2015-10-07 Nr. AB-19330-3-61-3-04198-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1211-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04198-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) atnaujinti skundo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) neveikimo padavimo terminą; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti jo kompetencijai priklausančius veiksmus, t. y. priimti sprendimą organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., k. v. , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, planavimo tikslas – pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties nustatymas; priimti sprendimą organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, planavimo tikslas – žemės sklypo padalijimas ir pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties nustatymas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Teismas darė išvadą, jog pareiškėja skundą teismui padavė praleidusi skundo padavimo terminą ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas.

II. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismui detaliai nurodė aplinkybes, kuriomis vadovaudamasi, prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Akcentuoja, kad kelis kartus kreipėsi į atsakovą, siekdama išvengti teisminių ginčų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjos praleistą skundo padavimo terminą ir skundą priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (ABTĮ 33 str. 2 d.).

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jei bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl termino atnaujinimo yra pažymėta, kad teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Pagal šią praktiką svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-494/2014, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu vertinimu, atskirajame skunde teigia, kad jos nurodytos aplinkybės teismo turėjo būti įvertintos kaip pakankamas pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, kartu su skundu pirmosios instancijos teismui teikdama prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, detaliai nurodė aplinkybes, kuriomis ji grindžia skundą ir prašymą. Pareiškėja nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, jog ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą, siekdama išvengti teisminių ginčų, tačiau pareiškėjos keliamas klausimas nebuvo sprendžiamas, pareiškėjos vertinimu, atsakovas ją bandė priversti sutikti su neteisėtais ir nepagrįstais būsimo planavimo reikalavimais ir nepriėmė sprendimo dėl žemėtvarkos projekto rengimo pradžios.

Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nevertino kilusio ginčo pobūdžio. Pastebėtina, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Tačiau sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

Atsižvelgiant į nurodymas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ką nagrinėjamu atveju skundžia pareiškėja – atsakovo aktą ar neveikimą, todėl tiksliai ir konkrečiai nenustatė termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžios.

Antra vertus, nors pirmosios instancijos teismą konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą su skundu kreiptis į teismą ir sprendė dėl termino atnaujinimo galimybės, tačiau ginčijamoje nutartyje nebuvo analizuojamos pareiškėjos nurodomos ginčo kilimo aplinkybės ir nepasisakyta dėl pareiškėjos pateikiamų argumentų, kuriais ji vadovaujasi, grįsdama savo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje lakoniškai konstatavo, kad pareiškėjos nurodomos priežastys nelaikytinos svarbiomis, dėl kurių praleistas galėtų būti atnaujinamas. Tačiau toks pirmosios instancijos teismo atliktas pareiškėjos skundo ir prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu pareiškėjos skundo priėmimo klausimo išnagrinėjimu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo pareiškėjos skunde ir prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytų aplinkybių, nenustatė inicijuojamos bylos dalyko bei konkretaus momento, nuo kurio turėtų būti pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas, nevertino pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kuriomis ji grindžia prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė