d5a5fc84-e2de-4ecc-973c-f1b796909346 · Alytaus apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. A2-5026-810/2022 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00855-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 28 d. Druskininkai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei, dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir ieškovas) atstovei S. G., atsakovui ir atsakovo K. K. individualios įmonės atstovui K.

K., atsakovo K. K. atstovei advokatei R. Å ., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo K. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : atsakovas K. K. (toliau – ir atsakovas) pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, kuriuo praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022 iÅ¡ K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iÅ¡ K. K. ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai priteisė 3 489,96 Eur žalos aplinkai atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2022 m. birželio mėn. paaiÅ¡kėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

PaaiÅ¡kėjo, kad iki ieÅ¡kovės atlikto kelmų matavimo (2021 m. lapkričio 15 d.) valstybinio miÅ¡ko valdytojas (MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 18 d., ginčui aktuali redakcija) buvo nustatęs aktualiame valstybinio miÅ¡ko kvartale iÅ¡kristos medienos kiekį: 2018 m. rugsėjo 28 d. nustatė, kad iÅ¡kirsta 53 m3 medienos (priedas Nr. 1); 2018 m. lapkričio 12 d. nustatė, kad iÅ¡kirsta 10 m3 medienos (priedas Nr. 2). Taigi, iki ieÅ¡kovės atlikto patikrinimo, valstybinio miÅ¡ko valdytojas, įvykdęs kirtimÄ pagal iÅ¡duotÄ ir galiojantį 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 12 d. jau buvo nustatęs faktinį iÅ¡kirstos medienos kiekį ir tai, kad gautas likvidinės medienos tÅ«ris virÅ¡ijo 2018 m. rugsėjo 11 d. leidime kirsti miÅ¡kÄ nustatytÄ apytikrį medienos tÅ«rį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pagal Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - Leidimų iÅ¡davimo tvarka), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055, 181 p. (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 8 d.), valstybinio miÅ¡ko valdytojas per 5 darbo dienas privalėjo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos (toliau – VMT) MiÅ¡kų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui paÅ¡tu ar tiesiogiai pateikti paÅ¡ymÄ patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , nurodydamas gautÄ likvidinės medienos tÅ«rį ir leidimo originalÄ , o VMT teritorinis poskyris per 5 darbo dienas pataisyti visus 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimo kirsti miÅ¡kÄ egzempliorius ir vienÄ egzempliorių paÅ¡tu grÄ Å¾inti valstybinio miÅ¡ko valdytojui.

Aplinkybė, kad valstybinio miÅ¡ko valdytojas neįvykdė pareigos pateikti praÅ¡ymÄ patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , nebuvo iÅ¡ esmės tirta ir teismo vertinta, nors bÅ«tent tai lėmė leidimo kirsti miÅ¡kÄ mastÄ ir, atitinkamai, individualios įmonės ir atsakovo K. K. atžvilgiu taikytos atsakomybės apimtį. Toks valstybinio miÅ¡ko valdytojo (ne)veikimas laikytinas pagrindu atleisti K. K. nuo civilinės atsakomybės, jeigu bÅ«tų sprendžiama, kad naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kontekste civilinė atsakomybė jo atžvilgiu apskirtai kyla.

Kitaip sakant, jeigu valstybinio miÅ¡ko valdytojas bÅ«tų įvykdęs pareigÄ patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , Å¡is leidimas bÅ«tų patikslintas bent 10 m3 apimtimi. Tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog leidimas kirsti miÅ¡kÄ negalėjo bÅ«ti patikslintas visos valstybinio miÅ¡ko valdytojo realizuotos medienos apimtimi. Kita vertus, kaip teigiama praÅ¡yme, likvidinės medienos tÅ«rio nustatymo momentas ir leidimo kirsti miÅ¡kÄ tikslinimas siejamas su kirtimų pagal iÅ¡duotÄ ir galiojantį leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ Ä¯vykdymu (pabaiga) (Leidimų iÅ¡davimo tvarkos 18' p.), kuris nepriklauso nuo subrangovo valios, o yra iÅ¡imtai valstybinio miÅ¡ko valdytojo diskrecija.

Å iuo metu akivaizdu, kad valstybinio miÅ¡ko valdytojas neįvykdė pareigos patikslinti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ bent jau 10 m3 apimtimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybinio miÅ¡ko valdytojas byloje nedalyvavo, paaiÅ¡kinimų apie leidimo kirsti miÅ¡kÄ patikslinimÄ nedavė, neatmestina, kad galėjo bÅ«ti nustatytas ir didesnis gautas likvidinės medienos tÅ«ris, t. y., kad leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ buvo privaloma patikslinti didesne apimtimi nei 10 m3. Visa tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad miÅ¡ko kirtimas de fakto didesne apimti, nei konstatuota teismų, subrangovo buvo vykdomas teisėtai, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka (Leidimų iÅ¡davimo tvarkos 181 p.) neįformintas ne dėl nuo subrangovo priklausančių priežasčių.

Todėl vien Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ atnaujinti procesÄ (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas nurodė, jog jis proceso metu teigė, kad ginčo miÅ¡ko kvartale subrangovas iÅ¡pjovė apie 6-7 priekabas medienos, kas gali sudaryti apie 60-70 m3 medienos (viena priekaba - apie 10 m3 medienos). Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina pridedamos medienos priėmimo suvestinės kortelės, kuriomis valstybinio miÅ¡ko valdytojas užfiksavo labai panaÅ¡aus dydžio faktinį medienos turį - 63 m3. Apskaičiuojant žalÄ , prioritetas teiktinas apskaičiavimui pagal faktinį medienos turį, o ne teoriniam apskaičiavimui (pagal kelmų matavimo metodikÄ ).

PrieÅ¡ingas vertinimas prieÅ¡tarautų visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 str.), pagal kurio turinį pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija - kompensuoti realiai (faktiÅ¡kai), o ne teoriÅ¡kai, padarytÄ Å¾alÄ . K. K. teigimu, naujai paaiÅ¡kėję raÅ¡ytiniai įrodymai iÅ¡ esmės patvirtina jo nuosekliai teigtas aplinkybes apie kur kas mažesnį iÅ¡kirstos medienos tÅ«rį, nei nurodė ieÅ¡kovas. Dėl to kyla pagrįstos abejonės ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, pasirinkus teorinį medienos tÅ«rio apskaičiavimÄ .

Kita vertus, toks veikimas kelia abejonę, kad miÅ¡kas galėjo bÅ«ti kertamas ir be subrangovo žinios, o pasirinktas žalos apskaičiavimo bÅ«das ne pagal faktiÅ¡kai nustatytÄ medienos tÅ«rį tėra tik priemonė subrangovui priskirti didesnį medienos tÅ«rį, ne jis faktiÅ¡kai iÅ¡kirto. Nurodytos aplinkybės leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo teisėtumu ir pagrįstumu. K. K. taip pat nurodė, kad naujai paaiÅ¡kėjo aplinkybė, jog valstybinio miÅ¡ko valdytojas nevykdė pareigos kreiptis į Valstybinių miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį su praÅ¡ymu patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ .

Valstybinio miÅ¡ko valdytojas byloje nedalyvavo, paaiÅ¡kinimų apie minėtÄ aplinkybę neteikė, todėl nėra žinoma valstybinio miÅ¡ko valdytojo (ne)veikimo priežastis civilinės atsakomybės kontekste. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė yra ieÅ¡kovo savininkė, rangos teisiniai santykiai iÅ¡ esmės susiklostė tarp patikėtinio, veikiančio valstybės interesais, ir generalinio rangovo. Dėl to subrangovo atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma deliktinė atsakomybė, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista CK 6.650 str.

įtvirtina sistema, pagal kuriÄ iÅ¡ esmės draudžiama užsakovui ir subrangovui reikÅ¡ti vienas kitam reikalavimus ir teisiÅ¡kai atsakyti vienas kitam, t. y. reikia paisyti sutartinių santykių užsakovas - rangovas ir rangovas-subrangovas grandinės, kai jungiamoji grandis tarp užsakovo ir subrangovo yra (generalinis) rangovas. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, kuriuo praÅ¡o praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsiliepime ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas K. K. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. tuo, kad naujai paaiÅ¡kėjo esminės bylos aplinkybės, kurios, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos tiek atsakovui, tiek bylÄ nagrinėjusiems teismams bylos nagrinėjimo metu. Esminės naujos aplinkybės pobÅ«dis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau nustatytų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

IÅ¡ pridedamų dokumentų matyti, jog jie sudaryti bÅ«tent 2018 m. rugsėjo 28 d. ir tų pačių metų lapkričio 12 d., tai, kad Å¡iuos dokumentus į bylÄ pateikė pats atsakovas, akivaizdu, jog Å¡ie dokumentai jam buvo žinomi ir jais disponavo nuo pat jų priėmimo, t. y. dar iki pradedant nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme. PareiÅ¡kėjas visÄ atsakomybę „perkelia“ ant valstybinių miÅ¡kų valdytojo, teigdamas, kad jis turėjo kreiptis dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ patikslinimo, bet to nepadarė, taip pat teigia, jog Å¡is asmuo byloje nebuvo apklausiamas.

Visus Å¡iuos argumentus paneigia apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės (21 p.), jog bÅ«tent pačiam pareiÅ¡kėjui kilo pareiga informuoti valstybinio miÅ¡ko valdytojÄ dėl bÅ«tinumo patikslinti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ . BylÄ nagrinėjant teisme konstatuota, jog atsakovas ne tik kad nenurodė, jog iÅ¡kirstas medžių kiekis yra per didelis, bet prieÅ¡ingai, bandė Å¡ias aplinkybes nuslėpti, nukirstų medžių kelmus bandydamas paslėpti Å¡akomis. Be to, Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus paneigia ir byloje apklaustas tuo metu buvęs valstybinio miÅ¡ko valdytojo atstovas Ž.

B.. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas pasakė, kad jis kreipėsi dėl leidimo kirsti miÅ¡ko tikslinimo, bet jo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pagal teikiamus dokumentus iÅ¡kirstų medžių kiekis turėjo bÅ«ti mažinamas bent 10 m3. Departamentas su Å¡ia aplinkybe nesutinka, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tent ir sumažino iÅ¡ atsakovo priteisiamos žalos dydį paskaičiuotam apie 10 m3 nukirstų medžių kiekiui, kadangi, teismo įsitikinimu, nukirstam medžių kiekiui galimai nebuvo pritaikyta 10 proc. paklaida.

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kime nenurodyta jokių naujai paaiÅ¡kėjusių faktinių iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybių, kurios galėtų lemti kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimÄ byloje, todėl ieÅ¡kovas mano, jog tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pagrindo nėra. Atsakovas K. K. ir jo atstovė teismo posėdžio metu praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ palaikė, prašė jį tenkinti, paaiÅ¡kino aplinkybes, analogiÅ¡kas nurodytoms praÅ¡yme. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ nesutiko, nurodė, jog atsakovas jokių naujai paaiÅ¡kėjusių esminių aplinkybių nenurodė, todėl pagrindo atnaujinti procesÄ nėra.

PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai iÅ¡ atsakovų K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iÅ¡ K. K. priteisė 3 489,96 Eur žalos aplinkai (miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui) atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3 489,96 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Nagrinėjamu atveju atsakovas K. K. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinė, ekstraordinari savarankiÅ¡ka civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumÄ civiliniame procese po to, kai Å¡alių ginčas teisme jau iÅ¡nagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali bÅ«ti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės bÅ«dais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai Å¡iais kontrolės bÅ«dais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 16 punktÄ ir joje nurodytÄ praktikÄ ). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku ir res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai.

Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz. 1999 m. spalio 28 d. sprendimÄ Â byloje Brumarescu prieÅ¡ RumunijÄ , peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimÄ Â byloje S. H.prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimÄ Â byloje Sypchenko prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimÄ Â byloje Volkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8564/02) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 17 punktÄ ). Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip iÅ¡imtinis bÅ«das įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-957-1120/2021).

Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, kt.). Jeigu praÅ¡yme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ Â (žr. pvz.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022 30 punktÄ ). Pagal kasacinio teismo praktikÄ ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesÄ pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms. Ä®rodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui.

Tai reiÅ¡kia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 21 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas K. K., praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodė, kad 2022 m. birželio mėn. paaiÅ¡kėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovo teigimu, paaiÅ¡kėjo, kad iki ieÅ¡kovo atlikto kelmų matavimo (2021 m. lapkričio 15 d.) valstybinio miÅ¡ko valdytojas buvo nustatęs aktualiame valstybinio miÅ¡ko kvartale iÅ¡kristos medienos kiekį: 2018 m. rugsėjo 28 d. nustatė, kad iÅ¡kirsta 53 m3 medienos; 2018 m. lapkričio 12 d. nustatė, kad iÅ¡kirsta 10 m3 medienos. Å ių aplinkybių patvirtinimui atsakovas K. K. kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateikė apvaliosios medienos priėmimo suvestinę kortelę NO-Nr. 0485 (b. l.

5) ir apvaliosios medienos priėmimo suvestinę kortelę NO Nr. 0494 (b. l. 6). Atsakovas nurodo, jog tai patvirtina, kad iki ieÅ¡kovo atlikto patikrinimo, valstybinio miÅ¡ko valdytojas, įvykdęs kirtimÄ pagal iÅ¡duotÄ ir galiojantį 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 12 d. jau buvo nustatęs faktinį iÅ¡kirstos medienos kiekį ir tai, kad gautas likvidinės medienos tÅ«ris virÅ¡ijo 2018 m. rugsėjo 11 d. leidime kirsti miÅ¡kÄ nustatytÄ apytikrį medienos tÅ«rį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pagal Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055, 181 p. (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 8 d.), valstybinio miÅ¡ko valdytojas per 5 darbo dienas privalėjo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui paÅ¡tu ar tiesiogiai pateikti paÅ¡ymÄ patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , nurodydamas gautÄ likvidinės medienos tÅ«rį ir leidimo originalÄ , o VMT teritorinis poskyris per 5 darbo dienas pataisyti visus 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimo kirsti miÅ¡kÄ egzempliorius ir vienÄ egzempliorių paÅ¡tu grÄ Å¾inti valstybinio miÅ¡ko valdytojui.

Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad valstybinio miÅ¡ko valdytojas neįvykdė pareigos pateikti praÅ¡ymÄ patikslinti 2018 m. rugsėjo 11 d. leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , nebuvo iÅ¡ esmės tirta ir teismo vertinta, nors bÅ«tent tai lėmė leidimo kirsti miÅ¡kÄ mastÄ ir, atitinkamai, individualios įmonės ir atsakovo K. K. atžvilgiu taikytos atsakomybės apimtį. Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ argumentus, teismas sprendžia, kad praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pateikusio atsakovo K.

K. nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka Å¡ių aplinkybių požymių visumos. Bylos duomenys patvirtina, kad apvaliosios medienos priėmimo suvestinė kortelė NO-Nr. 0485 ir apvaliosios medienos priėmimo suvestinė kortelė NO Nr. 0494, kurias kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateikė atsakovas K. K., nurodydamas, kad jose užfiksuoti duomenys yra naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, turinčios neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, ieÅ¡kovo pateiktos į bylÄ su praÅ¡ymu dėl bylų prijungimo ir papildomų dokumentų pateikimo 2021 m. birželio 29 d. (civilinės bylos Nr. 2-43-418/2022 t. 1, b. l. 141-143, 160, 161).

Taigi, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir Alytaus apylinkės teismo 2022 vasario 21 d. sprendimo priėmimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties priėmimo metu atsakovo nurodytos, jo nuomone, naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės buvo žinomos tiek atsakovui, tiek ir bylÄ nagrinėjusiems teismams. K. K. nurodomos aplinkybės, susijusios su iÅ¡duoto leidimo patikslinimu, detaliai iÅ¡nagrinėtos ir dėl jų pateikti argumentai Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-824-601/2022, 18-21 punktuose.

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo K. K. nurodytos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylÄ , jos (aplinkybės) negali bÅ«ti kvalifikuojamos naujai paaiÅ¡kėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovo K. K. nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto sÄ lygos (naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos ieÅ¡kovei bylos nagrinėjimo metu), todėl atsakovo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022 netenkina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais, teismas nutaria: atsakovo K. K. praÅ¡ymo netenkinti. Atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-43-418/2022. Nutartis per 7 (septynias) dienas gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mus. Teisėja Edita Dambrauskienė