d5a57bd077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS756-551/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01690-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. B. ir R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir R. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai S. B. ir R. G. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus VMI) 2012 m. gegužės 18 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-437 ir įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį S. B. mokestinį tyrimą arba mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 1993 m. liepos 21 d. iki 2004 m. sausio 15 d. Pareiškėjas taip pat prašė uždrausti Vilniaus apskrities VMI remtis 2012 m. gegužės 18 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-437 išvadomis atliekant R. G. mokestinį patikrinimą ir uždrausti toliau jį vykdyti iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti S. B. ir R. G. skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžia Vilniaus apskrities VMI 2012 m. gegužės 18 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-437, kuriuo pranešama, jog S. B. ir N. B. 2004 m. sausio 2 d. galėjo turėti 374 311 Lt laisvų piniginių lėšų, iš kurių minėtą dieną galėjo paskolinti R. G. 210 000 Lt pagal 2004 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, o 2004 m. sausio 15 d. galėjo turėti 255 023 Lt laisvų piniginių lėšų, kurias minėtą dieną galėjo paskolinti R. G., o ne 310 000 Lt, kaip įforminta 2004 m. sausio 15 d. paskolos sutartimi, t. y. 54 977 Lt mažiau.

Iš teismui pateikto skundo turinio ir prie jo pridėto pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą matyti, kad pareiškėjams šiuo pranešimu nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Pranešime tik išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padaryta išvada, kuri pati savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui. Ji tik ateityje gali turėti reikšmės sprendžiant apmokestinimo klausimus. Toks Vilniaus apskrities VMI pranešimas negali būti skundžiamas teismui, kadangi juo yra tik pateikiama informacija.

Pats savaime toks pranešimas nesukelia pareiškėjams jokių teisių ar pareigų, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu, skundžiamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų. Teismas turi teisę priimti nagrinėti reikalavimą tik dėl tokio teisės akto, kuriame aiškiai ir imperatyviai suformuluotos pareiškėjams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).

Nurodė, kad antrasis pareiškėjų skundo reikalavimas – įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį S. B. mokestinį tyrimą arba mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 1993 m. liepos 21 d. iki 2004 m. sausio 15 d. – yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl tokį skundo reikalavimą taip pat atsisakytina priimti. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1004/2011).

Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad S. B. ir R. G. skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

II. Atskiruoju skundu pareiškėjai S. B. ir R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjai nurodo, kad mokestinio tyrimo pabaigos aktas – pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą – kartą jau buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvertintas kaip sprendimas, dėl kurio keltina mokesčių byla, priskirtina kitoms mokesčių byloms, o ne mokestiniams ginčams, ir kuri nagrinėtina bendrąja administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka, numatyta ABTĮ, t. y. skundas dėl pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą yra nagrinėtinas teismų (nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-840/2010). Teigia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Vilniaus apskrities VMI 2012 m. gegužės 18 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-437 nenustato pareiškėjams jokių teisių ar pareigų ir neturi jokios įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, yra nepagrįsta. Vilniaus apskrities VMI 2012 m. gegužės 18 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-437 sukelia pareiškėjams neigiamas pasekmes, kadangi nuo šiame pranešime pateiktos išvados priklausys tai, kokią sumą Vilniaus apskrities VMI apmokestins ir kokio dydžio mokesčius įpareigos mokėti R. G.. Todėl, pareiškėjų nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų skundą.

Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat pateikia argumentus, dėl kurių, pareiškėjų nuomone, turi būti panaikintas jų skundžiamas Vilniaus apskrities VMI 2012 m. gegužės 18 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-437.

Atsiliepimu į pareiškėjų S. B. ir R. G. atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus apskrities VMI prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą, o pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, Vilniaus apskrities VMI 2012 m. gegužės 18 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-437 nelaikytinas administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Minėtas pranešimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti apie tam tikrus mokesčių administratoriaus atliktus veiksmus. Pranešimas yra tik tarpinis procedūrinis mokesčių administratoriaus veiksmas, mokesčių administratoriaus pareigūnui atliekant pareiškėjų atžvilgiu mokesčių administravimo procedūrą, nesukeliantis pareiškėjams materialinių teisinių pasekmių. Tai yra tik vienas iš mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Pranešimu mokesčių mokėtojui tik siūloma ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ir (arba) prieštaravimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administraciniams teismams priskirtina nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), turinčių įtakos asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, teisėtumo, todėl tas mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) aktas ar veiksmas, kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neturi įtakos mokesčių mokėtojo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, o teismo priimta nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS145-560/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-860/2011; 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų, inter alia mokesčių administratoriaus (jo pareigūno), priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Taigi tuo atveju, jeigu skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui dalykas iš esmės yra Vilniaus apskrities VMI 2012 m. gegužės 18 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-437 (b. l. 1-5). Pažymėtina, kad šis pranešimas buvo surašytas atlikus S. B. pajamų ir išlaidų už laikotarpį nuo 1993 m. liepos 21 d. iki 2004 m. sausio 15 d. analizę, bei jame padaryta išvada, jog S. B. ir N. B. 2004 m. sausio 2 d. galėjo turėti 374 311 Lt laisvų piniginių lėšų, iš kurių minėtą dieną galėjo paskolinti R. G. 210 000 Lt pagal 2004 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, o 2004 m. sausio 15 d. galėjo turėti 255 023 Lt laisvų piniginių lėšų, kurias minėtą dieną galėjo paskolinti R. G., o ne 310 000 Lt, kaip įforminta 2004 m. sausio 15 d. paskolos sutartimi, t. y. 54 977 Lt mažiau. Taigi, kaip matyti iš minėto pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą, jame pareiškėjams nenustatyta jokių privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Pranešime yra tik išdėstytos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padaryta išvada, kuri pati savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui. Ji ateityje gali turėti reikšmės sprendžiant apmokestinimo klausimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities VMI 2012 m. gegužės 18 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-437 negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjams atitinkamas teises ar pareigas, kuris gali būti skundžiamas MAĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-337/2012) (ABTĮ 13 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą (pagrindinį ir išvestinį reikalavimus), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. B. ir R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė