P., turtinti (duomenys neskelbtini) negaliÄ , norėjo, kad jos vienuolikos metų dukra pasinaudotų „Girstučio“ baseino paslaugomis. IÅ¡ pradžių pareiÅ¡kėja atsisakė suteikti paslaugas Ž. P., kadangi ji, bÅ«dama (duomenys neskelbtini), negalės prižiÅ«rėti baseine savo mažametės dukters. Tačiau vėliau pareiÅ¡kėja vis tik nusprendė suteikti Ž. P. paslaugas baseine, jos dukrai padedant gelbėtojui, tačiau dėl nemalonios situacijos Ž. P. ir jos dukra baseino paslaugomis nusprendė nepasinaudoti.

Pagal byloje esančių pareiÅ¡kėjos direktoriaus 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. SP-V2020-05 patvirtintų Baseino vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), kuriomis vadovavosi baseino darbuotojai, 9 punktÄ â€žvaikai iki 16 metų gali lankytis Baseine tik lydimi juos prižiÅ«rinčių suaugusiųjų asmenų, kurie atsako už jų saugumÄ . Suaugęs asmuo turi bÅ«ti vyresnis nei 18 metų ir prisiimti visiÅ¡kÄ atsakomybę už prižiÅ«rimų vaikų saugumÄ , sveikatos bÅ«klę, elgesį, Å¡ių Taisyklių laikymÄ si, už vaikų daiktų saugojimÄ , spintelių saugų užrakinimÄ . Vienas suaugęs asmuo gali lydėti ne daugiau nei 4 vaikus.“ Pagal Taisyklių 10 punktÄ â€žNegaliÄ turintys asmenys, kuriems dėl jų sveikatos bÅ«klės yra reikalinga kito asmens priežiÅ«ra, Baseine gali lankytis tik lydimi jį prižiÅ«rinčio pilnamečio asmens.“

„Girstučio“ baseino darbuotojams kilo abejonių, kas bus atsakingas už vaiko saugumÄ ir ar Ž. P. galės pasirÅ«pinti savimi.

Pagal Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 punkto nuostatas nepakanka negaliÄ turintiems asmenims tiesiog deklaratyviai leisti naudotis paslaugomis – turi bÅ«ti sudarytos tokios sÄ lygos dėl kurių toks asmuo galėtų jausti lygiaverčiu su kitais besinaudojančiais paslaugomis asmenimis ir nepajustų jokių nepatogumų, neigiamų emocijų ar atsidurtų mažiau palankioje padėtyje vien dėl savo negalios.

Nagrinėjamuoju atveju situacija, kai Ž. P. dukrai iÅ¡ pradžių nebuvo leidžiama naudotis paslaugomis vien dėl to, kad jÄ lydėjusi (duomenys neskelbtini) negaliÄ turinti Ž. P. negalėtų dėl negalios užtikrinti vaiko saugumo baseine, akivaizdžiai buvo pažeistas Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi jos dukrai vien dėl motinos negalios buvo apribotos galimybės naudotis baseinu. PareiÅ¡kėjos dukra dėl savo sÄ sajos su (duomenys neskelbtini) negaliÄ turinčiÄ motina pateko į mažiau palankiÄ padėtį. Todėl pripažintina pagrįsta Sprendime atsakovės padaryta iÅ¡vada, kad tokiu atveju pasireiÅ¡kia asocijuota (siejamoji) diskriminacija - situacija, kai su asmeniu elgiamasi mažiau palankiai dėl jo sÄ sajos su asmenų grupe, turinčia tam tikrÄ tapatybės požymį.

Nors nagrinėjamuoju atveju vėliau Ž. P. ir jos dukrai buvo leista gauti paslaugas pasitelkus į pagalbÄ vienÄ iÅ¡ gelbėtojų, tačiau faktas, kad pastarosioms iÅ¡ pradžių buvo atsisakyta paslaugas suteikti akivaizdžiai yra susijęs su jų patirtais negatyviais iÅ¡gyvenimais dėl pareiÅ¡kėjos darbuotojų veiksmų sužinojus apie Ž. P. negaliÄ ir jų iÅ¡ankstiniu požiÅ«riu, kad paslaugos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti teikiamos dėl Ž. P. negalios.

Nors Taisyklėse nenumatytos kliÅ«tys negaliÄ turintiems pilnamečiams asmenims prižiÅ«rėti nepilnamečius asmenis baseine, iÅ¡ aptartos situacijos matyti, kad nėra numatytos procedÅ«ros, kaip pareiÅ¡kėjos darbuotojai turėtų elgtis apraÅ¡ytuoju atveju, todėl pagrįstai Sprendimu atsakovė rekomendavo pareiÅ¡kėjai nustatyti aiÅ¡kiais procedÅ«ras savo darbuotojams, kaip aptarnauti (duomenys neskelbtini) negaliÄ turinčius asmenis su vaikais.

Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, yra pagrįstas teisės normomis, todėl nėra pagrindų jo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos UAB „Sporto infrastruktÅ«ra“ skundÄ atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Violeta Petkevičienė

Egidija Puzinskaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė